- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- eA-39-520/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02814-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, L. D., R. D.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo pagal pareiškėjo K. J. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, L. D. ir R. D.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas: 1) pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180725-00080 pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą vieniems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo; 2) teismui nusprendus Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsti, nustatyti naują vienų metų terminą nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija 2018 m. liepos 25 d. surašė Privalomąjį nurodymą, t. y. nurodė išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, nugriauti prie II grupės nesudėtingojo statinio atraminės sienutės nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje esančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) naujai pribetonuotą atraminės sienutės dalį ir sutvarkyti statybvietę.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2019 m. sausio 25 d., tačiau 2019 m. sausio 30 d. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas sprendimu pratęsė terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2019 m. balandžio 25 d. Pareiškėjas, siekdamas įteisinti atraminės sienutės statybą, 2019 m. sausio 24 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 1901 dėl atraminės sienutės rekonstrukcijos projekto parengimo. Žemės sklype esančios atraminės sienutės rekonstrukcijos projektą parengė architektas, projektas priėmimo–perdavimo aktu buvo perduotas pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat siekdamas įteisinti atraminės sienutės statybą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies nuostatas gavo V. S., A. P., A. M. sutikimus, taip pat kreipėsi į statybos ekspertus, tačiau per nustatytą terminą nespėjo įteisinti atraminės sienutės statybos, todėl kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5214-402/2019 šį pareiškėjo prašymą patenkino ir pratęsė įvykdymo terminą vieniems metams nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad iki paskutinės teismo sprendimu pratęsto termino dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius jis nespėjo, kadangi nesuspėjo gauti besiribojančio kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų L. D. (toliau – ir L. D.) ir R. D. (toliau – ir R. D.) sutikimo, kuris būtinas pagal teisės aktų reikalavimus. Kadangi minėtų asmenų sutikimo nepavyko gauti, pareiškėjas kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė leisti atraminę sienelę įteisinti be kaimynų sutikimo. Pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai, siekdamas savavališkos statybos įteisinimo, ėmėsi aktyvių ir teisėtų veiksmų, susijusių su teisės aktais reglamentuojamomis procedūromis, kurių trukmei iš esmės pareiškėjas pats objektyviai negalėjo turėti įtakos. Jis kreipėsi į architektą, parengė projektą, kreipėsi į ekspertus, kreipėsi į teismą, gavo kitų kaimynų sutikimus, tačiau dėl kaimyninio sklypo savininkų piktnaudžiavimo teise pareiškėjas negali parengto projekto patvirtinti ir įteisinti statinio. Pareiškėjo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
6. Inspekcija paaiškino, kad 2018 m. birželio 26 d. gauto skundo pagrindu Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. liepos 17 d. atliko statybos patikrinimą vietoje ir 2018 m. liepos 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1915-(15.2), kuriuo nustatė, kad II grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) rekonstrukcijai pareiškėjas statybą leidžiančio dokumento, kuris privalomas pagal teisės aktų reikalavimus, Inspekcijos pareigūnams nepateikė, todėl Inspekcijos įgaliotas pareigūnas pareiškėjui 2018 m. liepos 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180725-00078 ir tą pačią dieną surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėjo reikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 25 d. nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje esančiame žemės sklype savo lėšomis nugriauti II grupės nesudėtingojo statinio atraminės sienutės naujai pribetonuotą dalį ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos Kauno departamentas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. SNPN-20-190130-00011 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. balandžio 25 d. Pagal pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-5214-402/2019, kurioje teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vieniems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 3 d. su prašymu vėl kreipėsi į teismą, prašydamas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti dar ilgesniam laikui – vieniems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo ir teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-7493-780/2020 pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vieniems metams nuo galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 3 d.
Šalies argumentai
7. Inspekcija pabrėžė, kad pareiškėjas trečią kartą su prašymu kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo 2021 m. lapkričio 8 d., t. y. praleidęs terminą tokiam prašymui paduoti. Inspekcija tvirtino, jog pratęsti galima tik dar nepasibaigusius terminus; kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta, o teisinis reguliavimas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės, todėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
8. Tretieji suinteresuoti asmenys L. D. ir R. D. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
9. L. D. ir R. D. paaiškino, kad pareiškėjas jau trečią kartą kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau per visą suteiktą laiką jokie realūs veiksmai nebuvo atlikti, o terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą pareiškėjui buvo pratęsiamas be pagrindo. Nors prašymą dėl termino pratęsimo pareiškėjas argumentuoja tuo, kad negavo gretimo sklypo savininkų sutikimo, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad dėl tokių sutikimų buvo kreiptasi, teismui nėra pateikta.
