Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Vanago, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. (toliau – ir apeliantas, ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK): 259 straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu, 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų areštu, 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir skirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmės sumažinta trečdaliu ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo Ž. B. sulaikymo dienos, į paskirtą bausmę įskaitytas Ž. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 23 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), dalį kurių pardavė, o kitą dalį neteisėtai laikė neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 22 d., 12.50 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, į skolą už 3 000 Eur, neteisėtai įgijo, ne mažiau kaip 417,357 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 12,3 % iki 13,2 %, iš kurių dalį, o būtent 19,361 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,3 %, 2019 m. lapkričio 22 d., apie 12.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), į skolą už 160 Eur, pardavė A. D., o kitą dalį 397,996 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 12,7 % iki 13,2 %, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė pas save, atitinkamai 8,626 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,7 %, laikė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje pakabinamoje spintelėje esančioje dėžutėje, kol šios narkotinės medžiagos 2019 lapkričio 22 d., apie 16.45 val., kratos metu buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų, bei 389,370 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,2 %, laikė jo naudojamame automobilyje Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčiame adresu (duomenys neskelbtini), kol 2019 lapkričio 22 d., apie 17.35 val., šios narkotinės medžiagos kratos metu buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

2. Be to, Ž. B. nuteistas už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o būtent: tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 22 d., 16.45 val., (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,390 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,5 %, kurias neturėdamas tikslo parduoti ar kitais platinti, neteisėtai atgabeno į savo namus adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė virtuvėje spintelės viršutiniame stalčiuje esančioje dėžutėje, kol 2019 lapkričio 22 d., apie 16.45 val., šios narkotinės medžiagos kratos metu buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nusikalstamų veikų įrodytumo, tačiau prašo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat kelia klausimą dėl nutinkamo nusikalstamų veikų teisinio kvalifikavimo.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

10. Pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintos faktinės bylos aplinkybės, kurios apeliaciniu skundu neginčijamos, patvirtina tai, kad Ž. B. iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – ne mažiau kaip 417,357 g, t. y. didelį kiekį, kanapių antžeminių dalių, kurias laikė savo namuose ir kurių dalį (19,361 g) į skolą už 160 Eur pardavė nuteistajam A. D., o kitą įgytų narkotinių medžiagų dalį laikė savo namuose virtuvės spintelėje esančioje dėžutėje ir naudojamame automobilyje Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. ketindamas šias narkotines medžiagas pats suvartoti. Taip pat, byloje nustatyta ir tai, kad Ž. B. iš nenustatyto asmens įgijo ir gabeno nedidelį kiekį – 0,390 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė savo namuose virtuvės spintelėje esančioje dėžutėje (atskirai nuo prieš tai aptartų narkotinių medžiagų, kurias įsigijo kitu metu), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

11. Pagal šias byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas Ž. B. veiksmus visiškai teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1, 2 dalis. Pažymėtina, kad BK 259 ir 260 straipsniuose nurodyti alternatyvūs nusikalstamų veikų padarymo veiksmai ir nusikalstama veika laikoma baigta, kai atliekamas bent vienas iš jų. Akivaizdu, kad Ž. B. tyčia įgyti iš dviejų atskirų šaltinių narkotines medžiagas nebuvo vieninga, t. y. tyčia įsigyti ir laikyti nedidelį kiekį nors ir tos pačios rūšies narkotinių medžiagų jam kilo po to, kai jis jau buvo įgijęs ir jau laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, todėl šios jo atskiros baigtos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos atitinkamai pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė ir tai, jog Ž. B. įgijus ir laikant šias narkotines medžiagas savo reikmėms, t. y. neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, jam susiformavo nauja tyčia – dalį narkotinių medžiagų parduoti į skolą A. D., ką jis ir padarė, ir ši Ž. B. veika atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas Ž. B. nusikalstamas veikas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

12. Taip pat nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne kaip narkotinės medžiagos pardavimas A. D. (BK 260 straipsnio 1 dalis), bet kaip padėjimas jam įsigyti kanapių (BK 264 straipsnio 1 dalis).

