- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2-811-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00044-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1875-803/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Bordolina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais atsakovės dabar jau bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ vienašališkai 2012 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimu atliktą 26 645,04 Eur sumos įskaitymą ir 2012 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu atliktą 57 924 Eur sumos įskaitymą; priteisti iš atsakovės 84 626,97 Eur skolą, 17 250,48 Eur palūkanas nuo prievolės neįvykdymo iki ieškinio padavimo teismui dienos, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2011 m. rugpjūčio 31 d. sudarė projektavimo ir statybos valdymo sutartį, pagal kurią ieškovė atliko atsakovei darbų už 84 626,97 Eur, o atsakovė už atliktus darbus nesumokėjo, atlikusi ginčijamus įskaitymus. Ieškovės teigimu, atsakovės atlikti įskaitymai prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir neatitiko tokiems sandoriams keliamų reikalavimų, nes atsakovė šių įskaitymų atlikimo metu dar nebuvo patyrusi konkretaus dydžio nuostolių, taigi jos reikalavimai ieškovei dar negaliojo. Be to, atsakovės reikalavimai buvo nekonkretūs (neaiški baudos paskyrimo ir galimų nuostolių paskaičiavimo tvarka), ir nelygiaverčiai (ieškovės reikalavimas kildinamas iš sutarties, o atsakovės – iš delikto).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1875-803/2016 ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiais 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakovės atliktą 26 645,04 Eur sumos ir 2012 m. rugpjūčio 27 d. atliktą 57 924 Eur sumos įskaitymą; priteisė ieškovei iš atsakovės 84 629,97 Eur skolą, 17 250,48 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo 84 569,04 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisė iš atsakovės 2 185,14 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
3. Lietuvos apeliacinio teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-283-178/2017 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškovei BUAB „Bordolina“ buvo priteistos 17 250,48 Eur palūkanos, taip pat sumažino valstybei iš atsakovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 981 Eur.
4. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Lideres“, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1875-803/2016. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. balandžio 20 d. rašysenos eksperto A. B., kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, ekspertizės aktuose buvo padaryta išvada, jog 2011 m. rugpjūčio 31 d. projekto ir statybos valdymo sutartyje bei 2012 m. rugpjūčio 27 d. pranešime dėl tarpusavio prievolių įskaitymo tikėtinai pasirašė ne tuometinis BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktorius R. B. Atsakovės vertinimu, rašysenos eksperto ekspertizių aktų pagrindu nustatyti faktiniai duomenys, kurie nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nagrinėjant šią civilinę bylą, sudaro pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad dokumentai, kuriais remdamasis teismas iš atsakovės priteisė pinigines lėšas BUAB „Bordolina“, yra suklastoti. Jei šios aplinkybės būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks teismo sprendimas – ieškovės ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą atnaujinti procesą atmetė.
6. Teismas sprendė, kad atsakovės prašymas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų, kurioms esant gali būti atnaujinamas procesas. Tokią išvadą teismas iš esmės grindė tuo, kad rašysenos eksperto A. B. ekspertizės akto išvados yra tik tikėtinos.
7. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės aktuose išvados pateiktos tikėtinos formos, nes nustatyti rašysenos skirtumai nesudaro požymių visumos aukštesnio laipsnio išvadai (kategoriškai išvadai). Be to, priešingai nei teigia atsakovė, R. B. viso bylos nagrinėjimo metu vienareikšmiškai ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. projektavimo ir statybos valdymo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės iš tikrųjų buvo sudaryta. Tai matyti ir iš atsakovės byloje pateiktų procesinių dokumentų, kuriuos teikė tuometinis atsakovės vadovas R. B. Be to, ir pačios atsakovės 2016 m. vasario 23 d. atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad projektavimo ir statybos valdymo sutarties pagrindu ieškovė, pasitelkdama kitus trečiuosius asmenis, atlikinėjo prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos darbus. Analogiškos pozicijos atsakovė laikėsi ir 2016 m. balandžio 13 d. triplike bei 2016 m. spalio 28 d. apeliaciniame skunde.
