- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-1254-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00889-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Milda Skersienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- L. D., R. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės, Vilijos Valantienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. J. ir atsakovų L. D., R. D. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. patikslintą ieškinį atsakovams L. D. ir R. D. dėl pripažinimo rekonstruoti II grupės nesudėtingąjį statinį – atraminę sienutę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturint atsakovų L. D. ir R. D. sutikimo ir atsakovų L. D. ir R. D. priešieškinį ieškovui K. J. dėl įpareigojimo ieškovą K. J. savo lėšomis nugriauti statinius, pašalinti gruntą ir sutvarkyti statybvietę, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti ieškovui teisę rekonstruoti II grupės nesudėtingąjį statinį – atraminę sienutę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra naujai pribetonuoti atraminės sienutės dalį pagal architekto P. N. 2020 m. rugsėjo 18 d. parengtą „Sklypo (duomenys neskelbtini), esamos atraminės sienutės rekonstrukcijos projektą Nr. (duomenys neskelbtini)“, neturint atsakovų sutikimų. Nurodo, kad atsakovų sutikimai darbams atlikti reikalingi pagal Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.5, 12 punktus, 3 lentelės 3.2 punktą, nes atraminė sienelė, kurios aukštis > 1 iki 2 m, yra II grupės nesudėtingas statinys, jai statyti neprivalomas leidimas, bet reikalingi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai, kas numatyta Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1, 1.2 punktuose, 7 priedo 2.1, 2.2 punktuose. Nurodo, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovus dėl sutikimų, tačiau jie sutikimų neduoda, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teisės rekonstruoti statinį pripažinimo, neturint gretimo sklypo savininkų sutikimo. Nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. liepos 27 d. ieškovui surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, nugriauti prie II grupės nesudėtingojo statinio atraminės sienutės, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naujai pribetonuotą atraminės sienutės dalį ir sutvarkyti statybvietę. Vėliau inspekcijos sprendimu, terminas buvo pratęstas. Nurodo, kad įvertinęs atraminės sienutės nugriovimo kaštus, įteisinimo galimybes, 2019 m. sausio 24 d. sudarė projektavimo sutartį. Ieškovas nespėjo nustatytu terminu įteisinti sienutės dėl ko kreipėsi į teismą dėl termino pratęsimo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5214-402/2019 tenkino ieškovo prašymą ir pratęsė nurodymo įvykdymo terminą vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, 2020 m. rugsėjo 30 d. Regionų apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-7493-7805/2020 nusprendė ieškovo prašymą patenkinti ir pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sprendžiamas klausimas dėl termino pašalinti savavališkas statybas pratęsimo (bylos Nr. eA-683-520/2023). Nurodo, kad nauja atraminė sienutė sutvirtino senąją dėl pastovaus grunto ir lietaus spaudimo dėl galimos nuošliaužos, ją sustorino, išplėtė matmenis nuo 15 cm., iki 33 cm., o pristatyta dalis yra pastatyta ieškovo žemės sklype dėl ko ieškovas jokių Statybos įstatyme ir ar STR nustatytų atstumų su gretimais sklypais nesumažino ir nepažeidė. Ieškovas reikalavimą grindžia pateiktos ekspertizės išvada – vertinimo aktu, kuris patvirtina, jog buvo atlikta sienutės rekonstrukcija, kadangi senoji sienutė nebeatlaikė grunto slėgio, pradėjo virsti.. Ieškovo siekis gauti atsakovų sutikimą tik patvirtina faktą, kad ieškovas elgiasi rūpestingai ir siekia išvengti bet kokių neigiamų padarinių dėl atliktų statybos darbų, atsižvelgdamas į valstybės institucijos – Inspekcijos, atsakingos už statybų priežiūrą, pateiktą nuomonę. Mano, kad II grupės nesudėtingojo statinio atraminės sienutės rekonstrukcija niekaip nepaveiks atsakovų teisių, kadangi pastatyta atraminės sienutės dalis pastorina atraminę sienutę tik ieškovo žemės sklypo sąskaita. Tokiu būdu atsakovų gyvenimo bei veiklos sąlygas nesikeis.
2. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nugriauti prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ribos stovinčias visą ankstesniąją betoninę tvorą (atraminę sienutę), visą prie jos papildomai pribetonuotą naują sluoksnį (sienutę) (ankstesniosios betoninės tvoros su papildomu pribetonavimu išsidėstymo vieta pažymėta 2022 m. kovo 2 d. uždarosios akcinės bendrovės „Banesta“ matininko L. J. parengtoje „Betoninės atraminės sienos kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje teisminiam nagrinėjimui“, kurioje jie bendrai vadinami „betonine atramine siena“, visą virš jų abiejų pradėtą statyti akmenų ir tinklo tvorą, prie minėtų žemės sklypų ribos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esantį požeminį rūsį, kuris pastatytas neišlaikant 1 metro atstumo iki sklypo ribos, pašalinti už minėtų tvorų/atraminių sienučių, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotą grunto sankasą taip, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grunto lygis atitiktų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), grunto lygį ir sutvarkyti statybvietę, jeigu ieškovas per teismo nustatytą terminą aukščiau nurodytų veiksmų neatliktų, pripažinti teisę atsakovams juos atlikti patiems savo lėšomis, jas vėliau išieškant iš ieškovo, ieškovo patikslintą ieškinį atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Nurodo, kad ieškovas yra praleidęs 2018 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl pagal įstatymą bei gausią ir nuoseklią teismų praktiką Privalomasis nurodymas jau nebegali būti vykdomas betoninės tvoros (tariamos atraminės sienutės) įteisinimo tikslu, todėl privalo būti vykdomas griovimo būdu ir jau vien šiuo aspektu priešieškinio reikalavimai tenkinami visa apimtimi. Nurodo, kad Inspekcija 2018 m. birželio 26 d. gauto skundo pagrindu 2018 m. liepos 17 d. atliko statybos patikrinimą vietoje ir 2018 m. liepos 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriuo nustatė, kad II grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) rekonstrukcijai pareiškėjas statybą leidžiančio dokumento, kuris privalomas pagal teisės aktų reikalavimus, Inspekcijos pareigūnams nepateikė, todėl Inspekcijos įgaliotas pareigūnas pareiškėjui 2018 m. liepos 25 d. surašė savavališkos statybos aktą ir tą pačią dieną surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėjo reikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 25 d. nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje esančiame žemės sklype savo lėšomis nugriauti II grupės nesudėtingojo statinio atraminės sienutės naujai pribetonuotą dalį ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos Kauno departamentas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. balandžio 25 d.. Pagal pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-5214-402/2019, kurioje teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vieniems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 3 d. su prašymu vėl kreipėsi į teismą, prašydamas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti dar ilgesniam laikui – vieniems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo ir teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-7493-780/2020 pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vieniems metams nuo galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 3 d. Ankstesnioji betoninė tvora yra neteisėta, įskaitant ir tai, kad pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento, peržengiant sklypų ribą ir be atsakovų sutikimų, be to, byloje esančiose specialių žinių turinčių asmenų išvadose dėl suirimo ir pasvirimo ji pripažinta nesaugia, negalima eksploatuoti, ką pripažįsta ir pats ieškovas, taigi ji realiai pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovas privalo savo lėšomis ankstesniąją betoninę tvorą nugriauti. Pažymi, kad ieškovas nesutvarkė ankstesniosios betoninės tvoros trūkumų, ją sutvarkyti tiesiog neįmanoma, taigi ieškovas atliko ne ankstesnio statinio rekonstravimą, o prie ankstesniosios betoninės tvoros, iš esmės kaip prie nereikalingo statybinio laužo, pastatė naujai pribetonuotą sienutę bei virš jų abiejų pradėjo statyti akliną naująją akmenų tvorą, tai yra iš esmės pastatė, tebestato naujus statinius, kita vertus, nepriklausomai nuo to, ar ieškovo atlikti darbai būtų traktuojami kaip nauja statyba, ar kaip ankstesnio statinio rekonstravimas, jie yra neteisėti, nes atlikti neišlaikant minimalių reikalaujamų atstumų iki sklypų ribos, ją peržengiant ir užstatant atsakovų sklypą (duomenys neskelbtini), ir neturint tam atsakovų sutikimo bei neturint statybą leidžiančio dokumento.