Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako, Ernestos Montvidienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. G. ir E. Č. gynėjų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir I. G. paskirta galutinė subendrina bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš I. G. konfiskuota 10 Eur.

E. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. Č. paskirta galutinė subendrina bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Taip pat nuosprendžiu A. B. (A. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 4, 9 dalimis, A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 146 MGL (7 300 Eur) bauda ir laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, tačiau dėl A. B. apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Nuteistųjų I. G. ir E. Č. gynėjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su apygardos teismo išvadomis dėl I. G. kaltės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinės medžiagos 5-fluoro-ADB kiekiu) ir E. Č. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga AB-CHMINACA, turtint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti), teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus dėl įrodymų vertinimo, nepagrįstai atmetė nuteistųjų I. G. ir E. Č. parodymus, taip pat kitus juos patvirtinančius įrodymus, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi įrodymais, kurių nepakanka neginčytinai konstatuoti nuteistųjų kaltę, dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

7. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir juo remiantis padarytomis išvadomis dėl I. G. kaltės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir E. Č. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

7.1. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar patvirtinančiomis bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.

7.2. Skundžiamo nuosprendžio forma ir turinys atitinka jam baudžiamojo proceso įstatyme keliamus reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet ir aiškiai bei išsamiai motyvuota, kodėl darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teismas vadovavosi ne nuteistųjų I. G. ir E. Č. pateiktomis versijomis, kokie byloje surinkti įrodymai paneigė nuteistųjų parodymus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistųjų kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, todėl pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nusikalstamų veikų aplinkybėms nustatyti bei I. G. ir E. Č. kaltei konstatuoti.

7.3. Priešingai, būtent nuteistųjų I. G. ir E. Č. apeliaciniuose skunduose byloje surinktų įrodymų, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, patikimumas ginčijamas juos vertinant atskirai nuo kitų byloje surinktų įrodymų, akcentuojami tik tie įrodymai ar jų dalis, kurie patvirtina nuteistųjų I. G. ir E. Č. pateiktas versijas. Be to, iš esmės visos apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės buvo įvertintos apygardos teismo ir pagrįstai atmestos kaip prieštaraujančios byloje surinktiems įrodymams.

7.4. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Dėl I. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

8. Skundžiamu nuosprendžiu I. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. birželio 8 d. policijos pareigūnų atliktos kratos neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų, t. y. 4,1483 g psichotropinės medžiagos – 5-fluoro-ADB; 0,072 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos; 1,041 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

9. Nuteistojo I. G. gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos apygardos teismo nustatytos aplinkybės dėl I. G. neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis – kanapių derva ir kanapėmis (antžeminėmis dalimis), bet prašoma pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – 5-fluoro-ADB, pripažįstant I. G. kaltu tik dėl dalies šios psichotropinės medžiagos neteisėto disponavimo. Apeliaciniame skunde nuteistojo I. G. kaltė dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos 5-fluoro-ADB ginčijama remiantis tuo, kad ši psichotropinė medžiaga buvo laikoma skirtinguose sodo namo aukštuose, o I. G. žinojo tik apie pirmame namo aukšte esančias medžiagas.

10. Tačiau nuteistojo I. G. kaltė dėl jam inkriminuoto neteisėto disponavimo visu kratos metu rastu psichotropinės medžiagos – 5-fluoro-ADB – kiekiu yra neginčijamai įrodyta kitų nuteistųjų A. B. ir E. Č. parodymais, liudytojų K. K., R. M., M. M., P. T., M. L., L. G. parodymais, kratos protokole, specialisto išvadose bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, taip pat kita rašytine bylos medžiaga.

11. Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 8 d. atlikus kratą pas I. G. sodo name, be narkotinių medžiagų – kanapių dervos ir kanapių (antžeminių dalių), dar buvo rasta: 1) namo pirmame aukšte ant stalo popierinė dėžutė „Winston“ su 1,89 g augalinės kilmės medžiagos, kurioje nustatyta 0,0151 g (0,8 proc.) grynos psichotropinės medžiagos – 5-fluoro-ADB; 2) namo pirmame aukšte po stalu popierinė dėžutė „Winston“ su 9,35 g augalinės kilmės medžiagos, kurioje nustatyta 0,0374 g (0,4 proc.) grynos psichotropinės medžiagos – 5-fluoro-ADB; 3) namo pirmame aukšte spintoje popierinė dėžutė „Winston“ su 28,89 g augalinės kilmės medžiagos, kurioje nustatyta 0,2022 g (0,7 proc.) grynos psichotropinės medžiagos – 5-fluoro-ADB; 4) namo antrame aukšte sekcijos stalčiuje folijos lankstinukas su 3,399 g geltonos spalvos miltelių, kuriuose nustatyta 3,2019 g (94,2 proc.) grynos psichotropinės medžiagos – 5-fluoro-ADB; 5) namo antrame aukšte, atidarius palėpės liuką, popierinė dėžutė „Winston“ su 97,92 g augalinės kilmės medžiagos, kurioje nustatyta 0,6854 g (0,7 proc.) grynos psichotropinės medžiagos – 5-fluoro-ADB (2018 m. birželio 8 d. kratos protokolas; 2018 m. liepos 26 d. specialisto išvada Nr. 140-(3030)-IS1-4217; 2018 m. rugsėjo 21 d. specialisto išvada Nr. 11-1645 (18)) (t. 1, b. l. 58–71, 78–82, 83; t. 2., b. l. 23–29).

