- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- II-949-1100/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01105-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- A. Č.
- Advokatai
- Albertas Kučinskas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Č. ir jo atstovui advokatui Albertui Kučinskui,
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č. (toliau – ir pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės D. Č. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-1221-2023 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyriausioji specialistė D. Č. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nustatė, kad A. Č. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas mažametės E. Č. tėvu ir turėdamas pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgdamas į vaiko fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su mažamete dukra tvarką laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 29 d. 18 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 8 val., privalėdamas pasiimti vaiką iš mokyklos, parsivežti į savo namus, visapusiškai rūpintis ir bendrauti su vaiku teismo nutartimi nustatytą bendravimo laiką, to nepadarė, taip nepanaudojo tėvo valdžios ir pažeidė mažametės dukters teisę gyventi ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, įtvirtintą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 12 straipsnio 1 dalyje.
A. Č. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyriausiosios specialistės D. Č. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VVTAIT-ANR_N-1221-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną dėl jo nutraukti.
Pareiškėjo skunde cituojama ANK 73 straipsnio 1 dalis, CK 3.155 straipsnio 2 dalis, aiškinamas ypatingos vaiko apsaugos principas, pateikiama teismų praktika administracinių nusižengimų bylose, susijusi su administracinių nusižengimų nutarimus priimančių institucijų pareiga administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimą suformuluoti aiškiai ir suprantamai. Taip pat pateikiama teismų praktika dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių nustatymo būtinumo traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn. Pabrėžiama, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu ir turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose, kas nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo.
Teigiama, kad Institucija, priimdama 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą, visapusiškai neįvertino ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skunde taip pat nurodoma, kad Institucijos 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas grindžiamas abstrakčiomis ir formaliomis frazėmis, nėra atskleista administracinio nusižengimo esmė, A. Č. veiksmuose nėra nustatyti visi būtini ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai: nenurodyta kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas nepanaudojo tėvo valdžios, kuo pasireiškė nepilnametės dukters E. Č. nepaėmimas iš mokyklos tėvo bendravimo su vaiku savaitę ir kaip tai paveikė vaiką, neanalizuotos priežastys, lėmusios vaiko nepaėmimą. Taip pat neaišku, kokiais veiksmais ar neveikimu pareiškėjas (tėvas) pažeidė vaiko teises ir teisėtus interesus, neišspręstas pareiškėjo kaltės klausimas – nenurodyta pareiškėjo veiksmų subjektyvioji pusė, kad ji būtų nukreipta į vaiko teisių pažeidimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog pareiškėjui administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymas yra siejamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnamete dukra tvarka – pareiškėjas (tėvas) jo bendravimo su vaiku laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. birželio 5 d. nepasiėmė dukters. Ta pačia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatyta laikinos bendravimo su vaiku tvarkos išimtis: „esant Force-Majeure aplinkybėms, kaip pvz. vaiko ar vieno iš tėvų ligos atvejai – tokiais atvejais, kai tėvas, kuris dėl objektyvių aplinkybių negali jam numatytą savaitę bendrauti su vaiku, vaiku rūpinasi kitas tėvas“. Pareiškėjas, sužinojęs, kad vaikas 2023 m. gegužės 29 d. nebuvo mokykloje dėl ligos (nors tuo metu buvo jo bendravimo su vaiku savaitė), vaiko paimti nesutiko pagrįstai, nes: 1) bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 29 d. vaiko mokytojos buvo informuotas apie tai, kad dukra serga, tai patvirtina ir elektroninio dienyno duomenys – dukra tą dieną nebuvo mokykloje. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pati vaiko motina L. G. patvirtino, jog vaikas serga; 2) vaiko motina L. G. niekada neteikia pareiškėjui (tėvui) informacijos apie vaiko sveikatą (neinformavo ir mokytojos, nes iš bylos duomenų matyti, kad pati mokytoja paskambino L. G. pasiteirauti apie vaiko neatvykimo į mokyklą priežastis), o dėl pareiškėjo darbo pobūdžio jis neturi galimybių po darbo (vakare) vaiką vežioti į gydymo įstaigas, kad išsiaiškintų negalavimo priežastis; 3) pareiškėjas, atsižvelgdamas į anksčiau cituotą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos išimtį, nesutiko paimti sergančio vaiko ir paaiškino vaiko motinai L. G., kad susirgusi dukra turi būti su tuo iš tėvų, pas kurį būdama susirgo.
Pareiškėjo skunde atkreipiamas dėmesys, kad anksčiau cituotą laikinos bendravimo su vaiku tvarkos išimtį skirtingai supranta tiek pareiškėjas ir vaiko motina L. G., tiek Institucija. L. G. kreipėsi į teismą, kad jis išaiškintų minėtą išimtį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-855-1168/2023 išaiškinta: „kad vaiko liga sudaro pagrindą taikyti bendravimo tvarkos išimtį – nebendrauti su vaiku bendravimo tvarkoje numatytu laiku, tik tuo atveju, jei vaiko liga atitinka nenugalimos jėgos aplinkybės (Force-Majeure) sampratą, yra tokio pobūdžio, kad vaiko bendravimas su kitu iš tėvų yra objektyviai negalimas“. Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, nes iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 20 d. nutarties nėra aišku, kokia vaiko liga atitinka nenugalimos jėgos aplinkybės sampratą (skundas dar nėra išnagrinėtas). Pažymima, kad Institucija, pati rekomendavusi vaiko tėvams (pareiškėjui A. Č. ir L. G.) kreiptis į teismą dėl teismo nutarties sąlygos išaiškinimo, nesulaukusi aukštesniojo teismo išaiškinimo dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos išimties, nepagrįstai pripažino pareiškėją kaltu padarius administracinį nusižengimą – pareiškėjui nepasiėmus sergančio vaiko iš motinos jo bendravimo su vaiku savaitę. Pareiškėjo nuomone, jis nepadarė jokio pažeidimo. Be to, vaiko motina L. G. kreipėsi į antstolį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties nevykdymo, tačiau antstolis nepradėjo priverstinių teismo sprendimo vykdymo veiksmų prieš pareiškėją, nes duomenų, kad A. Č. nevykdytų minėtos teismo nutarties, nėra.
Pareiškėjo skunde teigiama, kad būtent vaiko motina L. G. elgėsi priešingai vaiko interesams, nes ji sergančią dukrą 2023 m. gegužės 29 d. atvežė į mokyklą ir siekė perduoti vaiką tėvui. A. Č. nesutikus paimti sergančio vaiko, ji kartu su dukra atvyko į pareiškėjo namus – kartu su dukra perlipo kaimynų tvorą ir įsibrovė į namo vidų. Dukters akivaizdoje L. G. sukėlė konfliktą, kurio metu ji naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš pareiškėjo A. Č. draugę. Vaiko motina L. G. elgėsi socialiai pavojingai, rodė dukrai netinkamą pavyzdį, taip netinkamai panaudojo motinos valdžią. Dukra neabejotinai dėl tokio motinos elgesio patyrė stiprius emocinius išgyvenimus. Tuo metu Institucija nenustatė, kad vaikas būtų patyręs kažkokius neigiamus išgyvenimus dėl to, kad nebuvo pareiškėjo paimtas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. birželio 5 d. Tokios aplinkybės nenurodytos ir skundžiamame nutarime. Institucija nepagrįstai nevertino L. G. siekio bet kokia „kaina“ perduoti sergantį vaiką pareiškėjui, juo labiau Institucijos darbuotojai, žinodami, kad vaiko motina yra padariusi daug nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, jai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, bylą nagrinėjo neobjektyviai, turėdami išankstinį tikslą tokią pačią nuobaudą skirti ir pareiškėjui A. Č.. Teigiama, kad skundžiamame nutarime nenustatyta jo kaltė ir neišaiškintas tokio L. G. elgesio motyvų ir tikslų turinys.