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą, taip pat nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas. Minėtas žemės sklypas yra Birštono miesto istorinės dalies vizualinės apsaugos pozonyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi NKPAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. Pažymėjo, kad atraminės sienutės (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija netrukdo apžvelgti kultūros paveldo vietovę – Birštono miesto istorinę dalį.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju II grupės nesudėtingojo statinio rekonstravimui ieškovas privalėjo parengti supaprastintą rekonstravimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį. Ieškovas minėto statybą leidžiančio dokumento Inspekcijai nepateikė. Vadovaudamasis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsniu ir reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatomis, Inspekcijos pareigūnas ieškovui surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo iš ieškovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 25 d. savo lėšomis nugriauti prie II grupės nesudėtingojo statinio atraminės sienutės, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, Birštono miesto istorinėje dalyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: (duomenys neskelbtini)), esančiame žemės sklype, naujai pribetonuotą atraminės sienutės dalį ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad atsakovai dėl pastatytos atraminės sienutės statytojui pretenzijų nereiškė. Atsakovė L. D. I. pateikė skundą tik dėl statytojo pradėtų atraminės sienutės atstatymo darbų bei statybinėmis atliekomis užterštos jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu nusprendė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, atsakovų priešieškinį tenkinti iš dalies, įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nugriauti prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ribos stovinčios ankstesnės betoninės tvoros papildomai pribetonuotą atraminę sienutę ir visą virš jų pradėtą statyti akmenų ir tinklo tvorą, ir sutvarkyti statybvietę, likusioje dalyje priešieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės L. D. naudai 3 976 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovo atsakovės L. D. naudai 107,40 Eur žyminio mokesčio, priteisti iš ieškovo K. J. 71,22 Eur pašto išlaidų valstybei ir priteisti iš atsakovų po 7,12 Eur pašto išlaidų valstybei. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
5.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ieškovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo su 1/1 kiemo statiniais, priklausančiais pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, o atsakovai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinių jame, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Nėra ginčo dėl to, jog darbai – naujai pribetonuota atraminė sienutė prie II grupės nesudėtingojo statinio – buvusios atraminės sienutės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra atlikti neturint privalomo atsakovų, kaip besiribojančių žemės sklypų savininkų, sutikimo, suderinto supaprastinto rekonstravimo projekto bei Inspekcijos leidimo. Inspekcija gavusi skundą ir atlikusi patikrinimą surašė patikrinimo aktą, kuriuo konstatuota, jog buvo pakeistos sienutės matmenys, taip pat po patikrinimo nurodė, kad šiai rekonstrukcijai ieškovas neturėjo statybą leidžiančio dokumento ir surašė privalomąjį nurodymą, reikalaujant pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nugriauti sienutę. Privalomojo nurodymo vykdymo terminas buvo pratęsiamas, tačiau atlikta savavališka statyba nebuvo pašalinta.
5.2. Dėl sienutės įrengimo teismas nurodė, kad prieš ieškovui pastatant rūsį aukščių skirtumų tarp ieškovui ir trečiajam A. M. nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), nebuvo, o prieš ieškovui pastatant rūsį stovėjo tik betoninė tvora, kuri šiuo metu yra apgriuvusi ir apirusi. Tvoros įsikišimas fiksuotas uždarosios akcinės bendrovės „Banesta“ parengtoje 2022 m. kovo 29 d. kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje teisminiam nagrinėjimui, kuri patvirtina tai, kad ieškovo atraminė sienutė apatine dalimi įsikiša į atsakovų sklypą (vienoje pusėje 10 cm., kitoje 12 cm.). Be to, betoninė tvora yra pakrypusi į atsakovų pusę ir viršutine dalimi įsikiša į jų sklypą dar papildomai apie 10 cm, atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, patikslinto ieškinio reikalavimo be atsakovų sutikimo atlikti statinio rekonstrukcijos darbus nepagrindė, pažymėjo, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo terminas taip pat yra pasibaigęs, tai nustatyta remiantis prejudiciniais faktais, dėl ko nusprendė priešieškinio reikalavimų netenkinti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovų priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Dėl ieškovo teisės atlikti statinio rekonstrukcijos darbus nurodo, kad teismo sprendimu nepagrįstai padaryta išvada, kad esant galimai patenkintam ieškiniui, būtų tik pripažinta ieškovo teisė be atsakovų sutikimo atlikti statinio rekonstrukcijos darbus, tačiau teisės atlikti statinio rekonstrukcijos įteisinimo darbus ieškovui nesuteiktų. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog privalomojo nurodymo terminas yra pasibaigęs ir tuo pagrindu ieškovo siekiamų atlikti rekonstrukcijos darbų galimybė išnyko, kadangi ieškovo vertinimu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas numato du privalomojo nurodymo įvykdymo būdus, tai yra atlikti veiksmus, eliminuojant statybos padarinius arba įteisinti savavališką statybą. Teigia, jog teisės aktuose numatyta situacija, susijusi su statybą leidžiančių dokumentų gavimu, kai privalomasis nurodymas yra perduotas priverstinai vykdyti. Mano, kad tokių dokumentų gavimas yra galima ir vykdymo procese, ta aplinkybė, jog per įstatyme nustatytą terminą privalomasis dokumentas nebuvo įvykdytas, nereiškia, kad jis negali būti įvykdytas vėliau.
6.2. Dėl ieškovo teisės rekonstruoti atraminę sienutę, nurodo, kad teismas ieškinį atmetė formaliu pagrindu, tai yra jog yra pasibaigęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Mano, kad skundžiamu sprendimu neatskleista bylos esmė, neanalizuoti ieškovo argumentai, neatsižvelgta į statinio statybos rūšį, ar šiuo atveju atsakovų sutikimas buvo būtinas ir ar atsakovai turėjo pagrindą atsisakyti jį suteikti. Pažymi, jog ieškovas siekė įgyvendinti nesudėtingo statinio rekonstrukciją, o ne atlikti naują statybą, sutinka, kad darbams atlikti buvo būtinas atsakovų sutikimas, tačiau ieškovo vertinimu šiuo atveju nebuvo būtina pateikti projektą, kuris atitiktų visus teisės aktus ir būtų suderintas su visomis institucijomis, mano, kad teismas tinkamai neišanalizavo atsakovų atsisakymo duoti sutikimą motyvus, nevertino ar jie yra pagrįsti. Mano, kad ieškovo atlikti darbai kaip tik užtikrina atsakovų interesus ir jų turto apsaugą, tai patvirtina ir byloje pateikti įrodymai, o atsakovų argumentai dėl šviesos stygiaus, mažinamo atstumo tarp statinio ir sklypo ribos, aukštingumo, drėgmės yra nepagrįsti jokiais byloje patikimais įrodymais, be to ilgą laiką, atsakovai jokių pretenzijų dėl atraminės sienutės nereiškė.
6.3. Dėl praleisto ieškinio senaties termino reikalavimui dėl pirminės sienutės nugriovimo pareikšti nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka, pažymi, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nenustatė, jog senoji sienutė būtų pastatyta neteisėtai bei privalomame nurodyme nurodė, jog savavališka statyba laikoma tik rekonstruota sienutės dalis, tačiau ieškovo vertinimu nepagrįstai skundžiamu sprendimu padaryta išvada, jog ieškinio reikalavimas dėl sienutės rekonstrukcijos be atsakovų sutikimo yra atmestinas, kadangi ieškovo vertinimu teismo sprendimu yra panaikinama ieškovo galimybė rekonstruoti (sustiprinti) atraminę sienutę atliekant jos rekonstrukciją, o teismo sprendimo motyvuose nėra nurodytos jokios svarbios priežastys ar kliūtys šiems veiksmams atlikti, o teismo išvados susietos su privalomojo nurodymo neįvykdymu nustatytu terminu.
6.4. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodo, kad teismas nepagrįstai tenkino priešieškinį, įpareigodamas ieškovą nugriauti pastatytą statinį, mano, kad teismas pakankamai neatsižvelgė į tai, jog naujoji sienutė yra pribetonuota prie senos, ji yra sutvirtinta. Pažymi, jog byloje pateiktoje išvadoje nurodyta, kad griovimo darbai gali pažeisti senąją sienutę, griovimas yra rizikingas, todėl vertina, kad teismo sprendimas šioje dalyje neįgyvendinamas, kadangi technologiškai naujoji sienutė prijungta prie senosios ir atliekamas naujosios sienutės pašalinimas gali lemti statinio griūtį. Pažymi, kad statinio griovimas teismų praktikoje yra šalutinė priemonė, todėl ieškovui pateikus įrodymus, jog statinio rekonstrukcija buvo būtina, teismas nepagrįstai iš dalies tenkino priešieškinio reikalavimus dėl sienutės nugriovimo, taip pat mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslinimą, pakeičiant reikalavimus pagal 2024 metų pateiktą A laidą.
