- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- 2-21-743/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01229-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Advokatai
- Antanas Pliauga
- Kategorijos
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Antanui Pliaugai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo L. Z. su atsakovu Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėl neturtinės žalos atlyginimo padarytos neteisėtais veiksmais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslinęs reikalavimus prašo pripažinti pažeistas teises ir atlyginti 5 000 Lt neturtinę žalą (t. 1, b. l. 53-58).
Ieškovas reikalavimą grindžia šiais argumentais: 1) Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė, surašydama 2012 m. balandžio 10 kaltinamąjį aktą (16-ajame lape) nurodė, kad jis grįžo iš laikinojo sulaikymo, nors ieškovas tuo metu buvo neteisėtame suėmime; kaltinamajame akte nurodė, kad jis į kompiuterį įdėjo pornografinio turinio dalykų, nors žinojo, kad kompiuteris priklauso ne jam; neapklausė jo liudytojų ir tinkamai netyrė aplinkybių, kai jis sugrįžo į butą iš neteisėto suėmimo 2011 m. gegužės 20 d.; 2) Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė sistemingai varžė jo teisę gauti baudžiamosios bylos kopijos, dėl ko Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d., 2012 m. sausio 3 d., 2012 m. sausio 26 d. ir 2012 m. balandžio 3 d. nutartimis šie prokurorės nutarimai iš dalies panaikinti ir ji įpareigota pateikti baudžiamosios bylos kopijas (t. 1, b. l. 174,175).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutinka. Atsikirtimus grindžia tuo, kad kaltinamojo akto turinys yra nustatytas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnyje, prokuroras, būdamas savarankiška pocesinė figūra susitemino baudžiamosios bylos medžiagą laikydamasis šio straipsnio reikalavimų, teismas, gavęs baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, jokių kaltinamojo akto trūkumų nenustatė, priėmė nuosprendį, todėl sprendžia, kad prokurorė tinkamai vykdė BPK reikalavimus. Dėl prokurorės neteisėtų veiksmų neleidžiant ieškovui susipažinti su bylos medžiaga pažymėjo, kad prokurorė rėmėsi BPK 181 straipsnyje įtvirtinta norma, draudžiančia daryti bet kokias kopijas iš šio pobūdžio baudžiamųjų bylų, todėl ieškovo prašymų netenkino. Vien tai, kad teismas sprendė, kad kopijų negalima daryti tik iš konkrečių dokumentų, kuriuose yra šio pobūdžio informacija, nėra pagrindas konstatuoti, kad prokurorė veikė neteisėtai. Nurodo, kad ieškovas neįrodė ir patirtos neturtinės žalos. Prašo ieškinį atmesti (t. 1, b. l. 175,176).
Liudytoja R. B. patvirtino, kad ji kontroliavo ikiteisminį tyrimą Nr. 61-1-00319-10 ir surašė kaltinamąjį aktą, kur ieškovas kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnyje, 309 straipsnio 2,4 dalyse, 235 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamaje akte nurodė apibendrintus bylos duomenis. Dėl ieškovo prašymų gauti baudžiamosios bylos kopijas paaiškino, kad ji, taikydama BPK 181 straipsnio 6 dalį, sprendė, kad ši norma draudžia daryti bet kokias kopijas iš tokio pobūdžio bylų, todėl ieškovo prašymai gauti kopijas buvo atmetami (t. 1, b. l. 176,177).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-00319-10 dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 153 straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo metu L. Z. pateikti kaltinimai pagal BK 153 straipsnį, 309 straipsnio 2,4 dalis, 235 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir 2012 m. balandžio 10 d., surašius kaltinamąją aktą, byla nagrinėjimui perduota Jurbarko rajono apylinkės teismui, išnagrinėta, nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamojo akto trūkumai nekonstatuoti. Ikiteisminio tyrimo metu prokurorė nepagrįstai 2011 m. spalio 18 d., 2011 m. lapkričio 10 d., 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2012 m. kovo 5 d. nutarimais atsisakė pateikti ieškovo prašomos medžiagos kopijas. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Iš kaltinamojo akto matyti, kad jis surašytas 2012 m. balandžio 10 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 61-1-00319-10, kurioje L. Z. pateikti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį, 309 straipsnio 2,4 dalis, 235 straipsnį; kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnyje (16-asis lapas), nurodyta, kad L. Z. parodė, kad 2011 m. gegužės 20 d. apie 20.20 val. grįžo namo po to, kai buvo paleistas iš laikino sulaikymo; duota nuoroda į ikiteisminio tyrimo medžiagą – t. 2, b. l. 86,119); (t. 1, b. l. 4-7; b. l. 110-130).
