- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-105-360/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41356-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Kristina Kakurinė, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- Ž. B.
- Advokatai
- Dainius Žiedas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (buvusios Baškienės), Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. ir jo gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020-02-03 nuosprendžio, kuriuo Ž. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas Ž. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2019-04-03 iki 2019-04-04 įskaitytinai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ž. B. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2019-04-03 neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) , laikė 9,145 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,977 g narkotinės medžiagos – kokaino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, vieną polietileninį maišelį su 1,887 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,617 g narkotinės medžiagos – kokaino, Ž. B. atgabeno su savimi iki namo (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kur ją, apie 12.20 valandą, prie šio namo stovėjusiame automobilyje „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) už 240 Eur pardavė anoniminiam liudytojui Nr. 1. Likusius namuose laikomus vienuolika polietileninių maišelių su 7,258 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,36 g narkotinės medžiagos – kokaino, tą pačią dieną, 15 valandą, kratos metu rado ir išėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis Ž. B. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, remiasi teismų praktika, teigia, jog paskirta per griežta bausmė neatitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimų, o baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti ir taikant alternatyvias bausmes.
2.1. Nurodo, kad lengvinančios ir jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nusikaltimo įvykdymo stadija (nebaigimas) buvo pagrindas skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmė. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas nebereikalingas, kadangi atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bausmė ir taip mažinama 1/3. Bausmės mažinimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, neužkerta kelio spręsti dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo poreikio, nes šiuo atveju BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos visada, kai atliekamas sutrupintas įrodymų tyrimas, nepriklausomai nuo prokuroro pasiūlytos ir teismo paskirtos bausmės. BK 54 straipsnis reikalauja individualizuoti bausmę, kad ji būtų teisinga.
2.2. Apeliantas pažymi, jog kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Tai viena iš principinių BK nuostatų, kuria siekiama subalansuoti, suderinti įstatymo apribojimus ir teismo diskreciją, vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis ne tik prisipažino įvykdęs inkriminuotą nusikaltimą, bet ir nuoširdžiai apgailestavo dėl savo neatsakingų veiksmų. Tai patvirtina aplinkybės, jog po sulaikymo jis iš viso nebevartoja narkotinių medžiagų, nes laikas praleistas areštinėje jam padarė pakankamą įspūdį, kad suvoktų, kokiais klystkeliais buvo nuėjęs. Būdamas pakankamai jaunas ir stokodamas gyvenimiškos patirties, po darbo Norvegijoje grįžęs į Lietuvą ir būdamas gerai uždirbęs, norėdavo smagiai leisti laiką su bendraamžiais. Susitikdavo su draugais, švęsdavo sodybose, pirtyse. Neretai turėdavo kvaišalų, dažniausiai „žolės“, kurią vartodavo besilinksmindami. Nesusimąstė nei apie šių medžiagų poveikį sveikatai, nei keliamą pavojų. Šiuo metu veda socialiai priimtiną gyvenimo būdą: turiu legalų pajamų šaltinį, gyvenamąją vietą, su drauge gyvename kaip šeima. Labai griežtos bausmės - realaus laisvės atėmimo paskyrimas ir atlikimas suardys jo socialinius ryšius, gali apsunkinti sugrįžimą į visuomenę, todėl ir lygtinis laisvės atėmimo bausmės taikymas arba alternatyvių bausmių, kaip baudos ar laisvės ribojimas jį nubaustų ir pakankamai suvaržytų bei leistų pasiekti bausmės tikslus ir sulaikytų ateityje nuo neatsakingų veiksmų.
2.3. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neįvykdė realaus nusikaltimo, nes narkotines medžiagas pardavė policijos agentui, t. y., reali grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams sukelta nebuvo. Jo įvykdyta veika vertintina kaip pasikėsinimas, nes nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, narkotinės medžiagos realiai nebuvo išplatintos, jas perėmė policija. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra nebaigtas nusikaltimas ir toks nusikaltimas nesukelia pasekmių, nurodytų atitinkamoje normoje. Tai reiškia, kad tokia veika yra mažiau pavojinga, todėl skiriant bausmę būtina į tai atsižvelgti. Pagal BK 22 straipsnio 3 dalį bausmė asmeniui už pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu.
3. Nuteistojo Ž. B. gynėjas advokatas D. Žiedas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį bei baudžiamąją bylą nutraukti, nes procesinė prievarta Ž. B. taikyta nesant jokių duomenų apie jo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo teisėja sankcionavo procesinę prievartą, kokios nenumato baudžiamojo proceso įstatymas, veika, už kurią nuteistas Ž. B., išprovokuota, todėl nepavojinga ir nenusikalstama.
3.1. Nurodo, kad ikiteisminiame tyrime kreipiantis dėl Ž. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, slapto sekimo ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo nedisponuota jokiais ikiteisminio tyrimo duomenimis apie jo rengiamą ar daromą nusikaltimą - byloje tokių (jokių) duomenų nėra, jie neįvardinami ONTV vyresniojo specialisto 2018-12-04 tarnybiniame pranešime, gruodžio 5 d. prokuroro prašymuose, ir, atitinkamai, 2018-12-05 visose trijose ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyse. Neteisėtai pritaikius procesinę prievartą, ONTV vyresniojo specialisto 2019-02-13 nutarime nurodoma gavus duomenų, jog Ž. B. gali vartoti narkotines medžiagas, tarpininkauja jas įsigyjant, t. y., galimai vykdo BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą. Jokių duomenų apie galimą narkotinių medžiagų realizavimą byloje negauta. Nepaisant to ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras vėl kreipėsi dėl procesinės prievartos taikymo net BK 260 straipsnio 3 dalies apimtyje, nors ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo nebuvo atliekamas. Ikiteisminio tyrimo teisėja 2 mėnesiams 2019-02-13 nutartimis vėl sankcionavo trijų rūšių procesinę prievartą. Net ir esant neteisėtai gautų duomenų apie galimą Ž. B. narkotinių medžiagų vartojimą, nebuvo teisinio pagrindo prašyti ir taikyti elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, nes nebuvo duomenų apie vykdomą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą.