Atsiliepimas
7. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis visa apimtimi atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai ir patenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimai, palikti nepakeistas ir ieškovo apeliacinį skundą visa apimtimi atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Dėl ieškovo teisės atlikti statinio rekonstrukcijos darbus nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas yra praleidęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, dėl ko jis neturi teisės įteisinti savavališkai pastatytą statinį. Teigia, kad privalomasis nurodymas turi būti įvykdytas per jame nurodytą terminą, todėl jam pasibaigus, pasibaigia ir teisė įteisinti savavališką statinį. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas, tačiau savavališkos statybos padariniai nebuvo pažymi, teigia, kad jei asmuo atlikęs savavališkos statybos darbus, nustatytu terminu nepasinaudoja jam suteikta galimybe ištaisyti šį teisės pažeidimą ir įteisinti savavališkos statybos darbus, jis prisiima riziką (atsakomybę), kad toks teismo sprendimas bus vykdomas priverstinai, tai yra griovimo būdu. Teigia, kad ieškovas naują akmenų tvorą taip pat statė toliau pažeisdamas surašytą privalomąjį nurodymą (tęsdamas statybos darbus), todėl pastatyta tvora yra vertintina kaip savavališkos statybos tąsa, taigi privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimas savaime reiškia ir tai, kad ieškovas neturi ir teisės įteisinti ir naująją akmenų tvorą, todėl vertina, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos.
7.2. Dėl teisės rekonstruoti atraminę sienutę nurodo, kad ieškovas pareiškimą dėl rekonstrukcijos pagal A laidą pateikė praėjus daugiau kaip 2 metams ir 5 mėnesiams, kai byloje nebuvo jokių kliūčių jai parengti. Pažymi, jog pateikta A laida yra ydinga, joje yra numatyta neapibrėžto dydžio ankstesniosios betoninės tvoros dalį nuardyti iš atsakovų sklypo pusės, kas yra visiškai nekonkretu, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog dokumentai pateikti nesavalaikiai. Mano, kad šiuo atveju ieškovas siekia atlikti ne rekonstrukciją, o atliekant statybą, apeiti teisės normose numatytą statinių statybai privalomą administracinę tvarką bei siekia, kad teismas perimtų ir įvykdytų viešojo administravimo subjektų funkcijas, kadangi prašo ne pripažinti teisę be atsakovų sutikimo parengti projektą ir gauti statybos leidimą, o iš karto suteikti teisę atlikti statybą, pažymi, kad ieškovas nėra gavęs viešojo subjekto pritarimo projektiniams pasiūlymams, dėl ko ieškovo reikalavimai yra niekiniai ir vertina, jog tiek siena sienutė, tiek ir naujai pastatyti statiniai yra pastatyti neteisėtai.
7.3. Dėl ieškinio reikalavimų nurodo, kad ieškovas nei iki ieškinio pareiškimo, nei vėliau byloje neatskleidė tinkamai atsakovams, kokių apimčių savavališkas statybas ieškovas siekia įteisinti, taigi ieškinio reikalavimai yra nekonkretūs, neapibrėžti ir jau vien dėl to atmestini kaip nepagrįsti. Teigia, kad ieškovas nėra pateikęs jokio dokumento dėl siekiamų įteisinti savavališkos statybos apimčių, nėra teisės normų nustatyta tvarka parengęs projektinių pasiūlymų, o iš pateiktų dokumentų lieka neaišku siekiamas įteisinti objektas yra atskirtas nuo ieškovo rūsio ar tai yra rūsio siena. Pažymi, kad atsakovai su siekiamu atlikti statinio įteisinimu nesutinka, kadangi statinio statybos pažeidžia atsakovų teises ir interesus, ieškovas taip pat neįrodė, kad senoji sienutė pastatyta daugiau kaip prieš 10 metų. Teigia, kad ieškovas kaitaliojo faktinę situaciją – pasistatė rūsį, sukasė grunto sankasą, tuo imdamas naudoti ir senąją sienutę visai kitai paskirčiai.
7.4. Dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad ekspertizės išvadoje yra nurodyta, kad vandens neigiamas poveikis atsakovų sklypui ir atsakovų pastatui, gali būti panaikintas ne įrenginėjant drenažo sistemą, o pašalinant supiltas žemes, nugriaunant ieškovo betoninę tvorą su virš jos įrenginėjama tvora bei nugriaunant rūsį, be to, ieškovo projekte nebuvo įvertintas paviršinių nuotekų surinkimas, o faktiškai vanduo bėgą į atsakovų sklypą ir pūdo namo sieną. Mano, kad šiuo atveju priešieškinio reikalavimai pirmosios instancijos teismo buvo patenkinti pagrįstai, kadangi statiniai yra pastatyti neteisėtai, neturint statybą leidžiančio dokumento, jie nėra nugriauti pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, be to, atlikta statyba pažeidžia atsakovų interesus.
Šalies argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti atsakovų priešieškinio reikalavimai ir atsakovės L. D. naudai iš ieškovo buvo priteista tik 3 976 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 107,40 Eur žyminio mokesčio, panaikinti ir šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą – atsakovų patenkinti visa apimtimi ir atsakovės L. D. naudai iš ieškovo priteisti 11 927,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant 1-ąjį kartą, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant 1-ąjį kartą ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjant 2-ąjį kartą, Likusią Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad teismo reikalavimai, jog atsakovai savo teiginius dėl jų interesų pažeidimo, sienutės neteisėtumo įrodytų „vienareikšmiškai“ ir „neginčijamai“ reiškia reikalavimą bylos aplinkybes įrodyti be menkiausios abejonės. Mano, kad šiuo atveju byloje pakankamai įrodymų, kurios pagrindžia, kad tarp šalių sklypų 2009 metais paaukštėjimo nebuvo, o sukėlus ieškovo sklypo aukštį vanduo teka į atsakovų sklypą, mano, kad tokios aplinkybės įrodyti nereikia. Pažymi, kad pateiktose nuotraukose matyti augančios samanos, šešėlis, senoji sienutė yra pasvirusi, todėl teismas nepagrįstai darė išvadą, jog atsakovai neįrodė, jog dėl ieškovo veiksmų patiria neigiamus padarinius. Pažymi, jog ekspertai taip pat įvertino, kad sena sienutė yra dalinai įsiskverbusi į atsakovų sklypą, taigi vertina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priešieškinį tenkinti visa apimtimi. Mano, kad teismas taip pat tinkamai nemotyvavo teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui neatlikus priešieškiniu nurodytus veiksmus, pripažinti atsakovams teisę juos atlikti išieškant lėšas iš ieškovo.
8.2. Dėl senaties termino taikymo nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog reikalavimams dėl senos betoninės tvoros ir rūsio nugriovimo bei grunto sankasos pašalinimo atsakovai yra praleidę ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad šiuo atveju svarbu tai, kada atsakovai sužinojo apie tariamą jų teisių pažeidimą, šiuo atveju atsakovo atliekami veiksmai (statybos) buvo tęstinio (trunkamojo) pobūdžio, todėl jų atžvilgiu ieškinio senaties terminas kiekvieną dieną prasideda vis iš naujo. Teigia, kad vien nuo statinių pastatymo prabėgęs laikas statinių neįteisina, o šiuo atveju byloje ieškovas neįrodė, kada senoji tvora buvo pastatyta, nereiškė reikalavimo ir dėl jos nuosavybės įgijimo. Mano, kad šiuo atveju teismas taip pat nepagrįstai betono tvorą, rūsį ir sankasą nepagrįstai traktavo kaip nekilnojamuosius daiktus, kas taip pat lėmė teismo sprendimo nepagrįstumą šioje dalyje. Pažymi, kad tvora peržengia atsakovų sklypo ribą, neišlaiko minimalaus atstumo iki sklypo ribos, todėl ieškovas ir turi pareigą nusikelti savo statinius, be to, pastatyti objektai niekada nebuvo įteisinti, todėl neteisėti.