13. Padėjimu įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikomi tokie kaltininko veiksmai, kuriais jis sudaro ar palengvina sąlygas kitam asmeniui įsigyti šių medžiagų, pats šiomis medžiagomis nedisponuodamas. Tai gali būti receptų klastojimas, patarimų ir nurodymų davimas, informacijos, kur gauti šių medžiagų, su kuo susisiekti, teikimas, supažindinimas su platintoju, pavežimas iki platinimo vietos ir pan.

14. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad Ž. B. neabejotinai disponavo narkotinėmis medžiagomis, kurių dalį perleido (pardavė į skolą) A. D., todėl jo padaryti veiksmai neturi nusikaltimo, numatyto BK 264 straipsnio 1 dalyje požymių, nes jis ne sudarė ar palengvino sąlygas A. D. įsigyti narkotinę medžiagą, o pats tiesiogiai šią medžiagą jam pardavė, t. y. apelianto veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymiai, o aplinkybė kad pats A. D. iniciavo kanapių įsigijimą, veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

15. Apeliacinio skundo teiginys, kad byloje yra pagrindas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti Ž. B. švelnesnę bausmę, yra nepagrįstas.

16. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016 ir kt.).

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, jame nurodytus motyvus dėl bausmės Ž. B. paskyrimo, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalį – tinkamai pritaikė ir padarė teisingas išvadas. Teismas išdėstė aiškius, bylos duomenimis pagrįstus ir išsamius motyvus, kodėl nėra išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas išvadai, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas Ž. B. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

18. Ž. B. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą iš esmės grindžia teigiamomis jo asmenybę ir jo socialinę padėtį apibūdinančiomis aplinkybėmis. Tačiau pažymėtina, kad vien jomis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo grįsti negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos veikos pavojingumą. Kita vertus, bylos duomenimis, nuteistojo Ž. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra vien tik teigiamos. Priešingai – nors Ž. B. dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau praeityje jis baustas administracine tvarka. Be to, nors byloje nustatyta, kad Ž. B. nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, iniciatorius ar organizatorius, t. y. dėl narkotinės medžiagos įgijimo į jį kreipėsi pats A. D., tačiau šiuo atveju negalima teigti, jog nuteistojo nusikaltimas buvo atsitiktinis, spontaniškas, kadangi iš A. D. parodymų matyti, jog narkotines medžiagas iš nuteistojo jis įsigijo ne pirmą kartą. Svarbu ir tai, jog nuteistojo išplatintas narkotinės medžiagos kiekis (19,361 g) neleidžia teigti, kad Ž. B. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, nepasižymi dideliu pavojingumu. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad apeliantas gyvena su sugyventine, kuri šiuo metu yra nėščia ir kuri apeliacinės instancijos teismui pateikė tai patvirtinantį dokumentą, taip pat nedaro Ž. B. ir jo padarytų veikų mažiau pavojingais, o Ž. B. nurodoma aplinkybė, kad jis stengiasi atsikratyti priklausomybės narkotinėms medžiagoms, atsižvelgiant į tai, kad jis narkotines medžiagas platino, jokios reikšmės bausmės rūšiai ir dydžiui neturi.

19. Nors, kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, disponuodamas psichotropinėmis medžiagomis, jis nesiekė turtinės naudos, t. y. pardavė A. D. kanapes už jų įsigijimo kainą, tačiau pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija, be kita ko, apima neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą ne tik jas parduoti, bet ir kitaip platinti (pvz. dovanoti), todėl tai, kad kaltininkas už šių medžiagų platinimą negauna piniginio atlygio, veikos teisinio vertinimo nekeičia ir veikos pavojingumo nemažina. Nors konkrečios aplinkybės dėl nusikalstamos veikos tikslo turi reikšmės parenkant bausmę, tačiau šiuo atveju jos gali būti įvertintos paskiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribas bei vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

20. Taigi, aptartos ir byloje nustatytos nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskyrė minimalią šio straipsnio sankcijoje vienintelę numatytą laisvės atėmimo bausmę, ją apėmimo būdu subendrino su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalį. Ši bausmė tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai), yra teisinga, jos negalima laikyti aiškiai per griežta, todėl, remiantis apeliacinio skundo argumentais, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

21. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog Ž. B. nuosprendžiu paskirtą bausmę turi atlikti pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina iš nuosprendžio pašalinant nuorodą į bausmės atlikimo vietą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį, iš jo rezoliucinės dalis pašalinant nuorodą dėl bausmės atlikimo įstaigos.