3.2. Gynėjas advokatas apeliaciniame skunde teigia, kad situacija dėl leidimų atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 159 straipsnio sąlygų, toks prašymas negalėjo būti teikiamas, tuo labiau tenkinamas. Nei 2018-12-04, nei 2019-02-13 ONTV vyresniojo specialisto tarnybiniuose pranešimuose prokurorui nenurodoma, kad kokiam nors asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Atitinkamai ir prokuroro prašyme nėra jokių duomenų apie asmenį, kuriam Ž. B. siūlo daryti BK 259 ir/ar 260 straipsnyje numatytus nusikaltimus, todėl šiam turėtų būti leistina atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019-02-13 nutartis visiškai neatitinka BPK 159 straipsnio nuostatų. Teisėja iš prokuroro negavo jokių duomenų apie asmenį, kuriam siūloma nusikalsti, nepaisant to, ar todėl, nusikaltimus daryti leido bet kam, t. y. asmeniui, kuris atitinkamu momentu bus įvardintas „Nr. 1“.
3.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog vyresnysis tyrėjas S. J., nebūdamas asmuo, kuriam leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir nesislėpdamas po „anoniminio liudytojo Nr. 1“ priedanga, pasivadinęs N. T., nuolat intensyviai ir įkyriai kontaktavo su Ž. B., reikalaudamas parduoti narkotikų. Ž. B. atsisakant, bandymų nenutraukė, kol 2019-04-02 Ž. B. sutiko parduoti kokaino. Intensyvų provokavimą tiesiogiai patvirtina Ž. B. parodymai, kad su juo susiekta tris kartus, netiesiogiai, įrodymų, - susirašinėjimo programa „(duomenys neskelbtini)“, - klastojimas. Anoniminis liudytojas Nr. 1 atliko tik dalį nusikalstamos veikos - įsigijo narkotinių medžiagų. Kitą, pradinę nusikaltimo dalį - narkotinių medžiagų užsakymą įvykdė S. J., įvykdydamas BK 21 straipsnio, 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kai jis, skirtingai nei anonimas, trauktinas baudžiamojon atsakomybėn dar ir pagal BK 228 straipsnį.
3.4. Gynėjas advokatas apeliaciniame skunde teigia, kad bylos duomenys rodo, kad policija per dvejus mėnesius surinkusi informaciją, kad Ž. B. disponuoja ir vartoja narkotines medžiagas, t. y., vykdo nusikaltimą numatyta BK 259 straipsnyje, jo nenutraukė ir neužkardė. Priešingai, toliau du mėnesius taikė procesinę prievartą, ir, negaunant duomenų apie narkotinių medžiagų realizaciją, iniciavo ir iš trečio karto išprovokavo pardavimą. Tačiau nusikalstamos veikos imitavimo teisėtumą apsprendžia ne tik sankcionavimo pagrindų, bet ir jo vykdymo teisėtumas, kurio pagrindinis reikalavimas yra tai, kad, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką (BPK 159 straipsnio 3 dalis). Šiuo klausimu nuoseklioje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y., asmuo, atliekantis nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus pagal baudžiamojo proceso įstatymą, negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y., jomis remiantis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y., kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vertinant nusikalstamos veikos imitavimo įgyvendinimo teisėtumą, tikrinami ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretūs jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomi nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą. Svarbu išsiaiškinti, kuris (asmuo, prieš kurį taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką.
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas apeliacinius skundus palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl gynėjo advokato D. Žiedo apeliacinio skundo
5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. B. nuteistas dėl narkotinės medžiagos – kokaino laikymo savo gyvenamojoje vietoje turint tikslą parduoti ar kitaip platinti bei dalies šios medžiagos gabenimo ir pardavimo anoniminiam liudytojui Nr. 1.
6. Nuteistojo gynėjas advokatas D. Žiedas apeliaciniame skunde nesutinka su Ž. B. nuteisimu, teigia, jog procesinė prievarta prieš Ž. B. taikyta nesant duomenų apie jo nusikalstamą veiką, be to, ikiteisminio tyrimo teisėja sankcionavo prievartą, kokios nenumato BPK, o veika, už kurią nuteistas Ž. B., išprovokuota. Kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
7. Priešingai nei teigiama gynėjo advokato apeliaciniame skunde, iš baudžiamosios bylos medžiagos sprendžiama, jog iki ne viešo pobūdžio veiksmų prieš Ž. B. sankcionavimo, ikiteisminiame tyrime jau buvo informacijos apie galbūt neteisėtus nuteistojo veiksmus. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne būtent dėl Ž. B. (vėlesniais prokuroro nutarimais ikiteisminiai tyrimai buvo atskiriami). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-53875-18 dėl kitų asmenų neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 1 dalis) Plungės mieste bei rajone. Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo specialisto S. J. 2018-12-04 tarnybinio pranešimo, disponuota informacija, jog iš pastarajame tyrime nustatinėjamų galimų neteisėtai narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis disponuojančių asmenų tolimesniam platinimui būtent tokių medžiagų įgyja be kita ko ir Ž. B.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, kaip liudytojas apklaustas S. J. paaiškino, jog, nuo narkotikų perdozavimo mirus jaunuoliui, buvo pradėta byla Plungės policijos komisariate, rinkta informacija apie galimus platintojus ir gauti duomenys, jog narkotines medžiagas taip pat galimai platina ir Ž. B., kuriuos ir buvo siekiama patikrinti. Analogiškai ikiteisminio tyrimo pradžios aplinkybes liudytojas buvo nupasakojęs ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 69-73, t. 2). Aplinkybė, jog nebuvo įvardijamos išsamios tokios informacijos detalės neleidžia daryti gynėjo apeliaciniame skunde dėstomos išvados, jog nedisponuota jokiais ikiteisminio tyrimo duomenimis apie Ž. B. rengiamą ar daromą nusikaltimą. Priešingai, bylos duomenys rodo, jog buvo nustatinėjami asmenys, disponuojantys narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ir paaiškėjo, jog tarp tokių gali būti ir Ž. B.. Kadangi tokia neteisėta veikla užsiimantys asmenys dažniausiai naudoja konspiraciją, nusikalstamų veikų atskleidimui, jų užkardymui ne viešo pobūdžio veiksmai paprastai neišvengiami, jie taikyti ir nagrinėjamu atveju.