8.3. Dėl statinių statybos nurodo, kad atsakovai negalėjo įvertinti rūsio matmenų, kadangi visas statinys buvo paslėptas, tai yra užkastas, taigi apie aplinkybę, jog nėra išlaikomas minimalus atstumas nuo atsakovų sklypo ribos atsakovai sužinojo tik iškėlus civilinę bylą, taip pat tik iš byloje pateiktos geodezinės nuotraukos sužinojo, jog betoninė tvora yra atsakovų sklypo riboje, todėl šiuo atveju priešieškinio reikalavimai turėjo būti patenkinti visa apimtimi. Pažymi, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog sena betoninė tvora yra avarinės būklės, nesaugi eksploatuoti yra jos griūties grėsmė dėl ko kyla pavojus atsakovų ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui, o šiuo atveju ardant naują sienutę (tvorą) neabejotinai nukentės ir senoji, todėl ieškovas turėtų nugriauti visus statinius užtikrinant saugumą. Mano, kad teismas taip pat nepagrįstai atsisakydamas pripažinti statinio neteisėtumą rėmėsi tuo, kad statinio statybos neteisėtumas nėra nustatytas valstybės institucijų. Pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje, statybos neteisėtumas gali būti nustatytas ir teismo sprendimu. Nurodo, kad ieškovas nesikreipė dėl leidimo gavimo statyti statinius, niekada ir niekaip nebuvo atskleidęs savo ketinimų. Pažymi, jog ginčo statinys kerta atsakovų sklypo ribas, todėl jo įteisinimas yra neįmanomas.
8.4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad atsakovė pareiškė prašymą priteisti 11 927,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas priteisė tik 4 083,40 Eur sumą nenurodydamas minėtos sumos apskaičiavimo ir pagrindimo. Teigia, jog šioje dalyje teismas tinkamai nemotyvavo teismo sprendimo, dėl ko nepagrįstai yra ribojama ir teisė į apeliaciją, nesant argumentų, dėl kurių būtų galima pateikti nesutikimo motyvus.
Atsiliepimas
9. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, juo prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų skundžiamas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad atsakovų argumentai, jog neva teismo išvados pažeidžia rungimosi principą ir ar įrodomų vertinimo taisykles, yra formalūs, tai yra iškraipomas skundžiamos sprendimo dalies turinys, jį perfrazuojant. Nurodo, kad ieškovas sutinka su teismo išvada, jog atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų įrodinėjamas aplinkybes apie tariamus atsakovų teisių pažeidimus. Atsakovų teiginiai apie tai, kad dėl sienelės sudaromas šviesos stygius, didelis aukštingumas, bėga vanduo, kaupiasi drėgmė, yra nepagrįsti jokiai patikimais įrodymais byloje. Pažymi, jog pati sienelė savo paskirti apsaugo atsakovų sklypą nuo vandens pratekėjimo, patys atsakovai sutiko dėl atraminės sienutės statymo ir dėl jos statybos daugiau nei 10 metų pretenzijų nereiškė. Mano, kad atsakovai siekdami įrodyti, kad atraminė sienutė pažeidžia jų teises, turėjo pareigą pateikti tai patvirtinančius patikimus įrodymus, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.
9.2. Dėl ieškinio senaties termino nurodo, kad nesutinka su atsakovų argumentais, jog ieškinio senatis taikyta nepagrįstai. Teigia, kad pastatytos sienutės faktas neturi tęstinumo pobūdžio, o ir patys atsakovai patvirtina, kad matė statomus objektus ir pretenzijų dėl jų nereiškė. Nurodo, kad atsakovų nepagrįstai teigiama, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ginčo statiniai pastatai prieš daugiau nei 10 metų iki priešieškinio pateikimo dienos, kadangi faktą, jog ginčo statiniai pastatai prieš daugiau nei 10 metų iki priešieškinio pateikimo dienos patvirtina byloje esantys įrodymai. Mano, kad teismas padarė pagrįstą išvadą jog 2007 metais buvo pastatyta pirminė betoninė tvora, o 2009 metais požeminis rūsys, todėl skundžiamu sprendimu buvo tinkamai taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senaties taikymą ir pagrįstai atsakovų priešieškinio reikalavimai atmesti kaip pareikšti praleidus ieškinio senaties terminus.
9.3. Dėl privalomojo nurodymo reikšmės nurodo, kad atsakovai nepagrįstai nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė minėtų statinių teisėtumo fakto, tai yra nei vienas iš jų nėra registruotas. Pažymi, kad atsakovai patys kreipimosi į Inspekciją momentu neginčijo kitų statinių teisėtumo, o įpareigojimą nugriauti statinius pareiškė tik antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovų pozicijos nenuoseklumas patvirtina, jog atsakovai sutiko, jog būtų statomi ginčo statiniai ir daugiau nei 10 metų jokių pretenzijų dėl jų nereiškė, taip pat dėl jų nereiškė ir skundo Inspekcijai. Taigi atsakovų pozicija, jog neva Inspekcija neturėjo kompetencijos konstatuoti kitų statinių neteisėtos statybos fakto, yra visiškai nepagrįsta.
9.4. Dėl atsakovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nebuvimo nurodo, kad skundžiame sprendime pagrįstai padaryta išvada, jog byloje neįrodyta, jog ankstesnioji betoninė tvora, rūsys ir grunto sankasa yra neteisėti ir pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad atsakovai teikė tik deklaratyvius teiginius dėl šviesos stygiaus, aukštingumo, drėgmės, tačiau tokie argumentai nebuvo pagrįsti jokiais patikimais įrodymais byloje, o ir be to, atsakovai daugiau kaip 10 metų pretenzijų dėl atraminės sienutės nereiškė. Pažymi, jog patys atsakovai nurodė, kad ginčo zonos nenaudoja kaip poilsio ar sodo zonos, o tas argumentas, jog sienutė yra pasvirusi į atsakovų pusę nesudaro pagrindo laikyti, jog jų interesai yra pažeisti. Teigia, jog būtent dėl to jog statinys dėvisi, svyrą, ieškovas ir siekia įteisinti rekonstrukciją. Pažymi, jog pagal teikiamą A laidą yra galimybė dalį sienutės nupjauti ir tokiu būdu dar labiau užtikrinti atsakovų interesus. Mano, kad atsakovų argumentai jog jie per 10 metų statybos nepastebėjo yra nepagrįsti, pažymi, kad statinio griovimas yra šalutinė priemonė, todėl teismas turėjo įvertinti pasekmių proporcingumą.
9.5. Nurodo, kad atsakovų nepagrįstai teigiama, kad skundžiamu sprendimu netinkamai taikytos procesinės teisės normos, numatytos CPK 273 straipsnyje. Atsižvelgiant į minėto straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į tai, jog privalomajame nurodyme nurodytos jo nevykdymo pasekmės, mano, kad CPK 273 straipsnio 3 dalis buvo taikyta tinkamai ir nenumatyta atsakovų teisė atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti ieškovo lėšomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.
12. Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nebuvo patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai pirmiausia nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui ieškovas neturi galimybės įteisinti statinį ir mano, kad statybos įteisinimas yra galimas ir vykdymo procese. Teigia, kad ta aplinkybė jog privalomasis dokumentas nebuvo įvykdytas laiku nereiškia, kad jis negali būti įvykdytas vėliau. Mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ieškinį atmetė formaliu pagrindu, tinkamai neįvertino, ar atsakovai turėjo objektyvų pagrindą atsisakyti duoti leidimą darbų atlikimui. Teigia, jog teismas tinkamai neišanalizavo atsakovų atsisakymo duoti sutikimą motyvus, nevertino ar jie yra pagrįsti, todėl ieškinį atmetė nepagrįstai.
13. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kiemo statiniais, priklausančiais pastatui, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, o atsakovai yra žemės sklypo ir statinių jame, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas 2018 m. liepos 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akte nurodė, kad, „išgriuvus daliai atraminės sienutės, K. J. 2018 m. liepos mėn. pradėjo sienutės atstatinėjimo darbus, pastorindamas atraminę sienutę maždaug 18 cm. <...> Pakeisti atraminės sienutės išorės matmenys nuo 15 cm. iki 33 cm.“. Inspekcijoje 2018 m. birželio 26 d. gauto skundo pagrindu Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. liepos 17 d. atliko statybos patikrinimą vietoje ir 2018 m. liepos 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad II grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) rekonstrukcijai pareiškėjas statybą leidžiančio dokumento, kuris privalomas pagal teisės aktų reikalavimus, Inspekcijos pareigūnams nepateikė, todėl Inspekcijos įgaliotas pareigūnas pareiškėjui 2018 m. liepos 25 d. surašė savavališkos statybos aktą ir tą pačią dieną surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėjo reikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 25 d. nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje esančiame žemės sklype savo lėšomis nugriauti II grupės nesudėtingojo statinio atraminės sienutės naujai pribetonuotą dalį ir sutvarkyti statybvietę.