Atsiliepimas
Institucijos vyriausioji specialistė D. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo A. Č. skundą, kuriuo prašo A. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Institucijos atsiliepime į skundą cituojama ANK 73 straipsnio 1 dalis, CK 3.155 straipsnio 2 dalis, VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalis ir Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ANB-AN2-282-634/2021. Taip pat cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, kurioje atskleista pareigos bendrauti su vaiku reikšmė. Atsiliepime nurodoma, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju įrodyta, kad A. Č. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai. Institucija, vertindama surinktus įrodymus, vadovavosi VTAPĮ 12 straipsnio 2 dalimi, 29 straipsnio 2 ir 4 dalimis, kurios nurodo, kad už vaiko teisių pažeidimus asmuo traukiamas atsakomybėn ANK, CK ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Iš skundžiamo Institucijos 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo matyti, kad jame nurodyti visi ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, o nusižengimo padarymo aplinkybės atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Nutarime nurodyta ne tik pati blanketinė teisės norma (ANK 73 straipsnio 1 dalis) ir konkreti teisės norma, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs (CK 3.155 straipsnis, VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalis), bet nurodyti ir konkretūs administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Č. veiksmai, kuriais pasireiškė galiojančio teisinio reguliavimo ir vaiko teisių pažeidimas (neparsivežė vaiko į savo namus, visapusiškai nesirūpino, nebendravo su juo teismo nutartimi numatytu laiku nuo 2023 m. gegužės 29 d. 18 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 8 val.). teigiama, kad šioje byloje administracinio nusižengimo teisena pradėta nepažeidžiant ANK 590 straipsnio nuostatų, o nutarimas priimtas kompetentingo pareigūno ir atitinka ANK 618 straipsnio, 608 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Pirma, Institucijos atsiliepime į skundą pažymima, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas, priimtas remiantis šiais įrodymais:
Motyvuojamoji dalis
1) iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2023 m. birželio 6 d. Institucijoje buvo gautas L. G. pranešimas, jog jos mažametės dukters E. Č. tėvas A. Č., kuris pagal teismo sprendimą dėl laikinos bendravimo tvarkos turėjo savaitę nuo 2023 m. gegužės 29 d. gyventi su dukra ir ja rūpintis, to nepadarė bei prašymas įvertinti tokius jo veiksmus teisine tvarka.
2) iš Vaiko situacijos vertinimo anketoje fiksuotų duomenų ir L. G. duotų parodymų apklausos metu matyti, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos, E. Č. kas antrą savaitę turi gyventi pas tėvą, tėvas, vakare po mokyklos, pirmadienį iki 19 val., vaiką pasiima pas save ir visą savaitę būna su vaiku, juo rūpinasi, o E. Č. prie tokios tvarkos jau yra pripratusi. 2023 m. gegužės 29 d. dienos metu dukra mokykloje nebuvo, nes truputį sunegalavo, bet į prailgintos dienos grupę motina dukrą atvežė. Ji pati skambino A. Č., bet jis telefonu neatsiliepė, tada paprašė, kad jam paskambintų mokytoja. A. Č. mokytojai pasakė, kad dukters neims. Po to pati motina atvežė dukrą pas A. Č. į namus. Namuose buvo A. Č. draugė, kuri atsisakė priimti dukrą, dėl to kilo konfliktas, buvo iškviesti pareigūnai. Kitą dieną ir vėliau A. Č. dukters iš mokyklos nepaėmė ir jam priklausančią savaitę dukra nesirūpino. Dar vėliau, kai vėl buvo tėvo savaitė, jis pranešė, kad serga pats ir dukra pasirūpinti negali.
3) iš 2023 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, kad E. Č., laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2023 m. birželio 6 d. į jokias medicinos įstaigas nesikreipė.
4) iš 2023 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) Progimnazijos atsiųsto rašto matyti, kad mokinė E. Č. 2023 m. gegužės 29 d. pamokose nebuvo, mokytoja paskambino motinai, ši ją informavo, kad dukra susirgo, bet vėliau tą pačią dieną apie 14.15 val. atsiuntė žinutę, kad dukra jaučiasi geriau ir kitą dieną ekskursijoje dalyvaus. 2023 m. gegužės 30 d. E. Č. buvo mokykloje, apie 17 val. prailgintos dienos grupės mokytoja paskambino tėvui paklausti ar jis paims vaiką (buvo savaitė kada vaikas gyvena su tėvu), tėvas mokytoją informavo, kad neims, nes vaikas serga, tada buvo skambinta motinai, kuri vaiką paėmė po 18 val.
5) (duomenys neskelbtini) progimnazijos visos dienos mokyklos specialistė Z. B. apklausta liudytoja nurodė, kad ji žino, jog jos mokinė E. Č. vieną savaitę gyvena pas tėvą, kitą pas motiną. Mergaitė žino, kurią savaitę ją turi pasiimti tėvas, kurią motina, tačiau abejoja ar taip bus. Paklausus ar ją pasiims, mergaitė nėra įsitikinusi ar tikrai ją paims tas tėvas, kuris turėtų. Problemų pasiimant mergaitę kilo 2022–2023 mokslo metais, ankščiau nebūdavo, nes vaiką dažniausiai pasiimdavo motina. Mergaitė turi telefoną, tačiau tėvas ne visada atsiliepia, todėl ji skambina motinai. Problemų su motina dėl mergaitės paėmimo buvo tik vienas kartas, kai motina buvo Balyje. Su mergaitės tėvu problemų būna daugiau, jam reikia skambinti, jis ne visada atsiliepia, tada skambinama mergaitės motinai, kuri atvažiuoja jau po 18 val., t. y. pasibaigus mokyklos darbo laikui. 2023 m. gegužės 29 d. buvo skambinta E. Č. tėvui, tačiau šis atsakė, kad mergaitė liks pas tą, pas kurį serga ir neatvažiavo. 2023 m. gegužės 30 d. 17.40 val. vėl buvo skambinta E. Č. tėvui, bet šis neatsiliepė, teko skambinti mergaitės motinai. Po mokyklos ją pasiima motina, tėvas, o penktadieniais mergaitės pasiimti ateina tėvo draugė. E. Č. myli abu tėvus, nori būti ir pas tėvą ir pas motiną.
