Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė) ir Nijolės Žimkienės,

dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių būdu),

nuteistojo I. G. (I. G.) gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčiuk (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių būdu),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus ir nuteistojo I. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam skirtas 25 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsniu paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu I. G. skirtas 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu I. G. paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams 10 dienų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, I. G. skirta galutinė bausmė – 5 mėnesių laisvės atėmimas.

R. M. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtas laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. M. skirtas 3 metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš R. M. konfiskuota 200 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Dėl I. G. paskirtos bausmės

10. Skirdamas nuteistajam I. G. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Be to, bendrindamas nuteistajam skirtas bausmes ir paskirdamas galutinę bausmę teismas klaidų nepadarė, tinkamai taikė BK 63, 65 straipsnių nuostatas.

11. I. G. nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų – nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamojo nusižengimo (BK 12 straipsnis), kurios susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė I. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, teisėjų kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu pagrindo nėra. Kartu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir atsižvelgė į minėtą apelianto akcentuotą aplinkybę. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertino ir I. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, I. G. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, I. G. iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo anksčiau buvo teistas net 10 kartų, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu – jau 11 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat kelis kartus ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Be to, jis kelis kartus buvo baustas ir administracine tvarka, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad I. G. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus I. G. griežčiausias BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatytas bausmes – atitinkamai laisvės atėmimą ir areštą.

13. Pažymėtina, kad už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, – areštas nuo 10 iki 45 parų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už padarytą nusikaltimą paskyrė I. G. mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, kurios trukmė neviršija arešto bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkį. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridėdamas tik dalį arešto bausmės (BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 65 straipsnis). Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. G. dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo). Taigi, paskirta bausmė yra pakankamai švelni. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šią bausmę su 2020 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme apylinkės teismas taip pat bendrino nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu. Apylinkės teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis ir prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, paskirdamas galutinę subendrintą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl ją mažinti nėra jokio pagrindo.

14. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apylinkės teismas tiek bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas I. G. skirtas bausmes, tiek ir bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtą galutinę bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ne visiškai tiksliai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis, tai yra nurodė tik bausmių bendrinimo būdą, tačiau nenurodė pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalis. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu už nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą skirtas bausmes, apylinkės teismas prie I. G. paskirtos griežtesnės – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėjo 15 parų (iš 25 parų), tai yra didesnę dalį paskirtos švelnesnės – arešto bausmės, tuo pačiu ir didesnę dalį nei minimalus tos bausmės rūšies dydis, o bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtą galutinę bausmę su 2020 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme teismas prie skundžiamu nuosprendžiu I. G. paskirtos vienu trečdaliu sumažintos 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės (tai yra 4 mėnesių 10 dienų) pridėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors bendrindamas bausmes apylinkės teismas pridedamo bausmės dydžio nemotyvavo, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą apylinkės teismas I. G. paskyrė pakankamai švelnią bausmę. Atsižvelgus į tai ir įvertinus daugelį šio asmens teistumų bei ankstesnių taikytų poveikio priemonių akivaizdų neefektyvumą teigti, kad pridėtos bausmės dalis yra per didelė bei dar labiau mažinti skirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Tokios aukštesniojo teismo išvados nepaneigia ir nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir jam reikia nuo jos gydytis. Priešingai, remiantis tokiais argumentais švelninti bausmę žmogui, kuris yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau nuo jos nesigydo ir toliau daro nusikalstamas veikas, kurios susijusios būtent su šia priklausomybe, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, sumažinus I. G. skirtą bausmę nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Galimybę gydytis nuo priklausomybės dalyvaujant tam skirtose programose nuteistasis turės ir įkalinimo įstaigoje.

15. Nuteistasis I. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo sausio mėnesio galioja įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos už mažus narkotinių medžiagų kiekius nebaudžiama laisvės atėmimo bausme, o skiriama bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį priėmė 2020 m. gruodžio 28 d. Po nuosprendžio priėmimo neįsigaliojo joks naujas įstatymas, kuris panaikintų nuteistojo I. G. veikos nusikalstamumą, švelnintų bausmę arba kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį. Atsižvelgęs į tai, nuteistojo I. G. prašymas dėl įstatymo, švelninančio jo veikos nusikalstamumą, taikymo negali būti tenkinamas. Skundžiamas nuosprendis apelianto nurodytais motyvais nebus keičiamas.

Dėl R. M. paskirtos bausmės

16. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė skirti tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Taigi, pats įstatymų leidėjas, sankcijoje numatydamas alternatyvų neturinčią itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, šią nusikalstamą veiką vertino kaip itin pavojingą, keliančią pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, nulemiančią įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek valstybės institucijos, kilimą visuomenėje.

17. Nuteistosios R. M. gynėjas skunde nurodo, kad nuteistoji pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl prašo jai paskirtą bausmę pakeisti į 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir ją sumažinti vienu trečdaliu, tai yra taikyti jos atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendį, sprendžiant bausmės R. M. skyrimo klausimą, buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, o švelninti paskirtos galutinės 3 metų laisvės atėmimo bausmės ir bausmę pakeisti į 2 metų laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo.

18. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad R. M. pripažinta kalta ir nuteista už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. M., atsižvelgė į jos asmenybę (anksčiau teista 4 kartus, teistumai išnykę, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra oficialiai nedirbanti, nusikalstamos veikos padarymas sietinas su lėšų pragyvenimui įgijimu, praeityje taip pat teista už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, tiesioginę tyčią. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, ji buvo gerai suplanuota. Jos pačios, taip pat liudytojų V. V., V. R., V. V. bei nuteistojo I. G. parodymai patvirtino, kad nuteistoji narkotines medžiagas platina nuolat, pati narkotines medžiagas vartoja net 18 metų ir yra nuo jų priklausoma. Byloje nustatyta, kad savo namuose R. M. laikė didelį kiekį, ne mažiau kaip 0,001188 narkotinės medžiagos karfentanilio, turėdama tikslą ją platinti. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis karfentanilio dideliu kiekiu pripažįstama jo masė daugiau kaip 0,0006 g. Byloje taip pat nustatyta, kad R. M. pardavė 0,000058 g narkotinės medžiagos karfentanilio I. G.. Atlikus specialų tyrimą dėl pas R. M. rastų narkotinių medžiagų nustatyta, kad ji savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai disponavo narkotine medžiaga karfentaniliu 0,00102 g miltelių pavidalu ir 0,00011 g skysčių pavidalu švirkštuose, kurie nebuvo skirti pardavimui ar kitokio pobūdžio platinimui. Tik todėl byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma neleido pripažinti, kad dideliu narkotinių medžiagų kiekiu R. M. disponavo turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Nesant galimybės atriboti ir išskirti narkotinių medžiagų kiekius, kuriais nuteistoji disponavo asmeniniais, o kuriais platinimo tikslais, vengdamas vadovautis prielaidomis, apylinkės teismas visiškai pagrįstai R. M. nusikalstamus veiksmus perkvalifikavo iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenys apie nuteistosios asmenybę bei jos gyvenimo būdą, daromas pasikartojančias nusikalstamas veikas bei jų mastą yra reikšmingi sprendžiant dėl nuteistajai parenkamos bausmės dydžio. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. M. 2014 metais Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiais buvo nuteista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, ir nors teistumai jos atžvilgiu yra išnykę, tačiau akivaizdu, kad skirtos bausmės tik iš dalies pasiekė savo prevencinius tikslus, nes R. M. padarė naują sunkesnę nusikalstamą veiką, sietiną su draudžiamomis medžiagomis. Priešingai, nei teigiama gynėjo skunde, nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės leidžia spręsti ir apie jos asmenybės pavojingumą visuomenei. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nuteistoji buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų ir jai yra reikalingas gydymas nuo šios priklausomybės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ji nesiėmė efektyvių priemonių spręsti savo priklausomybės gydymo klausimą, teismo vertinimu ši aplinkybė ne sutrukdė, o daugiau paskatino R. M. įvykdyti nusikalstamą veiką, nesumažino jos pavojingumo. Todėl atsakant į apelianto skundo argumentus akcentuotina, kad nuteistosios priklausomybė nuo draudžiamų vartoti medžiagų šiuo atveju negali būti pagrindu mažinti jos atžvilgiu teismo parinktą bausmę.

19. Aptartų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad apylinkės teismo paskirta R. M. bausmė yra proporcinga nusikalstamos veikos ir nuteistosios asmenybės pavojingumui. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos žemesnės nei sankcijoje įtvirtintas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmės, sumažintos vienu trečdaliu, paskyrimas aiškiai neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), ši bausmė nelaikytina per griežta ir yra teisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl ko apeliantei turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė, byloje nenustatyta.

20. Nuteistosios R. M. gynėjas prašo paskirtos bausmės dalies vykdymą atidėti pritaikius jai BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK 75 straipsnio redakcijos 3 dalyje yra numatyta tam tikra galimybė iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkų nusikaltimą, vykdymą. Iš ginčijamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino minėtų BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybes. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su padaryta išvada, kad šiuo atveju BK 75 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma, kadangi nuteistosios padarytas sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriamas XXXVII skyriui, kuriame numatytų sunkių nusikaltimų padarymo atveju bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. G. ir R. M. bausmes, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su apeliantų asmenybėmis, ir paskyrė tinkamai individualizuotas bausmes, kurių keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Vilniaus apygardos teismui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš I. G. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 85,50 Eur. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme.

23. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ir pagal nuteistojo I. G. apeliacinį skundą. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas. Nuteistasis I. G. šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, iki sulaikymo niekur nedirbo, jis ir toliau privalės atlikti laisvės atėmimo bausmę, paskirtą skundžiamu nuosprendžiu. Įvertinus šias aplinkybes yra akivaizdu, kad jo galimybės gauti darbines pajamas yra labai ribotos. Duomenų, kad I. G. gauna kitokių teisėtų pajamų, byloje nėra. Įvertinusi šių aplinkybių pagrindu nustatytą I. G. turtinę padėtį, teisėjų kolegija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš I. G. nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios R. M. gynėjo ir nuteistojo I. G. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo I. G. nepriteisti.