14. Pirmiausia, byloje nėra ginčo dėl fakto, jog 2018 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs. Remiantis įsiteisėjusia Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Tesimo 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-39-520/2024 nustatyta, kad ieškovui privalomajame nurodyme nustatytas terminas iki 2019 m. sausio 25 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius Inspekcijos 2019 m. sausio 30 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2019 m. balandžio 25 d., Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. ir 2020 m. spalio 1 d. sprendimais privalomojo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. lapkričio 3 d., ieškovas į teismą dėl šio termino pratęsimo pakartotinai kreipėsi 2021 m. lapkričio 8 d., tai yra pasibaigus nustatytam terminui. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai nenustato, kad pasibaigęs terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius gali būti pratęstas ar nustatytas naujas terminas privalomajam nurodymui įvykdyti (nutarties 28 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju 2018 m. liepos 25 d. privalomasis nurodymas, juo nustatyti įpareigojimai ieškovui nėra šios bylos ginčo dalykas, tačiau ieškovo vertinimu pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, vien ši aplinkybė savaime nesaisto, jog privalomojo nurodymo įpareigojimas negalėtų būti įvykdytas ir vėliau, dėl ko vertina, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl termino pabaigos, kaip galimybės įvykdyti privalomąjį nurodymą savanoriškai, yra nepagrįstos.
16. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).
17. Šiame kontekste pažymėtina, kad privalomasis nurodymas nėra vien teritorijų planavimo ir statybos priežiūros teisinio reglamentavimo institutas. Privalomasis nurodymas, kaip valstybinio administravimo subjekto įpareigojimas suteikia galimybę asmeniui arba ūkio subjektui per tam tikrą terminą įgyvendinti tam tikrą sritį reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti dėl įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo atsiradusias pasekmes, taikomas teritorijų planavimo ir aplinkos apsaugos, finansų rinkų priežiūros, energetikos ir ryšių reguliavimo bei kitose viešosios teisės srityse. Pagrindiniai privalomojo nurodymo, kaip administracinio akto rūšies, privalumai (veiksmingumas) yra sietini su keliais pagrindiniais jų bruožais: greitumu – privalomieji nurodymai taikomi nedelsiant ir neužkerta kelio administracinės kontrolės (priežiūros) tikslų siekti griežtesnėmis priemonėmis; paprastumu – pažeidėjui suteikiama galimybė pačiam imtis reikalingų veiksmų (iki tam tikro laiko nereikalingas valstybės prievartos mechanizmo taikymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).
18. Nors ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, jog privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaiga neriboja jo, kaip statytojo teisės vėliau įteisinti savavališkai pastatytą statinį, tačiau pažymėtina tai, kad privalomuoju nurodymu nustatomi terminai yra savitiksliai, kaip minėta nutarties 17 punkte, privalomasis nurodymas, kaip ir jame nustatytas terminas yra skirtas tam, kad asmuo arba ūkio subjektas per tam tikrą terminą įgyvendintų tam tikrą sritį reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą; šio straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas privalomajam nurodymui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdyti – privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti įvykdytas per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu.
19. Pažymėtina, kad inspekcija šį terminą (nutarties 18 punktas), jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Taigi privalomajam nurodymui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdyti įstatyme nustatytas bendrasis 6 mėnesių terminas, taip pat įstatyme įtvirtinta trumpesnio termino nustatymo galimybė išimtiniais atvejais ir galimybė terminą pratęsti dėl nurodytų svarbių priežasčių, susijusių su statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūromis pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį.
20. Dėl termino įvykdyti privalomąjį nurodymą reikšmės pažymėtina, kad nors savavališkų statybų atveju yra pažeidžiamos viešosios teisės normos, įstatymo leidėjas nustatė savavališko statinio statytojui (savininkui) galimybę per tam tikrą terminą išvengti nepageidautinų savavališkos statybos padarinių – pareigos nugriauti statinį (ar jo dalį) – ir suteikė teisę bei galimybę įstatymų nustatyta tvarka parengti reikalingus statybų dokumentus jau pastatytam statiniui (atliktiems darbams) įteisinti. Ši statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose (nutarties 18-19 punktai) nustatyta savavališkai statomų (pastatytų) statinių įteisinimo galimybė yra išimtinė, taikytina tokiais atvejais, kai, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, įpareigojimas statinį nugriauti arba pertvarkyti yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas įteisinant ar nugriaunant statinius yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014, 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2023).
21. Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad savavališko statinio statytojui yra suteikiamas konkretus terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris yra susietas ir su privalomojo nurodymo termino įvykdymo pabaiga, dėl ko pirmosios instancijos teismo išvados dėl privalomojo nurodymo termino pabaigos, kaip galimybės per tam tikrą laiko tarpą statytojui įgyvendinti galimybę įteisinti neteisėtą statinį yra pagrįstos. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktikoje nurodyta, kad privalomųjų nurodymų įvykdymo terminai, jų galimas pratęsimas, yra susieti su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1283-525/2020), tai yra, per tam tikrą laiko tarpą, o ir be to, įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota, todėl yra apibrėžta konkrečiais terminais (nutarties 18-20 punktai). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, jog 2018 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs, pagrįstai šia aplinkybę, kaip neatsiejamą vertino su ieškovo galimybe pašalinti savavališkos statybos padarinius, pažymint ir tai, kad tokia situacija, kai teisės pažeidimas tęsiasi neribotą laiką ir savavališkos statybos nei įteisinamos, nei atkuriama iki savavališkų statybų buvusi padėtis (tame tarpe ir vykdymo procese), negali būti toleruojama, nes tai prieštarautų teisinio tikrumo principui, pažeistų teisingumo, protingumo principus ir reikštų statytojo piktnaudžiavimą teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2023).
22. Nesutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškiniu reiškiamus reikalavimus įvertino tik formaliai vertindamas privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigą, neatskleidė bylos esmės dalyje, kuria teismas turėjo nustatyti ar atsakovų atsisakymas atlikti rekonstrukcijos - statybos darbus yra pagrįstas.
23. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą ar atsakovai pagrįstai atsisako išduoti sutikimą statybų (rekonstrukcijos) darbams atlikti nurodė, kad atsakovu teigimu dėl suirimo ir pasvirimo betoninė sienutė pripažintina nesaugia, ji yra prastos būklės, jos negalima tinkamai eksploatuoti, dėl ko ji pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus, taip pat nurodė, kad atsakovų teisių pažeidimas pasireiškia ir tuo, kad sienutė ir tvora sudaro pavėsį, tunelio efektą, jų sklype kaupiasi drėgmė, o ir be to, statiniai pastatyti neišlaikant privalomų, teisės aktuose nustatytų atstumų. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus (ekspertų pateiktas konsultacines išvadas, fotonuotraukas) darė išvadą, kad atsakovų argumentus dėl jų interesų pažeidimo patvirtina fotonuotraukos, kuriuose ieškovo atlikti statybos darbai išsiskiria dideliu aukštingumu, virš pirminės betono tvoros pastatyta tinklo tvora užpildyta akmenimis. Teismas įvertinęs fotonuotraukas sprendė, kad didelis aukštingumas, pastatyta tinklo tvora sukuria šviesos stygių, tunelio efektą, taip pat pažymėjo, jog tvora yra pasvirusi į atsakovų sklypo pusę, dėl ko pažeidžia atsakovų interesus.
24. Pirmiausia, pažymėtina, kad atliekant remontą (rekonstrukciją), kai tam būtinas statybos leidimas, tokia rekonstrukcija (remontas) gali būti legalizuoti tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008). Pirmasis faktas konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais, o antrojo konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva. Statytojo įgyvendinamas privatus interesas turi atitikti viešuosius tikslus, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Reikalavimas nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų reiškia, kad objektas turi būti statomas taip, jog statybos metu ir naudojant statinį būtų išsaugotos kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017).
25. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius pavyzdžiui mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Kitais atvejais, kai yra būtinas gretimo (kaimyninio) sklypo savininko sutikimas, sutinkant su ieškovo argumentais, atsisakymas turi būti objektyviai motyvuotas. Objektyviais motyvais atitinkamai teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija ir ar kiti statybos darbai pakeis esmines suinteresuotų asmenų gyvenimo ar veiklos sąlygas, pavyzdžiui turi nepablogėti esama statinių techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išsaugomas natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovo darbams atlikti buvo būtinas gretimų sklypų savininkų (atsakovų) sutikimas.
26. Nors ieškovas teigia, kad šiuo atveju atsakovų nesutikimo motyvai yra neobjektyvūs, tačiau apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Teismas įvertinęs byloje pateiktas fotonuotraukas nustatė, kad iki 2009 metų vasario mėnesio ieškovo ir atsakovų sklypo ribų aukščiai iš esmės buvo identiški, o šalių sklypų ribas skyrė vielinio tinklo permatoma tvora, kuri yra registruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovo sklypo pusėje matyti pasiruošimas statyboms, tai yra betono sienutės 2009 metų vasario mėnesį įrengta nebuvo (Nr. (duomenys neskelbtini)). Vėlesnėse pateiktose fotonuotraukose (Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti jog ieškovo - atsakovų sklypo riboje vietoje vielinio tinklo permatomos tvoros buvo pastatyta atraminė sienutė ir šalia atsakovų sklypo ribos virš atraminės sienutės vėliau buvo sumontuota nauja dviejų segmentų tinklo viela (akmenimis užpildyti), matyti naujo statinio - rūsio fragmentai ir žemių sankasa kuri yra gerokai aukštesnė nei atsakovų sklypo riba (apie 1,5 metro aukščio), matyti, kad ir lyginant su kitų sklypų aukštingumu, bendras aukštis yra gerokai didesnis nei šalia stovinčių pastatų langų linija. Vertinant senosios sienutės būklę 2023 m. sausio 14 d. fotofiksacijose matyti, jog ji yra pasvirusi, atsakovų pusėje trupanti, o medžio drožlių atrama, kuri išgriuvusioje betoninės tvoros dalyje prilaiko gruntą iš ieškovo supiltos žemių sankasos.
27. Faktinę padėtį atsakovų sklypo ribose įvertino ir ekspertas V. Š., kurio konsultacinė 2022 m. vasario 24 d. išvada yra pateikta byloje. Vertinant šio eksperto išvadą, atliktus matavimus, nustatyta, kad bendra ieškovo pastatytos betoninės sienutės ir ant jos sumontuotos dviejų segmentų tvoros (akmeninis užpildyti) aukštis atsakovų pusėje yra 2,45 metro, o rūsys yra įrengtas arčiau nei už 1 metro ribos ant kurio suversta žemių sankasa. Pažymėtina, jog minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad atraminė sienutė buvo pastatyta netinkamoje vietoje („ne savo žemėje“) ir pateikta geodezinė nuotrauka, kuria remiasi ir atsakovai, nurodydami, jog senoji sienutė buvo pastatyta neteisėtai ieškovo peržengiant jų sklypo ribas. Eksperto taip pat pažymėta, jog drenažo įrengimas nepašalintų drėgmės pertekliaus, o vandens kaupimosi problema gali būti pašalinta tik pašalinus atraminę sienutę, žemių sankasą. Nurodyta, kad sienutė yra verčiama į sklypą (duomenys neskelbtini), nes ją verčia vanduo, kai plečiasi šaldamas į ledą. Pažymėtina, jog ir ieškovo pateiktame 2022 m. liepos 5 d. vertinimo akte, kurį parengė ekspertas D. K. nurodyta, kad senoji sienutė nebeatlaiko nuolatinių ir laikinų apkrovų, taip pat pažymėta, jog drenažo sistema yra nebūtina.
28. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktą eksperto V. Š. konsultacinę išvadą, eksperto D. K. vertinimo aktą, 2009 – 2023 metų ginčo statybos darbų fotonuotraukas, geodezinę 2022 m. kovo 2 d. nuotrauką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog atsakovų atsisakymo duoti sutikimą dėl statybos (rekonstrukcijos) darbų atlikimo motyvai yra neobjektyvus ir ar nepakankami. Pirmiausia, vertinant pateiktas fotonuotraukas matyti kardinalus faktinės situacijos pasikeitimas per laikotarpį nuo 2009 m. iki 2023 m., tai yra prieš atliekant sienutės įrengimo darbus, šalių sklypų aukščiai iš esmės buvo identiški, o sklypų ribas skyrė tik nedidelio aukščio permatoma tinklo tvora, o šiuo atveju ieškovas atlikęs senosios sienutės įrengimo darbus (pažymėtina, jog ginčo dėl šios aplinkybės nėra), o vėliau atlikęs ir jos remonto darbus, tai yra ją pastorinęs, taip pat virš jos sumontuodamas papildomą dviejų segmentų tinklo tvorą (akmenims užpildyti) iš esmės sukūrė naują 2,45 metro aukščio statinį be atsakovų sutikimo. Akivaizdu, jog toks statinio aukštingumas neabejotinai turi įtakos atsakovų teisėtiems interesams dėl didėjančio drėgmės poveikio, natūralaus apšvietimo sumažėjimo jų valdomame žemės sklype.
29. Antra, teismo vertinimu svarbi ir ta aplinkybė, jog, tiek eksperto V. Š. konsultacinė išvada, tiek pateikta geodezinė 2022 m. kovo 2 d. nuotrauka patvirtina atsakovų įrodinėjamas aplinkybes, jog ieškovo neteisėtai pastatyta senoji sienutė peržengia atsakovų sklypo ribas. Atsakovų pateiktoje konsultacinėje išvadoje nurodyta, jog sienutės storis buvo apie 10 centimetrų (1.1 pav.), o vertinant pateiktą geodezinę 2022 m. kovo 2 d. nuotrauką matyti, jog sienutė yra atsakovų sklype išsikišusi apie 10 – 12 centimetrų. Tokia aplinkybė nurodyta ir 2022 m. vasario 24 d. konsultacinėje išvadoje. Pažymėtina, jog ieškovo iniciatyva pateiktame 2022 m. liepos 5 d. vertinimo akte ši aplinkybė nebuvo įvertinta, kaip ir neįvertinta ar aplinkybė, ar šiuo atveju atlikti statybos darbai (tvoros įrengimas, grunto aukščio pakeitimas) įtakoja drėgmės kaupimąsi atsakovų sklype, lakoniškai nurodant, jog poreikio įrengti drenažo nėra. Teismo vertinimu, vertinant byloje esančius įrodymus, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovų nesutikimas dėl darbų atlikimo yra neobjektyvus ir ar nepakankamas. Priešingai, ieškovo neteisėtai atlikti statybos darbai be jokios abejonės įtakoja atsakovų, gretimo sklypo savininkų interesus, ieškovo iniciatyva pastatyta (ieškovo apeliacinio skundo 52 punktas) senoji sienutė ne tik peržengia atsakovų sklypo ribas, tačiau išsiskiria ir ypatingai dideliu aukštingumu (2,45 metro aukščio), vizualiniu užterštumu, o ir be to, šiuo atveju vertinant pateiktas fotonuotraukas, eksperto V. Š. išvadas, nėra pagrindo ir abejoti ir atsakovų argumentais, jog atlikti darbai turi ir įtakos drėgmės kaupimuisi atsakovų žemės sklype. Šiuo aspektu nesutiktina su ieškovu, jog pagal A laidą galimas sienutės polinkio (pasvirimo) nupjovimas pašalintų atsakovų interesų pažeidimus, kadangi pats statinys (senoji betono sienutė) yra pastatytas peržengiant atsakovų sklypo ribas.
