- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- e2A-789-777/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02463-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- D. Z.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Z. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės allllpsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui D. Z. dėl profesinio mokymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 2 075,65 Eur išlaidų, susijusių su atsakovo profesiniu mokymu, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Tarp užimtumo tarnybos ir atsakovo 2013 m. spalio 7 d. buvo sudaryta profesinio mokymo sutartis Nr. PM-IDRS-1739 (toliau – sutartis). Sutartimi atsakovas įsipareigojo dalyvauti profesinio mokymo programoje (C, CE kategorijų vairuotojo), įgyti C, CE kategorijų vairuotojo kvalifikaciją, reikalingą Sutarties 2.3 punkte nurodytoms darbo funkcijoms atlikti, ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 30 d. pagal C, CE kategorijų transporto priemonių vairuotojo mokymo programą, be to, įsidarbinus sutarties 2.3 punkte nurodytomis sąlygomis, be svarbių priežasčių jos nenutraukti ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį, atlyginti darbo biržai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu nevykdė arba netinkamai vykdė sutarties 3.3.1–3.3.3 punktuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių. Pažymėjo, kad atsakovas be svarbių priežasčių savo noru nutraukė darbo paiešką, tokiais savo veiksmais pažeisdamas sutarties 3.3.3 papunkčio nuostatas.
2.2. Ieškovė, vykdydama sutartį, patyrė šias su profesinio mokymo organizavimu susijusias išlaidas: už profesinio mokymo programą – 1 294,60 Eur, mokymo stipendijos išlaidos – 443,51 Eur, kelionės išlaidos – 325,96 Eur, iš viso 2 075,65 Eur. 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. sausio 18 d. ieškovė išsiuntė atsakovui raštus Nr. SR-3067 bei Nr. SR-424, kuriais atsakovo buvo prašoma padengti ieškovei su profesinio mokymu organizavimu susijusias išlaidas, tačiau atsakovas šių išlaidų (2 075,65 Eur) ieškovei neatlygino, taip pažeisdamas sutarties 3.3.4 papunkčio nuostatas, ir liko skolingas 2 075,65 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo ieškovei 2 075,65 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 2 075,65 Eur sumą nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovo 47 Eur žyminio mokesčio ir 7,93 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Teigė, kad ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės ir bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas pagal sutartį privalėjo darbo paiešką tęsti iki įsidarbins į darbo vietą, atitinkančią jo profesinį pasirengimą, tačiau darbo paieška 2014 m. rugsėjo 25 d. atsakovo prašymu buvo nutraukta. Tiek iš bylos medžiagos, tiek ir iš atsiliepimo matyti, kad darbo paieškos nutraukimo priežastimi atsakovas nurodo savo išvykimą į užsienį dirbti Lietuvoje nepavykus įsidarbinti pagal jo įgytą profesinį pasirengimą. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 36.1 punktas), sutiko su ieškovės atstovu, kad atsakovas darbo paiešką nutraukė be svarbių priežasčių. Nurodė, kad atsakovas, nutraukdamas darbo paiešką be svarbių priežasčių, pažeidė sutarties 3.3.3 punktą, todėl, vadovaujantis sutarties 3.3.4 punktu, jam atsirado pareiga atlyginti ieškovei su profesinio mokymo organizavimu susijusias išlaidas: už profesinio mokymo programą – 1 294,60 Eur, mokymo stipendijos išlaidas – 443,51 Eur, kelionės išlaidas – 325,96 Eur, iš viso 2 075,65 Eur. Pažymėjo, kad duomenų byloje apie skolos sumokėjimą nėra.
4.2. Nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, jog atsakovui darbo paieška buvo nutraukta jo paties prašymu be svarbių priežasčių ir atsakovas neatlygino ieškovei su profesinio mokymo organizavimu susijusių išlaidų, taip pažeisdamas sutarties 3.3.4 punktą, iš atsakovo ieškovei priteisė 2 075,65 Eur su profesinio mokymo organizavimu susijusių išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą ir nepriteisti su profesiniu mokymu susijusių išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad 2013 m. sutiko dalyvauti profesinio mokymo programoje, įgyti C, CE kategorijų vairuotojo kvalifikaciją. 2013 m. gruodžio mėnesį išlaikė egzaminus ir įgijo vairuotojo pažymėjimą. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės darbo biržos skyrius įsipareigojo, kai baigsis mokslai, įdarbinti vairuotoju (C, CE kategorija), bet žodžio nesilaikė. Teigia, kad nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio buvo registruotas darbo biržoje, tačiau per šį laikotarpį atsakovo, kaip buvo nurodyta sutartyje, neįdarbino. Pažymi, kad atsakovas taip pat ieškojo darbo, tačiau niekas neįdarbino, kadangi atsakovas niekur anksčiau nebuvo dirbęs ir neturėjo patirties.