8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018-12-05 nutartimis patvirtinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Ušinsko prašymai ir leista 2 mėnesius kontroliuoti, fiksuoti ir kaupti be kita ko ir Ž. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (taip pat ir elektroninį paštą, (duomenys neskelbtini) ir kt.), atlikti slaptą sekimą darant vaizdo ir garso įrašus, filmuojant, bei anoniminiam liudytojui Nr. 1 atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. be kitų susitikti ir su Ž. B. ar jo nurodytais bendrininkais ir, jeigu bus pasiūlyta, įgyti, laikyti, gabenti narkotines ir (ar) psichotropines, tame tarpe ir labai didelį kiekį paminėtų medžiagų, tyrimo veiksmų atlikimo metu leista naudoti garsą ir vaizdą įrašančias priemones. Nors gynėjo advokato apeliaciniame skunde pažymima, jog kaip ir minėtame 2018-12-04 tarnybiniame pranešime, taip ir prokuroro prašyme bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyse neįvardijami duomenys apie Ž. B. rengiamą ar daromą nusikaltimą, tačiau tiek prokuroro 2018-12-05 prašymai, tiek juos patvirtinusios ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartys yra aiškūs ir motyvuoti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, tiriamus nusikaltimus, galimai neteisėtas nusikalstamas veikas darančius asmenis, galimus jų ryšius, nustatyti konkretūs sankcionuojamų priemonių taikymo terminai. Ikiteisminio tyrimo teisėja 2018-12-05 nutartyse atitinkamai pažymėjo, jog nagrinėdama prokuroro prašymus, susipažino su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Taigi pagal bylos duomenis, priešingai nei teigia gynėjas advokatas apeliaciniame skunde, procesinė prievarta prieš Ž. B. motyvuotai sankcionuota jau esant duomenų apie galimas jo neteisėtas veikas.
9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ne visos 2018-12-05 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimis sankcionuotos procesinės prievartos priemonės Ž. B. buvo taikomos: nustatytu laikotarpiu nebuvo atliekami slaptas sekimas bei nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Buvo atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, kontroliuojant jo naudojamą telefono numerį. Iš pokalbių suvestinės aiškiai matoma, jog su nenustatytais asmenimis Ž. B. koduotai kalba apie disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis: 2018-12-20 pokalbio metu teigia pasiėmę iš Klaipėdos „kitokių reikaliukų“, turi „sausainiukų“, siūlo susitikti; 2019-01-29 pokalbio metu kalba apie kiekį, svėrimą, pinigus; 2019-02-01 tariasi dėl „daiktų“ perdavimo kitam asmeniui, vėlesniame tos dienos pokalbyje Ž. B. nurodo kiekius, kam perduoti – vienam draugui dviejų, D. vieną. Taigi nuteistojo gynėjas advokatas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog gauta duomenų tik apie galimą Ž. B. narkotinių medžiagų vartojimą, situacija yra kitokia, nes elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija leidžia pagrįstai manyti, jog Ž. B. yra susijęs su disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, tokia veikla nėra jam atsitiktinė, iš gautų duomenų galima spręsti, jog jis ne tik pats galbūt vartoja šias neleistinas medžiagas (pvz. 2018-12-20 pokalbis), žino, kur tokių įsigyti, tačiau ir pats prisideda prie neteisėto tokių medžiagų platinimo, galimai tarpininkauja (2019-02-01 pokalbiai), kas pastebėta ir vyresniojo specialisto S. J. 2019-02-13 tarnybiniame pranešime. Todėl neatsitiktinai, esant teisėtai gautų duomenų apie galimas Ž. B. tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, prokuroras 2019-02-13 prašymais dar kartą kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl atitinkamų procesinės prievartos priemonių taip pat ir prieš Ž. B. sankcionavimo.
10. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019-02-13 nutartimis patvirtinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Ušinsko prašymai ir leista 2 mėnesius kontroliuoti, fiksuoti ir kaupti be kita ko ir Ž. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (taip pat ir elektroninį paštą, (duomenys neskelbtini) ir kt.), atlikti slaptą sekimą darant vaizdo ir garso įrašus, filmuojant, bei anoniminiam liudytojui Nr. 1 atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. be kitų susitikti ir su Ž. B. ar jo nurodytais bendrininkais ir, jeigu bus pasiūlyta, įgyti, laikyti, gabenti narkotines ir (ar) psichotropines, tame tarpe ir labai didelį kiekį paminėtų medžiagų, tyrimo veiksmų atlikimo metu leista naudoti garsą ir vaizdą įrašančias priemones. Kaip ir ankstesnieji, taip ir 2019-02-13 prokuroro prašymai bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartys yra argumentuoti procesiniai dokumentai, motyvuoti ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, ikiteisminio tyrimo teisėja, nagrinėdama prokuroro prašymus, susipažino su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga.