30. Trečia, kritiškai vertintini ir ieškovo argumentai, jog šiuo atveju jo atlikti statybos darbai, ne pažeidžia, o priešingai, užtikrina atsakovų interesus, siekiant išvengti senosios sienutės griūties. Kaip minėta, šioje byloje pateikti ir nutarties 27- 29 punktuose analizuoti įrodymai pirmiausia nesudaro pagrindo abejoti, jog ieškovas senąją sienutę įrengė peržengdamas atsakovų žemės sklypo ribas neturint gretimo sklypo savininko nesutikimo. Antra, šiuo atveju ieškovo atlikti darbai iš esmės yra susiję tik su ieškovo interesų patenkinimu. Nors byloje nėra ginčo dėl to, kad senoji sienutė buvo pradėjusi svirti ir trupėti, tačiau vertinant šią aplinkybę chronologiškai ir atsižvelgiant į atliktų statybos darbų eigą, negalima neatsižvelgti į tai, kad ieškovas ėmėsi veiksmų ne suremontuoti ir ar atstatyti (rekonstruoti) sienutę nekeičiant jos esminių storio ir ar kitų matmenų (atstatant į pradinę padėtį), tačiau iš esmės sutvirtino senąją sienutę ją pastorindamas dėl galimumo įvykdyti tolimesnes naujas statybas, tai yra ant jos sumontuoti papildomą dviejų segmentų tinklo tvorą, įrengti rūsį ir supilti didelio aukščio žemių sankasą, kurios svorio atrama ir yra senoji sutvirtinta sienutė. Taigi galima daryti išvadą, jog tokie atlikti darbai buvo skirti ne išsaugoti esamą situaciją atstatant sienutę, ar užtikrinti atsakovų interesus, o atliekant naujus statybos darbus, kurie buvo atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento, atsakovų sutikimo, todėl šiuo aspektu nesutiktina su ieškovu, jog jis faktiškai atliko ne naują statybą, o rekonstrukcijos darbus, kadangi šiuo atveju panaudojant senąją sienutę iš esmės buvo sukurtas naujas statinys, ką patvirtino ir ekspertas V. Š., taigi šiuo atveju atsakovai prašydami atmesti ieškinio reikalavimus pagrįstai nurodė, kad ieškovo parengtas projektas dėl statinio rekonstrukcijos ne tik yra nesuderintas su atsakovais ir pažeidžia jų interesus, tačiau nėra suderintas ir su kompetentingomis institucijomis dėl galimumo atlikti tokius darbus.
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta nutarties 12-30 punktuose, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo atliktų statybos darbų pobūdį, jų eigą, priežastis dėl kurių atsakovai atsisako išduoti sutikimą darbams atlikti, byloje esančius įrodymus teismas įvertino išsamiai ir visapusiškai, dėl ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai laikytini nepagrįstais, nesudarančiais pagrindo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo.
32. Atsakovai nurodo, kad pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog yra praleidę ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl senosios betoninės tvoros, rūsio ir grunto sankasos pašalinimo. Teigia, kad sprendžiant klausimą, ar yra praleistas ieškinio senaties terminas, pareikštų reikalavimų teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertintinas, o yra vertinama, kada apie tariamą savo teisių pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti reikalavimus reiškiantis asmuo ir kada ieškinio senaties terminas tokiems reikalavimams baigiasi. Nurodo, kad apie aplinkybę, jog ieškovo pastatyta betoninė sienelė yra išsikišusi į atsakovų žemės sklypą ir yra pasvirusi sužinojo po bylos iškėlimo padarius kontrolinę geodezinę nuotrauką, kurioje ir buvo užfiksuotas faktas, jog sienutė yra peržengusi atsakovų sklypo ribas. Teigia, kad apie tai nežinojo, kadangi vizualiai negalėjo įvertinti, jog sienutė yra išsikišusi.
33. Nagrinėjamoje byloje atsakovų apeliaciniu skundu keliamas ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimas. Pagal įstatyme įtvirtintą sampratą, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Dėl senaties instituto esmės teismų praktikoje pasisakyta, kad senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).
34. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, tai yra asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).
35. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019).
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas atsakovų reiškiamų reikalavimų senaties klausimą konstatavo, jog atsakovai praleido ieškinio senaties terminą, kadangi senoji sienutė buvo pastatyta 2007 metais, o rūsys 2009 metais. Teigia, jog šios aplinkybės šalims buvo žinomos, tokios aplinkybės neturi tęstinumo pažymio, dėl ko darė išvadą, jog atsakovai praleido senaties terminą reikšti reikalavimus dėl statinių nugriovimo ir žemės sankasos pašalinimo. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai neįvertino ir nenustatė galimo atsakovų teisių pažeidimo momento, nuspręsdamas atsakovų reiškiamiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį.
37. Sutinkant su atsakovų apeliacinio skundo argumentais pirmiausia pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo senosios sienutės pastatymo momentą, kaip faktinę bylos aplinkybę, jog ji buvo pastatyta 2007 metais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – fotonuotraukos, patvirtina jog 2009 metų vasario mėnesį ginčo sienutė sklype nebuvo įrengta ir pastatyta, tai yra toks statinys neegzistavo, kadangi ieškovo ir atsakovų sklypų ribas skyrė permatomos vielinės tvoros tinklas (Nr. (duomenys neskelbtini)). Kita vertus, pagrįsti laikytini atsakovų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas senaties taikymo klausimą nepagrįstai susiejo su pačių statinių galimu pastatymo momentu, tinkamai neįvertindamas momento, kada atsakovai sužinojo apie galimą ir byloje įrodinėjamą jų teisių pažeidimą, tai yra jog ieškovo pastatytas statinys be atsakovų sutikimo – betoninė sienutė yra pastatyta atsakovų nuosavybės – žemės sklypo riboje.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra eksperto V. Š. konsultacinė išvada, geodezinė 2022 m. kovo 2 d. nuotrauka, sudaro pagrindą pritarti atsakovų argumentams, jog jie apie faktą, kad ieškovo savavališkai pastatyta sienutė peržengia jiems priklausančio sklypo ribas sužinojo 2022 m. kovo 2 d., atlikus kontrolinę geodezinę nuotrauką, tai yra bylos nagrinėjimo metu, ieškovui pareiškus reikalavimą atlikti darbus be atsakovų sutikimo. Pažymėtina, jog atsakovai prašydami pašalinti atsakovo atliktos savavališkos statybos padarinius šia aplinkybe remiasi formuluodami savo reikalavimus, o ir be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad apie šią aplinkybę atsakovams buvo žinoma anksčiau, ieškovas nesutikimo motyvų dėl šios aplinkybės atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą nepateikė, todėl šiuo aspektu sutiktina su atsakovų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį atsakovų pareikštiems reikalavimams, tinkamai neidentifikavo ieškinio pradžios momento, dėl ko šioje dalyje priėmė nepagrįstą teismo sprendimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
39. Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai netenkino atsakovų priešieškinio reikalavimų, kuriuo atsakovai prašo pašalinti ne tik naująją bet ir senąją atraminę sienutę, žemių sankasą ir rūsio patalpą. Teigia, jog ieškovo įrengti statiniai yra neįteisinti, pastatyti be atsakovų sutikimo ir nesilaikant privalomų atstumų, o šiuo atveju įpareigojus nugriauti tik naująją atraminę sienutę dėl esančios žemių sankasos senoji sienutė dar labiau susilpnėtų, todėl mano, kad šiuo atveju ieškovas turėtų nugriauti pastatytas sienutes, grunto sankasą ir rūsį. Mano, kad šiuo atveju teismas atmesdamas atsakovų reikalavimus nepagrįstai rėmėsi vien tuo faktu, jog kitų statinių neteisėtumas (žemės sankasos, rūsio) nėra konstatuotas Valstybinės teritorijos ir planavimo statybos inspekcijos. Teigia, kad ieškovas statinius pastatė be atsakovų sutikimo, jie buvo pastatyti nesilaikant minimalių atstumų, statiniai pažeidžia atsakovų interesus, dėl ko prašo tenkinti priešieškinio reikalavimus dėl šių statinių žemės sankasos pašalinimo.
40. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7-o priedo 1-4 punktuose įtvirtinta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą (1.1 punktas), prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) (1.2. punktas). Šio priedo ketvirtajame punkte taip pat nurodyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi ir statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Tokie reikalavimai buvo nustatyti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. D1-826 dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.
41. Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog senoji atraminė sienutė buvo pastatyta ne tik nesant atsakovų rašytinio sutikimo, tačiau ir peržengiant jų sklypų ribas, tai yra neišlaikant privalomųjų atstumų (eksperto V. Š. konsultacinė išvada, geodezinė 2022 m. kovo 2 d. nuotrauka). Kaip minėta nutarties 27-30 punktuose, šiuo atveju senoji atraminė sienutė buvo panaudota sukuriant naują statinį – rūsį su žemių sankasa, o šiuo atveju byloje pateikta toponuotrauka patvirtina, jog pastatytas rūsys ir žemių sankasa yra neatsiejamai susijusi su atramine sienute. Nors atsakovo teigimu šiuo atveju byloje nėra pakankamai įrodymų išvadai, jog privalomi atstumai nuo atsakovų sklypo ribos nebuvo išlaikyti, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Eksperto V. Š. konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad akmenų rūsys ir durys yra pastatytos arčiau nei 1 metras iki atsakovų žemės sklypo ribos (pav. 1.0), atliktas sienutės pastorinimas negali būti laikomas rekonstrukcija, kadangi šiuo atveju vienos rūšies daiktas buvo paverstas nauju daiktu, pažymėta, kad tuo atveju jei statyba vykdoma arčiau kaip trys metrai, turi būti gautas gretimų sklypų savininkų sutikimas (išvados 19 lapas), nurodyta, kad padarinius dėl drėgmės kaupimosi galima pašalinti tik pašalinus žemių sankasą, rūsį ir neteisėtai pastatytą tvorą. Pažymėtina, jog ieškovo pateiktame eksperto D. K. vertinimo akte nebuvo vertinamos aplinkybės dėl privalomų atstumų išlaikymo.
42. Teismo vertinimu šiuo atveju atsakovų pateiktos eksperto V. Š. konsultacinės išvados argumentus pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai, tai yra topografinė nuotrauka, kurioje matyti, jog rūsys yra statomas sklypo riboje grafiškai neatskiriant sienutės ir rūsio patalpos. Atsižvelgiant į byloje pateiktas fotonuotraukas, eksperto V. Š. konsultacinę išvadą, topografinę nuotrauką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino reikšmingų aplinkybių, jog minėti statiniai (žemių sankasa, rūsys, akmenų tvora) buvo pastatyti ne tik sklypo riboje neturint jokių statybą leidžiančių dokumentų, tačiau neturint ir atsakovų sutikimo, be kita ko pažymint, jog ieškovas ir neįrodinėjo aplinkybės, jog jis buvo kreipęsis į atsakovus dėl pastatytų statinių, žemės sankasos įrengimo sklypo riboje.
43. Pažymėtina, jog Statybos techninio reglamento normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu (nutarties 40 punktas). Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024).
44. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovų argumentus, jog statiniai buvo pastatyti atsakovų sklypo riboje neturint jų rašytinio sutikimo, į tai, jog senoji atraminė sienutė buvo pastatyta ne tik be atsakovų sutikimo, tačiau ir atsakovų sklypo valdoje, neturint jokių statybą leidžiančių dokumentų, į tai, jog eksperto V. Š. konsultacinėje išvadoje nurodoma, jog dėl vandens poveikio sienutė įgauna vis didesnį poslinkį į atsakovų žemės sklypą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimus pilna apimtimi dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, dėl ko šiuo atveju nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti iš dalies, tai yra pakeisti teismo sprendimo dalį, kurią atsakovų priešieškinis buvo patenkintas iš dalies ir atsakovų pareikštus reikalavimus tenkinti pilna apimtimi, tai yra įpareigojant ieškovą pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovų sklypo riboje, o to nepadarius per nustatytą terminą, CPK 273 straipsnio 1 dalies pagrindu leidžiant atsakovams atlikti nurodytus veiksmus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
45. Papildomai pažymėtina, kad atsakovų priešieškiniu prašomas nustatyti vieno mėnesio terminas, per kurį ieškovas turėtų pašalinti savavališkos statybos padarinius vertintinas kaip nepakankamas ir pernelyg trumpas, kadangi numatytų įpareigojimų apimtis yra didelė, siekdamas įgyvendinti šiuos veiksmus ieškovas turės atlikti atitinkamus griovimo darbus, pašalinti žemės sankasos sluoksnį, sutvarkyti statybvietę, be kita ko pažymint jog statybos padarinių pašalinimo darbai šaltuoju periodu gali užtrukti ir ilgesnį laiko tarpą, tad šiuo atveju laikytina, kad vieno mėnesio terminas numatytų veiksmų atlikimui yra pernelyg trumpas, tačiau trijų mėnesių terminas būtų protingas ir pakankamas teismo sprendimui įvykdyti.
46. Nors atsakovo teigimu šiuo atveju atsakovų priešieškinio reikalavimų tenkinimas nugriaunant statinius būtų neproporcinga priemonė statytojo atžvilgiu, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkai pastatytų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022, 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-701/2024).
47. Sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).
48. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas turėjo pakankamą ilgą laiko tarpą gauti atsakovų sutikimą dėl naujų statybos darbų atlikimo, o ir be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad 2018 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminas dėl sienutės rekonstrukcijos darbų taip pat yra pasibaigęs ir neatnaujintas. Pažymėtina, jog privalomasis nurodymas buvo surašytas daugiau kaip prieš šešis metus ir juo nustatyti įpareigojimai nėra vykdomi, nors ieškovui ne kartą buvo pratęsiami privalomojo nurodymo įvykdymo terminai. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad nesant atsakovų sutikimo atlikti statybos darbų jie iš esmės ir nebuvo galimi, o ir be to, teismo vertinimu negyvenamosios paskirties statinio (rūsio) ir žemės sankasos pašalinimas nesukels esminių statytojo teisių ir teisėtų interesų suvaržymų, dėl ko ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog pastatytų statinių nugriovimas, žemės sankasos pašalinimas būtų neproporcinga priemonė, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
49. Pažymėtina, jog atsakovai apeliaciniu skundu taip pat pareiškė reikalavimą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodydami, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nenurodė kokia dalimi yra tenkinamas atsakovų priešieškinis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas nenustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos, tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus ar priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Nagrinėjamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tai yra ieškovo ieškinio reikalavimų netenkinus ir tenkinus atsakovų priešieškinį visa apimtimi, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovai iš viso byloje yra patyrę 11 927,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ((mokėtoja atsakovė L. D.) Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nustatyta, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų sumažinti atsakovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl iš ieškovo K. J. priteistina 11 927,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. D..
50. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat buvo patirtos 85,46 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl šios išlaidos, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją priteistinos visa apimtimi iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Dėl procesinės bylos baigties.
51. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ekspertų pateiktas išvadas (vertinimo aktus), spręsdamas klausimą dėl priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti iš dalies, tai yra pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovų priešieškinis patenkintas iš dalies ir tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimus pilna apimtimi, pakeisti teismo sprendimo dalį, kurią paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 110 Eur žyminis mokestis (Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 477 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 110,10 Eur žyminis mokestis (mokėtoja atsakovė L. D.) (Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami ir tenkinami atsakovų apeliacinio skundo reikalavimai, iš ieškovo atsakovės L. D. naudai priteistina 110,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį, kurią iš dalies tenkintas atsakovų priešieškinis ir išdėstyti taip:
Atsakovų L. D. ir R. D. priešieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti ieškovą K. J. per tris mėnesius nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nugriauti prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ribos, stovinčias visą ankstesniąją betoninę tvorą (atraminę sienutę), visą prie jos papildomai pribetonuotą naują sluoksnį (sienutę) (ankstesniosios betoninės tvoros su papildomu pribetonavimu išsidėstymo vieta pažymėta 2022 m. kovo 2 d. uždarosios akcinės bendrovės „Banesta“ (matininko L. J.) parengtoje „Betoninės atraminės sienos kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje teisminiam nagrinėjimui“, kurioje jie bendrai vadinami „betonine atramine siena“), visą virš jų abiejų pradėtą statyti akmenų ir tinklo tvorą, prie minėtų žemės sklypų ribos, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), esantį požeminį rūsį, kuris pastatytas neišlaikant 1 metro atstumo iki sklypo ribos, pašalinti už minėtų tvorų / atraminių sienučių, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotą grunto sankasą taip, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) grunto lygis atitiktų žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), grunto lygį, ir sutvarkyti statybvietę. Jei atsakovas K. J. per teismo nustatytą terminą nurodytų įpareigojimų neįvykdys, atsakovai turi teisę atlikti nurodytos darbus savo lėšomis, jas išieškant iš atsakovo K. J..
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį, kurią paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir išdėstyti taip:
Priteisti iš ieškovo K. J. 11 927,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atsakovei L. D..
Priteisti iš ieškovo K. J. 85,46 Eur patirtų procesinių dokumento įteikimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai.
Kitą Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo K. J. 110,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei L. D..