- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-526-935/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15547-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- R. B., A. M.
- Advokatai
- Jonas Vilhelmas Pliugžmaiir
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) bei nuteistojo A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kurio R. B. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu vieneriems metams, o A. M. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 264 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. B. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą išplatinti, trylikoje folijos lankstinukų laikė narkotinę medžiagą – heroiną ir 2019 m. gegužės 2 d., apie 18.00 val., prie parduotuvės „Norfa“, esančios A. P. Kavoliuko g., Vilniuje, dešimt folijos lankstinukų, kuriuose bendras narkotinių medžiagų – heroino kiekis buvo 0,347 g, pardavė S. T., t. y. aštuonis folijos lankstinukus (sulaikymo metu – rasti automobilio gale tualetinio popieriaus ritinyje), kuriuose buvo 0,298 g narkotinės medžiagos – heroino, vieną folijos lankstinuką (rastas automobilio gale ant kilimėlio), kuriame buvo 0,036 g narkotinės medžiagos – heroino, ir vieną folijos lankstinuką (rastas ant priekinės panelės), kuriame buvo 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino. Likusius tris folijos lankstinukus, kuriuose buvo – 0,116 g narkotinės medžiagos – heroino, R. B. laikė išplatinimo tikslu savo liemenės kišenėje. Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
2. A. M. nuteistas už tai, kad jis, S. T. prašymu, sutiko padėti šiam įsigyti narkotines medžiagas. Pats jų neturėdamas, A. M. 2019 m. gegužės 1-2 d. telefonu susitarė su R. B., kad šis gaus narkotinių medžiagų – heroino, ir, turėdamas tikslą jas įgyti, organizavo 2019 m. gegužės 2 d., 18.00 val., prie parduotuvės „Norfa“, esančios A. P. Kavoliuko g., Vilniuje, S. T. ir R. B. susitikimą. Sutartu laiku R. B., atvykęs į susitikimą, A. M. akivaizdoje paėmė iš S. T., kuris specialiai atvyko iš Klaipėdos į Vilnių, 120 Eur, skirtų dešimties lankstinukų narkotinės medžiagos – heroino įsigijimui, ir pasišalino, kai netrukus grįžęs, perdavė S. T. dešimt lankstinukų. Taip S. T. nusipirkus iš R. B. narkotines medžiagas, A. M. padėjo S. T. jas įsigyti. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam R. B. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. B. bausmę ir taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė, nei nustatyta sankcijoje, bausmė gali būti skiriama tik esant išimtinėms aplinkybėms ir kai nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai būtų laikomas neteisingu.
5. Prokurorė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo R. B. sveikatos būklę bei nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę vertino kaip aplinkybes, kurios leidžia šiam nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokurorė tvirtina, kad nurodytos aplinkybės nemažina nuteistojo asmenybės pavojingumo. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga už tipines tokio pobūdžio veikas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bausmė laikoma teisinga tuomet, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos veikos pavojingumą. Švelninant bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, privalu nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas R. B. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas dalį R. B. parodymų vertino kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį ir jais nesivadovavo. Dėl šios priežasties kyla abejonių dėl to, kad nuteistojo prisipažinimas padarius nusikaltimą yra nuoširdus. Be to, skiriant bausmę yra svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistasis R. B. padarė sunkų nusikaltimą, jis išplatino narkotines medžiagas, nedirba ir praeityje buvo traukiamas baudžiamojon už nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą. Taigi R. B. ir toliau daro panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Šis faktas neleidžia manyti, jog nuteistasis ar jo nusikalstami veiksmai yra mažiau pavojingi ir jam, skiriant bausmę, turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.
7. Prokurorė tvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas R. B. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatytos BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. paskirti nuteistajam R. B. bausmę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytose ribose.
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę – paskirti laisvės apribojimą arba probaciją.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo motina yra prastos sveikatos (patyrė insultą, yra dalinai apakusi). Teigiama, kad apeliantas yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti savo motina.
10. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo A. M. gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.
11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma prokurorės bei nuteistojo A. M. apeliaciniuose skunduose, t. y. teisėjų kolegija vertins tai, ar skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. B. buvo pagrįstai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bei tai, ar nuteistajam A. M. už jo padarytą nusikaltimą buvo paskirta teisinga bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl R. B. paskirtos bausmės.
12. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra numatyta išimtis iš to paties straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos nuostatos, suteikianti teismui teisę motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, kai konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taigi yra visiškai akivaizdu, kad švelnesnės, nei numatyta sankcijoje, bausmės skyrimas privalo būti motyvuojamas, t. y. pagrįstas teisiniais argumentais. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad, vertinant galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi būti atsižvelgta į tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos, kadangi teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra visuomenės bei valstybės interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami kaltininko, visuomenės ir valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019).
13. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę aptariamu pagrindu, turi motyvuotai nurodyti, kokių aplinkybių visuma rodo, kad konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-39-719/2019 ir kt.).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistasis padarė vieną nusikaltimą, kuris yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau jam buvo priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau teistumai yra išnykę, jis buvo baustas administracine tvarka, psichikos ir priklausomybių sveikatos priežiūros įstaigose nebuvo gydytas. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad R. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu sunkiai sirgo bei pats nurodė, kad šiuo metu jaučia ligos pasekmes (plaučių patologija, odos infekcija ir pan.). Aptartų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, leido daryti išvadą, kad R. B. turi būti paskirta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos dydis, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi būti nustatytas mažesnis nei sankcijoje numatyta šios bausmės minimali riba. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma nebuvo ir nėra pagrindas taikyti R. B. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.
15. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo R. B., iš esmės akcentavo tris faktus: 1) teistumų išnykimą; 2) ligą teisminio bylos nagrinėjimo metu ir jos pasekmes; 3) nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš tikrųjų byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad R. B. ankstesni teistumai yra išnykę. Vis tik čia būtina atsižvelgti į tai, kad jis anksčiau buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bei nusikaltimo nuosavybei padarymą. Nuteistasis vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog jis būtų bandęs spręsti šią problemą, pavyzdžiui, gydytis nuo priklausomybės minėtoms medžiagoms. Čia įvertintina ir tai, kad nuteistasis yra ne kartą baustas administracine tvarka, dalis pažeidimų buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio arba buvo susiję su neatsakingu alkoholio vartojimu (informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra) (t. 3, b. l. 54-61). Be to, R. B. už teisės pažeidimų padarymą buvo baustas ir Didžiojoje Britanijoje, t. y. jis 2011 metais buvo baustas už nusikaltimą viešajai tvarkai, visuomenės rimties trikdymą (elgetavimas viešoje vietoje), o 2015 metais baustas už neteisėtą ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų valdymą ir panaudojimą (disponavimas peiliu/aštriagaliu daiktu viešoje vietoje) (t. 3, b. l. 51-52). Aplinkybės, kad nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu turėjo sveikatos problemų (piotoraksas su fistule ir sepsis), nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 4 d. buvo gydomas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos bei Krūtinės chirurgijos skyriuose, 2020 m. sausio 18 d. jam buvo atlikta operacija (t. 4, b. l. 49-50), o 2020 m. vasario 27 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu jis aiškino, kad jo sveikata nėra gera (t. 4, b. l. 53), niekaip nemažina nei padaryto nusikaltimo, nei paties nuteistojo pavojingumo, ženkliai nelengvina jo teisinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad, vertinant nustatytos R. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmę skiriamos bausmės dydžio nustatymui, yra būtina atsižvelgti į tai, jog jis narkotinių medžiagų platinimo faktą pripažino tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o ikiteisminio tyrimo metu šią esminę faktinę aplinkybę neigė. Šis faktas rodo, kad nuteistasis pakankamai kritiškai nevertino savo nusikalstamų veiksmų, bandė išvengti teisinės atsakomybės. Taigi atsižvelgus į nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pobūdį, nėra pagrindo tvirtinti, jog ji ženkliai lengvina R. B. teisinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog R. B. tyčiniai nusikalstami veiksmai buvo spontaniški ar atsitiktiniai. Akivaizdu, kad jis planuotai ir laisva valia pasirinko veikti nusikalstamai, t. y. parduoti kitam asmeniui laikytas narkotines medžiagas ir iš tokių veiksmų gauti materialinę naudą (pirmosios instancijos teisme nuteistasis pats nurodė, jog narkotines medžiagas įsigijo už mažesnę kainą, nei vėliau pardavė (t. 4, b. l. 84)), kas rodo netinkamą požiūrį į visuomenėje galiojančias visiems privalomas elgesio taisykles bei saugomas vertybes. Tuo pačiu pažymėtina, jog R. B. padarytas nusikaltimas yra vertintinas kaip itin pavojingas, nulemiantis įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek valstybės institucijos, kilimą visuomenėje. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, kuriuos leistų manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika būtų mažiau pavojinga, nei tipinės tokio pobūdžio nuskalstamos veikos.
17. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. B. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė nenustatęs aplinkybių visumos, kuri rodytų daug mažesnį nuteistojo ir jo padarytos veikos pavojingumą. Taigi skirti R. B. kitokią bausmę, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį buvo kvalifikuota veika, sankcijoje nebuvo pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo tvirtinti, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios buvo aptartos anksčiau (šio procesinio sprendimo 14-16 pastraipos), R. B. yra skirtina minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas dvejiems metams. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo principo įgyvendinimą.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl A. M. paskirtos bausmės.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. M. bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirtoji bausmė yra teisinga ir nelaikytina aiškiai per griežta.
19. Kaip jau buvo minėta anksčiau, BK 54 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bausmė asmeniui yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už konkrečią nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teismui galimybę paskirti kaltininkui švelnesnę bausmę nei konkretaus BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų.
20. Pirmosios instancijos teismas nenustatė A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. M. nagrinėjamu atveju padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Čia pastebėtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia. A. M. anksčiau yra ne kartą teistas, daugiausiai už nusikaltimų nuosavybei padarymą, baustas administracine tvarka. A. M. teistumų skaičius rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, jis išvadų nedaro, savo elgesio nekoreguoja. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu A. M. buvo parodytas pasitikėjimas ir jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, tačiau nuteistasis šio pasitikėjimo nepateisino, vėl nusikalto. Taigi A. M. visiškai pagrįstai buvo paskirta griežčiausia BK 264 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas, kurios dydis yra artimesnis minimaliai baudžiamajame įstatyme numatytai šios bausmės ribai. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokia bausmė yra tinkama įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir kt.). Paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina aiškiai per griežta.
21. A. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad jo motina yra prastos sveikatos (patyrė insultą, yra dalinai apakusi) ir jis yra vienintelis asmuo, kuris gali ja pasirūpinti. Vis tik tokius apelianto teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, nuteistojo nurodyta aplinkybė, vertinant ją su tuo, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 20 pastraipoje, nėra pakankamas pagrindas skirti jam švelnesnę bausmės rūšį ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Dėl proceso išlaidų priteisimo.
22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl nuteistajam A. M. teiktos garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad A. M. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 205,56 Eur ir tokia suma iš nuteistojo yra priteistina valstybės naudai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė pats A. M., kuris apeliacinės instancijos teisme gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. BPK 322 straipsnyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Dėl šios priežasties nuteistajam buvo paskirtas gynėjas.
23. BPK 106 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią BPK 106 straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
24. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kas buvo išdėstyta šio procesinio sprendimo 22 ir 23 pastraipose, taip pat įvertinusi suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtų ir prašomų priteisti už nuteistajam A. M., kuris yra darbingo amžiaus, suteiktą teisinę pagalbą patirtų išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga jo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams pakeisti ir šiam nuteistajam paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš nuteistojo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 205,56 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.