- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- AN2-239-1035/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00543-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valerij Lauš (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties, kuria panaikintas Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. ANN-378 ir byla grąžinta atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (toliau – ir Institucija) 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 327 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 600 Eur bauda.
A. B. nubaustas už tai, kad jis nuo 2022 m. lapkričio 5 d. 13.30 val. iki 2022 m. lapkričio 5 d. 14.30 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) darbų vadovu, vadovaudamas 2022 m birželio 17 d. statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytiems darbams (duomenys neskelbtini), nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, dėl ko buvo pažeista 10kV elektros kabelių linija SP-58-TR-797, nuosavybės teise priklausanti AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO), ir tai turėjo įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui. A. B., būdamas darbų vadovu (Bendrovės direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. 22-07), buvo atsakingas už tinkamą darbų atlikimą, todėl leidimas vykdyti darbus elektros tinklų apsaugos zonoje be ESO sutikimo ir ESO darbuotojams nenurodžius konkrečios kabelių buvimo vietos, pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 15 ir 16 punktų, Specialių žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartimi Institucijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta Institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apylinkės teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu, nes priimtas remiantis iš esmės tik vienu šaltiniu – ESO 2023 m. sausio 9 d. pranešimu ir papildomai pateikta informacija. Nagrinėjamu atveju nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos padarytos veikos aplinkybės, t. y. nebuvo išsiaiškinta kokius darbus iš tiesų atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriems vadovavo A. B. (nepareikalauti duomenys iš užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neapklaustas sutartį pasirašęs užsakovo atstovas; neišsiaiškinta, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų atliko statybos, žemės kasimo darbus, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus ir kt. statybos darbus, nurodytus Institucijos nutarime, ar visgi tik tvarkymo darbus ir jei taip, tai kokioje apimtyje; kas atliko bortelių išardymo darbus ir kt.), nes nuo to priklauso, kokių teisės aktų reikalavimų privalėjo laikytis A. B. Taip pat nebuvo išsiaiškinta, kurioje vietoje darbai buvo atliekami, nenuvykta į įvykio vietą, kad ir praėjus tam tikram laikui, tai galimai leistų pašalinti bent dalį kilusių abejonių (neatlikta įvykio vietos apžiūra, dalyvaujant ESO atstovui, pareiškėjui, užsakovo atstovui, Institucijos atstovui ir pan.). Apylinkės teismas padarė išvadą, kad dėl nustatytų proceso pažeidimų pašalinimo reikalingas didelės apimties tyrimas ir teismui būtų sudėtinga šias papildomas aplinkybes nustatyti, todėl byla grąžinama Institucijai atlikti tyrimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nesutiktina su apylinkės teismo išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas remiantis iš esmės tik vienu šaltiniu. Nors Institucija administracinio nusižengimo teiseną pradėjo gavusi 2023 m. sausio 9 d. pranešimą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas (nagrinėjamu atveju – ESO), užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, tačiau buvo įvertinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai pateikti duomenys – rangos sutartis ir aplinkybė, kad A. B. šaukiamas atvyko ir dalyvavo surašant 2023 m. kovo 2 d. administracinio nusižengimo protokolą bei jį pasirašė. A. B. pasirašydamas protokolą, pateikė paaiškinimą, jog neprisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir su protokolu nesutinka, t. y. A. B. buvo sudaryta galimybė protokole pateikti savo nesutikimo motyvus ir nurodyti reikšmingas tyrimui aplinkybes.
