Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį atsakovui V. G. dėl civilinio turto konfiskavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama konfiskuoti atsakovo V. G. turto, kuris buvo suvartotas ir (ar) perleistas kitiems, negu nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo (toliau – CTKĮ) 2 straipsnio 5 dalyje, fiziniams ar juridiniams asmenims (išleistos, perduotos piniginės lėšos), vertę atitinkančius 207 526 Eur.

2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyrius (toliau – Turto tyrimo skyrius) atliko atsakovo turto tyrimą CTKĮ nustatyta tvarka, tiriamasis laikotarpis – nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Turto tyrimo skyrius pateikė išvadą, kad atsakovo turtas nėra gautas teisėtu būdu, nes neatitinka jo teisėtų pajamų, teisėtų pajamų bei išlaidų skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.

3. Atsakovas nuo 1998 m. rugpjūčio 21 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ir jame esantys statiniai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, malkinė, garažas bei kiemo statiniai, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovo motinai E. G.. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, nurodyto gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir malkinės statybos pradžios ir pabaigos metai – 1952, rekonstravimo pradžios metai – 1999, rekonstravimo pabaigos metai – 2017. Gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) – 76 400 Eur, ūkinio pastato – 15 800 Eur, malkinės – 3 290 Eur. E. G. 2017 metų deklaracijose apie rekonstrukciją nurodyta statytoja, bet jas pasirašė atsakovas ir nurodė savo kontaktinius duomenis, veikdamas pagal 2017 m. birželio 13 d. įgaliojimą. Kadastro duomenų byloje esančioje pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimo (perkainojimo) lentelėje užfiksuota, kad gyvenamojo namo statybos darbų vertė 2017 m. liepos 18 d. matavimų dieną buvo 76 000 Eur, ūkinio pastato – 15 800 Eur, malkinės – 3 290 Eur, t. y. bendra nurodyto nekilnojamojo turto statybos darbų vertė – 95 490 Eur. Atsakovas patyrė 95 490 Eur išlaidų gyvenamojo namo ir statinių rekonstrukcijai.

4. Tiriamuoju laikotarpiu atsakovas nuo 2015 m. kovo 6 d iki 2015 m. kovo 8 d. dirbo D. K. individualioje įmonėje. Jam išmokėtas 76,71 Eur darbo užmokestis. Jis patyrė 12 Eur išlaidų, susijusių su darbo užmokesčiu. Atsakovas buvo registruotas valstybės biudžetinėje įstaigoje Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba): nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2014 m. vasario 11 d. (registracija nutraukta asmens prašymu); nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2018 m. sausio 23 d. (darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (be svarbių priežasčių neatvykus nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti)), nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 26 d. (darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (be svarbių priežasčių neatvykus nustatytu laiku sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano). Atsakovas negavo išmokų iš Užimtumo tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus.

5. Ieškovė nurodė, kad atsakovas patyrė išlaidų, vykdydamas teismų priimtus baudžiamuosius įsakymus baudžiamosiose bylose ir nutarimus administracinių nusižengimų bylose:

5.1. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. nutarimu paskyrė atsakovui 150 Lt (43,44 Eur) administracinę baudą su cigarečių konfiskavimu už teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 1 dalyje (pardavė akcizais neapmokestintą vieną pakelį cigarečių su baltarusiška banderole) (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8-350-856-2013);

5.2. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskyrė atsakovui galutinę subendrintą bausmę, sumažintą vienu trečdaliu, į kurią įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – 112 MGL (4217,92 Eur) baudą už nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje (atsakovas už 7 000 Eur neteisėtai įgijo 7 185 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis; cigarečių bendra vertė – 18 953,81 Eur, kurias jis jam priklausančiu automobiliu „Renault Laguna“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno į savo gyvenamąjį namą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), ir jas ten neteisėtai laikė iki kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai). Teismas valstybei iš atsakovo priteisė nusikalstamai veikai padaryti naudoto automobilio „Renault Laguna“ vertę – 500 Eur (baudžiamoji byla Nr. 1-120-519/2016);

5.3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu paskyrė atsakovui 2 896 Eur baudą už teisės pažeidimą ir konfiskavo 682 pakelių cigarečių be lietuviško pavyzdžio banderolių (ATPK 163² straipsnio 4 dalis) (atsakovas neteisėtai pardavė 682 pakelius cigarečių su baltarusiško pavyzdžio banderolėmis) (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8-3972-951/2016). Atsakovas 2018 m. spalio 25 d. sumokėjo baudą.

5.4. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovą pripažino kaltu padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką (įgijo akcizais apmokestinamų 32 500 pakelių cigarečių be banderolių, kurių bendra vertė – 93 004 Eur, ir jas gabeno automobilio „Seat Toledo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tempiama priekaba „TIKI“ (valst. (duomenys neskelbtini)) tol, kol jį sulaikė pareigūnai). Teismas paskyrė atsakovui galutinę subendrintą bausmę, sumažintą vienu trečdaliu, į kurią įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – 160 MGL (8 000 Eur) baudą (baudžiamoji byla Nr. 1-53-332/2019). Baudžiamajame įsakyme užfiksuoti atsakovo paaiškinimai, kad cigarečių dėžės kaina – 500 Eur, jis pirko 65 dėžes, bendra cigarečių vertė – 32 000 Eur, liudytojų paaiškinimai, kad už priekabos nuomą 12 val. sumokėjo 15 Eur. Atsakovas 2019 m. balandžio 29 d. sumokėjo baudą;

5.5. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. nutarimu paskyrė atsakovui 400 Eur baudą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 3 dalyje (atsakovas namuose laikė 131 pakelį cigarečių, kurių muitinė vertė 412,17 Eur), ir konfiskavo 131 cigarečių pakelius už administracinį nusižengimą (administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-359-948/2019);

5.6. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pripažino atsakovą kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (atsakovas iš nenustatyto asmens įgijo 6 500 akcizais apmokestinamų cigarečių pakelių, kurių vertė – 26 169 Eur, juos laikė ir gabeno transporto priemonėje „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate, kol juos surado ir paėmė policijos pareigūnai). Teismas paskyrė atsakovui galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams, priteisė iš atsakovo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 17 704 Eur ir konfiskavo automobilį „Opel Astra“, kurio vertė – 4 040 Eur (baudžiamoji byla Nr. 1-71-309/2023). Nuosprendyje užfiksuoti atsakovo paaiškinimai, kad jis cigaretes įsigijo iš nepažįstamo asmens už 11 700 Eur.

