- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-25
- Bylos Nr.
- eI3-663-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02814-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- K. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, L. D., R. D.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, L. D., R. D. dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas K. J. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 25 d. (skunde nurodyta 27 d. laikytina rašymo apsirikimo klaida) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180725-00080 įvykdymo terminą vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo; teismui nusprendus 2018 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180725-00080 įvykdymo termino nepratęsti – nustatyti naują vienerių metų terminą nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 25 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180725-00080.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 25 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180725-00080 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), t. y. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, nugriauti prie II grupės nesudėtingojo statinio atraminės sienutės nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje esančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naujai pribetonuotą atraminės sienutės dalį ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2019 m. sausio 25 d., tačiau 2019 m. sausio 30 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas sprendimu pratęsė terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2019 m. balandžio 25 d. Pažymėjo, kad, siekdamas įteisinti atraminės sienutės statybą, 2019 m. sausio 24 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 1901 dėl atraminės sienutės rekonstrukcijos projekto parengimo. Statytojui K. J. pritarus, sklypo (duomenys neskelbtini), esamos atraminės sienutės rekonstrukcijos projektą parengė architektas, projektas priėmimo–perdavimo aktu buvo perduotas statytojui. Teigė, jog siekdamas įteisinti atraminės sienutės statybą pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas gavo ir V. S., A. P., A. M. sutikimus, taip pat kreipėsi į statybos ekspertus, tačiau per nustatytą terminą nespėjo įteisinti atraminės sienutės statybos, todėl kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikui. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)šį pareiškėjo prašymą patenkino ir pratęsė įvykdymo terminą vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pabrėžė, kad iki paskutinės teismo sprendimu pratęsto termino dienos pašalinti savavališkos statybos padarinių pareiškėjas nespėjo, nes nesuspėjo gauti besiribojančio kaimyninio sklypo adresu (duomenys neskelbtini), savininkų L. D. ir R. D. sutikimo statybos darbams. Sutikimai būtini pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1, 1.2 punktuose, 7 priedo 2.1, 2.2 punktuose numatytus reikalavimus. Nurodė, kad minėtų asmenų sutikimo nepavyko gauti, todėl jis kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo leisti atraminę sienelę įteisinti be kaimynų sutikimo. Mano, kad, elgdamasis rūpestingai, siekdamas savavališkos statybos įteisinimo, jis ėmėsi aktyvių ir teisėtų veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, kurių trukmei iš esmės jis pats objektyviai negalėjo turėti įtakos, juo labiau per COVID-19 pandemiją ir karantiną, t. y. kreipėsi į architektą, parengė projektą, kreipėsi į ekspertus, kreipėsi į teismą, gavo kitų kaimynų sutikimus. Tačiau dėl kaimyninio sklypo savininkų piktnaudžiavimo teise negali parengto projekto patvirtinti ir įteisinti statinio. Prašė prašymą patenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į prašymą nurodė, kad 2018 m. birželio 26 d. gauto skundo pagrindu Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. liepos 17 d. atliko statybos patikrinimą vietoje ir 2018 m. liepos 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1915-(15.2), kuriuo nustatė, kad: „išgriuvus daliai atraminės sienutės, K. J. 2018 m. liepos mėn. pradėjo sienutės atstatinėjimo darbus, pastorindamas atraminę sienutę maždaug 18 cm. <...> Pakeisti atraminės sienutės išorės matmenys nuo 15 cm iki 33 cm“. Vadovaujantis statybos darbų atlikimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, nesudėtingųjų statinių sąrašo 2 lentelės 3.2 papunkčiu, atraminė sienutė priskiriama II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, o pagal statybos metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 72 dalį atraminės sienutės atstatymo darbai (pakeičiant jos išorės matmenis), priskirtini statinio rekonstravimo darbams. Tiek statybos metu galiojusios, tiek aktualios Statybos įstatymo redakcijos 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkte reglamentuota, kad nesudėtingojo statinio rekonstravimui privalo būti rengiamas supaprastintas rekonstravimo projektas, o 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais privaloma gauti leidimą rekonstruoti statinį. Tiek statybos metu galiojusios, tiek šiuo metu galiojančios statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, redakcijos 3 priedo 2.2 papunkčio nuostatose numatyta, kad rekonstruojant II grupės nesudėtingąjį statinį mieste, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje yra privalomas leidimas rekonstruoti statinį. Nagrinėjamu atveju II grupės nesudėtingojo statinio rekonstrukcijai pareiškėjas statybą leidžiančio dokumento Inspekcijos pareigūnams nepateikė, todėl Inspekcijos įgaliotas pareigūnas pareiškėjui 2018 m. liepos 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180725-00078 ir tą pačią dieną surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180725-00080, kuriuo iš pareiškėjo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 25 d. nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje esančiame žemės sklype savo lėšomis nugriauti II grupės nesudėtingojo statinio atraminės sienutės naujai pribetonuotą dalį ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos Kauno departamentas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. SNPN-20-190130-00011 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. balandžio 25 d. Pagal pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 3 d. su prašymu pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydamas privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti dar ilgesniam laikui – vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, ir teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 3 d.
Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiškėjas trečią kartą su prašymu kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo 2021 m. lapkričio 8 d., t. y. praleidęs terminą tokiam prašymui paduoti. Akcentavo, jog pratęsti galima tik dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta, o teisinis reglamentavimas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės, todėl prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.
Suinteresuoti asmenys L. D. ir R. D. prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju jau trečią kartą kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau per visą suteiktą laiką jokie realūs veiksmai nebuvo atlikti. Mano, kad pareiškėjas teikė formalius prašymus, nepridėdavo jokių reikšmingų jo aktyvius veiksmus patvirtinančių įrodymų ir terminas visiškai be pagrindo jam būdavo pratęsiamas, nors terminas gali būti pratęsiamas tik tokiu atveju, kai pareiškėjas veikia aktyviai, deda visas nuo jo priklausančias pastangas įteisinimo tikslo pasiekimui, tačiau nepavyksta to padaryti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Pastebėjo, kad nors prašymą dėl termino pratęsimo pareiškėjas argumentuoja tuo, kad negavo jų sutikimo, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad tokių sutikimų buvo kreiptasi, teismui nėra pateikta. Suinteresuotų asmenų įsitikinimu, civilinė byla buvo užvesta tik sukurti pagrindą dar vienam termino pratęsimui.
Atsiliepimas
Paaiškino, jog, skirtingai, nei teigia pareiškėjas, rekonstruotas statinys atraminė sienutė, prie kurios atliktas pastorinimas / pribetonavimas, nėra teisėtas statinys, t. y. jis nėra registruotas Registrų centre, kuris negali būti įteisinamas, nes kerta sklypų ribą ir iš dalies patenka į jų sklypą. Mano, kad pareiškėjas neatitinka nei vienos iš sąlygų savavališkos statybos įgyvendinimui, kadangi pareiškėjas nevaldo sklypo, ant kurio yra atraminė sienutė, nuosavybės teise ar kitais pagrindais, kadangi dalis atraminės sienutės kerta jo sklypo ribą ir patenka į jiems priklausantį sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Taigi statinio įteisinimas tokiomis sąlygomis yra neįmanomas, kadangi jie nesutiko ir nesutinka, kad jų sklype būtų toks statinys, dėl kurio statybos pareiškėjas niekada į juos nesikreipė, interesų nederino, sutikimo neprašė. Statinys pastatytas faktiškai kertant pareiškėjui priklausančio sklypo ribą ir užstatant gretimo žemės sklypo dalį, todėl įteisinimas yra neįmanomas. Taip pat pareiškėjas neturi statybą leidžiančio dokumento ir neturi galimybės tokį leidimą gauti, taip pat nevaldo nuosavybės teise ar kitais pagrindais rekonstruojamo statinio atraminės sienutės, kadangi nei statinys, nei nuosavybės teisės į jį nėra registruotos Registrų centre. Akcentavo, jog pareiškėjas į teismą dėl termino pratęsimo kreipėsi praleidęs terminą, t. y. terminui jau pasibaigus, o pagal teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, pasibaigę terminai negali būti pratęsiami, todėl vien ši aplinkybė sudaro pagrindą pareiškėjo prašymą atmesti visa apimtimi ir net nevertinti kitų argumentų. Prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Nagrinėjamos bylos ir prijungtos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente (toliau – ir Kauno departamentas) 2018 m. birželio 26 d. buvo gautas skundas dėl pareiškėjo K. J. galimai savavališkai atliktų tvoros statybos darbų žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).
Gauto skundo pagrindu 2018 m. liepos 17 d. buvo atliktas statybos patikrinimas vietoje ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 25 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1915-(15.2), kuriame konstatuota: „išgriuvus daliai atraminės sienutės, K. J. 2018 m. liepos mėn. pradėjo sienutės atstatinėjimo darbus, pastorindamas atraminę sienutę maždaug 18 cm. <...> Pakeisti atraminės sienutės išorės matmenys nuo 15 cm iki 33 cm“.