1.2. Nesutiktina su skundžiamoje nutartyje konstatuota aplinkybe, kad ESO pateiktos įvykio koordinatės galimai neteisingos ir kad įvykis galimai turėjo įvykti kitoje vietoje. ESO pranešime nurodytos pažeidimo vietos koordinatės atitinka faktinę 10 kV kabelių linijos SP-58-TR-797 kabelio pažeidimo vietą ir Lietuvos erdvinės informacijos portale „Geoportal“ užfiksuotą kabelio jungiamosios movos vietą. Tai įrodo teismui Institucijos 2023 m. birželio 21 d. papildomai pateikti dokumentai. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad pažeidimo vieta buvo už sklypo ribų (duomenys neskelbtini), o ESO pranešime nurodytos koordinatės yra prie sklypo (duomenys neskelbtini), tačiau neįvertinta tai, kad darbai pagal sudarytą rangos sutartį yra atliekami statybvietėje. Statybos įstatymas statybvietę apibrėžia kaip statinio statybos darbų vietą, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus ir gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis. Nesutapimo atveju statybvietės dalimi taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens, disponuojančio žeme) sutartis ir statinys, kai visi statybos darbai atliekami statinio viduje. Taigi, nepriklausomai nuo to, ties kuriuo sklypu arčiau už sklypų ribų buvo vykdomi darbai, įvykio vieta (kabelio pažeidimo vieta) laikytina statybviete pagal Statybos įstatymą.
1.3. Dėl pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta, kokius darbus iš tiesų atliko Bendrovė, kuriems vadovavo A. B., pažymėtina, kad Bendrovės atliktų darbų apimtį Institucija nustatė iš Bendrovės Institucijai pateiktos rangos sutarties. Pateikdama rangos sutartį Bendrovė nepateikė jokio paaiškinimo, kad minėtų rangos sutartyje nurodytų darbų pagal sutartį apskritai nevykdė.
1.4. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, Institucija negali atlikti įvykio vietos apžiūros, nes iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios įvykio vietoje buvo pažeidimo metu – elektros kabelių linijos nutraukimas buvo likviduotas, todėl atliekant administracinio nusižengimo tyrimą turi būti vadovaujamasi dokumentiniais įrodymais. Informaciją apie 2022 m. lapkričio 5 d. įvykį patvirtina kartu su ESO pranešimu pateiktas atliktų darbų aktas. Vien tik įvykio vietos apžiūros vykdymas praėjus tam tikram laikui, t. y. iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvusioms įvykio vietoje pažeidimo metu, dalyvaujant ESO atstovui, pareiškėjui, užsakovo atstovui, Institucijos atstovui, nesuteiks jokios reikšmingos papildomos informacijos, todėl yra beprasmis. Be to, Bendrovė pateikė su užsakovu sudarytą rangos sutartį, kurioje aiškiai nurodyta darbų apimtis. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. K. pripažino, kad įvykio vietoje darbus vykdė iš rangos sutarties, kadangi jokie atskiri rašytiniai susitarimai su užsakovu dėl šių darbų nebuvo sudaryti, o tai patvirtina, kad už įvykio vietoje vykdomus darbus buvo atsakingas A. B., dėl ko ginčo tarp bylos šalių nėra.
1.5. Aplinkybės, ar Bendrovė įvykio vietoje atliko Institucijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarime nurodytus darbus, ar tik tvarkymo darbus, nėra reikšmingos, kadangi įvykio vietoje darbai buvo atliekami būtent pagal sutartį, iš kurios aiškiai matyti, kad tai buvo statybos darbai, kuriems reikėjo ESO sutikimo. Taigi nelieka jokių pagrįstų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, kadangi A. B. buvo paskirtas statybos darbų vadovu, statybos darbai buvo vykdomi pagal sutartį statybvietėje, esančioje Nekilnojamojo turto ir kt. registruose, registruotoje elektros tinklų apsaugos zonoje be ESO sutikimo vykdyti darbus ir neiškvietus ESO atstovo, dėl ko konkrečiu atveju nebuvo išvengta kabelio pažeidimo. Dėl šių priežasčių apylinkės teismo išvados, kad nebuvo išsiaiškinta, ar Bendrovė iš tiesų atliko Institucijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarime nurodytus darbus ar tik tvarkymo darbus, nėra pagrįstos, todėl nėra pagrindo panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą perduoti Institucijai tirti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
1.6. Nors nagrinėjamoje byloje Institucijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo pripažinta nukentėjusiąja, tačiau AB „Energijos skirstymo operatorius“ nebuvo įtraukta į bylą pirmosios instancijos teisme ir neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą ir duoti parodymus, teikti paaiškinimus bei savo argumentus. Kadangi šiuo atveju padaryta turtinė žala dar nėra atlyginta, nuo šios bylos baigties priklausys AB „Energijos skirstymo operatorius“ materialiosios teisės ir pareigos regresiniame procese dėl žalos atlyginimo, todėl laikytina, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ turi procesinį teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje ir ji turi būti įtraukta į teismo procesą.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Institucijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai iš naujo ištirti bylos aplinkybes.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) ir teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kiek pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).
