- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- AN2-31-953/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Martynas Galvičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-02-07 nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024-12-11 nutarimu Nr. VDI-ANR_N-912-2024 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK:24261327969, A. M. nubaustas 1500 Eur dydžio bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Ši nuobauda skirta už tai, kad A. M., vykdantis individualią veiklą, 2024-11-11, nuo 09.00 val. iki 13.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas atsakingu už statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodo galiojimą, neužtikrino, kad statybvietėje dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus.
Šalies argumentai
2. A. M., nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriuo pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti Institucijos 2024-12-11 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo veikos požymių, nurodydamas, kad patikrinimą atliekantys inspektoriai neteisingai traktavo jo padėtį, o būtent, vien tą faktą, kad jis, kaip turintis daugiau patirties šildymo darbų atlikime, atliko apskaičiavimo darbus ir pirko statybines medžiagas. J. S. pažinojo kaip asmenį, dirbantį pagal individualios veiklos pažymą statybose. K. U. rekomendavo J. S., kaip asmenį, dirbantį pagal individualios veiklos pažymą ir mokantį šį darbą. Su J. S. nėra susijęs jokiais darbiniais santykiais, nėra darbdavys, nėra nei rangovas, nei mažosios bendrijos savininkas, o toks pat darbuotojas kaip ir J. S., dirbantis pagal individualios veiklos pažymą ir atsakantis už save ir savo atliekamą darbą, Nurodė, kad turi daugiau patirties, todėl duodavo pastabas kitiems dirbantiems asmenims dėl darbo kokybės ar reikalingų panaudoti medžiagų kiekių. Nėra susijęs su J. S. jokiais darbiniais santykiais, nėra įpareigotas tikrinti asmeninius dokumentus, neturi jokių įstatymo suteiktų įgaliojimų. Nuobauda paskirta remiantis vieninteliu jo paaiškinimu, kuris buvo surašytas statybvietėje, psichologinio poveikio įtakoje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi pareiškėjo A. M. skundas atmestas, motyvuojant tuo, jog byloje nustatyta, kad darbus organizavo ir su užsakove tarėsi A. M., todėl jis laikytinas statytojo (užsakovo) įgaliotu rangovu, kuris privalėjo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei prašymai
4. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-02-07 nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti; nenustačius pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ir nusižengimo teisenai nutraukti – paskirtą baudą sumažinti arba pakeisti įspėjimu, atsižvelgiant į tai, kad žmona dirba minimaliai apmokamą darbą, šeima gyvena name, kurį reikia kūrenti brangiu kietu kuru, išlaiko du nepilnamečius mokyklinio amžiaus vaikus, pareiškėjas nėra baustas už jokius administracinius pažeidimus, o 1500 Eur bauda iš esmės pažeidžia jo šeimos materialinę padėtį.
4.1. Nurodo, kad patikrinimą atlikę inspektoriai neteisingai traktavo jo padėtį, o būtent vien tą faktą, kad jis, kaip turintis daugiau patirties šildymo darbų atlikime, atliko apskaičiavimo darbus ir pirko statybines medžiagas.
4.2. Taip pat nurodo, kad anksčiau nėra nei teistas, nei baustas administracine tvarka (nebent už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus), neturi bendravimo su pareigūnais patirties, dėl ko patikrinimo metu jam buvo daromas psichologinis spaudimas, paaiškinimas surašytas vienašališkai, reikalaujamos pripažinti aplinkybės neatitinkančios tikrovės, ir šio paaiškinimo pagrindu buvo remtasi nagrinėjant jo skundą pirmosios instancijos teisme ir jo pagrindu palikta galioti paskirta nuobauda.
4.3. Teigia, kad J. S. pažinojo iš anksčiau kaip asmenį, dirbantį pagal individualios veiklos pažymą statybose. Susitikę lapkričio mėnesio pradžioje įsikalbėjo, ir jis J. S. pasakė, kad dirba objekte, adresu (duomenys neskelbtini), pas K. U. Pasakė, kad dėl darbo kreiptųsi į ją, o K. U. rekomendavo J. S. kaip asmenį, dirbantį pagal veiklos pažymą ir mokantį šį darbą, kad darbai būtų užbaigti greičiau. Teigia, kad su G. R. ir J. S. nebuvo susijęs jokiais santykiais, neturėjo vienas kitam jokių įsipareigojimų, nei vadovavo jų darbui, nei mokėjo jiems atlyginimą.
4.4. Pareiškėjas nurodo, kad jis nėra nei darbdavys, nei oficialus rangovas, nei kokios nors mažosios bendrijos savininkas, o toks pat darbuotojas kaip ir J. S., dirbantis pagal individualios veiklos pažymą ir atsakantis už save ir savo atliekamą darbą. Tik kaip turintis daugiau patirties pasakydavo kitiems asmenims pastabas dėl darbo kokybės ar reikalingų panaudoti medžiagų kiekių. Su darbuotoju J. S. jis nėra susijęs jokiais darbo teisiniais santykiais, jis kaip eilinis pilietis nėra įpareigotas tikrinti J. S. asmeninius dokumentus ar reikalauti pateikti kažkokius kodus ar duomenis.
4.5. Mano, kad Institucijos atsakingi darbuotojai, skirdami jam nuobaudą, rėmėsi vieninteliu jo paaiškinimu, kuris buvo surašytas statybvietėje, asmeniui darbo vietoje apkaltintam nežinia kuo ir psichologinio poveikio įtakoje. Mano, jog skirdami tokio dydžio baudą statybvietėje, vieninteliam darbuotojui, turinčiam tvarkingus dokumentus veiklos vykdymui, turėjo pagrįsti rašytiniais įrodymais (rangos sutartis, rašytiniai susitarimai, mokėjimo pavedimai ar kt.).