Pagal pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui Regionų apygardos administraciniame teisme buvo užvesta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas pareiškėjui 2019 m. liepos 4 d. sprendimu pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 3 d. su prašymu pakartotinai kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymą, 2020 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 3 d.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2021 m. lapkričio 8 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) pateiktu prašymu, remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, pakartotinai kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, t. y. vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjo nuomone, dėl svarbių priežasčių (dėl Lietuvoje COVID-19 sukeltos pandemijos ir tuo pagrindu paskelbto karantino, dėl kaimyninio sklypo savininkų piktnaudžiavimo) nespėjo įteisinti savavališkos statybos.
Savavališkų statybų padarinių šalinimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, jog statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo vienu iš šioje dalyje nurodytų būdų.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nustato, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Kaip minėta, pareiškėjui nustatytas terminas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Inspekcijos 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. SNPN-20-190130-0001 buvo pratęstas iki 2019 m. balandžio 25 d. Pagal pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui Regionų apygardos administraciniame teisme buvo užvesta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2019 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjui buvo pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 3 d. su prašymu pakartotinai kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, ir teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo. Minėtas 2020 m. spalio 1 d. sprendimas, EPP duomenimis, įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 3 d.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą siekdamas dar kartą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau pažymėtina, kad jis dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas reikalavimo įvykdymo terminas (sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 3 d., o į Regionų apygardos administracinį teismą pareiškėjo kreiptasi 2021 m. lapkričio 8 d.). Vadinasi, pareiškėjas iš esmės kreipėsi ne dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo, o dėl jo atnaujinimo. Tačiau to teisinis reguliavimas nenustato, kad ir kokios svarbios būtų pareiškėjo nurodytos priežastys.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti valstybės institucijų reagavimą operatyviai ir laiku, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nepašalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl šio įstatymo 14 straipsnyje numatyto termino taikymo, yra konstatavęs, jog įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į inspekciją ar teismą, tačiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1181-502/2019, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018, 2017 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3275-624/2019, 2020 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-185-822/2020, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-349-492/2020 ir kt.).
Kaip minėta, prašymą pratęsti 2018 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180725-00080 vieneriems metams nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pareiškėjas pateikė 2021 m. lapkričio 8 d. Teismas dar kartą akcentuoja, kad reikalavimo įvykdymo terminas ginčo situacijoje negali būti pratęstas, todėl pareiškėjo prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, teisminių procesų eigos (Alytaus apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimas atsakovams L. D. ir R. D. dėl teisės rekonstruoti statinį pripažinimo neturint atsakovų sutikimo) nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės ir neturinčios teisinės reikšmės). Taip pat pažymėtina, kad anksčiau įvardytas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės teismui nustatyti pareiškėjui naują terminą Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymui, t. y. jokių naujų terminų nustatymo teisės aktai nereglamentuoja. Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas savo prašyme nenurodė jokių argumentų ir pagrindų, kodėl turėtų būti nustatomas naujas terminas ir kodėl jis laiku nesikreipė į teismą dėl termino pratęsimo. Taigi, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant nurodytam teisinių santykių teisiniam reglamentavimui pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str., 88 str. 1 p.).
Suinteresuotų asmenų L. D. ir R. D. atstovė advokatė N. Ž. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (reg. Nr. DOK-10044), kuriuo prašo suinteresuotam asmeniui L. D. priteisti iš pareiškėjo 423,50 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šioje byloje buvo apgintos suinteresuotų asmenų L. D., R. D. teisės, todėl L. D. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad L. D. ir R. D. šioje administracinėje byloje atstovavo advokatė N. Ž. (2021 m. lapkričio 24 d. atstovavimo sutartis). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 2022 m. vasario 27 d. prašymo dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis parengimas ir 2022 m. kovo 21 d. atsiliepimo į pareiškėjo K. J. prašymą dėl termino pratęsimo parengimas. Prašomos priteisti išlaidos grindžiamos 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. kovo 21 d. PVM sąskaitomis faktūromis, 2022 m. kovo 1 d. ir 2022 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymais.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato galimybę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisti iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, todėl, apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu.
Kaip minėta, prašoma atlyginti 423,50 Eur išlaidas už atsiliepimo į pareiškėjo skundą ir prašymo parengimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatė N. Ž. 2022 m. kovo 21 d. parengė atsiliepimą į pareiškėjo skundą.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5.
Atsižvelgiant į tai, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1598,10 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti dydis būtų 3995,25 Eur (2,5 x 1598,10 = 3995,25).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2, 8.17, 8.19, 9 punktais ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo L. D. patyrė 423,50 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą Regionų apygardos administraciniame teisme, kurios priteistinos iš pareiškėjo K. J..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. J. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjo K. J. suinteresuotam asmeniui L. D. 423,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.