10. L. D. ir R. D. nurodė, pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurioms esant jis gali įteisinti savavališką statybą, ir akcentavo, jog pareiškėjas į teismą dėl termino pratęsimo kreipėsi Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui jau pasibaigus, o pagal teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką pasibaigę terminai negali būti pratęsiami, todėl vien ši aplinkybė sudaro pagrindą pareiškėjo prašymo netenkinti.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo K. J. prašymą atmetė, iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui L. D. priteisė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12. Teismas nustatė ir išsamiai aptarė faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atliktų statybos darbų patikrinimu, savavališkos statybos nustatymu ir Privalomojo nurodymo surašymu, šio nurodymo įvykdymo termino pratęsimu Inspekcijos administraciniu aktu, o vėliau – administracinio teismo sprendimu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 3 d. su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, šis teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-7493-780/2020 pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vieniems metams nuo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo; šis sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 3 d.
Šalies argumentai
14. Teismo vertinimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas dar kartą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau jis į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-7493-780/2020 pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, nes šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 3 d., o į Regionų apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2021 m. lapkričio 8 d., pateikdamas prašymą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). Teismas konstatavo, jog pareiškėjas kreipėsi ne dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, o dėl jo atnaujinimo, ir nurodė, jog tokios galimybės teisės aktai neįtvirtina.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas, nes jis jau yra pasibaigęs, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, teisminiais procesais, nenagrinėtinos, kaip neturinčios teisinės reikšmės. Teismas taip pat buvo konstatavo, kad Priežiūros įstatymas neįtvirtina galimybės teismui nustatyti pareiškėjui naują terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti. Teismo vertinimu, pats pareiškėjas savo prašyme nenurodė jokių argumentų ir pagrindų, kodėl turėtų būti nustatomas naujas terminas ir kodėl jis laiku nesikreipė į teismą dėl termino pratęsimo.
III.
16. Pareiškėjas K. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės.
17. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi patęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą.
18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis prašyme buvo suformulavęs du savarankiškus reikalavimus, vienu iš jų prašė teismo nustatyti naują Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, dėl šio reikalavimo teismas iš viso nepasisakė, todėl teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis į teismą kreipėsi ir dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, ir dėl jo atnaujinimo.
19. Pareiškėjas teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog jis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-7493-780/2020 pratęstas terminas, kadangi jis kreipėsi į teismą dar nepasibaigus teismo nustatytam vienų metų terminui.
20. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, pareiškėjas tvirtina, kad savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė, o jeigu savavališkos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.
Atsiliepimas
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
22. Inspekcijos teigimu, teismas išanalizavo bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat atskleidė bylos esmę, kad pareiškėjas jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui kreipėsi į teismą dėl jo įvykdymo termino pratęsimo, bei, nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose, pagrįstai skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas per EPP prašymą padavė 2021 m. lapkričio 8 d.
Atsiliepimas
24. Tretieji suinteresuoti asmenys L. D. ir R. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
25. L. D. ir R. D. nurodo, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas dėl aktualaus termino pratęsimo kreipėsi pavėluotai, t. y. pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, sudarė savarankišką pagrindą pareiškėjo prašymą atmesti. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis į teismą kreipėsi laiku, tačiau objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad jis kreipėsi terminui pasibaigus.