Antra, pareiškėjo argumentai, jog jis suprato teismo nutartį taip kaip nurodė skunde, negalėjo atsiliepti telefonu nes dirbo, neskubėjo namo, nes norėjo išvengti konflikto, neturėjo galimybės po darbo vežioti vaiką pas gydytojus siekiant nustatyti negalavimo priežastis, laikytini siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Visos pareiškėjo nurodytos priežastys nepaneigia to, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 29 d. 18 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 8 val. jis pažeidė mažametės dukters teisę gyventi su juo, nevykdė savo kaip tėvo pareigų, nesirūpino dukters sveikata (neaplankė jos nei namuose, nei mokykloje, nepasiteiravo apie vaiko savijautą, nepasirūpino, kad dukrą apžiūrėtų gydytojas (jei ši, kaip pareiškėjas teigia, serga), nepasiūlė nupirkti vaikui susirgus vaistų ar kitų reikalingų priemonių, neteikė vaikui materialinio išlaikymo, neugdė, neužtikrino vaikui saugios aplinkos (pats nurodė Institucijai, kad dukra galimai yra nesaugioje aplinkoje). To daryti jam niekas nekliudė, priešingai – 2023 m. gegužės 30 d. mokytoja jam skambino ir klausė ar jis paims dukrą iš mokyklos. Taip pat pažymima, kad 2022 m., A. Č. reikalaudamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyti bendravimo su dukra E. Č. tvarką po lygiai, teismui pateikė įrodymus, kad sugebės tinkamai pasirūpinti dukra, bei turi visas galimybes tai įgyvendinti, buvo atsižvelgta ir į mažametės E. Č. norą bendrauti vienodai su abiem tėvais. Iš teismo nutarties dėl laikinosios bendravimo tvarkos matyti, kad siekdamas nustatyti norimą lygią bendravimo su vaiku tvarką, A. Č. įsipareigojo visapusiškai užtikrinti visus dukters poreikius tuo metu, kai vaikas gyvens pas jį, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis neturi galimybės po darbo lankytis su vaiku pas gydytojus arba negali atsiliepti telefonu dėl darbo, kai jam skambina vaiko mokytoja arba vaiko motina, tuo laiku, kai jis turi pasiimti dukrą vertintini kritiškai ir laikytini siekimu nustatyti sau patogią bendravimo su vaiku tvarką, kai rūpinimasis vaiko sveikata, jo pilnas išlaikymas tenka vaiko motinai.
Pareiškėjas kaip priežastį kodėl 2023 m. gegužės 29 d. nepasiėmė vaiko iš mokyklos, nurodo, kad jis mokytojos buvo informuotas, jog dukra susirgo, o pagal teismo nutartį, vaikas būna pas tą iš tėvų, pas kurį apsirgo, t. y. jis pasinaudojo teismo nutartyje nurodyta „Force-Majeure“ aplinkybe. Tačiau aptartais bylos duomenis, E. Č. pas gydytojus nesilankė, o motina, nepaisant to, kad dukters į pamokas neatvežė, nes dukra blogai jautėsi, į visos dienos grupę mergaitę atvežė. Mokytoja tėvui skambino apie 17 val. ir informavo, kad mergaitė yra mokykloje. Vėliau mergaitės motina L. G., vykdydama teismo nutartį, pati atvežė mergaitę prie tėvo namų, 18 val. parašė jam ir informavo, kad atvežė dukrą bet jis dukters nepasiėmė. Taigi A. Č. pats turėjo galimybę pabendrauti su dukra, įsitikinti kokia jos sveikatos būklė, kaip ji jaučiasi, esant reikalui, jei vaiko motina klaidingai įvertino vaiko sveikatos būklę, pasirūpinti, kad vaiką apžiūrėtų gydytojai, pasirūpinti savo mažametės dukters sveikata, įsitikinti, kad vaiko teisė į sveikatą būtų tinkamai įgyvendinta, t. y. atlikti savo, kaip tėvo, pareigą ir panaudoti tėvo valdžią įgyvendinant šią vaiko teisę. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau šios pareigos neatliko. Tuo labiau, kad jis 2023 m. birželio 5 d. rašydamas Institucijai prašymą „Dėl motinos veiksmų ir nepilnamečių teisių pažeidimo“ ir bendraudamas su Institucijos specialistais nurodė, kad E. Č. motina 2023 m. gegužės 29 d. galimai buvo neadekvati, pavartojusi psichotropinių vaistų: „Dukra mato, kaip jos motinos elgesys tampa neprognozuojamas ir gąsdinantis, mato savo motiną galimai apsvaigusią ir neadekvačiai besielgiančią, vaikui neužtikrinama saugi aplinka, todėl Skyriaus prašo imtis veiksmingų ir reikiamų priemonių nepilnamečio vaiko – E. Č., teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti“, kai tuo tarpu pats, po 2023 m. gegužės 29 d. konflikto tarp L. G. ir jo draugės I. P. nesiėmė jokių priemonių įsitikinti ar jo dukra saugioje aplinkoje, nedėjo jokių pastangų užtikrinti savo vaikui saugią aplinką (pats Institucijai teigė jog ji buvo nesaugi), t. y. nepanaudojo savo kaip tėvo valdžios ir neatliko tėvo teisių ir pareigų, šią pareigą deleguodamas Institucijai, nors jam pačiam nebuvo jokių kliūčių (pagal teismo nutartį tai buvo laikas, kai dukra turėjo saugiai gyventi pas jį).
Trečia, skundo argumentas jog antstolis neskyrė A. Č. baudos už netinkamų teismo sprendimo vykdymą yra nepagrįstas, kadangi tinkamas teismo sprendimo vykdymas yra tik viena iš aplinkybių, kurią vertina Institucija, skirdama nuobaudą už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. 2023 m. liepos 31 d. Institucija gavo antstolio I. Gaidelio atsakymą į užklausimą dėl laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymo, antstolis nurodė, kad laukia kol išieškotojas (L. G.) pateiks pareiškimą su įrodymais dėl nutarties nevykdymo. Teismo sprendimų vykdymo priežiūra yra priskirtina išskirtinai antstolio kompetencijai. Institucija, pradėdama administracinio nusižengimo teiseną ir priimdama sprendimą, įvertino visas aplinkybes, visus aspektus ar buvo tinkamai atliktos tėvų pareigos ir įgyvendintos tėvų teisės, bei panaudota tėvų valdžia, be kita ko, tinkamą teismo sprendimo vykdymą. Šiuo atveju, Institucija nelaiko, kad buvo nustatyta „Force-Majeure“ aplinkybė dėl to, kad vaikas galimai sunegalavęs nedalyvavo pamokose. Motina vaiką atvežė į visos dienos grupę mokykloje, iš kur ir turėjo vaiką pasiimti tėvas. Be to, mokytoja jam skambino ir informavo, kad vaikas yra mokykloje, motina pati atvežė vaiką tėvui į namus ir apie tai jį informavo. Vaikas jokioje gydymo įstaigoje nesilankė, o kitomis dienomis mokyklą lankė.
Atsiliepime į skundą atkreipiamas dėmesys, kad pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant. Pareiga tėvui rūpintis vaikais bei auklėti juos įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, CK 3.165 straipsnyje. Tai ne tik pareiga išlaikyti savo vaiką materialiai, bet ir tiesioginė pareiga auklėti vaiką, t. y. sistemingais nurodymais, pamokymais ar kitais veikimais ugdyti žmogaus įpročius, valią, jausmus ir pan. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikomos sankcijos. Tėvo bendravimą su vaikais suprantant kaip teisę, o ne kaip pareigą, būtų pažeidžiami ne tik vaikų, bet ir asmens, su kuriuo gyvena vaikai, interesai, nes pareiga tokiam asmeniui rūpintis vaikais būtų išplėsta, tokio tėvo kaip skolininkas pareigos būtų susiaurintos, o teisės išplėstos, būtų pažeista vaiko tėvų interesų pusiausvyra, suvaržant motinos teises į asmeninį gyvenimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo (nesikooperavimo) ar nepakankamo bendradarbiavimo vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo tėvų atžvilgiu.