ANK 327 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrenginių sugadinimą ir (arba) energetikos objektų ir įrenginių apsaugos norminių aktų pažeidimą, sukėlusį energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimo trikdžių arba turėjusį įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu A. B. nubaustas pagal ANK 327 straipsnio 3 dalį už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, 2022 m. lapkričio 5 d. vadovaudamas statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytiems darbams (duomenys neskelbtini), nesilaikė elektros apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, dėl ko buvo pažeista 10kV elektros kabelių linija SP-58 – TR-797, kuri nuosavybės teise priklauso AB „Energijos skirstymo operatorius“. Iš bylos medžiagos matyti, kad šis nutarimas priimtas gavus AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2023 m. sausio 9 d. pranešimą ir paaiškinimus apie tai, jog 10 kV elektros kabelių linija buvo pažeista UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atliekant kasimo darbus, dėl to AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo padaryta 1677,03 Eur turtinė žala, kuri turi būti atlyginta.
A. B. apklaustas teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima aplinkos tvarkymo darbais, o projekte jie dalyvavo kaip subrangovai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko tvarkymo darbus, o ne statybos darbus, t. y. kasimo darbų jie nevykdė. Anksčiau (duomenys neskelbtini), buvo gamyklos automobilių aikštelė, ten buvo sulaužytas senas bortas, kurį jie turėjo atstatyti į buvusį aukštį. Viskas buvo išlyginta, jie tik lygino žemę po bortu, kad galėtų pripilti 10 cm betono, ant kurio būtų dedamas bortas. Pagal rangos sutarties 1.2 punktą apšvietimą darė ESO, asfaltavo kita įmonė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė tik lyginimą, paruošiamuosius darbus. Taip pat A. B. parodė, kad jie būtų kreipęsi dėl leidimo, jeigu būtų atlikę statybos darbus, tačiau jie atliko tvarkymo darbus, kuriems leidimas buvo nereikalingas. Be to, A. B. atstovas teismo posėdyje parodė, kad ESO pateikė statybvietės koordinates ir pagal jas įvykio vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), t. y. ne toje vietoje, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo darbus. Aplinkybę, kad kasimo darbai nebuvo atliekami, patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius liudytojas R. K., kuris parodė, kad dėl leidimų atlikti darbus šioje teritorijoje jie niekur nesikreipė, nes neplanavo nei keisti aukščių, nei kasti. Visi nuardymai, nukasinėjimai ten buvo daryti gal prieš du metus, supiltas gruntas, sutankintas, o jiems (UAB „(duomenys neskelbtini)“) reikėjo tik nusivesti iki buvusios aikštelės, kuri dar ir dabar yra. Įvykio vietoje jie nusišlavė asfaltą, šis buvo sutrupėjęs, išsilygino paviršių, kuris buvo užpiltas ir pastatė bortelius. (Duomenys neskelbtini) namo teritorijoje buvo daromas bortų statymas, trinkelių klojimas, vejos užsėjimas, tačiau kasimo darbų jie neatliko, juos atliko kita įmonė. Po pastatu yra požeminė automobilių aikštelė, bet ji yra pačiame objekte, o ne įvykio vietoje. Byloje minimas kabelis rastas šalia teritorijos (statybvietės). Ta teritorija, kurioje tvarkė bortelius, priklauso miestui. Statybos darbus vykdė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Tai, ką jie sugadino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atstatyti ir sutvarkyti. Darbų metu buvo naudojami kastuvai, bet jis abejoja, kad ten UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai užkabino kabelį kastuvu, kadangi viskas vyko prie naujos požeminės aikštelės ir šioje atkarpoje tas kabelis nėjo prie naujo pastato. A. B. atstovas parodė, kad pagrindinė priežastis kodėl įvyko incidentas, yra ta, kad elektros kabelis buvo paklotas netinkamame gylyje ir netinkamai arba iš viso nepažymėtas. Informacinėse sistemose kabeli ogylio nereikia žymėti, nes šis gylis yra daromas pagal įstatymą. Pasak A. B. atstovo, toje vietoje nebuvo atliekami statybos ar kasimo darbai, o buvo atliekami tvarkymo darbai. Šis etapas nėra išskirtas į atskirą sutartį. Pagal įstatymą kasimo darbai yra tokie darbai, kurie yra