Atsiliepimas
26. L. D. ir R. D. pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į prašymą, ir pabrėžia, jog atraminė sienutė, kurią rekonstravo pareiškėjas, yra neteisėtas statinys, kuris patenka ir į jiems priklausančio žemės sklypo ribas, yra nesaugus ir pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo K. J. prašymai pratęsti Inspekcijos 2018 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180725-00080 įvykdymo terminą vieniems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, o teismui nusprendus Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsti – nustatyti naują vienų metų terminą nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo, nustatęs, kad pareiškėjui Privalomajame nurodyme nustatytas terminas iki 2019 m. sausio 25 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius Inspekcijos 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. SNPN-20-190130-0001 buvo pratęstas iki 2019 m. balandžio 25 d., Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. ir 2020 m. spalio 1 d. sprendimais Privalomojo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. lapkričio 3 d., pareiškėjas į teismą dėl šio termino pratęsimo kreipėsi 2021 m. lapkričio 8 d., t. y. pasibaigus nustatytam terminui, o teisės aktai nenustato, kad pasibaigęs terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius gali būti pratęstas ar nustatytas naujas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo prašymas būtų patenkintas, nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia tokių duomenų, prašymas netenkinamas (pvz., 2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020; kt.), teigia, jog jis į teismą kreipėsi nepasibaigus teismo nustatytam terminui, be to, teismui jis buvo pareiškęs du prašymus, iš kurių vienas neišnagrinėtas. Pareiškėjas akcentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimo išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri yra suformuota, sprendžiant klausimus dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, teigia, jog savavališkų statinių griovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.
30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnis nustato, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
31. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
32. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
33. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį Inspekcijos nustatyti terminai gali būti pratęsti, kai dėl jų patęsimo kreipiamasi iki nustatyto termino pasibaigimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatų taikymu, yra išaiškinta, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; kt.). Teisės aktai nenustato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1671-624/2020; kt.).
34. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis į teismą kreipėsi nepasibaigus Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimu nustatytam terminui, nes pagal bylos duomenis pagal šiuo sprendimu nustatytą terminą pareiškėjas iki 2021 m. lapkričio 3 d. (įskaitytinai) privalėjo įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinį (atraminės sienutės dalį) arba įteisinti jo savavališką statybą. Pareiškėjas Privalomojo nurodymu nustatytu terminu neįvykdė, o 2021 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo vieniems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, t. y. praleidęs terminą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio teisinio pagrindo, vadovaudamasis minėtomis Priežiūros įstatymo nuostatomis pratęsti pareiškėjui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ar tenkinti pareiškėjo alternatyvų prašymą – nustatyti naują vienų metų terminą nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Dėl šio alternatyvaus prašymo, kuris, pareiškėjo teigimu, liko neišnagrinėtas, pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti naują terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą, kai Priežiūros įstatymo nuostatos neįgalina administracinio teismo nustatyti naują terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą. Akcentuotina ir tai, kad šį pareiškėjo alternatyvų reikalavimą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir nurodė konkrečius motyvus, dėl kurių jis netenkintas.
35. Dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, kad jis prašė atnaujinti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, akcentuota, jog administraciniam teismui teisės aktais nesuteikta kompetencija spręsti klausimą dėl pasibaigusio teismo nustatyto privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo.
36. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiama ir dėl teisės normų, reglamentuojančių privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo vykdymo terminą ir baudos už nurodymo nevykdymą skyrimą, aiškinimo ir taikymo, taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nenustato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl asmuo turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-349-492/2020 29 p. ir jame nurodytą teismo praktiką; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2103-602/2021 25 p., 27 p. ir jame nurodytą teismo praktiką; 2022 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-181-822/2022 40 p., 43 p. ir jame nurodytą teismo praktiką).
37. Pareiškėjo cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020; kt.) šiai bylai išnagrinėti nėra aktuali, nes šiose nutartyse pateikti išaiškinimai yra aktualūs tik toms byloms, kuriose nagrinėjami prašymai pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kai jie yra paduoti nepraleidus nustatyto termino.
38. Pažymėtina, kad šioje byloje teisiškai nėra reikšmingos pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, susijusios su tuo, jog savavališko statinio nugriovimas yra kraštutinė ir neproporcinga priemonė ir pan., nes šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl statinio nugriovimo. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, o klausimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo / neįvykdymo sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 str.).
39. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, tinkamai taikė proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. D. pateikė prašymą atlyginti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisti 484 Eur sumą, sumokėtą advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi L. D. atstovės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, bylos trukmę ir jos procesinę baigtį, atsižvelgdama į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, L. D. priteisia iš pareiškėjo jos sumokėtą 484 Eur sumą už atstovės suteiktas teisines paslaugas (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų apygardos teismas) Kauno rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui L. D. iš pareiškėjo K. J. 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.