2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino G. S. kalta, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (įgijo 35 000 pakelių cigarečių be banderolių, kurių bendra vertė – 115 209 Eur, ir jas gabeno automobiliu „Citroen Jumper“) (baudžiamoji byla Nr. 1-121-309/2019). Baudžiamajame įsakyme užfiksuoti G. S. paaiškinimai, kad ji už 35 000 pakelių cigarečių sumokėjo 35 000 Eur iš savo santaupų. Atsakovo turto tyrime G. S. paaiškino, kad cigaretės nupirktos ir automobilis išnuomotas už atsakovo lėšas. Turto tyrimo metu iš G. S. individualios įmonės išreikalautas 2019 m. liepos 30 d. automobilio perdavimo aktas, pagal kurį automobilis „Citroen Jumper“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas atsakovui 2 paroms. G. S. paaiškino, kad už išnuomotą automobilį iš atsakovo gavo 100 Eur užstatą.

3. Ieškovė teigia, kad VMI, atlikusi ūkinės finansinės veiklos tyrimą, 2024 m. sausio 17 d. išvadoje apie atsakovo galimybes įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių nurodė, jog bendra vertinamojo laikotarpio pajamų suma – 56 607 Eur, išlaidų – 264 133 Eur, t. y. vertinamuoju laikotarpiu išlaidos viršijo oficialias pajamas 207 526 Eur. Ieškovė padarė prielaidą, kad atsakovas apmokėjo už pastato, statinių rekonstrukciją, suteikė paskolas, įsigijo cigaretes iš nežinomų pajamų šaltinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovui iš ieškovės 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas atitinka CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto subjekto kategoriją, nes yra teistas už nusikaltimus, numatytus BK 199² straipsnyje, t. y. jam galioja ir prezumpcija, kad turtas gautas neteisėtu būdu.

8. Teismas nustatė, kad nuo 2012 m. birželio mėn. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), konstrukcijos (sienos, aukštai) nesikeitė, t. y. 2013–2017 metais esminiai statinių rekonstrukcijos darbai neatlikti. Nekilnojamojo turto registre 2017 metais įregistruoti statinių kadastriniai matavimai, deklaracijos apie statybos pabaigimą nepagrindžia faktiškai atsakovo turto vertinamuoju laikotarpiu atliktų E. G. statinių rekonstrukcijos darbų. Kadastro byloje kartu su statybos užbaigimo dokumentacija pateiktos ir 2017 metų namo nuotraukos, kuriose užfiksuota statybos pabaiga (namas nedažytas, su sena stogo danga, kiemas be vartų). Pagrindiniai statinių rekonstrukcijos darbai atlikti anksčiau, nesietini su 2017 metais.

9. Teismas nustatė, kad statinių išorinės rekonstrukcijos ir vidaus patalpų įrengimo darbai atlikti tuo pačiu metu. 2005 metų patalpų nuotraukose užfiksuotas to dešimtmečio laikotarpiui būdingos lubų, sienų įrengimo tendencijos, vonios kambariui naudotų plytelių dizainas. Atsakovas 2020–2021 metais atliko neesminį namo remontą: keitė stogo dangą, nudažė kai kurias namo vietas, išoriniam namo remontui galėjo išleisti iki 1 500 Eur. Tokioms išlaidoms jis turėjo pajamų iš teisėtų šaltinių.

10. Teismas įvertino tai, kad statinių savininkė E. G. į atsakovo sąskaitą 2013 metais pervedė 60 000 Lt (17 377 Eur), 2014–2015 metais – 2 354,52 Eur (3 000 Lt (869 Eur), 3 000 Lt (869 Eur), 616,52 Eur). Ji neteista už atitinkamus nusikaltimus. Jai, kaip turėjusiai nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektų ir vykdžiusiai sandorius, nepareikštas ieškinys CTKĮ nustatyta tvarka. Dėl to atsakovas, kaip E. G. įgaliotas asmuo, teisėtai gautomis lėšomis 2017 metais galėjo įteisinti pirmiau nurodytų statinių rekonstrukciją po jo užsakytų kadastrinių matavimų, vėliau atlikti ir kitus statybos darbus, susijusius su stogo dangos keitimu, namo fasado apdaila ir kt.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas 2005 m. gegužės 2 d. deklaravo turįs 350 000 Lt (101 367 Eur). VMI netaikė administracinių veiksmų lėšų pagrįstumui įvertinti. Nurodytos lėšos galėjo būti panaudotos statiniams rekonstruoti. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad jis 2013 m. sausio 1 d. vis dar turėjo sutaupytus 101 367 Eur. Atsakovas neturėjo kitų pajamų šaltinių statybos medžiagoms įsigyti ir rekonstrukcijos darbams vykdyti iki vertinamojo laikotarpio pradžios. Nuo 2024 metų jo tvarkoma E. G. individuali įmonė veikė nuostolingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės nebevykdė veiklos ir negeneravo pajamų. Be to, atsakovas 2009 metais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašė sumažinti jam skirtą administracinę baudą, nurodydamas aplinkybes, kad brangiai kainuoja namo išlaikymas, jis išlaiko sūnų, gauna minimalias pajamas.

12. Teismas nenustatė, kad yra bylos duomenų visuma pagrįsta tikimybė, jog panaudotos lėšos statinių rekonstrukcijai galbūt susijusios su neteisėtais (nusikalstamais) atsakovo veiksmais vertinamuoju laikotarpiu.

13. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas už neteisėtai įgytas cigaretes sumokėjo 32 500 Eur (baudžiamoji byla Nr. 1-53-332/2019). Nurodytoje baudžiamojoje byloje atsakovas paaiškino, kad jis sutarė pirkti 65 dėžes cigarečių be banderolių, sumokėti po 500 Eur už dėžę ir pinigus sumokėti ateityje. Ieškovė nepateikė duomenų, kad nurodyta suma sumokėta ir priskirta prie atsakovo investicijų (išlaidų), susijusių su neteisėtu cigarečių įsigijimu.

14. Bylos duomenys nepatvirtina 35 000 Eur išlaidų G. S. gabentoms cigaretėms įsigyti sumos, kaip atsakovo patirtų išlaidų. Jo turto tyrimo metu G. S. nurodė, kad cigaretes įsigijo už atsakovo lėšas. Teismas G. S. paaiškinimus įvertino kaip neobjektyvius ir nepatikimus, nes ji neatvyko į teismo posėdį ir neprisiekė. Nurodyta moteris ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitas aplinkybes, kad ji turėjo pakankamai pinigų, pati rūkė, todėl nutarė nusipirkti cigarečių sau; per socialinį tinklą „draugas.lt“ susipažino su vyriškiu, vardu J., kuriam sumokėjo 35 000 Eur už kontrabandines cigaretes; atsakovą įvardijo kaip pažįstamą, kuris, jos paprašytas, išnuomojo automobilį ir perdavė jai; jam nesakė, kokiam tikslui reikalingas automobilis. G. S.– buvusi atsakovo draugė, kuriai jis sukėlė fizinį skausmą, todėl ji galėjo būti neigiamai nusiteikusi prieš atsakovą.

15. Teismas nustatė, kad vertinamuoju laikotarpiu atsakovas neteisėtai įsigijo akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė 86 200 Eur, sumokėjo 15 540 Eur baudų valstybei, jam pritaikyta turto konfiskavimo sankcija. Teismas nurodė, kad, pritaikius šioms išlaidoms CTKĮ, kuris sietinas su tam tikrų administracinių nusižengimų bei nusikaltimų prevencija atitinkamų subjektų grupėms, būtų pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas, tai neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų.

16. Teismas nevertino kitų ieškovės nurodytų išlaidų: 41 702 Eur vartojimo išlaidų; 25 201 Eur kitų išlaidų, nes atsakovas jų neginčijo. Teismas nesirėmė atsakovo pateiktais duomenimis apie jo ir kitų asmenų sudarytus sandorius, nes atsakovas anksčiau jų nenurodė jo turtą vertinusiai institucijai, neprašė apklausti liudytojais kitas sandorio šalis.

17. Teismas nustatė, kad atsakovas vertinamuoju dešimties metų laikotarpiu turėjo (bet suvartojo ir perleido kitiems asmenims) 68 403 Eur vertės turto (264 133 - 93 990 - 86 200 - 15 540 = 68 403 ), gavo 56 607 Eur teisėtų pajamų, o šių išlaidų ir pajamų skirtumas yra 11 796 Eur ir neviršija 100 000 Eur (68 403 - 56 607 = 11 796).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliaciniame skunde ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūra prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Ieškovė nurodė, kad sutinka su apskųsto teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovo 264 133 Eur išlaidos sumažintos 93 990 Eur, susijusia su E. G. priklausančių statinių atnaujinimu. Atsakovas gavo 56 607 Eur pajamų. Atsakovo išlaidos 113 536 Eur viršijo jo oficialias pajamas (264 133 - 93 990 - 56 607 = 113 536).

13.2. Teismas neteisingai neįskaičiavo lėšų, kurios panaudotos nusikalstamai veikai vykdyti, ir sumokėtų baudų į atsakovo patirtas išlaidas. Pinigai yra turtas. Į biudžetą sumokėtos baudos, sankcijos už teisės aktų pažeidimus, išlaidos, patirtos darant nusikalstamą veiką, yra laikytinos atsakovo patirtomis išlaidomis. Akcizais apmokestintos prekės (cigaretės) negali būti pirkimo–pardavimo sutarties dalyku, t. y. negali būti turtu ir nelaikytinos atsakovo nuosavybe.

13.3. Ieškovė atsižvelgė į atsakovo praeityje padarytas nusikalstamas veikas, jų tęstinumą, savanaudišką pobūdį ir teigė, kad atsakovas įgijo turtą nusikalstamu būdu.

13.4. Teismas neteisingai aiškino dvigubo nubaudimo principą (lot. non bis in idem). Nurodytas principas nedraudžia taikyti atsakomybės priemonių, kurios nėra baudžiamojo pobūdžio, net jei jos taikomos prieš ar po baudimo: civilinės deliktinės atsakomybės, mokestinių prievolių (taip pat ir delspinigių), neteisėtai įgyto turto konfiskavimo ir kitų, nes jos nesietinos su baudimu ir negali pažeisti baudimo proporcingumo principo. Civilinio turto konfiskavimo procese nesprendžiami kaltės ir asmenų baudimo klausimai.

13.5. Teismas neteisingai įvertino G. S. paaiškinimus, neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus baudžiamajame procese (baudžiamoji byla Nr. Nr. 1-53-332/2019). Nurodyti asmenys ikiteisminiuose tyrimuose teikė išgalvotas istorijas, nenurodė tikrų nusikalstamų veikų aplinkybių, kad jiems būtų paskirta švelnesnė bausmė. Pripažinus, kad jie veikė kartu, būtų nustatytas bendrininkavimas, t. y. sunkinanti aplinkybė. Būtų paskirta griežtesnė bausmė. Įvertinus G. S. ir atsakovo paaiškinimus, tikėtina, kad atsakovas patyrė 67 500 Eur išlaidų akcizais apmokestintoms prekėms įsigyti.

13.6. Teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių reikšmingiems įrodymams gauti, t. y. neapklausė liudytojos G. S., kurios parodymai galėjo nulemti bylos baigtį. Tai, kad liudytoja gyvena užsienyje, nėra kliūtis ją apklausti. Teismas neištyrė visų faktinių aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės.

19. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. G. prašo atmesti skundą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Teismas teisingai sumažino atsakovo patirtas išlaidas, išskaičiuodamas 93 990 Eur statinių rekonstrukcijos išlaidas, 15 540 Eur sumokėtų baudų, 86 200 Eur už neteisėtai įsigytas akcizais apmokestintas prekes.