atliekami giliau nei 30 cm, o palyginimas, pabarstymas, žolės nupjovimas, augančių samanų išardymas iš trinkelių paviršiaus nėra laikomi kasimo darbais. Tuo tarpu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos atstovas Mantas Vaškevičius teismo posėdžio metu parodė, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal ESO pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba ESO pranešimą gavo ne iš karto, todėl negalėjo atvykti į įvykio vietą. Jo žiniomis, šį pranešimą gavo 2023 m. sausio 9 d., o pažeidimas buvo padarytas 2022 m. lapkričio 5 d. Pažeidimo vieta nurodyta pagal ESO pranešimą, surašant administracinio nusižengimo protokolą, tačiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei A. B. adreso neginčijo. Pasak Institucijos atstovo, tai, ar kabelis sprogo nuo atliekamų darbų, yra atskiras klausimas, bet jam akivaizdu, kad įvyko linijos pažeidimas. Be to, Institucijos atstovas sutiko, kad žemėlapyje pagal koordinates incidentas įvyko ties kitu pastatu (ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne ten kur vyko darbai (darbai vyko ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini)).
Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju aptartos aplinkybės visgi kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar objekte (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko kasimo darbus, jei ne, tai kokius kitus darbus (statybos ar automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo) atliko ir kokia apimtimi, kokioje tikslioje vietoje buvo atlikti darbai, kas lėmė elektros kabelių linijos pažeidimus ir ar buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. Nors Institucija skunde nurodo, kad negalima atlikti įvykio vietos apžiūros, nes iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios įvykio vietoje buvo pažeidimo metu – elektros kabelių linijos nutraukimas buvo likviduotas, tačiau apygardos teismas su šiais argumentais nesutinka ir nurodo, kad vien tai, jog pasikeitė aplinkybės, dar savaime nereiškia, kad neįmanoma išsiaiškinti ir nustatyti, kokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbai buvo iš tikrųjų atliekami įvykio dieną. Bylos duomenimis, rangos sutartis pasirašyta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl manytina, kad apylinkės teismas teisingai nurodė, jog šiuo atveju yra tikslinga pareikalauti duomenis iš užsakovo, apklausti užsakovo atstovą apie sutarties surašymo aplinkybes ir susitarimų apimtį, atlikti įvykio vietos apžiūrą dalyvaujant A. B., AB „Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, be kita ko, reikšminga apklausti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kurie įvykio dieną atliko sutartyje nurodytus darbus. Šiame kontekste pažymėtina, kad tik išsamiai ir visapusiškai ištyrus šias aplinkybes bei pašalinus visus iškilusius prieštaravimus, galima daryti pagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo požymių (ne)buvimo. Dėl to atitinkamai darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą grąžinti bylą Institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Be to, Institucija skunde nurodo, kad bylos teisminiame nagrinėjime nedalyvavo AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuriai galimai buvo padaryta turtinė žala, todėl ji laikytina nukentėjusiąja. Skunde iš esmės teisingai nurodyta, kad ji nebuvo įtraukta į bylą pirmosios instancijos teisme ir neturėjo galimybės susipažinti su medžiaga, teikti paaiškinimus ir įrodymus, pateikti prašymus. Šiame kontekste pažymėtina, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ nedalyvavo nagrinėjant šią bylą ir ne teismo tvarka, kai buvo priimtas Institucijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimas. Būtent bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka stadijoje turėjo būti išspręstas minėtos bendrovės procesinis statusas, atsižvelgiant į pačios Institucijos poziciją, kad šios bylos išnagrinėjimo rezultatas turi tiesioginių pasekmių į bylai neįtrauktai bendrovei. Taigi, šios aplinkybės, priešingai nei teigiama skunde, papildomai patvirtina, kad būtinas bylos grąžinimas Institucijai atlikti išsamų tyrimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.