Šiaulių apygardos teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. S., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „C“ valytoja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S., pažeisdama nustatytą tvarką – 2004-05-26 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, 2019 m. liepos 31 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš asmens (duomenys neskelbtini) įgijo akcizais apmokestinamas cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, 35 000 pakelių cigarečių „LF RED“ be banderolių, kurių bendra vertė 115 209,00 Eur, ir jas automobiliu „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į (duomenys neskelbtini), tol, kol 2019 m. liepos 31 d. 9.10 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, ją sulaikė valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai.

Tokiais veiksmais kaltinamoji G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu G. S. kalta dėl jai pareikšto įtarimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 25 d. per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“ ji susipažino su vyriškiu, kuris prisistatė J., t. y. buvo pasivadinęs J. Ji šiame puslapyje yra pasivadinusi E. Jie susirašinėjo žinutėmis buitinėmis temomis. 2019 m. liepos 30 d. per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“ J. jai pasiūlė iš jo nusipirkti 70 dėžių cigarečių, nurodė, kad kiekvienoje dėžėje yra po 500 pakelių, cigarečių pavadinimo nepasakė. Taip pat pasakė, kad viena dėžė kainuoja 500 Eur. Kadangi ji turėjo pakankamai pinigų, pati rūko, nutarė nusipirkti šias cigaretes sau. Su J. sutarė, kad susitiks 2019 m. liepos 31 d., apie 7 val. ryto, Kauno mieste, magistralės (duomenys neskelbtini) šalutiniame keliuke, esančiame prieš pat „C“ degalinę, prieš išsukimą į (duomenys neskelbtini). Parodyti, kur tiksliai įvyko susitikimas, negali, nes neįsidėmėjo šios vietos. Ji J. pasakė, kad bus su tamsiai pilkos spalvos automobiliu „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 31 d., apie 7 val., minėtu automobiliu ji atvyko į sutartą vietą. Maždaug po 15–20 minučių su tamsios, galėjo būti juodos, spalvos automobiliu, modelio ir valstybinių numerių nežino, atvažiavo jai nepažįstamas vyriškis, kuris pasakė, kad yra nuo J., nes šis negalėjo pats atvažiuoti. Ji suprato, kad šis asmuo jai parduos su J. sutartas cigaretes. Vyriškis atvažiavo vienas. Vyriškis pasakė, kad jai reikės palaukti 15–20 minučių, kol jis su jos automobiliu nuvažiuos parvežti cigaretes ir grįš. Ji sutiko. Vyriškis sėdo į jos automobilį ir nuvažiavo, palikęs savo automobilį. Maždaug po 20 minučių minėtas vyriškis sugrįžo. Atidaręs krovinių skyrių parodė dėžes su cigaretėmis ir pradaręs vieną iš jų parodė, kokios yra cigaretės. Ji, pamačiusi, kad tai yra cigaretės „LF RED“ ir jos be banderolių, suprato kad jos kontrabandinės. Ji vyriškiui sumokėjo 35 000 Eur ir šis išvažiavo. Ji važiavo namo į (duomenys neskelbtini), kur planavo pasidėti cigaretes, tačiau pakeliui ją sustabdė pasieniečiai ir šias cigaretes atrado. Ji iš karto prisipažino, kad gabena kontrabandines cigaretes, kurias nusipirko sau. Kad automobilio šoniniai stiklai yra užklijuoti juoda plėvele, kada ir kas tai padarė, ji nežino, to net nepastebėjo. Šį automobilį 2019 m. liepos 30 d. jos prašymu išnuomojo jos pažįstamas V. G. iš firmos (duomenys neskelbtini), ji pati to nedarė, nes bijojo, kad moteriai automobilio nenuomos, o automobilio, su kuriuo galima būtų gabenti tokį kiekį cigarečių, ji neturi. Kokiam tikslui jai reikalingas automobilis, V. G. nepasakė. J. apie save rašė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), ar yra vedęs, ji neklausinėjo, pastarasis jai nepasakojo nei kur konkrečiai gyvena, nei ką veikia. Vyriškis, iš kurio ji įsigijo cigaretes, yra apie 50–55 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, jo plaukai tamsūs, trumpi, kitų požymių neįsidėmėjo, todėl negalėtų jo atpažinti. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Prašo, esant galimybei, užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jai ne didesnę kaip 7 500 Eur baudą, nes gauna minimalų 375 Eur atlyginimą, AB „L“ dirba valytoja (b. l. 106–107, 110–111).

Be pačios kaltinamosios G. S. visiško prisipažinimo jos kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo liudytojų parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Liudytojas A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad siekiant patikrinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus informaciją apie galimai neteisėtą akcizinių prekių gabenimą, dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniąja specialiste K. V., 2019 m. liepos 31 d. 9.10 val. kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose patikrinimui sustabdė krovininį automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykusį (duomenys neskelbtini) kryptimi. Automobilį vairavo G. S., ji vyko viena. Jam paprašius, G. S. atidarė automobilio krovinių skyrių. Krovinių skyriuje buvo kartoninės dėžės, užkrautos popieriaus ir kartono lapais. Jam paklausus G. S., kas yra dėžėse, pastaroji atsakė, kad cigaretės, kurias ji nusipirko sau. Dalyvaujant G. S., buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kuriuos metu nustatyta, kad automobilio krovinių skyriuje buvo 70 dėžių su cigaretėmis „LF“ be banderolių. Kiekvienoje dėžėje buvo po 500 pakelių cigarečių (b. l. 18–19).