11. Kontroliuojant Ž. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją 2019-02-13 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodytu laikotarpiu, ir toliau buvo gaunami duomenys apie neteisėtas Ž. B. veikas: 2019-02-14 pokalbio metu Ž. B. paskambinusiam asmeniui siūlo parūkyti „žolelių“, teigia turintis naują „stafą“, duos paragauti, galįs užnešti, nors būtų galėjęs pasirūpinti, jog užneštų ir „viens bičas“; 2019-02-15 Ž. B. siūlo asmeniui (kaip tyrimo metu nustatyta J. B.) nunešti nedidelį kiekį, tačiau pašnekovas Ž. B. sako nenorįs rizikuoti, šis atsako, jog dienos metu pareigūnai nekibs, siūlo ateiti iki „D.“, pavartos „kasiaka“; 2019-03-31 pokalbių metu Ž. B. tariasi dėl „daiktų“ padavimo, o taip pat ir neįvardijant ko, tik pasidomint, ar paimti pašnekovui ir „panikei“, aptariant susitikimo vietą; 2019-03-31 Ž. B. rašo asmeniui „25 po 8“, netrukus gauna atsakymą „Nebent del saves imkit“. Taigi Ž. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamoje informacijoje fiksuoti nuteistojo bei asmenų pokalbiai, kuriuose nors tiesiogiai narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos neminimos, tačiau vartojami užmaskuojantys terminai („reikaliukai“, „sausainiukai“, „daiktai“ „žolelės“, „stafas“, „kasiakas“, siūloma paimti, užnešti, kalbama apie svėrimą ir t. t.), minimi kiekiai. Tokios elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kiekis rodo, jog Ž. B. neteisėta veika užsiėminėjo ne atsitiktinai ir ne tik savo asmeninėms reikmėms. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė vykdyta iš viso 4 mėnesius, tokia trukmė nelaikytina nepateisinamai ilga ar naudota siekiant pasunkinti kaltininko teisinę padėtį.
12. Nemaža dalis nuteistojo gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentų susiję su nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymų, teigiant, jog šios procesinės prievartos priemonės sankcionavimas neatitinka BPK 159 straipsnio nuostatų.
13. BPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Viena iš nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų teisėtumo sąlygų – tai ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas (motyvuota nutartis). Taigi, kad šitokie veiksmai turėtų teisėtą pagrindą, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį, kurioje turi būti nurodytas asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, duomenys apie asmens, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, nusikalstamą veiką, konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, siekiamas rezultatas, veiksmų atlikimo trukmė (BPK 159 straipsnio 2 dalis). Taigi, procesinis dokumentas, kuris sudaro pagrindą taikyti šias priemones, nustato jų taikymo apimtis, terminus ir t. t., yra būtent teismo nutartis. Joje, be kita ko, kaip minėta, turi būti nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, remiantis BPK 159 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir pan. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartys dėl nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų sankcionavimo BPK reikalavimams neprieštarauja: nurodytas asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, duomenys apie asmens, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, nusikalstamą veiką, konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, siekiamas rezultatas, veiksmų atlikimo trukmė.
14. Gynėjo advokato apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog ikiteisminio tyrimo teisėja minėtomis nutartimis nusikaltimus daryti leido bet kam, t. y. asmeniui, kuris atitinkamu momentu bus įvardytas „Nr. 1“, be to, daroma prielaida, jog sankcionuotus nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus atliko pats pareigūnas S. J.. Apygardos teismas, aiškindamasis su nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais susijusias aplinkybes, atliko įrodymų tyrimą bei kaip liudytojus apklausė ikiteisminiame tyrime dalyvavusius pareigūnus S. J. bei L. G.. S. J. apygardos teismo posėdyje prisiekęs sakyti tiesą patvirtino, jog nedalyvavo proceso veiksmuose kaip įslaptintas liudytojas. L. G. taip pat pažymėjo, jog nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliko ne salėje esantis pareigūnas (S. J.), o tas asmuo, kuriam buvo leista tai daryti. Netikėti pareigūnais kolegija nemato objektyvaus pagrindo. Iš byloje esančio liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo matyti, jog tikrieji liudytojo, kuriam suteiktas „1“ numeris, asmens tapatybės duomenys yra specialiame protokolo priede, apklausoje jis papasakojo apie dalyvavimą nusikalstamos veikos imitavimo veiksmuose. Taigi manyti, jog proceso veiksmus buvo leista daryti bet kam, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
15. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, po nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo 2019-02-13 nutartimi teisėsaugos pareigūnai, tikrindami turimą informaciją, kurį laiką klausėsi Ž. B. telefoninių pokalbių. Kaip jau minėta, pokalbių turinys leido pagrįstai manyti, jog Ž. B. disponuoja draudžiamomis medžiagomis ne tik savo reikmėms, tarpininkauja jų įsigyjant kitiems asmenims. Taigi tik įsitikinę, kad jis tikrai disponuoja narkotinėmis medžiagomis platinimo tikslais, teisėsaugos pareigūnai nusprendė realizuoti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus su anoniminio liudytojo Nr. 1 pagalba.