Atsiliepime į skundą taip pat pažymima, kad tarp mažametės tėvų L. G. ir A. Č. yra susiklostę priešiški santykiai dėl neišspręstų turtinių santykių santuokos nutraukimo byloje. Abi pusės nuolat rašo prašymus skirti administracines nuobaudas vienas kitam už įvarius laikinos bendravimo tvarkos ir vaiko teisių pažeidimus, šeimoje nuolat lankosi vaiko teisių specialistai, vyksta atvejo vadybos procesas. Institucijoje gavus tėvų pranešimus apie pažeistas vaiko teises, mažametės E. Č. situacija per paskutinius metus vertinta 7 kartus: 2023 m. birželio 16 d., 2023 m. vasario 23 d., 2023 m. sausio 27 d., 2022 m. gruodžio 23 d., 2022 m. lapkričio 22 d., 2022 m. spalio 28 d., 2022 m. spalio 5 d. Per visus vertinimus yra nustatyti vaiko teisių pažeidimai į tinkamas gyvenimo sąlygas, t. y. vaiko atstovai pagal įstatymą negeba susitarti jokiais vaiko situaciją liečiančiais klausimais, nesuvokia galimo to poveikio vaiko raidai, kardinaliai skirtingai suvokia geriausius vaiko interesus. Vaiko tėvai stengėsi komunikuoti tarpusavyje laiško adresatuose nurodydami ne tik vienas kitą, tačiau ir socialinius darbuotojus, Institucijos specialistus, tokią tarpusavio komunikaciją naudojo ne informacijos keitimuisi tarpusavyje, o kaltinimų ar ¡rodymų rinkimui, spaudimui vienas kito atžvilgiu. Abu atstovai pagal įstatymą yra nuolat motyvuojami priimti inicijuotą jų šeimai pagalbą, motyvuojami suvokti pagalbos priėmimo būtinybę, o jos nepriėmus suvokti galimus neigiamus to padarinius nepilnametės situacijai. Iš naujausios Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad mažametės E. Č. tėvai L. G. ir A. Č. atsisako specialistų pagalbos, rašydami pareiškimus apie nuolat pažeidžiamas jų dukters teises ir prašydami vienas kitam pradėti administracinę teiseną, mažametės tėvai patys nededa pastangų susitarti ir užtikrinti mažametei saugią aplinką sudėtingoje skyrybų situacijoje. Priešingai, ieško būdų kaip išprovokuoti dar vieną situaciją, tuo pačiu pažeisdami pagrindinę savo mažamečio vaiko teisę į saugią ir stabilią aplinką, pamiršdami pagrindinę tėvų teisę ir pareigą pagal CK 3.155 straipsnį. E. Č. tėvų nesugebėjimas rasti susitarimo ir kompromiso, specialistų pagalbos atsisakymas, savo teisių ir pareigų delegavimas institucijoms pasiekė tokį pavojingumo lygį, kad jų mažametei dukrai E. Č. yra sudaromas nesaugumo, nestabilumo jausmas, vaikas nuolat įtraukimas į tėvų tarpusavio santykių aiškinimąsi.
Taigi atsiliepime į skundą teigiama, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog mažametė E. Č. žino apie 2022 m. nustatytą teismo laikiną bendravimo tvarką, žino, kad ji vieną savaitę turi gyventi su tėvu, kitą savaitę su motina ir pagrįstai tikisi, kad jos tėvai laikysis nustatytos tvarkos, kuri jos amžiaus vaikui yra svarbi. Šią tvarką žino ne tik mergaitė, bet ir jos aplinka (mokytojai). Pažeidus šią tvarką, būna pažeisti mažametės E. Č. teisėti lūkesčiai gyventi numatytą savaitę su tėvu. Mažametis vaikas patiria neigiamus išgyvenimus, kadangi negali atsakyti mokytojams ar tikrai tėvas atvyks jos pasiimti, mato kaip mokytoja skambina tėvui, o jam neatvykus, lieka mokykloje laukti motinos jau po mokytojos darbo laiko. Tėvo nepaėmimas jos iš mokyklos numatytą savaitę, kada vaikas nebežino pas kurį iš tėvų jai teks nakvoti, su kuriuo ji gyvens tą savaitę, sukelia vaikui nestabilumo, nesaugumo būseną, pažeidžia mažametės interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų.
Pareiškėjo A. Č. 2023 m. spalio 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės ir argumentai, kurie nurodyti pareiškėjo skunde, todėl nekartojami (b. l. 151–174).
III. Teismo išvados
A. Č. skundas atmetamas.
Pareiškėjas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kovo mėnesį buvo dar viena situacija – vaikas turėjo būti pas jį, bet vaiko motina, nesuderinusi su juo (pareiškėju), išvyko į užsienį. 2023 m. gegužės 29 d. jis turėjo paimti vaiką po mokyklos, patikrino elektroninį dienyną ir pamatė, kad vaikas nebuvo mokykloje, tinklapyje „esveikata.lt“ nebuvo informacijos, kad dukra serga. Jam vaiko motina neskambino, todėl jis susiplanavo kitus darbus. Jis turi statybos įmonę, kai vaikas pas jį, tada jis dirba nuo 8–18 val., kai vaiko nėra nuo 6–22 val. Jis tik iš mokytojos sužinojo, kad vaikas mokykloje nebuvo, nes serga. Pagal teismo nutartį pas ką vaikas suserga, tas juo ir rūpinasi. Vaiko motina su juo (pareiškėju) nebendrauja, todėl jis neturėjo informacijos, kuo serga vaikas. Tada jis priėmė sprendimą vaiko neimti. Tą dieną jis fizikai negalėjo grįžti į mokyklą, nes dirbo kitoje miesto pusėje. Jis neturėjo galimybės pasirūpinti vaiku ir ieškoti ligų. Jis parašė vaiko motinai laišką, kad negalės pasiimti vaiko, nes vaikas serga. Tada ji parašė, kad važiuoja prie namų ir pakeis spyną. Kai pamatė, kad ji siunčia laiškus, jis pradėjo važiuoti namo, buvo likusi apie valanda kelio, namie buvo apie 18.30 val. Važiuojančiam namo, jam pradėjo skambinti kaimynai ir draugė, kuri gyvena su juo, nes vaiko motina atvažiavo ir per kaimyno namus pateko į jo namo kiemą, užpuolė jo draugę, su kuria gyvena. Ji buvo susijaudinusi, paskambino jam, kad iškviestų policiją. Grįžęs namo, jis nerado nei vaiko, nei motinos, atvyko policija. Po to, jo draugė parodė vaizdo medžiagą, kurioje nufilmuota, kaip ją užpuolė, matoma, kaip vaiko motina pasiėmė dukrą ir išvažiavo. Policija viską surašė, patikrino ją. Jis vaiko nepaėmė, nes vaiko motina pati jį išsivežė. Viskas užfiksuota vaizdo įraše. Jis nematė prasmės vaiko velti į konfliktą ir sergantį vežtis pas save.