12. Nuteistojo I. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl sodo name rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebuvo nuoseklūs. Teismo posėdyje jis nurodė, kad vartojo psichotropinėmis medžiagomis apdorotą tabaką, vadinamą „chimke“, bet jo neplatino. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas I. G. nurodė, kad kratos metu rastos augalinės kilmės medžiagos priklausė jo mirusiam broliui M. G., nes pastarasis pradėjo rūkyti žolę ir „chimkę“ po automobilio avarijos pradėjus gangrenuoti kojai ir kęsdamas skausmą. Vėliau I. G. patikslino, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos sodo namo antrame aukšte priklausė ne jo mirusiam broliui, o E. Č., kuris pas I. G. atvažiavo ir nakvojo iš 2018 m. birželio 6 d. į 2018 m. birželio 7 d., o 2018 m. birželio 8 d. prieš atvykstant pareigūnams vėl grįžo į sodą. Tos medžiagos tikrai yra E. Č., nes daugiau niekas antrame aukšte nenakvojo. Be to, I. G. nurodė, kad pats du kartus iš E. Č. yra pirkęs „chimkę“: maždaug prieš mėnesį bei prieš savaitę iki sulaikymo. Taip pat I. G. teigė, kad „chimkę“ yra pirkęs iš E. iš „Krasnuchos“ bei iš Ž., pravarde „Zenon“. Anot nuteistojo, „chimkę“ jis pirkdavo savo reikmėms, jos niekam nepardavinėjo. Dėl psichotropinių medžiagų pardavimo A. B. nuteistasis I. G. paaiškino, jog jie apsikeitė psichotropinėmis medžiagomis, t. y. I. G. davė A. B. apie 1 gramą „chimkės“, o iš pastarojo gavo apie 1 gramą amfetamino, kurį suvartojo. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl parodymų nenuoseklumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo I. G. parodymais vadovavosi tiek, kiek jie atitiko kitus bylos duomenis.

13. Nuteistojo I. G. pateikta versija dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų priklausymo broliui M. G. pagrįstai buvo atmesta, kadangi jos nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, kad M. G. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. prieš pusmetį iki atliktos kratos, kurios metu buvo rastos draudžiamos medžiagos. Be to, iki mirties M. G. sveikatos būklė buvo itin bloga, jam buvo amputuotos abi kojos, todėl jis negalėjo užlipti į antrą aukštą, kur buvo rasta dalis psichotropinių medžiagų. Tiek kiti nuteistieji E. Č. ir A. B., tiek kaip liudytojas apklaustas M. M. parodė, kad I. G. brolio nebuvo matę sode, žinojo, kad jis yra neįgalus ir pats negali judėti. Liudytoja L. G. taip pat parodė, kad jos sūnus M. G. porą metų iki mirties iš viso nevaikščiojo, po automobilio avarijos netgi metė rūkyti cigaretes. Liudytojai nurodė ir tai, kad jiems nebuvo žinoma, jog M. G. būtų vartojęs narkotines medžiagas. Taigi, byloje buvo paneigta ne tik tai, kad nuteistojo I. G. brolis M. G. galėjo lankytis sode, bet ir tai, kad apskritai M. G. būtų vartojęs narkotines ir psichotropines medžiagas, kurių dalis būtų likusi sode ir rasta kratos metu.

14. Priešingai nei nuteistasis I. G., E. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje kategoriškai ir nuosekliai neigė tiek laikęs I. G. sodo namo antrame aukšte rastas psichotropines medžiagas, tiek platinęs I. G. tabaką su psichotropinės medžiagos priemaišomis – „chimkę“. Apklausiamas E. Č. pripažino kaltę dėl pas jį bute rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo ir nurodė, kad apdorotą tabaką, vadinamą „chimke“, kelis kartus yra pirkęs ir iš I. G., paskutinį kartą prieš mėnesį iki šio sulaikymo, bet šį tabaką suvartojo iki kratos atlikimo. E. Č. tvirtino, kad jam priklausančių daiktų kratos metu pas I. G. sode nebuvo rasta, nors pripažino, jog kartą, kai buvo susipykęs su žmona, įsigytą tabaką laikė pas I. G. namo pirmame aukšte, atvažiuodavęs parūkydavo, tai buvo prieš porą mėnesių iki I. G. sulaikymo. Taip pat E. Č. nurodė, kad porą kartų yra nakvojęs I. G. sodo namo antrame aukšte, tai galėjo būti 2017 metais.