16. Gynėjo advokato apeliaciniame skunde teigiama, jog Ž. B. kokainą pardavė išprovokuotas, narkotinių medžiagų užsakymą įvykdė S. J., o įsigijo anoniminis liudytojas Nr. 1, intensyvų provokavimą esą netiesiogiai patvirtina „(duomenys neskelbtini)“ programėlės klastojimas, be to, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai naudoti tam, jog pasunkintų Ž. B. atsakomybę, pvz. tęsiant veiksmus tol, kol jis padarys kuo daugiau nusikaltimų. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini.
17. Baudžiamojo proceso įstatymas asmenims, atliekantiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžia provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą (BPK 159 straipsnio 3 dalis). Be to, ir nuoseklioje šiuo klausimu teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos imitavimas teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Vertinant nusikalstamos veikos imitavimo įgyvendinimo teisėtumą, tikrinami ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretūs jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomi nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą. Svarbu išsiaiškinti, kuris (asmuo, prieš kurį taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-511/2017).
18. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, kolegija neturi pagrindo manyti, jog šios nutarties 17 punkte aptartų nuostatų dėl provokavimo draudimo nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi. Bylos duomenimis nustatyta, jog Ž. B. pardavė kokaino nusikalstamą veiką imitavusiam liudytojui Nr. 1. Pats pardavimo faktas neneigiamas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Nr. 1, kurio parodymai pirmosios instancijos teisme ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pasakodamas apie nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus prieš Ž. B. nurodė, jog dieną prieš susitikimą su Ž. B. buvo susirašyta per „(duomenys neskelbtini) “ ir kad asmuo pasakė, jog turi kokaino, buvo sutarta susitikti tą dieną, t. y. 2019-04-03, pareigūnai pasakė, jog tas asmuo Ž. B., parodė jo nuotrauką, buvo apžiūrėtas jis pats, t. y. liudytojas Nr. 1, ir automobilis, aprūpintas garso ir vaizdo įrašymo technika, duota 250 Eur suma, su Ž. B. buvo sutarta, jog parduos 3 g kokaino, gramas kainuoja 80 Eur, su Ž. B. susitiko (duomenys neskelbtini) prie picerijos „(duomenys neskelbtini)“, į automobilį įsėdęs Ž. B. padavė polietileninį maišelį su milteliais, o pastarajam sumokėjo 240 Eur (b. l. 59-61, t. 2). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir pareigūnas S. J., kuris parodė, jog 2019-04-02 su Ž. B. susisiekus per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini) “, į pasilabinimą šis iš karto parašė, kad turi narkotinės medžiagos – kokaino, kuri žargonu vadinama „cc“, vieno gramo kaina yra 80 Eur, kitą dieną Ž. B. pats parašė teiraudamasis, ar dar reikia narkotikų, buvo susitarta, kad parduos 3 g kokaino; sutartoje vietoje susitikus su anoniminiu liudytoju, pastarajam buvo paaiškinta, kad turės sutartoje vietoje susitikti su Ž. B. ir iš šio įgyti narkotinės medžiagos – kokaino, Ž. B. buvo apibūdintas, parodyta nuotrauka, taip pat apžiūrėti anoniminis liudytojas ir jo automobilis, įduoti anksčiau apžiūrėti pinigai, aprūpintas vaizdo ir garso įrašymo technika; sutartoje vietoje prie picerijos, prie automobilyje sėdėjusio anoniminio liudytojo atėjo Ž. B., kuris, įsėdęs į automobilį pardavė vieną polietileninį maišelį su milteliais, už kurį anoniminis liudytojas sumokėjo 240 Eur. Aptartus parodymus atitinka ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas. Gynėjo advokato apeliaciniame skunde teigiama, jog narkotinių medžiagų užsakymą vykdė pareigūnas S. J.. Iš aptartų anoniminio liudytojo Nr. 1 ir S. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie pirmosios instancijos teisme ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nėra visiškai aišku, ar, kaip teigiama apeliaciniame skunde, su Ž. B. socialiniame tinkle dėl narkotinių medžiagų bendravo ne anoniminis liudytojas Nr. 1.
19. Apygardos teismas ėmėsi priemonių patikrinti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymo aplinkybes bei atliko dalinį įrodymų tyrimą. Apygardos teismo posėdyje apklausta ikiteisminio tyrimo metu apklausas atlikusi vyriausioji tyrėja L. G. pažymėjo, jog kaip asmuo apklausos metu pasakojo, taip protokoluose ir užfiksuota, nors netikslumų gali būti, bet užrašyta taip, kaip pasakyta, mano, jog žodžiai „buvo susitarta, buvo surašyta“ reiškia, jog dalyvavo ir kitas asmuo, tačiau reiškia ir tai, jog „aš susirašiau, aš susitariau“. Apygardos teisme apklaustas S. J., dalyvavęs ikiteisminio tyrimo veiksmuose, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, jog parodymai teisingi, netiksli formuluotė, nes susirašinėjimas buvo atliekamas kartu su slaptu liudytoju, nustebo, jog nusiuntę pasisveikinimą Ž. B., gavo atvirą pasiūlymą, buvo kalbų, jog Ž. B. užtenka parašyti ir galima gauti viską, ko nori. Liudytojas S. J. pažymėjo, jog asmeniškai žinutės Ž. B. nerašė, iki nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo nebuvo susirašinėjama su Ž. B., o su slaptu liudytoju ne vieną kartą aptarė veiksmus, kiekvieną kartą liudytojas instruktuojamas iš naujo apie tai, kas padaryta ir bus daroma, po susitikimo iš liudytojo Nr. 1 buvo paimti narkotikai ir telefonas. Tai patvirtina ir savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai (b. l. 111-114; 124-126, t. 1), kas rodo, jog anoniminio liudytojo dispozicijoje buvo telefonas, kuriuo bendrauta su Ž. B.. Netikėti aptartais tiesą prisiekusių sakyti liudytojų, kurie vykdė tarnybines pareigas, parodymais, nėra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, jog nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus atliko anoniminis liudytojas Nr. 1, kuriam ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ir buvo leista tai daryti ir šie veiksmai buvo atliekami su pareigūnų žinia.
