Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Nataljos Zelionkienės,

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G.-V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Pirmiausia teismas pažymi, jog pareiškėjas prašymo rezoliucinėje dalyje nurodo klaidingą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) datą, nes vietoj prašyme nurodytos 2018 m. liepos 27 d. turi būti 2018 m. liepos 25 d. Teismas tai laiko rašymo apsirikimo klaida, kadangi iš pareiškėjo prašymo aprašomosios dalies, kurioje šio administracinio akto data nurodyta teisingai, aiškiai matyti, jog prašoma pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminas.

Administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. liepos 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota: „išgriuvus daliai atraminės sienutės, K. J. 2018 m. liepos mėn. pradėjo sienutės atstatinėjimo darbus, pastorindamas atraminę sienutę maždaug 18 cm. <...> Pakeisti atraminės sienutės išorės matmenys nuo 15 cm iki 33 cm“ (b. l. 48). Inspekcija 2018 m. liepos 25 d. pareiškėjui surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9) ir tą pačią dieną surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas), kuriuo pareikalavo iš pareiškėjo ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 25 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 15-19). Inspekcijos Kauno departamentas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjui pratęsė iki 2019 m. balandžio 25 d. (b. l. 21-23). Regionų apygardos administracinis teismas 2019-07-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5214-402/2019 patenkino pareiškėjo prašymą bei pratęsė Nurodymo įvykdymo terminą vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 24-26). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2019-08-06, todėl Nurodymo įvykdymo termino pabaiga yra 2020-08-06. Pareiškėjas šioje byloje nagrinėjamą prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą paštu išsiuntė 2020-08-03 (b. l. 32), t y. nepasibaigus teismo pratęstam terminui. Pareiškėjas pateikė 2020-02-27 jo parengtus kaimyninio žemės sklypo savininkų R. D. ir L. D. vardu surašytus sutikimus, kad ant sklypo ribos, besiribojančios su pareiškėjo žemės sklypu, stovėtų nesudėtingi statiniai, kurių R. D. ir L. D. nepasirašė (b. l. 29-30), bei 2020-07-28 antstolės D. M. pažymas dėl minėtų 2020-02-27 sutikimų įteikimo, patvirtinančias, kad R. D. ir L. D. antstolė nerado 2020-03-06 ir 2020-06-18, o 2020-07-28 L. D. atsisakė priimti dokumentus (b. l. 27-28). Pareiškėjas yra parengęs sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, esamos atraminės sienutės rekonstrukcijos projektą (b. l. 60). Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas Birštone, (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (b. l. 46).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo prašymas dar kartą pratęsti 2018 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini)įvykdymo terminą. Pažymėtina, kad paties Nurodymo pareiškėjas neginčijo, todėl šis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir ginčo dėl jo teisėtumo byloje nėra, todėl jis yra vykdytinas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad: šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu; Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams; svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos; dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Nurodyta Priežiūros įstatymo norma tik Inspekcijai apriboja maksimalų 3 mėnesių terminą, kuriam ji gali pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o teismui jokių apribojimų dėl maksimalios privalomojo nurodymo įvykdymo trukmės ir termino pratęsimų skaičiaus nenustato, todėl esant įstatyme numatytam pagrindui, terminą privalomajam nurodymui įvykdyti teismas gali pratęsti ir daugiau nei vieną kartą.

Remiantis teismų praktika, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies prasme sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (2015 m. kovo 12 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013).

Svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, nustatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriamos bent dvi procedūros, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą pratęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (2016 m. rugsėjo 27 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1023-822/2016, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-678/2014). Taigi, viena iš procedūrų, kuri galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina su kitų statybos įteisinimui reikalingų dokumentų gavimu, kurio ir siekia pareiškėjas nagrinėjamu atveju.

Pareiškėjui 2019-07-04 Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5214-402/2019 jau buvo pratęstas Nurodymo įvykdymo terminas vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes teismas konstatavo, kad siekdamas savavališkos statybos įteisinimo jis ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, kurių trukmei iš esmės jis pats negalėjo turėti įtakos. Nagrinėjant šioje byloje pareikštą pareiškėjo prašymą dar kartą pratęsti šį terminą teismas turi nustatyti, ar per ankstesniu teismo sprendimu pratęstą terminą pareiškėjas ėmėsi veiksmų, nustatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, ir ar dėl to, kad šio dokumento iki šiol negavo yra jo kaltė, ar jis turėjo galimybę daryti įtaką šiam procesui ar tai nepriklausė nuo jo valios.

Byloje nustatyta, kad po ankstesnio teismo sprendimo, kuris įsiteisėjo 2019-08-06, pareiškėjas 2020-02-27 parengė kaimyninio žemės sklypo savininkų R. D. ir L. D. vardu surašytus sutikimus, kad ant sklypo ribos, besiribojančios su pareiškėjo žemės sklypu, stovėtų nesudėtingi statiniai, tačiau R. D. ir L. D. sutikimų pareiškėjui nepasirašė. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į antstolę D. M., kad šiuos sutikimus kaimyninio žemės sklypo savininkams įteiktų oficialus valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, tačiau ir jam nepavyko tokių sutikimų adresatams įteikti. Tai patvirtina 2020-07-28 antstolės D. M. surašytos pažymos dėl 2020-02-27 sutikimų neįteikimo, iš kurių matyti, kad R. D. ir L. D. antstolė nerado nei 2020-03-06, nei 2020-06-18, o tarp šių datų, karantino metu, vizitas buvo apribotas. Galiausiai antstolė 2020-07-28 rado L. D., tačiau ji atsisakė priimti iš antstolės dokumentus. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo pateikto sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, esamos atraminės sienutės rekonstrukcijos projekto aiškinamojo rašto ir topografinio plano matyti, kad atraminė sienutė yra ant ribos su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio savininkų R. D. ir L. D. sutikimo ar motyvuoto atsisakymo pareiškėjas negali gauti. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjo žemės sklypas Birštone, (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, todėl vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtino aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 2.2 punktu ir 7 priedo 2.1 punktu pareiškėjui privaloma gauti ne tik leidimą rekonstruoti II grupės nesudėtingąjį statinį, kuriuo laikoma pareiškėjo pastatyta atraminė sienutė, bet ir rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nes atraminė sienutė yra ant sklypo ribos.