Kitą dieną jis nežinojo, kokia buvo vaiko būsena, jis nebuvo informuotas, kad vaikas jau eina į mokyklą, todėl ir tą dieną vaiko nepasiėmė. Su dukra jis bendrauja telefonu. Pirmadienį (2023 m. gegužės 29 d.) dukra telefono neturėjo, vaikas dažniausiai pats paskambina. Tą savaitę jis dukrai paskambinti negalėjo. 2023 m. gegužės 30 d. vaikui nebuvo pamokų, nes buvo ekskursija. 2023 m. gegužės 31 d. jis netikrino dienyno. Dienyne ne visada būna parašyta informacija. Užklasinė veikla irgi ne visada pildoma dienyne, tada buvo daug ekskursijų ir išvykų. Maždaug savaitę buvo išvykos. Jis žino tiek informacijos, kiek yra dienyne ir elektroniniame pašte. Jis priėmė sprendimą, kad jei vaikas serga, tai visą savaitę jis negerai jausis. Nebūna ligų, kad vaikas vieną dieną serga, o kitą dieną jau sveikas. Visos ligos apie savaitę trunka. Pats nusprendė savo nuožiūra vaiko neimti, nes vaikas serga. Tikrino „esveikata.lt“, nebuvo jokių įrašų. Jam nekilo mintis, kad vaikas sveikas, jei nėra įrašų „esveikata.lt“. Padarė prielaidą, kad vaikas susirgo iš sekmadienio į pirmadienį. Nenorėdamas aiškintis situacijos, priėmė sprendimą, kad tą savaitę vaiko neims ir jis bus su motina, juolab motina pareiškė, kad vaikas serga, pasakė, kad vaikas turi būti su tuo, pas ką suserga. Jis iš policijos pareigūnų sužinojo, kad vaikas serga. Jam mokytoja sakė, kad vaikas apsinuodijęs, vemia. Paskui vaiko motina jam siuntė nuotraukas, kaip vaikas sėdi piktas mašinoje, o šalia jo padėti sūdyti riešutai, tai klausimas, ar ji galėtų jais maitinti vaiką, jei jis naktį sirgo. Vėliau „esveikata.lt“ buvo nurodyta, kad vaikui radikulitas, gydytoja aiškino, kad gavo motinos skambutį, jog vaikui nugarą skauda. Motina vaiko į polikliniką nevedė, nurodė, kad vaikas pasitempė nugarą, kai buvo ant batuto. Po to, jis su vaiku bendravo, dukra nepasakė, kad būdama ant batuto užsigavo, gal vaiko motina vaiką tampė ar panašiai. Prieš metus jai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaiką.
Dėl šio įvykio jam skambino mokytoja, ji jam skambina, kai būna ir kitos problemos. Jis nematė prasmės pats skambinti mokytojai. Dažniausiai skambina pats vaikas iš bendraklasių telefonų. Paskutinis skambutis buvo tada, kai prašė, kad jis atvežtų vaikui priemonių dailės pamokai. Jie turi socialinę darbuotoją ir jis (pareiškėjas) turi jos kontaktus. Jis nuolat skambina socialinei darbuotojai, ji neturi daug informacijos, mato tik tai, kas pateikta dokumentuose. Šiuo atveju irgi skambino socialinei darbuotojai. Ji negali nieko daryti, ji gali tik fiksuoti faktus. Ji sakė, kad neturi kompetencijos kažką daryti, neturi kontakto su vaiko motina. Vaiko mokytojų kontaktus jis turi, su jomis bendrauja, skambina. Parodymus rašė ne mokytoja, ji tik pasirašė. Vaiko parodymai buvo kitokie, kai juos pagarsino.
Pati Institucija akcentuoja, kad vaikas labai myli tėvą ir motiną, nori būti su abiem tėvais. Įvertinus tai, kad vaikas gali būti sukrėstas, jis nutarė palaukti kol vaikas atsigaus, o po įvykio bendravimas vėl vyko normaliai – kaip ir visada. Vieną savaitę jis (pareiškėjas) buvo apsinuodijęs, kitą savaitę turėjo nugaros traumą, yra tai pasitvirtinantys dokumentai. Visus ankstesnius atvejus, kai vaikas sirgo, Institucija šito klausimo nekėlė, nes visiems buvo aišku – vaikas turi būti pas tą, pas kurį suserga. Jei susirgo pas jį, vaikas lieka pas jį, jei pas motiną, lieka pas ją. Taip suprato teismo nutartį, niekada nekilo problemų. Po šio įvykio Institucija nurodė kreiptis į teismą, kad išaiškintų išimtį dėl vaiko ligos. Įvykis prasidėjo kai šis klausimas nebuvo iškeltas, o sprendimą priėmė rugsėjo mėnesį. Be to, kai vaiko motina kreipėsi į antstolį, jis netaikė jam (pareiškėjui) atsakomybės už teismo nutarties nevykdymą. Jis (pareiškėjas) nėra turėjęs pastabų ar nuobaudų dėl vaiko nepriežiūros. Niekada neatsisakė ir nevengė paimti vaiko, niekada to nedarys, nesupranta kur yra problema. Jis mano, kad stengiasi užtikrinti saugią aplinką vaikui. Nenori kelti įtampos. Visi atvejai, kurie buvo nutikę, yra užfiksuoti. Jis visais atvejais kreipėsi į atitinkamas tarnybas kai vaiką išveždavo motina, ar kai vaiko neduodavo. Priėmė sprendimą, kad kreipsis į vaikų teises ir ieškos sprendimo neįtraukdamas į tai vaiko. Nesupranta, jis nieko nepadarė, už ką galima būtų jį bausti ir taikyti nuobaudą.
Liudytoja Z. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba mokykloje, prailgintoje klasėje, dirba nuo 14–18 val. A. Č. pažįsta, jis – jos mokinės E. Č. tėvas. Su A. Č. labai nekonfliktuoja, kaip ir su visais tėvais. Žino, kad vieną savaitę E. Č. rūpinasi motina, kitą tėvas. Ji kiekvieną dieną būna prailgintoje klasėje. Kai mergaitė būna su tėvu – telefoną turi, kai būna su motina – telefono neturi. Ji (liudytoja) dirbdavo tik dvi dienas. Įvykio dieną ji (liudytoja) skambino, kad mergaitės nebuvo mokykloje. Ji atėjo į prailgintą grupę, paklausė ko nėra, tada nebuvo E. Č., tai buvo pažymėta dienyne. Po to, 17 val., buvo likę keli vaikai ir motina atvežė E. Č. į mokyklą, ji (liudytoja) paklausė, ar tėvas apie tai žino, nes jis pažiūrės į dienyną ir galvos, kad vaiko nėra, neatvažiuos nepasiimti. Ji (liudytoja) paskambino ir A. Č. pasakė, kad pas juos yra sutarimas – jei vaikas serga, lieka pas tą, kieno savaitė. Kažkiek palaukė ir motina išsivežė E. Č. apie 18 val. Po šio įvykio motina prašė jai skambinti, jei tėvas neatvažiuoja pasiimti vaiko. Dar vieną kartą buvo problemų kai motina išvyko į Balį, tada mergaitė verkė, kad niekas jos nepaima. Nežino, ar motina, išvykusi į Balį, pranešė apie tai tėvui, bet E. Č. tada niekas nepaėmė. Motina išvažiavo savo savaitę. Toks atvejis tikrai buvo. Ji skambino A. Č., bet telefonas buvo išsikrovęs, negalėjo prisiskambinti. Po to 18 val. ji skambino mokytojai V., klausė ką daryti, tada ji skambino ar į vaikų teises, ar į policiją ir pasakė, kad E. Č. paims I. motina, daugiau detalių nežino.
Teismui pagarsinus dalį duotų liudytojos parodymų (b. l. 140–141), liudytoja Z. B. paaiškino, kad gal ir skambino, neatsimena, bet su motina jos tarėsi, jog paskambins. Patvirtina, kad skambino kitą dieną. Mergaitė abu tėvus myli vienodai, ji pasiilgsta ir tėvo ir motinos. Jei tėvas nepaima mergaitės iš mokyklos, ji skambina motinai. Ji skambino E. Č. motinai, nes tėvas vaiko nepaėmė. Iš motinos buvo lūkestis, kad vaiką turi pasiimti tėvas. Iš viso buvo dvi minėtos situacijos, daugiau panašių atvejų nebuvo. Kai būna A. Č. savaitė, jis vaiką paima laiku. E. Č. mažai serga, daugiau tokių atvejų nebuvo. Tėvas ir motina laiku pasiimdavo vaiką iki 18 val.
Liudytoja Z. B. teismo posėdžio metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurias nurodė 2023 m. liepos 25 d. apklausos metu (1 t., b. l. 140–141).