15. Būtent nuteistojo E. Č., o ne nuteistojo I. G. parodymus patvirtina 2019 m. balandžio 1 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolai, kuriuose užfiksuoti nuteistojo I. G. pokalbiai ir susirašinėjimas jo naudotu telefono numeriu (t. 2, b. l. 78–132, 141–175).

15.1. Byloje yra užfiksuoti E. Č. ir I. G. pokalbiai bei susirašinėjimas dėl galimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo. 2018 m. balandžio 20 d., 15.26 val., siųstoje SMS žinutėje I. G. klausė E. Č., ar šis turi „riešutų“ (žinutė Nr. 2500 (t. 2, b. l. 113)). 2018 m. balandžio 21 d., 15.02 val., užfiksuoto telefoninio pokalbio metu I. G. klausė, ar gali atvažiuoti pas E. Č. „riešutėlių“ (pokalbis Nr. 2776 (t. 2, b. l. 114)). 2018 m. balandžio 21 d., 15.15 val., užfiksuoto susirašinėjimo metu I. G. klausia E. Č. dėl „kompaktų“ ir jų kainos (žinutės Nr. 2779, Nr. 2780, Nr. 2787, Nr. 2782 (t. 2, b. l. 115)). 2018 m. gegužės 6 d., 18.49 val., siųstoje žinutėje I. G. prašė E. Č. atvežti „10 apvalių“ (žinutė Nr. 121 (t. 2, b. l. 144)). Kaip apklausiami teisme paaiškino E. Č. ir M. L., dažniausiai tokiu būdu šifruotai bendraujama dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo, „riešutais“ įvardijamas kokainas, o „apvaliais“ ar „kompaktais“ – ekstazio tabletės. Tačiau, nepaisant tiek I. G., tiek E. Č. telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo fiksavimo, byloje nėra duomenų, kad I. G. būtų iš E. Č. pirkęs psichotropinėmis medžiagomis apdorotą tabaką, nuteistųjų ir liudytojų parodymuose vadinamą „chimke“, o bendraujant telefonu įvardijamą rusišku žodžiu „nesąmonė“ („huinia“).

15.2. Nuteistųjų I. G. ir E. Č. tarpusavio bendravimo metu kalbama apie skardinių atvežimą. 2018 m. balandžio 6 d., 19.16 val., telefoninio pokalbio metu I. G. prašė E. Č. atvažiuoti pas jį į sodą ir atvežti skardinę (pokalbis Nr. 158 (t. 2, b. l. 78–79)). 2018 m. birželio 4 d. fiksuoto susirašinėjimo metu I. G. pranešė E. Č., kad jam greitai baigsis degalai, į tai E. Č. atsakė, kad nori nusipirkti skardinių ir atvažiuoti pas I. G., tačiau neturi mašinos (žinutės Nr. 3487, Nr. 3501 (t. 2, b. l. 170)). 2018 m. birželio 5 d. siųstoje žinutėje E. Č. nurodė, kad jeigu kas nors važiuos pas I. G., tegul nuperka 3 skardines „tbk“ (žinutė Nr. 3570 (t. 2, b. l. 171)). Nuteistasis E. Č. paaiškino, kad pokalbiuose kalbama apie paprasto tabako „Winston“ skardines, kurias jis turėdavo atvežti norėdamas gauti „chimkės“. Be to, byloje užfiksuota, jog I. G. prašo atvežti skardinių ir P. T., kuriam paaiškino, jog viskas išpirkta, todėl reikia atvežti didelę skardinę tabako (2018 m. gegužės 12 d., 13.20 val., pokalbis Nr. 728 (t. 2, b. l. 152–153)). Tai atitinka pas I. G. sodo name kratos metu nustatytas aplinkybes, jog psichotropinė medžiaga 5-fluoro-ADB buvo rasta augalinės kilmės medžiagoje, laikytoje tabako „Winston“ dėžutėse. Kratos metu buvo rasta ir tabako „Winston“ dėžučių, kuriose laikytose augalinės kilmės medžiagose nebuvo nustatyta psichotropinės medžiagos.