8. Teismas nurodė, kad R. B. abejonių dėl jo parašo tikrumo bylos nagrinėjimo metu nereiškė, o savo poziciją grįsdamas rėmėsi 2011 m. rugpjūčio 31 d. projektavimo ir statybos valdymo sutartimi, t. y. R. B. bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. pranešimas dėl tarpusavio prievolių įskaitymo faktiškai buvo galiojantis ir susijęs su projektavimo ir statybos valdymo sutartimi. Atsakovė byloje taip pat įrodinėjo, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimu ir 2012 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu atlikti įskaitymai yra pagrįsti bei pripažinti juos negaliojančiais nėra jokio pagrindo.
9. Teismas padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės paneigia atsakovės nemokumo administratorės argumentus dėl neva suklastoto R. B. parašo. Be to, net ir pasitvirtinus faktui dėl R. B. parašų suklastojimo neatsirastų pagrindas atmesti ieškinį dėl atsakovės atliktų įskaitymų pripažinimo negaliojančiais. Priešingai, tai būtų papildomas argumentas ieškinį patenkinti, nes įskaitymo aktai nėra pasirašyti ir dėl to negaliojantys. Vadinasi, net ir pasitvirtinus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms nebūtų priimtas visai kitoks teismo sprendimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Atsakovės nurodytos naujos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo, leidžia daryti prielaidą, kad byloje esantys pagrindiniai rašytiniai įrodymai (projektavimo ir statybos valdymo sutarties ir 2012 m. rugpjūčio 27 d. pranešimas dėl tarpusavio prievolių įskaitymo) yra suklastoti. Tam, kad būtų išsklaidytos šios abejonės, būtinas civilinės bylos proceso atnaujinimas, kuris leistų visas bylos faktines aplinkybes ištirti naujai, galimai paskiriant naują teismo ekspertizę dokumentų suklastojimo faktui patvirtinti ar paneigti.
10.2. Teismas, spręsdamas civilinės bylos proceso atnaujinimo klausimą, per didelį dėmesį skyrė atsakovės buvusio vadovo R. B. paaiškinimams. Toks šalies atstovo paaiškinimų suabsoliutinimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi šie paaiškinimai yra priešingi pateiktoms eksperto išvadoms. Esant šių duomenų prieštaringumui ir atsirado būtinybė atnaujinti procesą, kviesti į teismo posėdį liudytoju R. B., jį pakartotinai apklausti, tokiu būdu išsamiai ir objektyviai ištiriant visas esmines bylos aplinkybes, kurios pagrįstų ar paneigtų Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo teisėtumą. Juo labiau kad ekspertizės aktai turėtų būti laikomi patikimesniais įrodymais, nei R. B., kuris teisminiuose procesuose vertinamas kaip priekaištingos reputacijos asmuo, paaiškinimai.
10.3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo galimas ir tikėtinas neteisėtumas paaiškėjo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorei tikrinant bendrovės sudarytinus sandorius, nustatinėjant jos buvusių valdymo organų galimus neteisėtus veiksmus ir nemokumo priežastis. Taigi, šios civilinės bylos proceso atnaujinimu iš esmės yra siekiama užtikrinti ir apginti bankrutuojančios bendrovės kreditorių, tarp jų ir valstybės, turtinius interesus. Dėl to teismas turi būti aktyvus, t. y. paaiškėjus naujiems faktams dėl tikėtinai suklastotų dokumentų, bylos procesą turi atnaujinti ir ją nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovės prašymas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų. Visos sąlygos atnaujinti civilinės bylos procesą egzistuoja, nes dokumentų suklastojimo faktas jau egzistavo nagrinėjant bylą, o atsakovei šios aplinkybės tapo žinomos tik 2022 m. gegužės mėn., kai nemokumo administratorė susipažino su ekspertizės aktais. Atsakovės nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, nes suklastoti dokumentai negali sukurti asmenims teisių ir pareigų. Bylos nagrinėjimo metu teismui žinojus šias aplinkybes, galimai būtų buvęs priimtas visiškai kitoks sprendimas – ieškovės ieškinys atmestas.