Nurodyti į bylą pateikti dokumentai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas įteisinti savavališkos statybos darbus, t. y. gauti leidimą rekonstruoti II grupės nesudėtingąjį statinį, per ankstesniu teismo sprendimu nustatytą terminą atliko aktyvius veiksmus - siekė gauti gretimo žemės sklypo savininkų sutikimus, reikalingus dėl atraminės sienelės įteisinimo - tačiau šių dokumentų, reikalingų savavališkos statybos įteisinimui, negalėjo gauti ne dėl savo kaltės, nes ilgą laiką besiribojančio sklypo savininkų negalėjo rasti ir tik einant terminui į pabaigą sužinojo, kad jie atsisako net priimti iš jo dokumentus ir aiškiai išreikšti savo poziciją. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo privaloma fizinių asmenų saviizoliacija, todėl pareiškėjo galimybės veikti aktyviau, siekiant įteikti kaimyninio sklypo savininkams reikiamus dokumentus greičiau, buvo objektyviai apribotos šalyje susiklosčiusios padėties ir nustatytų bendravimo apribojimų. Tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir bendravimo apribojimai panaikinti nuo 2020 m. birželio 17 d. Kaip matyti iš minėtos antstolės pažymų, pasibaigus karantinui antstolė jau sekančią dieną (2020-06-18) bandė įteikti kaimyninio sklypo savininkams pareiškėjo parengtus sutikimus, o 2020-07-28 surašė pažymą pareiškėjui, kad jo pavedimo įvykdyti negali dėl adresato atsisakymo priimti dokumentus. Taigi, pareiškėjas, 2020-07-28 sužinojęs iš antstolės, kad ji negali įteikti kaimyninio sklypo savininkams sutikimų, iš esmės neturėjo laiko suspėti gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą iki teismo pratęsto termino, kuris baigėsi 2020-08-06, nes vienintelis būdas gauti statybą leidžiantį dokumentą, kai besiribojančio sklypo savininkai atsisako net išreikšti savo poziciją dėl sutikimo ar nesutikimo, yra pareiškėjo teisė ginti savo teises kreipiantis į teismą dėl leidimo pateikti prašymą išduoti leidimą atraminės sienelės rekonstrukcijai be gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo. Tačiau tokiam savo teisių įgyvendinimo būdui pareiškėjas akivaizdžiai neturėjo pakankamai laiko, nes nuo 2020-07-28 iki 2020-08-06 buvo likę tik 7 darbo dienos, per kurias jis pagrįstai teigia nesuspėjęs nei susirasti advokato, nei parengti ieškinį pats, kai neturi tam reikalingų teisinių žinių. Vertinant pareiškėjo aktyvumą ir jo veiksmų savalaikiškumą pažymėtina ir tai, kad jis negalėjo žinoti, jog pratęsto termino eigoje kils pandemija ir trims mėnesiams bus paskelbtas karantinas, suvaržęs daugelį gyvenimo sričių, todėl negalėjo savo veiksmų suplanuoti taip, kad efektyviai išvengtų šios aplinkybės neigiamų padarinių jo galimybei greičiau vykdyti privalomąjį nurodymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybe ir į tai, kad pareiškėjas per teismo pratęstą terminą ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas įteisinti savavališką statybą, tačiau reikiamų procedūrų trukmei negalėjo turėti įtakos ir laiku kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, teismas sprendžia, kad nustatytos byloje aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių pašalinimą, ir mano, kad šis terminas turėtų būti pratęstas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinęs procedūrų, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu pobūdį, o būtent būtinybę pareiškėjui ginčo teisenos tvarka teismo keliu pabandyti gauti leidimą be gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo tęsti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, teismas pripažįsta, kad operatyvumo ir racionalumo kriterijus labiau atitinka pareiškėjo prašomas 1 metų terminas. Pažymėtina, kad savavališkos statybos įteisinimui pareiškėjas bus priverstas ginčą dėl gretimo žemės sklypo savininkų (ne)sutikimo spręsti civilinėje byloje, todėl įvertinant galimą tokio ginčo nagrinėjimą visose instancijose 6 mėnesių termino gali nepakakti tokio ginčo išsprendimui, nuo kurio priklausys ir pareiškėjo galimybės įvykdyti privalomąjį nurodymą. Todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjo prašomas nustatyti pratęstas terminas 1 metams nagrinėjamu atveju yra protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių pašalinimą susiklosčiusioje situacijoje. Nustačius suinteresuoto asmens siūlomą per pusę trumpesnį terminą būtų didelė tikimybė, kad pareiškėjas nespėtų išspręsti kito teisminio ginčo, būtino siekiant įteisinti savavališką statybą, ir tektų dar kartą spręsti analogišką termino pratęsimo klausimą, kas neabejotinai labiau užtęstų savavališkos statybos padarinių pašalinimą nei nustačius pareiškėjo prašomą ilgesnį terminą iš karto.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai ir privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstinas vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktus,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. J. prašymą patenkinti.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.