15.3. Užfiksuotas nuteistųjų tarpusavio bendravimas telefonu patvirtina ir tai, kad E. Č. keletą kartų pas I. G. sodo name galėjo laikyti ir jam priklausančias narkotines ar psichotropines medžiagas. 2018 m. balandžio 17 d. I. G. pranešus, jog jis buvo sodo name užpultas ir sumuštas, „tabakėlis“ ir pinigai pagrobti, E. Č. klausė I. G., ar buvo paimti tik I. G. daiktai, ar ir jo (E. Č.) (2018 m. balandžio 17 d., 13.02 val. ir 13.38 val., telefoniniai pokalbiai Nr. 2083, Nr. 2089 (t. 2, b. l. 104–106)). 2018 m. balandžio 20 d. užfiksuoto pokalbio metu E. Č. prašė I. G. paimti „nesąmonę“, kurią jis vakar pas I. G. paliko, I. G. nurodė, kad ją pasiims su savimi ir gali susitikti su E. Č. mieste (pokalbis Nr. 2454 (t. 2, b. l. 112–113)). 2018 m. gegužės 4 d. E. Č. prašė I. G. išnešti ir paslėpti „tuos 10 kanistrų“ (žinutė Nr. 4848 (t. 2, b. l. 131)). Tačiau iš užfiksuotų pokalbių ir susirašinėjimo turinio akivaizdu, jog minimos galbūt narkotinės ar psichotropinės medžiagos negalėjo būti rastos I. G. sodo name atliktos kratos metu, nes dar iki to laiko buvo perduotos E. Č. ir, pastarojo teigimu, suvartotos.

15.4. Byloje nėra jokių kitų patikimų įrodymų, išskyrus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus nenuoseklius ir prieštaringus I. G. parodymus, kurie patvirtintų, kad E. Č. būtų susijęs su pas I. G. kratos metu rasta psichotropine medžiaga 5-fluoro-ADB. Nors, nuteistojo I. G. teigimu, E. Č. laisvai ir be I. G. žinios galėjo patekti į I. G. sodo namą, nes žinojo, kur laikomi sodo namo raktai, bet to nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki kratos atlikimo dienos fiksuojant I. G. telefoninius pokalbius ir susirašinėjimą nebuvo gauta duomenų apie tariamą E. Č. lankymąsi I. G. sodo name, nesant I. G.. Priešingai, tarpusavio bendravimo metu E. Č. kiekvieną kartą klausdavo I. G., ar šis yra sode ir ar gali pas jį atvažiuoti. 2018 m. balandžio 24 d. telefoninio pokalbio metu E. Č. klausė, kodėl I. G. jo neįleidžia į vidų, nes jis jau valandą laukia, į tai I. G. atsakė, kad jis ne sode (pokalbis Nr. 3428 (t. 2, b. l. 121–122)). 2018 m. rugpjūčio 27 d. E. Č. ir A. Č. pokalbio metu E. Č. nurodė pastarajai negalintis patekti į I. G. sodo namą, nes neturi raktų, o laužtis į vidų nenori (2018 m. rugpjūčio 27 d., 19.56 val., pokalbis Nr. 3742 (t. 3, b. l. 29–30)). Taigi, nustatyta, kad E. Č., nesant I. G., negalėjo patekti į pastarojo sodo namą.

16. Be to, jokie bylos duomenys nepatvirtina I. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių apie „chimkės“ pirkimą iš E., gyvenančio „Krasnuchoje“, o paskutiniu metu – iš vyriškio vardu Ž., pravarde Zenon. Užfiksuotuose I. G. telefoniniuose pokalbiuose ir susirašinėjime taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pas I. G. kratos metu rasta psichotropinė medžiaga priklauso kitam asmeniui.

17. Tai, kad nuteistasis I. G. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga 5-fluoro-ADB apdorotu tabaku, patvirtina ne tik apeliacine tvarka neginčijama aplinkybė apie šios medžiagos pardavimą nuteistajam A. B., bet ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotas nuolatinis I. G. bendravimas su nenustatytais asmenimis, kurio metu šifruotai kalbama apie su psichotropine medžiaga 5-fluoro-ADB sumaišyto tabako pardavimą (klausiama, ar galima atvažiuoti pas I. G., nurodoma, kiek asmenų atvažiuos, taip šifruotai įvardijant norimą įsigyti psichotropine medžiaga apdoroto tabako kiekį). Papildomai atkreiptinas dėmesys į jau minėtą 2018 m. balandžio 17 d. telefoninį pokalbį su E. Č., kuriam I. G. skundėsi, jog buvo pagrobtas visas I. G. „tabakėlis“ ir pinigai (pokalbis Nr. 2083 (t. 2, b. l. 104–105)).