Iš L. G. 2023 m. birželio 6 d. pranešimo dėl vaiko priežiūros sutarties sąlygų pažeidimo matyti, kad ji kreipėsi į Instituciją, nes jos mažametės dukters E. Č. tėvas A. Č., nenurodydamas svarbių priežasčių ir neįspėjęs motinos pažeidė teismo nustatytą vaiko priežiūros sutartį ir nepaėmė dukters tėvo priežiūros savaitę nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. birželio 5 d. Pranešime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 29–30 d. A. Č. ir jo sugyventinė I. P. atsisakė pasiimti vaiką, abu atvejai registruoti policijoje ir vaiko teisių apsaugos tarnyboje (1 t., b. l. 10).
Iš 2023 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašo matyti, kad E. Č. laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2023 m. birželio 4 d. jokioje medicinos įstaigoje nesilankė (1 t., b. l. 12).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2023 m. birželio 5 d. nustatyta, jog E. Č. pasitempė nugarą šokinėdama ant batuto (1 t., b. l. 119).
Iš 2023 m. birželio 12 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) Progimnazijos atsiųsto rašto matyti, kad mokinė E. Č. 2023 m. gegužės 29 d. pamokose nebuvo, motina jokios išankstinės informacijos nebuvo pateikusi. Mokytoja paskambino motinai, ši ją informavo, kad dukra susirgo, bet vėliau tą pačią dieną apie 14.17 val. atsiuntė laišką el. paštu ir nurodė, kad dukra jaučiasi geriau ir kitą dieną edukacinėje išvykoje dalyvaus. 2023 m. gegužės 30 d. E. Č. buvo mokykloje, po 17 val. prailgintos dienos grupės specialistė paskambino tėvui paklausti ar, jis paims vaiką (buvo savaitė, kada vaikas gyvena su tėvu), tėvas mokytoją informavo, kad neims, nes vaikas serga, vėliau į skambučius nebeatsakė. Tada buvo skambinta motinai, kuri vaiką paėmė 18.42 val. (1 t., b. l. 13, 117).
2023 m. birželio 16 d. Institucijos vaiko situacijos vertinimo anketoje pateikta informacija dėl 2023 m. gegužės 29 d. įvykio (1 t., b. l. 14–31).
Iš 2023 m. liepos 17 d. L. G. apklausos metu duotų parodymų matyti, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, E. Č. kas antrą savaitę turi gyventi pas tėvą, kitą savaitę pas motiną. Vaiką kitas iš tėvų pasiima pirmadienį po pamokų ir prižiūri jį savaitę. 2023 m. gegužės 29 d. dienos metu dukra mokykloje nebuvo, nes naktį blogai jautėsi. Apie 14 val. parašė mokytojai el. laišką, kad dukra jaučiasi geriau ir kitą dieną galės dalyvauti ekskursijoje. Tą pačią dieną (2023 m. gegužės 29 d.) po pietų į prailgintos dienos grupę ji dukrą atvežė, tačiau tėvas neatvyko jos pasiimti. Tada jam paskambino mokytoja ir A. Č. mokytojai pasakė, kad dukters neims. Ji nuvežė dukrą pas A. Č. į namus, bet jis atsisakė dukrą pasiimti, nes ji serga ir parašė, kad pagal teismo nutartį susirgusi dukra turi likti su motina, nes pas ją susirgo. Buvo konfliktas su A. Č. drauge, kuri kitą dieną atsisakė priimti dukrą. A. Č. nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. liepos 10 d. dukters nebuvo pasiėmęs, neva apsinuodijo. Tokią informaciją pateikdavo ne iš anksto, o paskutinę akimirką. Dukra traumuojama, nes tikisi laiką praleisti su tėvu, o jis jai net paskambina kai būna jo savaitė ir negali pasiimti vaiko. Dukra nesirgo, nėra jokių medicininių išrašų, todėl taikyti „Force-Majeure“ sąlygų negalima (1 t., b. l. 32–33).
Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2023 m. gegužės 29 d. užregistruotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), L. G. abiejomis rankomis, nenustatytą kiekį kartų, pastūmė I. P., ir ją suėmusi už pečių pakratė, taip sukeldama I. P. fizinį skausmą. Konfliktą girdėjo nepilnametis vaikas E. Č. (1 t., b. l. 35).
2023 m. gegužės 30 d. Institucijoje užregistruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą (1 t., b. l. 39–40).
2023 m. gegužės 30 d. „ePolicija“ svetainėje gautas L. G. pranešimas apie tai, kad A. Č. galimai netinkamai rūpinasi vaiku E. Č. (1 t., b. l. 41–51).
2023 m. birželio 5 d. A. Č. pateikė pranešimą Institucijai dėl motinos veiksmų ir nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo dėl 2023 m. gegužės 29 d. įvykių ir konflikto tarp L. G. ir I. P. (1 t., b. l. 55–58).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi dėl A. Č. ir L. G.-Č. santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. Č. tvarka (1 t., b. l. 59–68).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi papildyta (patikslinta) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis (1 t., b. l. 69–76).
Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2023 m. birželio 12 d. gautas mokytojos pranešimas, jog E. Č. turėjo pasiimti tėvas A. Č., bet jis pranešė, kad yra ligoninėje. Vaiko motina L. G. žadėjo atvykti pasiimti vaiką, bet liepė mokytojai pranešti apie įvykį policijai (1 t., b. l. 99).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 14 d. rašto dėl informacijos pateikimo apie nepilnametės E. Č. šeimą matyti, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, pradėtas pagal A. Č. pareiškimą. 2023 m. gegužės 29 d. 18.54 val. Policijos registruojamųjų įvykių registre registruotas L. G.-Č. pranešimas, kuris kvalifikuotas kaip smurtas artimoje aplinkoje, tačiau informacija nepasitvirtino.
2023 m. gegužės 29 d. 18.53 val. Policijos registruojamųjų įvykių registre registruotas A. G. pranešimas, kuris kvalifikuotas kaip nusikaltimas asmeniui. Dėl šio pranešimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl to, kad 2023 m. gegužės 29 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), L. G. abiejomis rankomis, nenustatyta kiekį kartų, pastūmė I. P., bei suėmus ją už pečių pakratė. Tokiais veiksmais L. G. sukėlė fizinį skausmą I. P.. Įvykyje dalyvavo E. Č., kuri verkė ir viską matė (1 t., b. l. 51).
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Taigi A. Č. atstovo baigiamojoje kalboje itin detalūs motyvai, kuriais nesutinkama su Institucijos vyriausiosios specialistės D. Č. atsiliepime į skundą teiginiais, neturi įtakos sprendžiant dėl Institucijos vyriausiosios specialistės D. Č. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes skundo objektas yra ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, o ne atsiliepimas į skundą.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
A. Č. skunde ginčijamas Institucijos vyriausiosios specialistės D. Č. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, kadangi, pareiškėjo nuomone, jo veiksmuose nėra ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties.
A. Č. nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas mažametės E. Č. tėvu ir turėdamas pareigą, įtvirtintą CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su mažamete dukra tvarką, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 29 d. 18 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 8 val., privalėdamas pasiimti vaiką iš mokyklos, parsivežti į savo namus, visapusiškai rūpintis ir bendrauti su vaiku teismo nutartimi nustatytą bendravimo laiką, to nepadarė, taip nepanaudojo tėvo valdžios ir pažeidė mažametės dukters teisę gyventi ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, įtvirtintą VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalyje.
ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikui siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Tėvų asmenines teises ir pareigas apibrėžiančio CK 3.165 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų teises ir pareigas vaikams įtvirtina ir kiti įstatymai, be kita ko, VTAPĮ.
VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Č. bylai reikšmingu laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. gegužės 29 d. 18 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 8 val., nebuvo parsivežęs mažametės dukters E. Č. į savo namus. Pareiškėjas tiek skunde, tiek duodamas paaiškinimus teisme, neginčijo tokios aplinkybės, taip pat neprieštaravo, kad pagal teismo nustatytą tvarką minėtu laikotarpiu jam buvo eilė bendrauti su dukterimi. Kita vertus, A. Č. tvirtino, kad jis aptariamu laikotarpiu neparsiveržė dukters į savo namus ir nebendravo su ja, nes ši sirgo.
Šioje byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad E. Č. 2023 m. gegužės 29 val. nebuvo atvykusi į pamokas progimnazijoje. Mokytojai pasiteiravus L. G. (E. Č. motinos) apie tai, ši informavo, kad E. Č. susirgo, tačiau kitą dieną ji atvyks į progimnaziją. Iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023 m. rugsėjo 26 d. rašto Nr. S-81-(4.4.E) matyti, kad E. Č. bylai reikšmingu laikotarpiu nebuvo mokykloje tik 2023 m. gegužės 29 d. (1 t., b. l. 117). Vadinasi ji nepraleido pamokų gimnazijoje, taip pat mokyklos išvykos 2023 m. gegužės 30 d.–2023 m. birželio 2 d. laikotarpiu (antradienį–penktadienį). Byloje nenustatyta, kad E. Č. sirgo 2023 m. gegužės 30 d.–2023 m. birželio 2 d., taip pat 2023 m. birželio 3–4 d. (savaitgalį).
A. Č. ir jo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinių sprendimų, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-855-1168/2023 (buvęs Nr. e2-17827-1168/2022), neaiškumą dėl tėvų bendravimo tvarkos. Bylai reikšmingu laikotarpiu buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartis, kuria išdėstyta tokia E. Č. tėvų laikino bendravimo su dukterimi tvarka, t. y. E. Č. su kiekvienu iš tėvų bendrauja kas savaitę – neporinėmis savaitės dienomis dukra būna su motina L. G.–Č., o porinėmis savaitėmis su tėvu A. Č.. Vaiko paėmimas–perdavimas iš vieno tėvo kitam tėvui vyksta pirmadieniais. Tas iš tėvų, su kuriuo buvo vaikas, ugdymo įstaigos nustatytu darbo laiku pristato vaiką į ugdymo įstaigą, o jei tą savaitę vaikas neturi būti ugdymo įstaigoje – vaiką ne vėliau kaip iki pirmadienio 19 val. pasiima kitas iš tėvų, iš vaiko gyvenamosios vietos (motinos ar tėvo adresu). Šiam punktui gali būti taikomos išimtys esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, pavyzdžiui vaiko ar vieno iš tėvų ligos atvejai – tokiais atvejais, kai tėvas, kuris dėl objektyvių aplinkybių negali jam nustatytą savaitę bendrauti su vaiku, vaiku rūpinasi kitas tėvas (1 t., b. l. 69–76). Po nagrinėjamo įvykio buvo priimta Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 20 d. nutartis kuria, be kita ko, išaiškinta, kad vaiko liga sudaro pagrindą taikyti bendravimo tvarkos išimtį – nebendrauti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, tik tuo atveju, jei vaiko liga atitinka nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure) sampratą, yra tokio pobūdžio, kad vaiko bendravimas su kitu iš tėvų yra objektyviai negalimas (1 t., b. l. 165–171). Pastebėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šiuo metu pareiškėjo atskirasis skundas jau išnagrinėtas ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi atmestas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 20 d. nutartis palikta nepakeista.
Taigi bylai reikšmingu laikotarpiu buvo nustatyta, kad nustatytos bendravimo tvarkos išimtis gali būti, be kita ko, vaiko ligos atvejai – tokiais atvejais, kai tėvas, kuris dėl objektyvių aplinkybių negali jam nustatytą savaitę bendrauti su vaiku, vaiku rūpinasi kitas tėvas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartis). A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis, 2023 m. gegužės 29 val. pažiūrėjęs į elektroninį dienyną, pamatė, kad jo dukra nebuvo pamokose, tinklapyje „esveikata.lt“ nebuvo informacijos, kad dukra serga, taip pat jį mokytoja informavo, jog E. Č. serga, todėl jis tą savaitę nepasiėmė dukters. Kita vertus, kaip minėta, byloje nenustatyta, kad E. Č., išskyrus 2023 m. gegužės 29 val., sirgo kitomis savaitės dienomis (2023 m. gegužės 30 d.–2023 m. birželio 4 d.). Akivaizdu, kad vaikas, kuris iš tiesų serga, nelankytų pamokų ir nedalyvautų klasės išvykose.
A. Č. teismo posėdžio metu pateikė subjektyvaus pobūdžio nuomonę, kad vaikai serga ne vieną dieną, o savaitę. Pažymėtina, kad vaikai, kaip ir suaugę, skirtingomis ligomis serga skirtingą laiką. Vien A. Č. manymas, kad jo dukra sirgo visą savaitę, nors to iš tiesų nebuvo, neatleido pareiškėjo nuo pareigos domėtis dukters sveikatos būkle, t. y. ar E. Č. serga, ar ne. A. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis po 2023 m. gegužės 29 val. daugiau tą savaite nesidomėjo elektroniniame dienyne esančia informacija dėl dukters lankomumo, taip pat „esveikata.lt“ užfiksuotais duomenimis. Byloje esančiame Z. B. apklausos protokole užfiksuota, kad ši progimnazijos mokytojo padėjėja nurodė, kad E. Č. 2023 m. gegužės 30 d. buvo mokymo įstaigoje, o Z. B. apie 15.12 val. paskambino A. Č. paklausti, ar jis paims vaiką, tačiau jis telefonu neatsiliepė ir neperskambino (1 t., b. l. 140–141). Minėta liudytoja patvirtino, kad tokia aplinkybė galėjo būti. (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. S-81-(4.4.E) nurodyta, kad 2023 m. gegužės 30 d. specialistė patvirtino, kad E. Č. po išvykos buvo atvežta į progimnaziją ir palikta grupėje. Specialistė po 17 val. paskambino mokinės tėvui ir paklausė, ar jis atvyks pasiimti dukters. Pareiškėjas atsakė, kad yra susitarimas, kad, susirgus mergaitei, ji būna ir sveiksta pas tą iš tėvų, pas kurį sunegalavo, ir pabaigė pokalbį. Vėliau jis nebeatsakė į skambučius (1 t., b. l. 117). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti tiek liudytojos Z. B., tiek minėto mokymo įstaigos rašto teisingumu. Esant tokioms aplinkybėms, A. Č. ne tik galėjo žinoti, kad jo dukra 2023 m. gegužės 30 d.–2023 m. birželio 4 d. nesirgo, bet ir žinojo tokią aplinkybę. Nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartyje, nei Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nenurodyta, kad, jei vaikas serga vieną dieną, juo kitomis dienomis taip pat turi rūpintis ne vienas iš tėvų, kuriam atėjo tokia eilė tą savaitę, o toliau kitas tėvas. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių A. Č. negalėjo pasiimti savo dukters bendrauti 2023 m. gegužės 30 d.–2023 m. birželio 4 d. Pareiškėjo skunde itin akcentuojama E. Č. sveikatos būklė 2023 m. gegužės 29 d., tačiau vien jos negalavimas šią dieną nepaneigia, kad A. Č. ignoravo teismo nustatytą bendravimo su dukra tvarką. Atsižvelgiant į tai, visi pareiškėjo skundo argumentai, kad E. Č. neva sirgo ir kitomis savaitės dienomis, todėl jis neturėjo pasiimti dukters, atmetami kaip nepagrįsti. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jis po 2023 m. gegužės 29 d. vakare buvusio įvykio nenorėjo imti pas save dukters, kad jai nebūtų padaryta neigiama įtaka. Taigi pareiškėjas nebuvo visiškai nuoseklus dėl kokios priežasties jis nesiėmė veiksmų, kad būtų tinkamai įvykdyta inkriminuota jo, kaip tėvo, pareiga dukteriai.