20. Kolegija nesutinka ir su gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentais dėl Ž. B. provokavimo. Nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog N. (pagal bylos aplinkybes šis asmuo ir yra anoniminis liudytojas Nr. 1 ne vieną kartą jam buvo rašęs, klausdamas ar neturi ko parduoti (t. y. klausė dėl narkotikų), o gynėjo advokato skunde akcentuojama, jog su Ž. B. buvo intensyviai ir įkyriai kontaktuojama, tačiau ištirti duomenys tokių teiginių nepatvirtina. Pagal byloje nustatytas aplinkybes realizuojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus su Ž. B. dėl narkotinių medžiagų pardavimo tartasi per programėlę „(duomenys neskelbtini)“. Kaip jau minėta, apygardos teismo posėdyje liudytojas S. J. nurodė, jog nusiuntus pasisveikinimą Ž. B., iš karto gautas atviras pasiūlymas. Šiuos parodymus atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose S. J. teigė, jog 2019-04-02 su Ž. B. susisiekus per socialinį tinklą, į pasilabinimą šis iš karto parašė, kad turi narkotinės medžiagos – kokaino, kuri žargonu vadinama „cc“, kitą dieną Ž. B. pats parašė teiraudamasis, ar dar reikia narkotikų, sutarė susitikimo vietą. S. J. parodymams neprieštarauja ir jau minėti anoniminio liudytojo Nr. 1 ikiteisminio tyrimo parodymai.
21. 2019-04-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole pažymėta, jog 2019-04-03 susitikus sutartoje vietoje, liudytojas Nr. 1 savanoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną „Sony“, IMEI (duomenys neskelbtini) . Telefono apžiūros protokole bei pridėtose fotonuotraukose užfiksuotas programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ esantis susirašinėjimo su asmeniu „Ž. B.“ turinys, matoma, jog siuntėjas siunčia delno su išplėstais pirštais ženkliuką, pašnekovas „Ž. “ atsako „Tik cc tie“, pasiteiravus „O dum?“, nurodo, jog nebus, paklausus, kiek „cc“, „Ž. “ atsako, jog 80, pasiteiravus dėl 3, nurodo, kad 240, siuntėjas nurodo, jog „ryto reks 3“, „Ž. “ atsako „Ok“; pokalbis tęsiasi kitą dieną, kurios data matoma „APR 3 AT 11:04“ (balandžio 3 diena) ir „Ž. “ pateikia klausimą „Bereks?“, pašnekovui atsakius, kad taip, toliau tariamasi dėl susitikimo (b. l. 127-137, t. 1). Sulaikius Ž. B., asmens kratos metu iš jo paimtas mobilusis telefonas „Huawei“ (b. l. 140-143, t. 1) ir pateiktas specialistui. Specialisto išvadoje pažymėta, jog tyrimo metu naudota programinė įranga neturėjo galimybių nuskaityti duomenų iš „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) “ ir kt., o duomenys šiose programose peržiūrėti su užsakovu (bylos duomenimis į specialistą kreipėsi tyrėja L. G. (b. l. 146-147, t.1)), galimai reikšmingi susirašinėjimai „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje pavadinimu „z..b.“ su vartotoju „N. T.“ buvo užfiksuoti padarant ekrano atvaizdo kopijas ir šių ekrano kopijų nuotraukų failai pateikti prie specialisto išvados pridėtoje optinėje duomenų laikmenoje (b. l. 149-150, t. 1). Ši optinė duomenų laikmena prie specialisto išvados buvo apžiūrėta tyrėjos L. G. šį proceso veiksmą užfiksuojant 2019-07-26 apžiūros protokolu, kurio priede esančiose fotolentelėse matomas nufotografuotas Ž. B. susirašinėjimas su vartotoju „N. T.“ (pagal bylos aplinkybes anoniminis liudytojas Nr. 1), kurio turinys iš esmės atitinka anoniminio liudytojo Nr. 1 pateikto mobiliojo ryšio telefone esantį susirašinėjimą su vartotoju „Ž. “. Taigi susirašinėjimo tarp Ž. B. ir anoniminio liudytojo Nr. 1 turinys nepatvirtina gynybos argumentų, jog buvo įkyriai kontaktuojama su Ž. B., reikalaujant narkotikų. Priešingai, nusiuntus apeliantui pasisveikinimą reiškiantį ženklą, kaip nuosekliai apklausose teigė pareigūnas S. J., Ž. B. iškart atsakė, jog yra tik „cc“ (tai reiškia kokaino), aptarė kainą, pašnekovui nurodžius, jog rytoj reikės 3 (gramų), kitą dieną pats Ž. B. rodė suinteresuotumą bei iniciatyvą pasitikslindamas, ar dar reikės to, ko buvo užsakyta, asmeniui atsakius, kad taip, abu susitarė dėl susitikimo vietos.