18. Sprendžiant, ar I. G. galėjo disponuoti ir sodo namo antrame aukšte rastu psichotropinės medžiagos 5-fluoro-ADB kiekiu, atsižvelgtina į I. G. 2018 m. gegužės 8 d. telefoninį pokalbį su nenustatytu asmeniu, kuriam I. G. aiškino, kokiomis proporcijomis reikia maišyti medžiagas ruošiant „nesąmonę“, t. y. tabaką su psichotropinės medžiagos priemaišomis, kitaip „chimkę“ (2018 m. gegužės 8 d., 19.32 val., pokalbis Nr. 335 (t. 2, b. l. 145–146)). Akivaizdu, kad nuteistasis I. G. žinojo, kaip psichotropine medžiaga apdoroti tabaką, jog šį vėliau būtų galima vartoti tiek savo reikmėms, tiek platinti kitiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad prieš policijos pareigūnams atliekant kratą 2018 m. birželio 8 d., 10.53 val., I. G. nusiuntė žinutę E. Č., kad šis atvažiuotų, nes I. G. jau ruošia „nesąmonę“ (žinutė Nr. 3760 (t. 2, b. l. 174)). Kaip parodė apklausti kratą atlikę policijos pareigūnai K. K. ir R. M., kratos metu E. Č. elgėsi ramiai, nesakė, kad pas I. G. sode yra jo daiktų, o I. G. buvo pasimetęs, akivaizdžiai jaudinosi. R. M. paaiškino, jog kratos metu antrame namo aukšte, be psichotropinių medžiagų, buvo rastas suvyniotas juodas celofanas su išdėlioto tabako likučiais, rasta acetono. Šiame kontekste itin reikšminga tai, kad namo antrame aukšte rasta folijoje suvyniota 3,2019 g svorio psichotropinės medžiagos 5-fluoro-ADB dalis buvo nustatyta geltonos spalvos milteliuose, o ne augalinėje medžiagoje, kaip likusi šios kratos metu rastos medžiagos dalis. Be to, milteliuose nustatytos grynos psichotropinės medžiagos 5-fluoro-ADB procentinė koncentracija buvo 94,2 proc., kai augalinėje medžiagoje šios psichotropinės medžiagos koncentracija siekė nuo 0,4 proc. iki 0,8 proc. Iš to galima spręsti, kad miltelių pavidalu rasta psichotropinė medžiaga 5-fluoro-ADB buvo naudojama „chimkei“ gaminti. Pastarąją aplinkybę vertinant kartu su I. G. siųsta žinute E. Č., akivaizdu, kad 3,2019 g svorio psichotropinės medžiagos 5-fluoro-ADB dalimi disponavo būtent I. G., kuri jam buvo reikalinga ruošiant tabako ir psichotropinės medžiagos mišinį. Taip pat skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, jog namo antrame aukšte atidarius palėpės liuką rasta augalinės kilmės medžiaga, kurioje nustatyta 0,6854 g psichotropinės medžiagos 5-fluoro-ADB, laikytos tokioje pačioje dėžutėje nuo „Winston“ tabako kaip ir pirmame namo aukšte rastos medžiagos. Antrame namo aukšte rastos psichotropinės medžiagos procentinė koncentracija (0,7 proc.) iš esmės buvo identiška pirmame namo aukšte rastų medžiagų koncentracijai (atitinkamai 0,4 proc., 0,7 proc., 0,8 proc.) bei A. B. parduotos medžiagos koncentracijai (0,8 proc.), o tai leidžia visas šias medžiagas susieti tarpusavyje.

19. Nuteistojo I. G. kaltės dėl neteisėto disponavimo visu psichotropinės medžiagos kiekiu, rastu kratos metu, nepaneigia ir tai, kad atliekant kratą I. G. pripažino laikęs dalį draudžiamų medžiagų ir jas parodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Pažymėtina, kad kratos metu I. G. parodė tik vieną pirmame namo aukšte buvusią tabako dėžutę su psichotropine medžiaga, nors kratos metu vien namo pirmame aukšte buvo rastos dar dvi tabako dėžutės su psichotropine medžiaga. Iš to galima spręsti, jog kratos metu I. G. elgesys nebuvo nuoširdus ir jis savo veiksmais siekė išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės arba sumažinti jos apimtį nurodęs vieną turimos psichotropinės medžiagos dalį ir tikėdamasis, kad kratą darantys policijos pareigūnai neras kitos dalies psichotropinės medžiagos, o ne padėti atskleisti nusikalstamą veiką.

20. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog sprendžiant dėl nuteistojo I. G. kaltės turėtų būti vadovaujamasi duomenimis, užfiksuotais 2019 m. sausio 28 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole (t. 3, b. l. 72–101). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo leista (duomenys neskelbtini) vyriausiajam tyrėjui A. N. ir vyresniajam tyrėjui D. V. (D. V.) atlikti I. G. atžvilgiu veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, t. y. (duomenys neskelbtini) komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kontroliuoti ir fiksuoti I. G. bendravimą (pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus) su kitais asmenimis, slaptai daryti vaizdo ir garso įrašus (t. 3, b. l. 69–71). Iš minėto veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodyti pareigūnai bendravo su I. G. tarnybinėse patalpose, I. G. buvo žinoma jų tapatybė ir pareigos, I. G. buvo klausinėjamas apie jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes, klausiama, ar I. G. prisipažins dėl jam pareikštų įtarimų, ar duos parodymus apie galimus bendrininkus. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokius pareigūnų veiksmus pagal jų esmę pripažino labiau atitinkančiais įtariamojo apklausą, o ne BPK 158 straipsnyje numatytus veiksmus. Prisidengiant leidimu atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, tuo metu įtariamasis I. G. buvo apklausiamas nesilaikant BPK 188 straipsnyje ir 21 straipsnio 4 dalyje numatytų procesinių reikalavimų, taip suvaržant pagrindines įtariamojo I. G. procesines teises neduoti parodymų bei turėti gynėją apklausų metu. Šie padaryti procesiniai pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių duomenys, fiksuoti 2019 m. sausio 28 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole ir garso įraše, pagrįstai nebuvo pripažinti įrodymais ir jais nesivadovauta, nes jie gauti neteisėtu būdu.

21. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pakanka I. G. inkriminuotos veikos aplinkybėms nustatyti, sujungti jas į nuoseklią ir logišką grandinę, o kartu ir I. G. kaltei konstatuoti. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ne kas nors kitas, o būtent I. G. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, rastomis kratos metu I. G. sodo namo pirmame ir antrame aukštuose, ir tai darė veikdamas tiesiogine tyčia. Kadangi bendras rastos psichotropinės medžiagos 5-fluoro-ADB svoris viršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu, numatytą labai didelį šios psichotropinės medžiagos kiekį, todėl nuteistojo I. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl E. Č. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

22. Skundžiamu nuosprendžiu E. Č. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalies ir 259 straipsnio 1 dalies sutaptį už tai, kad iki 2018 m. rugsėjo 6 d. policijos pareigūnų atliktos kratos savo gyvenamojoje vietoje laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,0367 g, ir didelį kiekį psichotropinės medžiagos – AB-CHMINACA, kurios bendra masė yra 0,6870 g ir kurios nenustatytą dalį, bet didesnę nei nedidelis ir ne didesnę nei didelis kiekis, laikė neturėdamas tikslo platinti, o likusią psichotropinės medžiagos dalį ir narkotinę medžiagą – kokainą – laikė turėdamas tikslą platinti.

23. Nuteistojo E. Č. gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos apygardos teismo nustatytos aplinkybės dėl E. Č. neteisėto disponavimo narkotine medžiaga – kokainu, turint tikslą ją platinti, bet prašoma pakeisti nuosprendžio dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga AB-CHMINACA, pripažįstant, kad E. Č. visu kratos metu rastu šios medžiagos kiekiu disponavo neturėdamas tikslo jos platinti.

24. Kratos nuteistojo E. Č. gyvenamojoje vietoje metu paimtas užspaudžiamas polietileninis maišelis su 0,1996 g baltos spalvos miltelių, kuriuose buvo 0,0367 g (18,4 proc.) gryno kokaino, dėžutė „Winston“ su dviem polietileniniais maišeliais ir atskirai polietileninis maišelis, taip pat šeši polietileniniai maišeliai, kuriuose iš viso buvo 48,1373 g augalinės kilmės medžiagos tabako, į kurį buvo pridėta 0,6870 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AB-CHMINACA (2018 m. rugsėjo 6 d. kratos protokolas, 2018 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvada Nr. 11-1898 (18)) (t. 2, b. l. 40–44, 50–54).

25. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. Č. pripažino savo kaltę dėl pas jį bute kratos metu rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, patvirtino, kad rastos medžiagos priklauso jam, kad kokainas buvo skirtas parduoti, tačiau paaiškino, jog rastą tabaką, sumaišytą su psichotropine medžiaga, laikė savo reikmėms, nes buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, per dieną suvartodavo po 5–10 g tokio tabako.

26. Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Tai būtinasis veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-618/2010, Nr. 2K-472/2011, Nr. 2K-293-697/2015, Nr. 2K-571-976/2015, Nr. 2K-155-693/2016, Nr. 2K-162-976/2018 ir kt.).

27. Pažymėtina, kad vien tai, jog byloje surinktų įrodymų nepakako pagrįsti E. Č. pareikšto kaltinimo dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis kartu su I. G. ir dalies psichotropinės medžiagos pardavimo I. G., besąlygiškai nereiškia, kad tais pačiais surinktais įrodymais negali būti grindžiama E. Č. kaltė dėl kitos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nuteistajam E. Č. inkriminuoti nusikalstamų veikų epizodai nėra tarpusavyje susiję, laiko atžvilgiu vienas nuo kito nutolę – E. Č. nuteistas dėl veikos, padarytos 2018 m. rugsėjo mėnesį, išteisintas dėl bendros su I. G. veikos, padarytos 2018 m. birželio mėnesį. Be to, išteisinant E. Č. dėl bendrai su I. G. padarytos veikos, įrodymai, surinkti dėl E. Č. veikos, buvo vertinami ir įrodymų, surinktų dėl I. G. veikos, kontekste.