Liudytoja K. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 21–22).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniosios specialistės K. V. 2019 m. liepos 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 31 d. 9.10 val. jai dirbant su vyresniuoju pasieniečiu A. Č., pagal Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus informaciją (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. S. ir patikrinimo metu šio automobilio krovinių skyriuje buvo rasta 35 000 pakelių cigarečių „LF RED“ be akcizo ženklų (b. l. 1).

Iš 2019 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) prieigose, kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km apžiūrint automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta 35 000 pakelių cigarečių „LF RED“ be banderolių, iš viso – 35 000 pakelių. Ant priekinės automobilio panelės rastas automobilio perdavimo aktas (kopija), 2019 m. liepos 30 d. sudarytas nuomininko V. G. (b. l. 7–14).

Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad cigarečių „LF RED“ 35 000 pakelių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 115 209 Eur (b. l. 28).

Iš 2019 m. liepos 30 d. automobilio perdavimo akto matyti, kad nuomotojas, G. S. IĮ, automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojo V. G. (b. l. 63, 64–65).

Iš 2016 m. gegužės 9 d. automobilio panaudos sutarties matyti, kad panaudos davėjas A. A. pagal sutarties sąlygas perdavė panaudos gavėjui G. S. IĮ laikinai neatlygintinai valdyti, naudotis panaudos davėjo nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 67–68).

Automobilio ir dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad iš transporto priemonės registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, jog automobilio „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. A.. Automobilio perdavimo akte, sudarytame 2019 m. liepos 30 d., nurodyta, kad nuomotojas – „Individualios veiklos pažymėjimo Nr. 605955, esanti adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus G“, nuomininkas – G. V. <...>, nuomojamas automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos pradžia 2019 m. liepos 30 d., nuomos pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 80–81).

Daiktų (cigarečių) apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 2019 m. liepos 31 d. automobilyje „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti 35 000 pakelių cigarečių „LF RED“ be banderolių (b. l. 91–92, 93–96).

Visi šie išdėstyti bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji G. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 2004-05-26 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, įgijo 35 000 pakelių cigarečių „LF RED“ be banderolių, kurių bendra vertė 115 209,00 Eur, ir jas gabeno. Kaltinamosios G. S. padaryta nusikalstama veika pagal visus jos požymius atitinka veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaip alternatyvi bausmė gali būti skiriama bauda.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroras siūlo skirti kaltinamajai G. S. 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamoji G. S. sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda. Skiriant bausmę prašo atsižvelgti į tai, kad ji gauna minimalų atlyginimą – 375 Eur, ir skirti jai ne didesnę kaip 7 500 Eur baudą, baudos mokėjimą išdėstant per 2 metus (b. l. 110–111, 118–120).

Skiriant bausmę kaltinamajai G. S., vadovaujamasi BK 54 straipsniu, reglamentuojančiu bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis šio įstatymo nuostatomis, teisėjas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jo turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo šeiminę ir turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimą (nebuvimą). Kadangi kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, vertinant šios bylos aplinkybes, atsižvelgiama ne tik į tai, kad kaltinamajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę ir skirtas bausmei individualizuoti, nes bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.

Kaltinamoji G. S. savo kaltę pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, todėl tai pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamosios G. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį atsižvelgiama į tai, kad ji padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 199² straipsnio 2 dalis). Vertinant kaltinamosios asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad ji anksčiau neteista (b. l. 102), administracine tvarka nebausta (b. l. 101), dirba (b. l. 100), nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Parenkant baudos dydį atsižvelgiama ir į tai, kad G. S. dirba UAB „C“ valytoja, jos atlyginimas nėra didelis (b. l. 100), turi du vaikus (b. l. 99).

Įvertinus visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžiama, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamosios G. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai už padarytą nusikalstamą veiką prokuroro pasiūlyto dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, teismas privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo baudžiamasis įstatymas nesieja su nusikalstamos veikos baigtumu ar tiesioginės arba netiesioginės naudos gavimu – visiškai pakanka nustatyti, kad konfiskuojamas turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai vykdyti (kaip įrankis, priemonė ar rezultatas) ir turi materialią vertę. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šioje byloje nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 960 Eur, priklauso ne G. S., automobilio savininkas yra A. A., kuris pagal panaudos sutartį automobilį perdavė panaudos gavėjui G. S. IĮ (b. l. 86, 87). Šiuo metu automobilis yra grąžintas G. S. (b. l. 31, 70). Kadangi konfiskuoti automobilį nėra galimybės, šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškota iš kaltinamosios G. S..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikoms tirti ir nagrinėti – 5 vnt. pakelių cigarečių „LF RED“, be banderolių, saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinėje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 240 MGL (12 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti galutinę bausmę – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti G. S. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą. Per teismo nustatytą terminą nesumokėjus baudos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. S. išieškoti automobilio „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 960 Eur.

Kardomąją priemonę iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. S. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 vnt. pakelių cigarečių „LF RED“, be banderolių, saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinėje ((duomenys neskelbtini)), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento nuorašo įteikimo dienos paduoti Šiaulių apygardos teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.