14.2. Atsakovo sumokėto baudos yra lėšos, kurios jau yra perduotos valstybei. Tai nėra atsakovo gauta turtinė nauda. Jeigu iš atsakovo būtų konfiskuota jo sumokėtų baudų suma, jis būtų nubaustas du kartus.

14.3. Neteisėtai įsigytos akcizais apmokestintos cigaretės, nelaikytinos atsakovo gauta turtine nauda, nes jos jau yra konfiskuotos ir sunaikintos nuteisus atsakovą. Atsakovas negalėjo jų naudoti, t. y. gauti turtinės naudos. Cigaretės buvo sunaikintos, t. y. finansine prasme atsakovas patyrė nuostolių. Tiek baudžiamajame, tiek ir šiame procesuose net naudojama ta pati sąvoka – „konfiskavimas“.

14.4. Atsakovas – netinkamas subjektas. Ieškovė nereikalauja konfiskuoti konkretų turtą (namus, automobilius, juvelyrikos dirbinius), bet prašo konfiskuoti pinigus, kurių atsakovas neturi. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas būtų gavęs kokią nors turtinę naudą, kurios gavimo teisėtais būdais negali pagrįsti.

14.5. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai įvertino atsakovo ir jo buvusios draugės paaiškinimus baudžiamuosiuose procesuose. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs 32 500 Eur už savo ar draugės nupirktas cigaretes, todėl tai nelaikytina atsakovo išlaidomis. Atsakovas sukėlė fizinį skausmą draugei, todėl ji galėjo keršyti atsakovui. Ją apklausdama pareigūnė leido suprasti, kad reiktų nurodyti, jog už cigaretes mokėjo atsakovas.

14.6. Teismas nepažeidė teisingumo principo. G. S. gyvena ir dirba Vokietijoje. Net jei ji neteisingai paliudytų, kad atsakovas sumokėjo už jos pirktas cigaretes, ieškinys negalėtų būti patenkintas, nes pajamų ir išlaidų skirtumas būtų mažesnis negu nustatyta CTKĮ.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

4. Apeliaciniame skunde kilo klausimas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė civilinio turto konfiskavimo instituto ar ne.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas anksčiau nuteistas ir nubaustas už padarytus nusikaltimus ir administracinius pažeidimus. G. S. anksčiau nuteista už padarytą nusikalstamą veiką (žr. šios nutarties 5, 6 punktus).

6. Atsakovo turto tyrimo metu buvusi jo draugė G. S. nurodė, kad pirko cigaretes ir išsinuomojo automobilį už atsakovo lėšas. G. S. individuali įmonė 2019 m. liepos 30 d. automobilio perdavimo aktu perdavė atsakovui automobilį „Citroen Jumper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dviem paroms. G. S. paaiškino, kad už išnuomotą automobilį iš atsakovo gavo 100 Eur užstatą (2023 m. lapkričio 6 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolas, 2023 m. spalio 5 d. tarnybinis pranešimas, 2023 m. spalio 23 d. tarnybinis pranešimas, G. S. elektroninis laiškas).

7. Turto tyrimo skyrius 2023 m. lapkričio 15 d. turto tyrimo pažymoje nurodė, kad yra pagrindo manyti, jog atsakovas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. neteisėtu būdu gavo turto, kurio bendra vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą. Turto tyrimo skyrius nustatė, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą: 1) dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), 1/4 tvarto, malkinę, 1/8 garažo, esančius (duomenys neskelbtini) (1992 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą); 2) keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini), (2015 m. balandžio 22 d. turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 3.5-5676; buto vertė perdavimo metu – 6 255,79 Eur). Atsakovas 2017 m. sausio 19 d. pardavė nurodytą butą už 7 800 Eur.

8. Atsakovas nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 8 d. dirbo D. K. individualioje įmonėje. Jam išmokėtas 76,71 Eur darbo užmokestis. Atsakovas buvo registruotas Užimtumo tarnyboje: nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2014 m. vasario 11 d. (registracija nutraukta asmens prašymu); nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2018 m. sausio 23 d. (darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (be svarbių priežasčių neatvykus nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti)), nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 26 d. (darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (be svarbių priežasčių neatvykus nustatytu laiku sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano)). Atsakovas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. negavo išmokų iš Užimtumo tarnybos, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių. Jis neregistravo individualios veiklos, neįsigijo verslo liudijimo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. liepos 11 d. pažyma „Apie asmens valstybinį socialinį draudimą“, Užimtumo tarnybos 2023 m. liepos 10 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“).

9. Atsakovas nuo 1998 m. rugpjūčio 21 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu esantys žemės sklypas ir statiniai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, malkinė, garažas bei kiemo statiniai, nuosavybės teise priklauso atsakovo motinai E. G.. Įvertinus statybų išlaidas, atsakovas patyrė 93 990 Eur išlaidų gyvenamajam namui ir statiniams rekonstruoti.

10. VMI 2024 m. sausio 17 d. išvadoje apie atsakovo galimybes įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių nurodyta, kad atsakovas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. gavo 56 607 Eur pajamų ir patyrė 264 133 Eur išlaidų, išlaidos viršijo oficialias pajamas 207 526 Eur. VMI nurodė, kad atsakovo vykdyta gyvenamojo pastato, statinių rekonstrukcija, suteiktos paskolos, įsigytos cigaretės yra apmokėtos iš nežinomų pajamų.

11. Apeliantė prašė priteisti iš atsakovo 207 526 Eur, išleistų vykdant atsakovo motinos gyvenamojo namo ir kitų statinių rekonstrukciją, suteikiant paskolą, įsigyjant cigaretes, nepaženklintas banderolėmis, mokant teismo paskirtas baudas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį. Apeliantė apeliaciniame skunde neginčija apskųsto teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad atsakovas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. gavo 56 607 Eur pagrįstų pajamų, atsakovo 264 133 Eur išlaidos sumažintos 93 990 Eur, t. y. išlaidomis, patirtomis dėl atsakovo motinos statinių (duomenys neskelbtini), atnaujinimo. Dėl to teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas išieškoti turto, kurio negalima konfiskuoti, vertę atitinkančią pinigų sumą ar ne, toliau išsamiau pasisakys dėl lėšų, už kurias įsigytos akcizais apmokestinamos prekės (86 200 Eur) ir kuriomis apmokėtos baudos valstybei (15 540 Eur).