4.6. Pažymi, kad nagrinėjant jo skundą, pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti nei objekto savininkė K. U., nei kiti dirbantys asmenys G. R. ir J. S., nebuvo išsiaiškintos ar patikslintos visos jo išvardytos aplinkybės, turinčios reikšmę teisingo sprendimo priėmimui šioje administracinio nusižengimo byloje.
Šalies argumentai
4.7. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju, paskirta 1500 Eur bauda darbuotojui, gaunančiam nedideles pajamas už pažeidimą, kurios jis iš viso nėra įvykdęs, iš esmės pažeidė tiek jo, tiek jo šeimos turtinius interesus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-02-07 nutartį palikti galioti. Atsiliepime į skundą analizuojami galiojantys teisės aktai ir nurodoma, kad nutarimas A. M. atžvilgiu priimtas pagrįstai ir dėl to jis pagrįstai nubaustas, administracinės nuobaudos tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, ištirta objektyviai ir nešališkai, administracinė nuobauda paskirta pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį, apeliaciniame skunde pažymėdamas, jog jis yra toks pat darbuotojas kaip kiti asmenys, su J. S. ir G. R. nėra susijęs jokiais santykiais, nevadovavo jų darbui, nemokėjo jiems atlyginimo, jis atsako tik už save ir savo atliekamą darbą, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
8. ANK 95 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą atliekant statybos darbus, ir šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą statytojui (užsakovui) – fiziniam asmeniui nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui – fiziniam asmeniui, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo – juridinio asmens vadovui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
9. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - UĮ) 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu.
10. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnis reglamentuoja, kad statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - VSDĮ) 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti VSDĮ 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus VSDĮ 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos) patikrinimo metu pateikti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, patikrinimus vykdančioms institucijoms (Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijai), taip pat statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims, jam (jiems) pareikalavus. Be to, pažymėtina, kad statybvietėje gali būti asmenys, kurie: atlieka statybos darbus ir turi suformuotą galiojantį kodą arba, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus.
11. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.
12. Tiek atliekant patikrinimą statybvietėje, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde pareiškėjas A. M. nurodė, kad su užsakove dėl reikalingų atlikti darbų tarėsi būtent jis, tarp jų buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, dėl kurios sudarymo aplinkybių ginčo šioje administracinio nusižengimo byloje nėra. Šią aplinkybę patvirtino ir darbų užsakovė, statinio savininkė K. U.. Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reikalavimu, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog tarp šalių sudarius šią žodinę statybos rangos sutartį, A. M. tapo įgaliotu rangovu, UĮ 56¹ straipsnio prasme.
13. Kaip nurodė pats pareiškėjas, jis pasikvietė tiek J. S., tiek G. R. padėti jam atlikti tam tikrus darbus ir manė, kad jie turi susitvarkę statybos darbų atlikimui reikalingus dokumentus ir dirba legaliai, be to, nežinojo, jog privalo tikrinti, ar jie yra tinkamai deklaravę savarankišką veiklą. Tačiau iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktai imperatyviai numato įgalioto rangovo pareigą įsitikinti, ar asmenys, kuriuos jis pasikvietė darbams atlikti, yra tinkamai deklaravę savarankišką veiklą bei turintys galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kadangi įgaliotas rangovas, šiuo atveju – būtent A. M. - kitų darbininkų atžvilgiu laikytinas darbdaviu.
14. Nors pareiškėjas A. M. tvirtina nežinojęs, jog privalo tikrinti savo kolegas, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-95-957/2024). Todėl asmuo, dirbdamas statybų sektoriuje, privalo išmanyti šiuos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.
15. Apeliaciniu skundu A. M. teigia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti nei objekto savininkė K. U., nei objekte dirbę asmenys G. R. ir J. S., dėl ko nebuvo išaiškintos ir patikslintos aplinkybės, turinčios reikšmę teisingo sprendimo priėmimui šioje administracinio nusižengimo byloje. Išties, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, minėti asmenys nebuvo apklausti, tačiau pažymėtina, jog šie asmenys į bylą buvo pateikę rašytinius paaiškinimus, ko pirmosios instancijos teismui pakako sprendimo byloje priėmimui. Be to, nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų, tame tarpe ir pats pareiškėjas A. M., bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neišreiškė prašymo apklausti kokį nors asmenį bei nenurodė bylai reikšmingų aplinkybių, kurias patvirtintų ar paneigtų šių asmenų apklausa teisme.
16. Apeliaciniame skunde A. M. nurodo, kad jam paskirta 1500 Eur bauda yra per didelė ir pažeidžia jo šeimos materialinę padėtį, kadangi jo žmona dirba minimaliai apmokamą darbą, jis su šeima gyvena name, kurį reikia kūrenti brangiu kietu kuru, išlaiko du nepilnamečius mokyklinio amžiaus vaikus.
17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
19. Kaip minėta, A. M. prašė atsižvelgti į tai, kad jo žmona uždirba minimalų darbo užmokestį, jų šeima augina du mokyklinio amžiaus vaikus, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo sunkią materialinę padėtį. Pažymėtina, jog už ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą A. M., atsižvelgus į tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. M. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų bei atitinkanti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) bei A. M. skundo argumentus ir priėmė teisėtą teisingą procesinį sprendimą. Skundžiama nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-02-07 nutartį ir Institucijos 2024-12-11 nutarimą A. M. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-02-07 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.