Skunde teigiama, kad vaiko motina L. G. niekada neteikia pareiškėjui informacijos apie vaiko sveikatą, kita vertus, A. Č. nebuvo apribota galimybė susisiekti su paskirtu Institucijos atvejo vadybininku, kad būtų per jį sužinota apie E. Č. sveikatos būklę. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į dukters mokytoją ar mokytojos padėjėją Z. B. paklausdamas, ar jo dukra 2023 m. gegužės 30 d.–2023 m. birželio 4 d. lanko mokyklą.
A. Č. skunde pažymi, kad Institucija, pati rekomendavusi vaiko tėvams (pareiškėjui A. Č. ir L. G.) kreiptis į teismą dėl teismo nutarties sąlygos išaiškinimo, nesulaukusi aukštesniojo teismo išaiškinimo dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos išimties, nepagrįstai pripažino pareiškėją kaltu padarius administracinį nusižengimą – pareiškėjui nepasiėmus sergančio vaiko iš motinos jo bendravimo su vaiku savaitę. Šiame kontekste pasakytina, kad Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi tik patikslinta anksčiau nustatyta nenugalimos jėgos aplinkybė dėl vaiko ligos pobūdžio (tokio pobūdžio, kad vaiko bendravimas su kitu iš tėvų yra objektyviai negalimas), kuri leidžia nebendrauti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku. Kita vertus, bylai reikšmingu laiku galiojusi bendravimo su E. Č. tvarka nebuvo pakeista. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi, atmesdamas A. Č. atskirąjį skundą, taip pat nekeitė tokios tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. Č., turėdamas pareigą, nustatytą CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, pažeidė VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaiko teisę. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia Institucijos vyriausiosios specialistės padaryta išvada.
Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, tikslina skundžiamą nutarimą, kad pareiškėjo neveikimas buvo nuo 2023 m. gegužės 30 d. 18 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 8 val., nes E. Č. dalį 2023 m. gegužės 29 dienos sirgo, todėl galėjo atsirasti nesusipratimų dėl vaiko buvimo vietos pas vieną iš tėvų (šiuo atveju teismas vertina tokią aplinkybę pareiškėjo naudai). Kita vertus, tai nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Priešingai, nei teigiama skunde, Institucijos 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, nustatytus ANK 618 straipsnio 2 dalyje. Aptariamame procesiniame dokumente pakankamai aiškiai aprašyta administracinio nusižengimo esmė – A. Č. veika (neveikimas), t. y. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su mažamete dukra tvarką laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 30 d. 18 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 8 val. A. Č., privalėdamas pasiimti vaiką iš mokyklos, parsivežti į savo namus, visapusiškai rūpintis ir bendrauti su vaiku teismo nutartimi nustatytą bendravimo laiką, to nepadarė. Taigi E. Č. nepaėmimas iš mokyklos tėvo bendravimo su vaiku savaitę pasireiškė pareigų parsivežti dukrą į savo namus, visapusiškai rūpintis ir bendrauti su vaiku teismo nutartimi nustatytą bendravimo laiką nevykdymu, todėl laikytina, kad A. Č. nepanaudojo tėvų valdžios.
Iš 2023 m. birželio 16 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-3157 matyti, kad E. Č. nurodė, kad ji vienodai gerai sutaria tiek su pareiškėju, tiek su jos motina (1 t., b. l. 14–21). Byloje nenustatyta, kad A. Č. dukra nenori bendrauti su pareiškėju, todėl jis turi pareigą bendrauti su savo dukra pagal teismo nustatytą tvarką. Akivaizdu, kad A. Č., be pateisinamų priežasčių nuo 2023 m. gegužės 30 d. 18 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 8 val. neparsiveždamas dukters į savo namus ir nebendraudamas su savo dukra, pažeidė jos teisę į gyvenimą ir bendravimą su vienu iš tėvų (A. Č.). Analizuojant skundžiamo nutarimo turinį, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjas buvo nepakankamai rūpestingas įgyvendindamas minėtas pareigas, t. y. jis veikė neatsargia kaltės forma. Dėl A. Č. neveikimo buvo pažeistos VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Tiek skunde, tiek teismo posėdyje buvo akcentuota, kad L. G. kreipėsi į antstolį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties nevykdymo, tačiau antstolis nepradėjo priverstinių teismo sprendimo vykdymo veiksmų prieš pareiškėją, nes duomenų, kad A. Č. nevykdytų minėtos teismo nutarties, nėra. Pažymėtina, kad antstolio 2023 m. liepos 31 d. rašte Nr. S-23-8-28255 nurodyta, kad antstolis laukia, kol išieškotoja (L. G.) pateiks pareiškimą su įrodymais dėl nutarties nevykdymo. Vadinasi, antstolis savaime neatsisakė vykdyti Vilniaus miesto 2022 m. birželio 27 d. nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tik laukė E. Č. motinos dokumentų pateikimo. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo skundo ir jo atstovo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą.
Skunde ir teisme buvo itin akcentuojamas L. G. elgesys, jos asmeninės savybės. Teismas pažymi, kad skundo dalyką apibrėžia skundžiamas nutarimas. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas A. Č., o ne L. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas. Taigi L. G. elgesys 2023 m. gegužės 29 d. vakare pareiškėjo namuose, jos dukters išsivežimas atostogauti per A. Č. bendravimo su dukterimi savaitę, L. G. psichologinės savybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas, manydamas, kad L. G. pažeidė kokias nors E. Č. teises, turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, kad įvertintų L. G. elgesį. Dėl aptartų aplinkybių teismo posėdžio metu nebuvo prijungtos 2023 m. sausio 12 d., 2023 m. balandžio 17 d., teisės psichologijos specialistų išvados dėl L. G., dokumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo pradėjimu L. G., A. Č. 2023 m. birželio 5 d. pranešimas dėl motinos veiksmų ir nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo, 2022 m. birželio 29 d. ir 2023 m. birželio 29 d. pagalbos planai, 2023 m. kovo mėn. elektroniniai laiškai. A. Č. ir L. G. konfliktiniai santykiai nepaneigia, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Sprendžiant dėl A. Č. administracinės atsakomybės nėra reikšmingas jo darbo pobūdis. Pareiškėjas turi savo darbą organizuoti taip, kad užtikrintų jo bendravimo su dukterimi bendravimo tvarkos laikymąsi.
A. Č. ir jo atstovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas anksčiau nepažeidė tokios pareigos, nevengia bendrauti su savo dukra, jis po bylai reikšmingo laikotarpio dėl sveikatos būklės negalėjo bendrauti su dukra, neturi įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teismas, atsižvelgęs į visas administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybes, konstatuoja, kad A. Č. paskirtas įspėjimas nėra per griežta administracinė nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą.
Remiantis tuo, kas nustatyta, tenkinti A. Č. skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Institucijos vyriausiosios specialistės D. Č. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. VVTAIT-ANR_N-1221-2023 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės D. Č. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-1221-2023 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, palikti nepakeistą tik patikslinant, kad A. Č. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 30 d. 18 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 8 val., ir A. Č. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.