- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-199-531/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40686-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- M. L., A. G.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir M. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikotarpis išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. (dvi paros).
Taip pat minėtu nuosprendžiu buvo nuteistas A. G., o K. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. L. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas – kanapes, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kurių dalį 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančioje aikštelėje, t.y. 8,239 g. kanapių (antžeminės dalys) pardavė K.Ž., o dalį kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,934 g. (^-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,6 %), laikė pas save, iki kol tą pačią dieną, apie 20.25 val., jas rado ir paėmė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Nuteistasis M. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 75 straipsnį, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti teismo nustatytam terminui bei paskirti įpareigojimus, arba skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visas bylos aplinkybes ir todėl jam netaikė bausmės vykdymo atidėjimo. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Pripažįsta, kad turėjo priklausomybę narkotikams (kanapėms) ir tai įtakojo nusikaltimo padarymą. Teigia, kad po nusikalstamos veikos padarymo padarė išvadas dėl savo elgesio bei piktnaudžiavimo narkotikais ir nutarė visiškai jų nevartoti. Dėl šios savo problemos kreipėsi į gydymo įstaigą ir iki šiol ambulatoriškai gydosi. Nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra vartojęs. Nors praeityje yra teistas 3 kartus, tačiau po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo jis jokių naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, todėl mano, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės jam padarė teigiamą įtaką. Pažymi, kad nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. dirba (duomenys neskelbtini), turi sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), jo išlaikymui kiekvieną mėnesį moka po 150 Eur. Teigia, jog nors sūnus gyvena su motina, tačiau yra stipriai prie jo prisirišęs. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ribos elgesį ir kartu turės auklėjamąjį bei pataisomąjį poveikį. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas paskatintų jį ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat išlaikyti stiprius socialinius ryšius su nepilnamečiu sūnumi, visuomene ir darbine aplinka, bei dirbti ir būti naudingam visuomenei.
Atsiliepimas
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra (Anykščiai) atsiliepime į M. L. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad M. L. pripažintas kaltu padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, todėl BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos. Skirdamas bausmę, teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, įvertino visas kitas aplinkybes ir M. L. pagrįstai paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui artimą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, sutinkamai su BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino 1/3 dalimi.
4. Teismo posėdyje nuteistasis M. L. teigė, kad po įvykio pakeitė savo mąstymą, nebevartoja narkotikų, leidžia laiką su vaiku, prašo švelninti bausmę. Jo gynėjas advokatas nurodė, kad palaiko prokurorės atsiliepimo argumentus, jog nėra teisinio pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau prašo tenkinti apeliacinio skundo dalį dėl bausmės švelninimo. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas M. L. skundžia nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.
7. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, M. L. už šios nusikalstamos veikos padarymą skyrė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino 1/3 dalimi, ir jam paskyrė laisvės atėmimą 1 metams ir 8 mėnesiams.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą M. L. teisingai parinko ir paskyrė bausmę, nustatė jos dydį bei sumažino ją 1/3 dalimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.
9. Nagrinėjamu atveju M. L. padarė baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Nusikalstama veika sunkių ar nepataisomų padarinių kitiems asmenims nesukėlė, nes buvo užkardyta. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Taigi, M. L. buvo teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Administracine tvarka baustas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, kas paneigia M. L. apeliacinio skundo teiginį, jog jis nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra vartojęs. Šiuo metu jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą. 2019 m. spalio 22 d. lankėsi pas psichiatrą dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo. Kaip nurodoma 2020 m. gegužės 27 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), M. L. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Iš byloje esančios Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad M. L., atlikdamas jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, darė pažeidimus, nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų. Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus įmanoma pasiekti M. L. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra nežymiai didesnis nei minimalus.
10. Pažeidimų sumažinant M. L. paskirtą bausmę 1/3 dalimi nėra padaryta. Paskirta bausmė nelaikytina per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl ko apeliantui turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė, byloje nenustatyta. Šios teismo išvados nekeičia ir tokie M. L. apeliacinio skundo teiginiai, jog jis po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikaltimų nepadarė. Taip pat tai, kad jis pripažįsta, jog turėjo priklausomybę narkotikams (kanapėms), dėl šios savo problemos kreipėsi į gydymo įstaigą, ir iki šiol ambulatoriškai gydosi, nors nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Bylos duomenimis, jis priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė.
11. Pažymėtina, kad M. L. yra nuteistas už sunkaus, BK XXXVII skyriuje įtvirtinto, nusikaltimo padarymą, todėl jam pagal galiojančias BK 75 straipsnio nuostatas, negali būti taikomas nei visiškas, nei dalinis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.
12. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė M. L. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau neatkreipė dėmesio, kad tokią teismo pareigą nustačiusi BK 50 straipsnio 3 dalis 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) buvo panaikinta. Esant šiaip aplinkybei, skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su nurodymu M. L. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, yra šalintina.
13. 2020 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad M. L. teisinės pagalbos išlaidos sudaro 136,62 Eur ir jos turi būti priteistos valstybės naudai. Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. Šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas priteisti iš M. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.
Pašalinti iš Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nurodymą M. L. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.