22. Apie tai, jog aptartais bylos duomenimis programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas pokalbių dėl narkotinės medžiagos užsakymo turinys buvo toks, koks ir užfiksuotas, galima spręsti ir iš paties Ž. B. parodymų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis kitą dieną po sulaikymo Ž. B. pasakojo, jog 2019-04-02 jam per socialinį tinklą parašė vaikinas vardu N., klausė dėl „dm“, tai reiškia kanapių, tačiau N. atsakė, jog kanapių neturi, bet turi kokaino, tuomet vaikinas atsakęs, jog norės 3 gramų ir sutarė susitikti sekančią dieną. Ir nors šioje įtariamojo apklausoje Ž. B. užsiminė, jog tas vaikinas N. ir anksčiau jo yra klausęs dėl narkotikų, tačiau tokie teiginiai dėl tariamo ankstesnio bendravimo abstraktūs ir deklaratyvūs ir jų neatitinka jokie kiti baudžiamosios bylos duomenys, todėl vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Įrodymų visuma neduoda pagrindo manyti, jog Ž. B. buvo įtikinėjamas, skatinamas ar kurstomas parduoti narkotinių medžiagų, o pats iniciatyviai bendravo, pasiūlė konkrečią narkotinių medžiagų rūšį, kitą dieną teiravosi, ar dar jos reikia.
23. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pažymima, jog susirašinėjimo programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenys buvo klastoti, apžiūrose susirašinėjimas pateiktas epizodiškai. Apygardos teismo posėdyje apklausta tyrėja L. G. pažymėjo, jog kas buvo telefone, tai ir pateko į bylą, niekas nebuvo dengiama, retušuojama, ji skyrė užduotį specialistui, o iš telefono buvo ištraukti tik bylai reikšmingi duomenys. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ir išvadą teikęs specialistas M. B., kuris parodė, jog buvo padaryta viskas, ką tuo metu buvo galima padaryti, kokie duomenys buvo telefone, tokie ir pateikti. Specialistas M. B. paaiškino, jog programinė įranga neleido nuskaityti internetinių susirašinėjimų, jei negalima nuskaityti tam tikrų duomenų, fotografuojama, o su tyrėja aiškinosi, kas reikšminga bylai, tyrėja neprašė kažko nefotografuoti, nuotraukos pateiktos pilnai, visų matytų duomenų, susirašinėjimas trumpas, viršuje matoma žmogeliuko galva, vadinasi pati pradžia, prijungus internetą gali matytis daugiau, bet to nedaroma, nes gali pakisti duomenys, jei nustatyta, išsitrinti. Specialistas pažymėjo, jog „(duomenys neskelbtini)“ yra galimybė dalį pokalbio ištrinti, tačiau išlieka užrašas, jog buvo ištrinta, trynimo požymių šiuo atveju nebuvo. Netikėti šiais teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymais nėra jokio pagrindo, todėl gynėjo apeliacinio skundo argumentai apie susirašinėjimo programėlės duomenų klastojimą atmestini kaip nepagrįsti, bylos duomenų visuma patvirtina, jog užfiksuota informacija iš Ž. B. ir nusikalstamą veiką imitavusio asmens turėtos įrangos yra pilnos apimties ir turinio.
24. Kolegija pastebi ir tai, jog remiantis ištirtomis bylos aplinkybėmis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika būtų buvusi padaryta ir be valstybės pareigūnų įsikišimo. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenys rodo, jog Ž. B. disponavo draudžiamomis medžiagomis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis minėjo, jog yra bandęs pardavinėti kanapes, o kokainą įsigijo Klaipėdoje, norėdamas pabandyti parduoti. Apklausiamas apylinkės teisme apeliantas teigė, jog kokaino pirko ne perpardavinėjimui, tačiau pačiam nepatiko, todėl norėjo atsikratyti, būtų pardavęs ir daugiau nepardavinėjęs. Taigi Ž. B. pripažino rengęsis daryti nusikaltimą, dar iki nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų pradžios ir iki susitikimo su anoniminiu liudytoju Nr. 1 turėjo aiškiai apibrėžtą tikslą, kryptingą tyčią, susiformavusią iki pradedant taikyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, platinti parduodant narkotines medžiagas.
25. Apygardos teismas nesutinka ir su gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentais, jog nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai naudoti tam, jog pasunkintų Ž. B. atsakomybę, tęsiant juos tol, kol jis padarys kuo daugiau nusikaltimų. Sankcionuoti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai buvo realizuoti vieną kartą, surinkus duomenų, jog Ž. B. disponuoja narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, ir po to, kai Ž. B. pardavė narkotinę medžiagą anoniminiam liudytojui Nr. 1, nebesitęsė, šių medžiagų įsigijimas iš nuteistojo įformintas, o pats nuteistasis netrukus po kokaino pardavimo sulaikytas. Ž. B. buvo kaltinamas ir nuteistas tik už narkotinės medžiagos gabenimą ir pardavimą anoniminiam liudytojui Nr. 1 bei narkotinės medžiagos, kuri kratos metu rasta jo namuose, laikymą turint tikslą platinti. Taigi nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų trukmė nelaikytina nepateisinamai ilga ar naudota siekiant pasunkinti asmens teisinę padėtį, kaip tai teigiama gynėjo advokato apeliaciniame skunde.
26. Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių apelianto nuteisimą. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ne vien liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, bet ir kitais duomenimis, tarp kurių paties Ž. B., liudytojų J. B., S. J. parodymai. Narkotinių medžiagų laikymo, gabenimo, pardavimo faktus patvirtina daiktų, dokumentų pateikimo, kratos, asmens kratos protokolai, specialisto išvados, slapto sekimo, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų protokolai ir kita. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai tik patvirtino pirmosios instancijos teismo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visumą, jog Ž. B. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi nagrinėjamu atveju nepažeidžiami BPK 301 straipsnio reikalavimai nuosprendžio pagrindimui.
27. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog Ž. B. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį gynėjo advokato apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Dėl nuteistojo Ž. B. apeliacinio skundo
28. Nuteistasis Ž. B. apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta bausme ir prašo pakeisti nuosprendį skiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, mano, jog nubaustas per griežtai ir turi būti atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 62 straipsnio nuostatas.