28. Pirmosios instancijos teisme apklaustos nuteistojo E. Č. motina I. P. ir buvusi sutuoktinė A. Č. patvirtino, kad E. Č. daug metų yra priklausomas nuo narkotikų, nuolat juos vartoja, bei nurodė, jog E. Č. niekam narkotikų neplatino. Teisme apklaustas atliekant kratą dalyvavęs policijos pareigūnas K. K. nurodė, kad kratos metu E. Č. patvirtino rastų draudžiamų medžiagų priklausymą jam, bet tikino, jog jos skirtos jam pačiam vartoti. Tačiau asmens priklausomybė nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų kasdienis vartojimas savaime nepaneigia galimybės, jog toks asmuo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis disponuoja ne tik asmeninėms reikmėms patenkinti, bet ir turėdamas tikslą jas platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-629/2011, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-435/2014, Nr. 2K-52-699/2015). Tuo labiau kad aptartus liudytojų parodymus iš dalies paneigė ir pats E. Č., prisipažinęs, jog kratos metu rasta narkotinė medžiaga – kokainas – buvo laikoma turint tikslą ją parduoti.

29. Sprendžiant dėl disponavimo psichotropine medžiaga apdorotu tabaku tikslo, atsižvelgtina į 2019 m. balandžio 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotus duomenis (t. 3, b. l. 1–37). Užfiksuoto 2018 m. rugpjūčio 23 d., 22.24 val., E. Č. ir jo motinos I. P. telefoninio pokalbio metu E. Č. nurodė, kad atvažiuos pas motiną į namus, klausė, ar ji turi acetono ir purkštuvą, nes jam reikia padaryti „nesąmonę“ (pokalbis Nr. 3058 (t. 3, b. l. 26)). Nors aiškindamas šio telefoninio pokalbio turinį E. Č. teigė, jog jam reikėjo parduoti dažais uždažytus veidrodėlius, kuriuos reikėjo nuvalyti, bet, kaip jau buvo nurodyta ankstesnėje nutarties dalyje aptariant I. G. kaltę patvirtinančius įrodymus, E. Č. pripažino, kad šifruotų pokalbių metu psichotropine medžiaga apdorotas tabakas buvo įvardijamas rusišku žodžiu „nesąmonė“ („huinia“). Ankstesnėje nutarties dalyje taip pat buvo nurodyta, kad toks tabakas buvo gaminamas jį apipurškiant psichotropine medžiaga, galimai naudojant acetoną. Be to, užfiksuota E. Č. žinutė nenustatytam asmeniui, kuria pranešama, jog „už valandos bus“ (2018 m. rugpjūčio 23 d., 22.40 val., žinutė Nr. 3067 (t. 3, b. l. 27)). Pažymėtina ir tai, kad iš karto po to, kai E. Č. nuvyko pas motiną gaminti „chimkės“, užfiksuota E. Č. nenustatytam asmeniui išsiųsta žinutė su pasiūlymu „pliasnut“ (2018 m. rugpjūčio 24 d., 00.19 val., žinutė Nr. 3084 (t. 3, b. l. 28)). Kaip duodamas parodymus paaiškino E. Č., pasiūlymas „pliasnut“ reiškia pasiūlymą pavartoti su psichotropine medžiaga sumaišyto tabako. Nurodytų aplinkybių pakanka padaryti išvadą, jog E. Č. su psichotropine medžiaga sumaišytą tabaką ruošė ne tik sau vartoti, bet ir siūlė kitiems asmenims jį išbandyti ir (ar) įsigyti. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti asmenų, įsigijusių iš E. Č. būtent su psichotropine medžiaga sumaišyto tabako, kadangi BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja kiekvienu atveju nustatyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo fakto, todėl veikai kvalifikuoti pagal šį straipsnį pakanka, kad byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtintų tokį tikslą buvus.

30. Nagrinėjamam klausimui reikšmingos ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Kratos pas E. Č. metu buvo paimta net 90 vnt. užspaudžiamų skaidrių polietileninių maišelių bei svarstyklės, ant kurių rasta narkotinių medžiagų – kokaino, kanapių, taip pat psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų 5-fluoro-ADB (metil (S)-2-(1-(5-fluorpentil)-1H-indazol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato) ir AB-CHMINACA (N-[(1S)-1-(aminokarbonil)-2-metilpropil]-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamido) pėdsakų. Šios priemonės paprastai naudojamos parduodamoms narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms sverti ir pakuoti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pas E. Č. iš viso rasta 48,1373 g tabako, į kurį buvo pridėta 0,6870 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AB-CHMINACA. Nuteistasis E. Č. tvirtino, kad per dieną suvartoja 5–10 g tokio tabako. Taigi, kratos metu rastas kiekis 5–10 kartų viršijo įprastai nuteistojo per dieną suvartojamos tokios medžiagos kiekį.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog E. Č. psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą AB-CHMINACA – laikė ne tik sau vartoti, bet ir turėdamas tikslą platinti. Atsižvelgiant į tai, E. Č. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kadangi jo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymiai.