Atsiliepimas
11. Ieškovė BUAB ,,Bordolina“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Kaip pagrįstai konstatuota skundžiamoje nutartyje, ekspertizių išvados pateikiamos tik tikėtina forma, be to, pats R. B. visos bylos nagrinėjimo metu laikėsi vienareikšmiškos ir nuoseklios pozicijos, kad projektavimo ir statybos valdymo sutartis buvo sudaryta, o įskaitymai atlikti pagrįstai. Atsakovės atstovas, advokato padėjėjas A. L., taip pat laikėsi analogiškos pozicijos ir jokių pretenzijų dėl nurodytų dokumentų tikrumo nagrinėjant bylą nereiškė. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo atnaujinti bylos procesą.
11.2. Atskirojo skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino ginčo dėl proceso atnaujinimo faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, kad per didelį dėmesį skyrė R. B. paaiškinimams, yra niekuo nepagrįsti bei akivaizdžiai prieštarauja bylos aplinkybėms, nustatytoms tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose.
11.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą ir dėl to, kad tikėtinos eksperto išvados dėl R. B. parašo autentiškumo neturi esminės reikšmės bylai, nes net ir pasitvirtinus parašų suklastojimo faktui neatsirastų pagrindas atmesti ieškinį dėl įskaitymo aktų nuginčijimo. Priešingai, tai būtų tik papildomu argumentu ieškinį tenkinti, nes byloje būtent ir buvo ginčijami įskaitymai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
12. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Kasacinio teismo pažymėta, kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021).
13. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1875-803/2016, jo atnaujinimo pagrindu įvardijo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokiomis aplinkybėmis, apeliantės vertinimu, yra tai, kad šalių 2011 m. rugpjūčio 31 d. sudarytoje projekto ir statybos valdymo sutartyje bei apeliantės 2012 m. rugpjūčio 27 d. pranešime, adresuotame ieškovei BUAB „Bordolina“, dėl tarpusavio prievolių įskaitymo tikėtinai pasirašė ne tuometinis apeliantės bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktorius R. B. Šioms aplinkybėms pagrįsti kartu su prašymu atnaujinti procesą apeliantė pateikė ir naujus rašytinius įrodymus – 2022 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. balandžio 20 d. rašysenos eksperto A. B. parengtus ekspertizės aktus.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, pažymima, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021).
17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija taip pat turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad duomenys, kuriais apeliantė grindžia savo prašymą, neatitinka esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių sampratos civilinėje byloje, kurios prašoma atnaujinti procesą, pareikštų reikalavimų bei juos pagrindžiančių faktinių aplinkybių kontekste (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visų pirma atkreiptinas dėmesys į ginčo apimtį – Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1875-803/2016 nebuvo sprendžiami klausimai dėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. projekto ir statybos valdymo sutarties galiojimo ir (ar) jos atitikties įstatymo reikalavimams. Ieškovė BUAB „Bordolina“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais tik apeliantės atliktus įskaitymus, kurių pagrindu pastaroji atsisakė vykdyti prievoles pagal minėtą sutartį, t. y. atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, ir, atitinkamai, priteisti pagal sutartį susidariusį įsiskolinimą. Apeliantė, veikdama per atstovus ir gindamasi nuo ieškinio, sutarties sudarymo ir paslaugų pagal ją suteikimo faktų nekvestionavo, įrodinėdama tik tokias aplinkybes, kad turėjo pakankamą faktinį bei teisinį pagrindą tokiems įskaitymams atlikti. Taigi, išnagrinėtoje byloje nė viena iš ginčo šalių ieškiniu ar priešieškiniu nebuvo suformavusi materialaus reikalavimo dėl projekto ir statybos valdymo sutarties pripažinimo negaliojančia, nekėlė ir ją pasirašiusių asmenų įgalinimų atitinkamai veikti klausimų. Kitaip tariant, į šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas nepateko klausimai, kuriuos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, atnaujinus civilinės bylos procesą, siektų įrodinėti apeliantė.
19. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad apeliantės nurodytos kaip naujai jai paaiškėjusios aplinkybės yra susijusios tik su dokumentuose (sutartyje ir pranešime dėl įskaitymo) esančio vieno rekvizito (parašo) galimu suklastojimu, t. y. faktu, jog šiuos dokumentus galbūt pasirašė ne tuometinis apeliantės atstovas pagal įstatymą – jos vadovas R. B., o kitas asmuo. Tačiau vien tai nepagrindžia apeliantės daromų prielaidų, kad dėl šio rekvizito ydingumo, jeigu teismas būtų nusprendęs procesą atnaujinti ir ginčą dėl įskaitymo bei atsiskaitymų nagrinėjęs iš naujo, būtų pagrindas sandorius pripažinti negaliojančiais, o ieškovės BUAB „Bordolina“ ieškinio dalį dėl skolos priteisimo iš apeliantės atmesti.
20. Šiuo aspektu pažymėtina, kad dvišalio sandorio sudarymą ir galiojimą bei iš to kylančias teisines pasekmes šalims lemia ne atitinkamų rekvizitų (ne)buvimas rašytinėje sandorio formoje – sutartyje, o sandorio šalių tikroji valia dalyvauti ar ne atitinkamuose teisiniuose santykiuose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1, 6 dalys, 6.154 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliantė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, siekdama kitokio teismo sprendimo priėmimo, turėtų įrodinėti, kad ji (bendrovė) neturėjo ir (ar) nebuvo išreiškusi valios sudaryti projekto ir statybos valdymo sutarties. Šiuo atveju nei išnagrinėtoje byloje, nei apeliantės pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo tokios aplinkybės nebuvo ir nėra nurodomos, joms pagrįsti byloje nėra jokių įrodymų, o rašysenos eksperto išvados dėl galbūt suklastotų parašų pačios savaime nepakankamos tokiai išvadai padaryti, juo labiau nesant įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriame eksperto išvados būtų teisiškai įvertintos.
21. Pirmiau jau pacituotoje kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Todėl, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo poreikio, pagrįstai atsižvelgė į išnagrinėtoje byloje esančius duomenis, suponavusius teismo vertinimą, kad apeliantė, sudarydama projekto ir statybos valdymo sutartį, per savo tuometinį vadovą R. B. buvo išreiškusi tikrąją valią dėl tokio sandorio sudarymo. Kaip pagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, nėra jokių duomenų, kurie paneigtų buvusio apeliantės vadovo R. B. teiginius apie šalių sudarytą projektavimo ir statybos valdymo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sutartį. Tokie duomenys nenurodyti ir apeliantės prašyme dėl civilinės bylos atnaujinimo ar jos atskirajame skunde.
22. Kita vertus, CK 1.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, ji sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė. Vadinasi, aplinkybės, paneigiančios (patvirtinančios) faktinį ginčijamo sandorio vykdymą, taip pat turi reikšmę sprendžiant klausimą dėl sandorio galiojimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių. Kitaip tariant, tik nustačius aplinkybę, kad sandoris faktiškai nebuvo šalių vykdomas, apeliantei būtų atsiradusios prielaidos siekti paneigti savo pareigą pagal jį atsiskaityti, tačiau nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1875-803/2016 toks klausimas net nebuvo kilęs. Priešingai, dalyvaudama šios bylos procese per savo atstovus apeliantė pripažino sutarties įvykdymą. Todėl prašyme kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodoma apeliantei paaiškėjusi nauja aplinkybė, susijusi su galbūt suklastotu parašu, negali būti aiškinama kaip teismų priimtų sprendimų panaikinimo ir byloje pareikštų reikalavimų (ginčo) kitokio išsprendimo pagrindas.
23. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad jos prašymu dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo iš esmės siekiama užtikrinti ir apginti bankrutuojančios bendrovės kreditorių, tarp jų ir valstybės, turtinius interesus, nagrinėjamoje situacijoje neturi jokios teisinės reikšmės. Nei teisinis reguliavimas, nei teismų praktika nenumato, kad esant tokiu tikslu paduodam prašymui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos civilinės bylos proceso atnaujinimo sąlygos turėtų būti vertinamos kitaip, nei įprastai bylose vertinamos.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinės bylos proceso atnaujinimo klausimą skundžiama nutartimi išsprendė teisingai, o aptarti bei kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai kitokiam jos pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui pagrindo nesudaro.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.