Dėl pagrindo išieškoti turto, kurio negalima konfiskuoti, vertę atitinkančią pinigų sumą vertinimo

12. CTKĮ nustato civilinio turto konfiskavimo teisinius pagrindus, sąlygas ir tvarką (CTKĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo tikslas – organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencija (CTKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas ir iš jo gauta turtinė nauda (toliau – turtas) gali būti konfiskuojami šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra pagrindas manyti, kad šis turtas gautas neteisėtu būdu, ir kai šio turto bendra vertė neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 patvirtino bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 Eur. Taigi, nurodytas skirtumas turi viršyti 100 000 Eur (2 000 x 50 = 100 000).

13. CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti bent vieną iš šių sąlygų atitinkantys asmenys: 1) kurie buvo įtariami, kaltinami ar nuteisti už nusikaltimų, numatytų BK 123¹ straipsnyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 147 straipsnyje, 147¹ straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 175¹ straipsnyje, 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 180, 181 straipsniuose, 182 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182¹ straipsnyje, 183 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 184 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 189 straipsnio 2 dalyje, 199, 199¹, 199², 200 straipsniuose, 201 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 214, 215, 216, 218 straipsniuose, 219 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 226 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 227 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 228, 249, 250, 250¹, 250², 250³, 250⁴, 250⁵, 250⁶, 251, 251¹, 252, 253, 253², 254, 256, 256², 257¹, 260, 260¹, 261, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 292, 307 straipsniuose, padarymą; 2) kuriems baudžiamąjį procesą dėl šios dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų buvo atsisakyta pradėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6 punktuose nustatytais pagrindais, o jeigu baudžiamasis procesas pradėtas, – jis nutrauktas BPK 3, 212, 327 straipsniuose nustatytais pagrindais; 3) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už šios dalies 1 punkte nurodytus nusikaltimus BK nustatyta tvarka; 4) kurie yra įtraukti į organizuotų nusikalstamų grupių, kurias identifikuoja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), narių sąrašus, sudaromus vadovaujantis įstatyme įtvirtintais kriterijais; 5) kurie yra šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodyto asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytas asmuo bendrai tvarko ūkį.

14. Konfiskuojamas gali būti ir CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas ar jo dalis, kurį (kurią) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo perleido kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad šio turto perdavimo arba įsigijimo tikslas buvo išvengti šio turto konfiskavimo (CTKĮ 2 straipsnio 3 dalis).

15. Kai turtas yra paslėptas, suvartotas, perleistas kitam, negu nurodyta CTKĮ 2 straipsnio 3 dalyje, fiziniam ar juridiniam asmeniui ar turto negalima konfiskuoti dėl kitų priežasčių arba turtą konfiskuoti būtų netikslinga, iš CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens išieškoma to turto vertę atitinkanti pinigų suma (CTKĮ 2 straipsnio 5 dalis).

16. Byloje nėra šalių ginčo, kad atsakovas atitinka CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto subjekto kategoriją – Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu nuteisė jį už BK 199² straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą (neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis) (nutarties 18.6 papunktis) (CTKĮ 15 straipsnio 4 dalis). Dėl to atsakovui taikytina CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad jo turtas gautas neteisėtu būdu.

17. Pirmiau šiame sprendime nurodyta, kad civilinio turto konfiskavimas gali būti taikomas, jeigu asmens galbūt neteisėtai gautas turto ir teisėtai gautų pajamų skirtumas viršija 100 000 Eur (žr. šio sprendimo 25 punktą). VMI 2024 m. sausio 17 d. išvadoje apie atsakovo galimybes įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių nurodyta, kad jis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. gavo 56 607 Eur pajamų ir patyrė 264 133 Eur išlaidų (gyvenamojo pastato, statinių atnaujinimui, paskoloms suteikti, kontrabandinėms cigaretėms įsigyti, teismų paskirtoms baudoms sumokėti). Apeliantė apeliaciniame skunde sutinka su tuo, kad 93 990 Eur, kuriuos atsakovas išleido namo ir kitų statinių atnaujinimui, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas CTKĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatytą skirtumą nepriskyrė prie galbūt neteisėtai atsakovo gautų lėšų (turto). Tačiau apeliantė nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas aptariamą atsakovo neteisėtai gauto turto ir teisėtai gautų pajamų skirtumą, 86 200 Eur lėšų, už kurias įsigytos kontrabandinės cigaretės, ir 15 540 Eur lėšų, kuriomis atsakovas sumokėjo teismų paskirtas baudas, taip pat nepriskyrė prie atsakovo iki jų išleidimo turėto, bet gauto galbūt neteistai, turto kategorijos (264 133 - 56 607 - 93 990 - 86 200 - 15 540 = 11 796).

18. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad lėšos, už kurias atsakovas neteisėtai įsigijo akcizais apmokestinamas prekes (cigarečių pakelius, pažymėtus kitos valstybės banderolėmis), taip pat sumokėjo teismo jam paskirtas baudas, laikytinos atsakovo patirtomis išlaidomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas aptartoms išlaidoms panaudotas lėšas įgijo teisėtu būdu, t. y. jis nepagrindė, jog iki cigarečių įsigijimo turėjo teisėtų pajamų, iš kurių galėjo jas įsigyti, taip pat ir sumokėti baudas. Dėl pirmiau aptartų argumentų darytina išvada, kad išlaidos, patirtos tiek perkant kontrabandines cigaretes, tiek mokant baudas, turi būti įskaičiuojamos nustatant atsakovo gautą naudą, kurios įgijimo teisėtumo jis negali pagrįsti ir kuri, atitinkamai, patenka į neteisėtais būdais įgyto turto (lėšų) masę skaičiuojant tokio turto ir teisėtų pajamų skirtumą. Taigi teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kuriuo teigiama, kad jis yra netinkamas subjektas. Priešingai negu teigia atsakovas, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu apeliantė nereikalauja konfiskuoti pinigų, kurių atsakovas neturi. Apeliantės ieškinio dalykas yra reikalavimas išieškoti neišlikusio turto (taip pat ir lėšų) vertę, kuri suprantama kaip atsakovo iš tokio turto (lėšų) gauta nauda. Nurodytas reikalavimas atitinka CTKĮ 2 straipsnio 5 dalį.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui (viešąjį interesą ginančiam prokurorui) civilinio turto konfiskavimo byloje tenka pareiga įrodyti ne tik turto valdymo nuosavybės teise faktą, jo vertę ir CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygas, bet ir prašomo konfiskuoti turto ryšį su neteisėta (galima nusikalstama) veikla, kurios prevencijai skirtas CTKĮ, kitaip tariant, prokuroras turi pareigą įrodyti, kad civilinis turto konfiskavimas, kaip priemonė, yra būtina CTKĮ tikslui pasiekti. Civilinio turto konfiskavimo procese jo kilmės neteisėtumas (potencialus ryšys su nusikalstama veikla) nustatomas taikant ne tokį griežtą įrodinėjimo standartą, kaip baudžiamajame procese, ne remiantis konkrečiu tikėtinai padarytu nusikaltimu, iš kurio gautas turtas, dėl kurio asmuo nėra pripažintas kaltu baudžiamojo proceso tvarka, bet remiantis netiesioginiais įrodymais, pagrindžiančiais turto sąsajas su baudžiamojo įstatymo draudžiama veikla, kurios prevencijai skirtas CTKĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025, 72 punktas).

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. dirbo tris dienas, t. y. nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 8 d. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis dirbo pagal verslo liudijimą, vertėsi iš individualios veiklos ar gavo kokias nors socialines išmokas. Priešingai – byloje nustatyta, kad atsakovas ne kartą nuteistas ir nubaustas už padarytas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, nes neteisėtai disponavo cigaretėmis, nepažymėtomis banderolėmis. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas pagrįstam įsitikinimui, kad atsakovas galėjo gauti lėšas neteisėtu būdu, susiformuoti. Toliau teisėjų kolegija pasisako, kodėl ir kokią turtinę naudą, kurios gavimo teisėtais būdais negali pagrįsti, gavo atsakovas.

21. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas sumokėjo 32 500 Eur už 65 dėžes cigarečių be banderolių (baudžiamoji byla Nr. 1-53-332/2019). Nurodytoje baudžiamojoje byloje atsakovas paaiškino, kad cigarečių dėžės kaina – 500 Eur, jis pirko 65 dėžes, bendra cigarečių vertė – 32 500 Eur, bet pinigų už jas nemokėjo. Atsakovo argumentai, kad jis nemokėjo už neteisėtai įsigytas cigaretes, turi būti vertinami kartu su kitais bylos duomenimis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatytas asmuo, kuris būtų perdavęs atsakovui cigaretes, nereikalaudamas už jas apmokėti. Atsakovas teigė, kad už jas nesumokėjo, teigė, jog turėjo sumokėti nurodytą sumą nepažįstamam vyriškiui, kuris ant lapelio užrašė savo elektroninio pašto adresą, bet lapelį jis pametė. Atsakovas nepaaiškino, kodėl nepažįstamas vyriškis turėjo juo pasitikėti. Nesant byloje duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas nemokėjo už cigaretes, turėjo lėšų joms įsigyti ar teisėtu būdu būtų gavęs jas po savaitės, kitas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, kad ieškovė neįrodė, jog 32 500 Eur priskirtini prie atsakovo išlaidų, susijusių su neteisėtu cigarečių įsigijimu. Atsakovas nepagrindė, kad turėjo pakankamai teisėtai gautų pajamų cigaretėms įsigyti. Aplinkybės, kad atsakovas ne kartą nubaustas ir nuteistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, pagrindžia tai, kad jis, tikėtina, gavo neteisėtas pajamas, kurias panaudojo nusikalstamai veiklai vykdyti. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas turėjo (valdė) 32 500 Eur lėšų. Byloje nėra duomenų, kad nurodytos lėšos įgytos teisėtu būdu, jos buvo panaudotos nusikalstamai veikai vykdyti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovui buvo užkirstas kelias teikti pirmiau nustatytas aplinkybes paneigiančius ir, atitinkamai, lėšų įsigijimo būdų teisėtumą patvirtinančius įrodymus.

22. Pasisakydama dėl lėšų, už kurias įsigytos atsakovo draugės (šiuo metu jau buvusios draugės) G. S. gabentos kontrabandinės cigaretės, kilmės ir priklausomybės, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad buvusios atsakovo draugės paaiškinimai, užfiksuoti teismo 2019 m. lapkričio 12 d. baudžiamajame įsakyme ir atsakovo turto tyrime, skiriasi. Ji nurodė skirtingas cigarečių įsigijimo aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad cigaretes pirko sau iš nepažįstamo vyriškio Kaune, sumokėjo už jas iš savo santaupų ir vežėsi jas namo. Atsakovo draugė gyveno (duomenys neskelbtini), bet buvo sulaikyta kelio (duomenys neskelbtini) 81–ame kilometre, t. y. kelyje, kuris veda ne į (duomenys neskelbtini), bet į (duomenys neskelbtini), kur gyvena atsakovas. Atliekant atsakovo turto tyrimą buvusi atsakovo draugė nurodė, kad aptariamas cigaretes įsigijo iš atsakovo lėšų, kuris taip pat išnuomojo jai automobilį. Pirmosios instancijos teismas įvertino G. S. rašytinius paaiškinimus kaip neobjektyvius ir nepatikimus, nes ji vengė atvykti į teismo posėdį, jame neprisiekė ir nedavė paaiškinimų žodžiu (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 181 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad nurodyto asmens rašytiniai paaiškinimai nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, atsakovas buitinio konflikto metu sukėlė šiai liudytojai fizinį skausmą. Dėl to, teismo nuomone, ji iš asmeninių paskatų, būdama neigiamai nusiteikusi prieš atsakovą, galėjo po kelių metų jį apkalbėti ir nurodyti, jog pinigus cigaretėms įsigyti gavo iš jo.

23. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad G. S. baudžiamajame procese duoti paaiškinimai ir civilinio turto konfiskavimo procese raštu pateikti paaiškinimai yra prieštaringi. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai savaime nėra pagrindas iš viso atsisakyti vertinti nurodytus įrodymus. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įrodymai turi būti vertinami, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių ir visumą, atskirų įrodymų ryšį su kitais įrodymais. Taip pat svarbus yra ir atitinkamų įrodymų atsiradimo laikas ir kitos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lėšų, už kurias įsigytos kontrabandinės cigaretės, priskyrimą sau atsakovo draugė nurodė vykstant ikiteisminiam tyrimui, pradėtam būtent jos atžvilgiu. Tuo metu ji ir atsakovas draugavo. Apeliaciniame skunde prokurorė teisingai nurodė, kad aptariami asmenys, atliekant jų atžvilgiu ikiteisminius tyrimus, teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, nenurodė aplinkybių, kaip iš tikrųjų buvo padarytos jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tokio elgesio motyvus pagrindžia įtariamųjų (vėliau ir nuteistųjų) asmenų siekis palengvinti savo teisinę padėtį ir sulaukti švelnesnės bausmės, nes pripažinus, kad jie veikė kartu, būtų nustatytas bendrininkavimas (sunkinanti aplinkybė) ir būtų paskirta griežtesnė bausmė. Civilinio turto konfiskavimo procese, gavus duomenų, kad atsakovo draugės gabentos kontrabandinės cigaretės įsigytos iš atsakovo lėšų, atsižvelgiant į šios kategorijos bylose galiojančio įrodinėjimo specifiką ir galiojančią atsakovo turimo (ar turėto, bet suvartoto ar perleisto) turto (lėšų) gavimo neteisėtais būdais prezumpciją (CKTĮ 2 straipsnio 2 dalis), būtent atsakovui teko įrodinėjimo našta įrodyti jo teigiamą aplinkybę, t. y. kad aptariamos jo draugės gabentos cigaretės įgytos panaudojus jos, bet ne atsakovo lėšas. Taigi, įvertinusi atsakovo ir jo buvusios draugės paaiškinimus visų nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrįstas įsitikinimas, kad atsakovas turėjo neteisėtais būdais įgytų lėšų, kurias panaudojus, įsigytos visos pirmiau aptartos kontrabandinės cigaretės. Dėl to pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovo neteisėtais būdais įgyto turto (lėšų) ir teisėtų pajamų skirtumą, visų lėšų, už kurias įsigytos cigaretės, be pagrindo neįtraukė į atsakovo neteisėtais būdais įgyto turto (lėšų) masę.

24. Apibendrindama pirmiau aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis CKTĮ 2 straipsnio 1 dalimi, atsakovo neteisėtais būdais įgyto turto (lėšų) (bei iš jo gautos naudos) ir teisėtai gautų pajamų (2013–2023 metų laikotarpiu) skirtumas lygus 113 536 Eur ir viršija nurodytoje teisės normoje nustatytą ribą (264 133 - 93 990 - 56 607 = 113 536).

25. Pasisakydama dėl bylos šalių argumentų, susijusių su dvigubo nubaudimo principo pažeidimu (nepažeidimu), teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad šis konstitucinis principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Nurodytas konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra išaiškinęs, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (EŽTT 2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.). Nurodytu išaiškinimu remiamasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-788/2019; 2022 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-719/2022). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad EŽTT praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023; 2024 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024, 65.1 papunktis).

28. EŽTT suformavo praktiką, kad turto konfiskavimo, paskirto civilinėje byloje, tikslas nėra asmens kaltumo klausimo išsprendimas ir jo nubaudimas, bet nusikaltimų prevencija ir status quo (turtinės padėties), buvusio iki nusikaltimų padarymo, atkūrimas, t. y. kompensacija (EŽTT 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Gogitidzė ir kiti prieš Sakartvelą, peticijos Nr. 36862/05).

29. Iš EŽTT ir kasacinio teismo praktikos matyti, kad spręsdami, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, teismai nagrinėja tokius klausimus: 1) ar pirmoji sankcija buvo baudžiamojo pobūdžio; 2) ar pažeidimai, už kuriuos asmuo nubaustas (nuteistas), buvo tie patys (idem); 3) ar buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata); 4) ar procesas buvo kartojamas (bis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024, 65.4 papunktis)

30. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad baudžiamoji atsakomybė ir savarankiškas specialiame įstatyme reglamentuotas daiktinės teisės ieškinys (ieškinys in rem) nekonkuruoja vienas su kitu. Dėl to aplinkybė, kad asmuo yra nuteistas, konfiskuotos akcizais apmokestinamos prekės, kuriomis jis neteisėtai disponavo, nusikalstamos veikos padarymo priemonės (transporto priemonės), skirtos baudžiamojo pobūdžio sankcijos (šiuo atveju – bauda), savaime nereiškia, kad negali būti taikomas CTKĮ. Civilinio turto konfiskavimo procese nesprendžiami asmens kaltės ar jo nubaudimo už neteisėtą nusikalstamą veiką klausimai (žr. šio sprendimo 41 punktą). Nurodytas institutas yra priemonė turto (pajamų) naudojimui kontroliuoti, konfiskuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą, pajamas ir iš jų gautą naudą. Tai nelaikytina dvigubu baudimu, nes civilinis konfiskavimas iš esmės nėra baudimas – tai turtinis padarinys, asmens turtinės padėties grąžinimas į pradinę, iki turto (pajamų) įsigijimo neteisėtu būdu buvusią padėtį (status quo atkūrimas), kai asmuo negali pagrįsti išlaidoms panaudotų lėšų kilmės, o nustatyta, jog tokio turto (lėšų) kilmė, tikėtina, yra neteisėta. Iš to, kas pasakyta, išplaukia, jog tokių lėšų panaudojimas nėra aktualus, t. y. civiliniam turto konfiskavimui taikyti nėra reikšminga, ar negalimos pagrįsti lėšos išleistos įgyjant prekes (taip pat ir negalinčias būti apyvartoje, todėl kitame procese konfiskuotas), ar vykdant prievoles (sumokant baudas). Svarbu, jog būtų įrodyta, kad įstatyme apibrėžtus kriterijus atitinkantis subjektas turėjo lėšų, kurių negali pagrįsti.

31. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė pagrįstai nesutinka su apskųsto sprendimo argumentais, jog, nagrinėjamoje byloje pritaikius civilinio turto konfiskaciją, būtų pažeistas dvigubo nubaudimo draudimas. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo argumentams ir nurodė, kad 86 200 Eur, apskaičiuotiems kaip atsakovo neteisėtais (nepagrįstais) būdais gautų pajamų panaudojimas akcizais apmokestinamoms prekėms (kontrabandinėms cigaretėms) įsigyti, 15 540 Eur, išleistiems valstybei sumokėtoms baudoms, negali būti taikomas CTKĮ, kuris siejamas su tam tikrų administracinių nusižengimų bei nusikaltimų prevencija atitinkamų subjektų grupėms, nes atsakovo atžvilgiu būtų pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, taikomų civiliniame procese (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje reikšminga atriboti skirtumo, apskaičiuojamo iš atsakovo neteisėtai įgyto turto (ir jo gautos naudos) atėmus teisėtai gautas lėšas, įvertinimą nuo konfiskuojamo turto ir iš jo gautos naudos. Esant tam tikroms aplinkybėms, gali skirtis aptariamo skirtumo ir konfiskuojamo turto, o tiksliau, jo nesant ir negalint konfiskuoti, – pastarojo išieškotinos vertės apimtis. Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kai kontrabandinės cigaretės jau yra konfiskuotos kituose procesuose (baudžiamuosiuose ir administracinių nusižengimų). Taigi iš atsakovo jau yra paimta jo turėta nauda, kurią jis buvo gavęs iš neteisėtais būdais įgyto turto (lėšų). Jis taip pat neturi ir lėšų, išleistų kontrabandinėms cigaretėms įsigyti. Tai reiškia, kad atsakovo status quo, buvusi iki neteisėtai įgyto turto (lėšų) įgijimo, yra atkurta. Taigi nebėra tikslo kitais būdais konfiskuotų cigarečių vertei (naudai) taikyti civilinio turto konfiskavimo institutą ir išieškoti iš atsakovo aptariamą naudos vertę, nes ji jau iš atsakovo paimta, tik pritaikius kitą viešosios teisės priemonę. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje negali būti išieškoma neišlikusių kontrabandinių cigarečių vertė, nes šis turtas šis turtas, t. y. atsakovo turėtos ir panaudotos negalimos pagrįsti lėšos (turėta vertė), jau yra konfiskuotos pritaikius kitas priemones.

32. Pasisakydama dėl atsakovo lėšų, kurios neišliko dėl to, kad atsakovas sumokėjo teismų paskirtas baudas valstybei, teisėjų kolegija pažymi, kad jos turi būti vertinamos kitaip negu lėšos, panaudotos vėliau konfiskuotoms cigaretėms įsigyti. Pirma, atsakovui paskyrus baudą, atsirado jo prievolė sumokėti teismo paskirtą baudą valstybei. Sumokėjęs jam paskirtą baudą, atsakovas įvykdė prievolę ir ji pasibaigė įvykdymu. Taigi atsakovas, panaudojęs neteisėtais būdais įgytas lėšas baudoms sumokėti, gavo finansinę naudą – išnyko jo prievolė valstybei. Antra, jeigu iš atsakovo nebūtų išieškoma sumokėtų baudų vertė, tai reikštų, kad atsakovas pasinaudojo turėtų neteisėtų lėšų finansine nauda, kuri sumokėtos baudos apimtimi liktų atsakovui, nors tam panaudotų lėšų kilmė iš teisėtų šaltinių nebuvo įrodyta. Vadinasi, nebūtų atkurta atsakovo status quo, buvusi iki lėšų, įgytų neteisėtais būdais, įgijimo. Tad atsakovo turėtų neteisėtų lėšų, panaudotų baudoms sumokėti, vertė turi būti išieškota, nes priešingu atveju būtų neįgyvendinta kompensacinė civilinio turto konfiskavimo instituto funkcija.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Netinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio turto konfiskavimo institutą bei įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – apskųstas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies – iš atsakovo turi būti išieškoma 15 540 Eur, atitinkančių neteisėtu būdu įgytų lėšų, kurias atsakovas išleido teismo paskirtoms baudoms sumokėti, vertę.

34. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

36. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas).

37. Patenkinus iš dalies ieškinį, iš naujo paskirstomos atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į ieškinį parengimą, pasirengimą bylai ir atstovavimo teismo posėdžiuose). Apeliacinės instancijos teismas patenkino 8 proc. (15 540 x 100 : 207 526), atmetė 92 proc. ieškinio reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovės priteisiama 4 600 Eur (5 000 x 92 : 100) bylinėjimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

38. Atsakovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pridėjo jas pagrindžiantį grynųjų pinigų priėmimo kvitą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinusi šalių patirtų išlaidų dydį, daro išvadą, kad jis pagrįstas, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Pakeitus apskųstą teismo sprendimą ir atmetus 92 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteisiama 1 840 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme(2 000 x 92 : 100).

39. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteisiama 6 440 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 600 + 1 840 = 6 440).

40. CPK 96¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 96¹ straipsnio 1 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad kadangi valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami Generalinei prokuratūrai, tai jų valdytojas yra generalinis prokuroras, todėl taikant CPK 96¹ straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2014; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-403/2023, 56 punktas). Dėl to atsakovui 6 440 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį atsakovui V. G. dėl civilinio turto konfiskavimo patenkinti iš dalies.

Išieškoti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš atsakovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 540 Eur (penkiolika tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt eurų), atitinkančių atsakovo V. G. išleistų lėšų vertę.

Priteisti atsakovui V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (juridinio asmens kodas 288603320) 6 440 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.