29. Ž. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų. Skirtinos bausmės vidurkis – 5 metai. Teismas paskyrė apeliantui 2 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. minimalią įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę, kuri dar sušvelnėjo trečdaliu dėl BK 64¹ straipsnio taikymo. Taigi paskirta bausmė negali būti laikoma per griežta.
30. Švelnesnė negu straipsnio sankcijoje nustatyta bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytiems pagrindams. Kolegija tokių pagrindų nagrinėjamu atveju neįžvelgia.
31. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį teismas turi nustatyti tris sąlygas: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
32. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta vienos iš būtinųjų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sąlygų, t. y. kad Ž. B. būtų pats savo noru atvykęs į atitinkamą valstybės instituciją ar jai pranešęs apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis pareigūnų buvo sulaikytas po narkotinių medžiagų pardavimo anoniminiam liudytojui Nr. 1.
33. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme nurodytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
34. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę. Nesant dviejų ar daugiau kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, net ir esant kitoms BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė kaltininkui negali būti skiriama.
35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė vieną Ž. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Daugiau nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl taikyti apeliantui BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra pagrindo.
36. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog neįvykdė realaus nusikaltimo, nes narkotines medžiagas pardavė policijos agentui, todėl veika vertintina kaip pasikėsinimas, nes nesukėlė jokių neigiamų padarinių, narkotinės medžiagos nebuvo realiai išplatintos. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Veika, už kurią atsakomybė numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, laikoma baigta bei baudžiamoji atsakomybė už ją kyla ir tuo atveju, kai narkotinės medžiagos įsigyjamos ir laikomos vien turint tikslą jas platinti, t. y., faktinis platinimas tam, jog veika būtų baigta, nėra būtinas. Ž. B. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose pripažino, jog kokainą pirko, siekdamas jį perparduoti. Apie platinimo tikslų buvimą be kita ko galima spręsti ir iš nemažo įsigytos narkotinės medžiagos kiekio, priemonių narkotinių medžiagų svėrimui bei fasavimui turėjimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas atliko atitinkamus BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus veiksmus (ne tik pardavimas, tačiau ir laikymas, gabenimas turint tikslą platinti), kurie vertinami kaip baigtas nusikaltimas, o aplinkybė, jog narkotinės medžiagos buvo parduotos nusikalstamą veiką imitavusiam anoniminiam liudytojui Nr. 1, tokio vertinimo nekeičia.
37. Apeliaciniame skunde Ž. B. mano, jog jam galėtų būti skiriama švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, atkreipia dėmesį, jog prisipažino nusikaltęs, gailisi, nebevartoja narkotinių medžiagų, būdamas jaunas ir stokodamas gyvenimiškos patirties nesusimąstydavo apie pavojus, norėdavo smagiai leisti laiką su bendraamžiais, teigia, jog laisvės atėmimo bausmė suardys jo socialinius ryšius, turi legalų pragyvenimo šaltinį, su drauge gyvena kaip šeima. Kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje.
38. Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).
39. Apeliaciniame skunde akcentuojami teigiami Ž. B. asmenybės aspektai, jo šeiminė situacija, narkotinių medžiagų atsisakymas, gailėjimasis dėl nusikaltimo jau yra pakankamai įvertinti nuosprendžiu jam paskyrus minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, kurios dydis dar sumažintas trečdaliu dėl BK 64¹ nuostatų taikymo. Skiriant Ž. B. bausmę, įvertintos tiek nusikaltimą, tiek asmenį apibūdinančios aplinkybės, kaip to ir reikalauja BK numatyti bausmės skyrimo pagrindai. Apeliantas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo parodymus, kuriuose pasakojo, jog kokaino įsigijo platinimo tikslais, siekdamas užsidirbti papildomų pinigų, yra bandęs pardavinėti ir kanapes, taip vadinamą „žolę“. Akivaizdu, jog nors Ž. B. ir neteistas, tačiau nusikaltimas, dėl kurio jam priimtas skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis narkotinių medžiagų platinimu siekė pasipelnyti. Net ir pirmosios instancijos teisme bandydamas švelninti atsakomybę bei teigdamas, jog kokaino nusipirko sau, bet šis nepatikęs ir todėl norėjo jo atsikratyti, pateikė gynybinę versiją vis tiek patvirtinančią nuteistojo siekį užsiimant neteisėtais veiksmais pasipelnyti, kadangi pasirinko jam, kaip teigia, nepatikusią narkotinę medžiagą platinti kitiems ir gauti iš to turtinę naudą. Ž. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog nusipirktas narkotines medžiagas pats susifasuodavo, kokainą pats pasvėrė savo svarstyklėmis, kurias ir įsigijo narkotinių medžiagų svėrimui. Taigi nuteistasis turėjo priemones narkotinių medžiagų pasvėrimui bei fasavimui (kratos gyvenamojoje vietoje metu pareigūnams pateikė 11 polietileninių maišelių, kuriuose, kaip nustatė specialistas, buvo kokainas) ir buvo pasiruošęs jų platinimui, jo tyčia daryti nusikalstamą veiką buvo iš anksto susiformavusi, veiksmai apgalvoti.
40. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytų taip pat ir aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog BK numatytos bausmės, kuri šiuo atveju yra sankcijoje nustatyta minimali, paskyrimas yra adekvatus ir proporcingas Ž. B. padarytam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, apelianto asmenybei. Nenustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
41. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose, nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, individualizuota tinkamai, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį remiantis nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Ž. B. ir jo gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinius skundus atmesti.