6.2. Teigia, kad užimtumo tarnyba siunčia mokytis, tačiau įsipareigojimų nesilaiko, darbo nesiūlo, kaip žadėjo, neįdarbina, todėl atsakovas nežino, kur šioje situacijoje yra jo kaltė. Akcentuoja, kad 9 mėnesius buvo registruotas darbo biržoje, jokių išmokų iš niekur negavo, teigia, jog turėjo iš kažko pragyventi, todėl minėtu laikotarpiu jam padėjo močiutė, nors pati gauna mažą pensiją. Nurodo, kad užimtumo tarnyboje kalbėjosi su registratore, pokalbio metu paaiškino, kad jei neįdarbina, yra priverstas išsiregistruoti ir ieškotis kito darbo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, jog apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad iš užimtumo tarnybos išsiregistravo, nes jam nebuvo pasiūlytas darbas. Mano, kad šie apelianto teiginiai neatitinka tikrovės, nes jam buvo pasiūlyta darbintis į daugybę įmonių: uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Sauliaus transporto sistemos“, UAB ,,Girteka“, UAB ,,Menvesta“, UAB ,,Rambyno kalnas“, todėl iš apelianto nurodytų aplinkybių padarė išvadą, kad registracija užimtumo tarnyboje buvo nutraukta būtent atsakovo valia. Pažymėjo, kad, esant minėtoms aplinkybėms, tolesnė darbo paieška užimtumo tarnyboje tapo neįmanoma dėl paties apelianto veiksmų.
Atsiliepimas
8.2. Atkreipė dėmesį į tai, jog apeliantas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, kad vėliau įgijo teisę vairuoti (dirbti) C ir CE kategorijų transporto priemones. Tačiau nei su atsiliepimu į ieškinį, nei teisminio nagrinėjimo metu, nei su šiuo apeliaciniu skundu jokių įrodymų apie įgytą teisę dirbti su C ir CE kategorijų transporto priemonėmis nei užimtumo tarnybai, nei teismui nepateikė. Be jau anksčiau minėto sutarties 3.3.3 papunkčio pažeidimo, apeliantas pažeidė ir sutarties 2.1 papunktį, t. y. neįgijo C, CE kategorijų vairuotojo kvalifikacijos, reikalingos sutarties 2.3 punkte nurodytoms darbo funkcijoms atlikti.
8.3. Pažymėjo, kad dėl užimtumo tarnybai nežinomų priežasčių apeliantas yra nelabai suinteresuotas įsidarbinti bei dirbti pasirinktoje darbo vietoje. Teigia, kad, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, apelianto darbinių veiklų trukmė būdavo nuo 1 dienos iki ilgiausiai 2 mėnesių 3 savaičių. Mano, kad tai taip pat charakterizuoja apelianto suinteresuotumą ir motyvaciją įsidarbinti ir dirbti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-110-313/2016).
Žemesnės instancijos teismas
13. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė naujus įrodymus, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis apie atsakovo darbinę veiklą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. ir 2024 m. sausio 4 d. dokumentų derinimo ir pasirašymo tvarkos išrašą, tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė, kad šiuos įrodymus teikė, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė juos pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pateiktais įrodymais, taip pat įvertinęs tai, kad dėl šių įrodymų nėra pasisakęs atsakovas, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju naujai pateikti įrodymai neturės neabejotinos svarbos bylos aplinkybėms nustatyti, todėl minėti įrodymai prie bylos nepridėtini.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2013 m. spalio 7 d. tarp užimtumo tarnybos (tuo metu – Klaipėdos teritorinė darbo birža) ir atsakovo buvo sudaryta profesinio mokymo sutartis Nr. PM-IDRS-1739, pagal kurią atsakovas įsipareigojo dalyvauti profesinio mokymo programoje (C, CE kategorijų vairuotojo) ir ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 30 d. pagal C, CE kategorijų transporto priemonių vairuotojo mokymo programą įgyti C, CE kategorijų vairuotojo kvalifikaciją, reikalingą sutarties 2.3.2 punkte nurodytoms darbo funkcijoms atlikti (sutarties 2.1 punktas, 3.3.1 punktas), nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių, nurodytų Apraše (3.3.2 punktas), užbaigus profesinį mokymą, vykdyti visus darbo biržos nurodymus mokinio individualiame užimtumo veiklos plane dėl numatomo įdarbinimo sutarties 2.3 punkte nurodytomis sąlygomis (3.3.3 punktas), atlyginti darbo biržai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu mokinys nevykdė arba netinkamai vykdė sutarties 3.3.1–3.3.3 punktuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių, nurodytų įstatyme ir Apraše (3.3.4 punktas). Pagal Aprašo 36.1 punktą (redakcija, galiojusi paieškos nutraukimo metu), svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis neprivalo atlyginti teritorinei darbo biržai jos patirtų išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, buvo laikoma bedarbio liga, nėštumas, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas, mirtis.
15. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas (lot. pacta sunt servanda) – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, juo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-469/2023, 34 punktas ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
16. Sprendžiant dėl šalių teisinio santykio nutrūkimo priežasčių nustatyta, kad atsakovas pagal ginčo profesinio mokymo sutartį privalėjo darbo paiešką tęsti iki įsidarbins į darbo vietą, atitinkančią jo profesinį pasirengimą, tačiau darbo paieška 2014 m. rugsėjo 25 d. atsakovo prašymu buvo nutraukta. Taip pat nustatyta, kad ieškovė viso proceso metu nuosekliai įrodinėjo, jog atsakovas be svarbių priežasčių savo noru nutraukė darbo paiešką, tokiais savo veiksmais pažeisdamas ginčo profesinio mokymo sutarties 3.3.3 papunkčio nuostatas. Be to, svarbu akcentuoti, kad atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą neneigė ieškovės nurodomų aplinkybių, jog nesilaikė ginčo profesinio mokymo sutarties sąlygų, ir nurodė, kad darbo paieškos nutraukimo priežastimi buvo atsakovo išvykimas dirbti į užsienį po to, kai Lietuvoje nepavyko rasti darbo pagal jo įgytą profesinį pasirengimą. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas darbo paiešką nutraukė be svarbių priežasčių. Dar daugiau, atsakovo nurodomos daro paieškos nutraukimo priežastys nepatenka į Aprašo 36.1 punkte (redakcija, galiojusi paieškos nutraukimo metu) nurodomą baigtinį svarbiomis priežastimis laikomų priežasčių sąrašą, todėl darytina išvada, kad atsakovas, nutraukdamas darbo paiešką be svarbių priežasčių, pažeidė ginčo profesinio mokymo sutarties 3.3.3 punktą ir vadovaujantis sutarties 3.3.4 punktu jam atsirado pareiga atlyginti ieškovei su profesinio mokymo organizavimu susijusias išlaidas.
17. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 pastraipa; 2023 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28–30 pastraipos).
18. Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės dėsto tas pačias aplinkybės kaip ir pirmosios instancijos teisme, kad nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio buvo registruotas darbo biržoje, tačiau per šį laikotarpį atsakovo (kaip buvo nurodyta sutartyje) ne tik neįdarbino, tačiau per visą šį 9 mėnesių laikotarpį atsakovui net nepateikė nė vieno darbo pasiūlymo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinęs įrodymus pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikėtinumo principus, išnagrinėjęs skundžiamą sprendimą, jo turinį, motyvaciją, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, daro išvadą, kad nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė byloje ne tik paneigė minėtus apeliacinio skundo argumentus, tačiau taip pat ir patikslino, kad atsakovui buvo siūlyta darbintis į daugybę įmonių: UAB ,,Sauliaus transporto sistemos“, UAB ,,Girteka“, UAB ,,Menvesta“, UAB ,,Rambyno kalnas“, atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, o tik deklaratyviai tvirtino, kad jokie darbo pasiūlymai jam nebuvo teikti. Kita vertus, iš viešai prieinamos informacijos bei visuotinai žinomų duomenų akivaizdu, jog tolimųjų reisų vairuotojų specialybė yra itin paklausi, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad per 9 mėnesių laikotarpį atsakovui nebuvo pateiktas nė vienas darbo pasiūlymas, kaip nepagrįstus.
19. Dar daugiau, kiekvieno teisinio santykio dalyvis turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog, nutraukdamas darbo paieškas, atsakovas nurodė tik tai, kad išvyksta dirbti į užsienį, tačiau žinodamas, kad turi sutartinių įsipareigojimų ir šių įsipareigojimų nesilaikymo pasekmes, nesiėmė visiškai jokių veiksmų, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui net du kartus 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. sausio 18 d. ieškovė išsiuntė raštus Nr. SR-3067 bei Nr. SR-424, kuriais atsakovo buvo prašoma padengti ieškovei su profesinio mokymu organizavimu susijusias išlaidas, tačiau atsakovas su ieškove nebendradarbiavo, neieškojo galimybių situaciją išspręsti kitais būdais, o lengvabūdiškai tikėjosi išvengti sutartinės prievolės, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
20. Įvertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai vertino įrodymus ir tinkamai kvalifikavo ginčą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
23. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.