Dėl bausmių

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad skirdamas nuteistiesiems I. G. ir E. Č. bausmes, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.

34. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

35. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė, to paties straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

36. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam I. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas 10 metų ir 6 mėnesiams, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Nuteistajam E. Č. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams.

37. Nuteistojo I. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę I. G. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad I. G. nuteistas už vieną labai sunkų ir vieną sunkų, baigtus, tyčinius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bet buvo išplatinta tik maža dalis psichotropinių medžiagų. I. G. anksčiau teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, išsiskyręs, turi mažametį vaiką.

38. Nuteistojo E. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pripažinti nėra pagrindo, nes E. Č. neigė disponavęs dalimi psichotropinės medžiagos turėdamas tikslą ją platinti. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors E. Č. nuteistas už vieną sunkų ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bet skiriant bausmę įvertinta tai, kad draudžiamos medžiagos į apyvartą nepateko. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. Č. yra baustas administracine tvarka, anksčiau teistas 5 kartus, taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistasis šiuo metu nedirba, bet yra registruotas Užimtumo tarnyboje, yra išsiskyręs, turi mažametį vaiką.

39. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir sušvelninti nuteistiesiems I. G. ir E. Č. paskirtų bausmių. Nuteistieji ir jų gynėjai nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios sudarytų pagrindą kitaip išspręsti bausmių nuteistiesiems skyrimo klausimą. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad E. Č. turi tvirtus socialinius ryšius, rūpinasi mažamete dukterimi. Tačiau apklausiama teisme buvusi nuteistojo sutuoktinė A. Č. parodė, jog E. Č. beveik neskirdavo laiko dukrai, mažai prisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo, todėl vien mažamečio vaiko turėjimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, rodanti išskirtinai mažesnį nuteistojo pavojingumą. Skunde nurodyta aplinkybė, kad E. Č. gydosi nuo narkotinių medžiagų priklausomybės, rodo teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, bet nesudaro pagrindo paskirti jam dar švelnesnės bausmės.

40. Nuteistajam I. G. pagal BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalis paskirtos nežymiai už sankcijose numatytos bausmės minimumą didesnės laisvės atėmimo bausmės, taip pat paskirta galutinė subendrinta bausmė, tik nežymiai viršijanti už griežčiausią iš nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų numatytą minimalią bausmės ribą, bei nuteistajam E. Č. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bauda, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta nežymiai už sankcijoje numatytos bausmės minimumą didesnė laisvės atėmimo bausmė, taip pat galutinė subendrinta bausmė neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, užtikrina bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą ir negali būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos. Atsižvelgiant į tai, nuteistiesiems I. G. ir E. Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės paliekamos nepakeistos.

41. Byloje nėra nustatyta sąlygų, kurios sudarytų pagrindą taikyti BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei paskirti nuteistiesiems švelnesnes bausmes. Taip pat byloje nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, lemiančiu išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Byloje nėra duomenų apie tokias aplinkybes, kuriomis remiantis nuteistųjų asmenybės ar jų padarytos veikos būtų vertinamos kaip išimtinai mažiau pavojingos. Nuteistojo E. Č. gynėjo skunde akcentuojamos šeiminio ir darbinio pobūdžio aplinkybės nėra niekuo išskirtinės ir yra būdingos daugeliui nuteistųjų. Skunde nepagrįstai prašoma atsižvelgti ir į tai, kad E. Č. buvo laikomas suimtas 10 mėnesių. Ši aplinkybė nekeičia nei nuteistojo asmenybės, nei jo padarytų nusikaltimų pavojingumo vertinimo. Be to, laikas, kurį E. Č. praleido suimtas, įskaitytas į skundžiamu nuosprendžiu E. Č. paskirtą bausmę.

42. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

43. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, paskyręs nuteistiesiems terminuotas laisvės atėmimo bausmes, nustatė, kad jos turi būti atliekamos pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžio pašalinant dalį, kuria nuspręsta I. G. ir E. Č. laisvės atėmimo bausmes skirti atlikti pataisos namuose. Nuteistuosius I. G. ir E. Č. į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistųjų asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistųjų sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. G. (I. G.) gynėjo advokato Arvydo Montrimo ir nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) apeliacinius skundus atmesti.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2020 liepos 7 d. nuosprendį, pašalinant nuorodą dėl bausmės atlikimo įstaigos.