2011 m. spalio 7 d. prašymu ieškovas prašė pateikti 2011 m. kovo 24 d. policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų kopijas (t. 1, b. l. 59); 2011 m. spalio 18 d. nutarimu prokurorė L. Z. prašymą atmetė, nurodė, kad prašomi pateikti dokumentai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga, o BPK 181 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatyta, kad susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu draudžiama daryti kopijas, kai duomenys yra dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o BK 153 straipsnyje numatyta veika, kuria įtariamas L. Z., yra priskirta nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (t. 1, b. l. 60); 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja L. Z. skundą patenkino iš dalies, įpareigojo prokurorę pateikti pareiškėjui 2011 m. kovo 24 d. policijos pareigūnų (V. B., O. T., T. V.) tarnybinių pranešimų kopijas, nes sprendė, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra duomenų apie nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (t. 1, b. l. 61); 2011 m. lapkričio 21 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. prašymais L. Z. pakartotinai reikalavo šias kopijas pateikti (t. 1, b. l. 62,63).
2011 m. lapkričio 10 d. nutarimu prokurorė atmetė L. Z. prašymą pateikti dokumentų, išvardintų 2011 m. rugsėjo 26 d. dalies bylos medžiagos pateikimo susipažinti protokole, kopijas; nutarime nurodė, kad BPK 181 straipsnio 6 dalies 1,3 punktai draudžia daryti kopijas medžiagos, kuriose yra duomenys apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusius bei dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui; ikiteisminio tyrimo medžiagoje nukentėjusiais pripažinti trys mažamečiai asmenys, L. Z. įtariamas nusikalstama veika, numatyta BK 153 straipsnyje, o prašomuose dokumentuose yra duomenys apie nukentėjusius mažamečius (t. 2, b. l. 9); 2011 m. sausio 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi L. Z. skundą patenkino iš dalies, panaikino 2011 m. lapkričio 10 d. prokurorės nutarimo dalį, kuria atsisakyta pateikti jam bylos medžiagos kopijas, nurodė, kad jo prašomoje bylos medžiagoje nėra duomenų, nurodytų BPK 181 straipsnio 6 dalyje ir įpareigojo prokurorę šią medžiagą pateikti (nutartyje be kitų dokumentų, nurodyta pateikti ir 2011 m. kovo 24 d. O. T., V. B. ir T. V. tarnybinių pranešimų kopijas) (t. 1, b. l. 64,65); 2012 m. sausio 15 d. skundu L. Z. skundėsi dėl nevykdomų nutarčių pateikti kopijas (t. 1, b. l. 67).
2011 m. gruodžio 12 d. nutarimu prokurorė atmetė L. Z. prašymą, kuriuo jis prašė pateikti jam V. Ž. pateiktą medžiagą dėl kardomosios priemonės pratęsimo; nutarime nurodyta, kad nutarties klausimas jau išnagrinėtas Kauno apygardos teisme, pareiškėjo skundas atmestas, todėl pakartotinai nesvarstytinas (t. 2, b. l. 10); 2012 m. sausio 26 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja L. Z. skundą patenkino iš dalies, panaikino prokurorės 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pateikti pareiškėjui 2011 m. vasario 11 d. V. Ž. pareiškimo kopiją dėl kardomosios priemonės pratęsimo, įpareigojo šią kopiją pateikti (t. 1, b. l. 68); 2012 m. vasario 29 d. raštu L. Z. skundėsi dėl šios kopijos nepateikimo (t. 1, b. l. 66).
2012 m. vasario 23 d. L. Z. kreipėsi dėl E. D. paaiškinimo kopijų pateikimo (t. 1, b. l. 69); 2012 m. kovo 5 d. nutarimu prokurorė atmetė pareiškėjo prašymą, nurodė, kad dokumento kopijos negali būti pateikiamos, nes yra duomenys apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusius, dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, be to, tai gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui (t. 1, b. l. 70; t. 2, b. l. 17); 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jį iš dalies patenkino ir 2012 m. kovo 5 d. prokurorės nutarimą dalyje dėl E. D. paaiškinimo ir kitų procesinių dokumentų kopijų nepateikimo panaikino, įpareigojo prokurorę šias kopijas pareiškėjui pateikti (t. 1, b. l. 71).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2001 m. gegužės 20 d. iš L. Z. priimtas pareiškimas, kuriame nurodyta: pareiškėjas pareiškė, kad 2011 m. gegužės 20 d. apie 20.20 val. jis sugrįžo namo, kai buvo paleistas iš laikino sulaikymo; po protokolu-pareiškimu įrašytas patikslinimas: grįžau iš suėmimo, kuris pripažintas neteisėtu (t. 1, b. l. 147, 168,169).
Lydraščiai patvirtina, kad pareiškėjas informuotas dėl jo skundų išnagrinėjimo rezultatų, jų apskundimo tvarkos, taip pat kopijų gavimo tvarkos (t. 2, b. l. 11-15,18-21).
Baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų apskaitos žurnalas patvirtina, kad L. Z. kopijos įteiktos 2012 m. sausio 12, 18 d. bei 2012 m. gegužės 29 d. (t. 2, b. l. 22-25).
Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010.). Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008).
Pasisakant dėl pirmajame punkte ieškovo nurodytų prokurorės padarytų pažeidimų surašant kaltinamąjį aktą, pažymėtina, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką (BPK 23 straipsnis). Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyks baudžiamosios bylos bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Kaltinamasis aktas – prokuroro kaip vienos iš šalių procese užimama pozicija. Pažymėtina ir tai, prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo (Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Natūralu, kad prokuroro pozicija kaltinamajame akte įvertinant ikiteisminio tyrimo medžiagą su kaltinamojo pozicija gali nesutapti, būtent todėl bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), nes kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus ar ginčyti kitos šalies argumentus. Šio teisinio reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad kaltinamojo akto turinys yra prokuroro prerogatyva, kuri saistoma BPK 219 straipsnyje įvirtintais kaltinamajam aktui keliamais reikalavimais. Duomenys apie šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą patvirtina, kad kaltinamojo akto turinio trūkumai, trukdantys nagrinėti teismui bylą, nekonstatuoti (t. 2, b. l. 40-42). Įvertinus kaltinamojo akto turinį (t. 1, b. l. 110-130) spręstina, kad nėra argumentų pripažinti, kad prokurorė surašydama šį kaltinamąjį aktą pažeidė įstatymų reikalavimus. Ieškovo argumentas, kad prokurorė netiksliai nurodė kaltinamajame akte aprašydama jo 2011 m. gegužės 20 d. pateikto protokolo-pareiškimo turinį (t. 1, b. l. 125), nėra pakankamas pagrindas konstatuoti prokuroro veiksmų neteisėtumą: tai, kad ieškovas buvo neteisėtai suimtas pripažinta teismo sprendimu (t. 1, b. l. 11-16), jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas; prokurorė, pateikdama surinktų duomenų vertinimą dėl ieškovui pateiktos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, protokolu-pareiškimu įrodinėjo aplinkybę, kad juo ieškovas pranešė apie nebūtą nusikaltimą, nes nurodė apie įsilaužimą į jo butą ir daiktų pagrobimą, todėl ta aplinkybė, ar ieškovas buvo laikinai sulaikytas ar suimtas nėra esminė. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamuoju aktu nėra konstatuojamas asmens kaltumas ar jo nekaltumas, tai sprendžiama teismo priimtu procesiniu dokumentu – nuosprendžiu. Įrodymų apie tai, kad prokurorė neteisėtai neapklausė ieškovo liudytojų ir tinkamai netyrė aplinkybių, kai jis sugrįžo į butą iš neteisėto suėmimo 2011 m. gegužės 20 d., ieškovas nepateikė, o prokurorės kaltinamajame akte išsakytos pozicijos vertinimas yra ieškovo teisė, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus prokurorės veiksmus.
Įvertinus tai, ieškovo ieškinys dėl neteisėtų prokurorės veiksmų surašant kaltinamąjį aktą atmestinas, nes neįrodytas (CPK 178 straipsnio 1 dalis). Neįrodžius neteisėtų prokurorės veiksmų, nėra pagrindo svarstyti kitas dvi sąlygas būtinas valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti (neteisėtais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį).
Pasisakant dėl antrajame punkte ieškovo nurodytų prokurorės padarytų pažeidimų - 2011 m. spalio 18 d., 2011 m. lapkričio 10 d., 2011 m. gruodžio 12 d. ir 2012 m. kovo 5 d. nutarimais atsisakant patenkinti ieškovo prašymus dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų pateikimo, pažymėtina, kad remiantis BPK 181 straipsnio 1 dalimi įtariamasis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, o susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas. Atsisakydamas leisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, prokuroras privalo surašyti motyvuotą nutarimą. Iš prokurorės nutarimų (t. 1, b. l. 60,70; t. 2, b. l. 9,10), matyti, kad atsisakydama, patenkinti L. Z. prašymus gauti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, prokurorė nutarimuose nurodė tik įstatymo nuostatą - BPK 181 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą draudimą, ribojantį tokią kaltinamojo teisę, tačiau nemotyvavo, kodėl ieškovo prašomi duomenys atitiko BPK 181 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą draudimą. Nors apklausta teismo posėdyje nurodė, kad šią normą interpretavo kaip besąlyginį draudimą daryti bet kokių dokumentų kopijas, jeigu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl BPK 181 straipsnio 6 dalyje įvardintų veikų, tačiau 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikinus 2011 m. spalio 18 d. prokurorės nutarimą kaip neteisėtą (t. 1, b. l. 61) ir nurodžius, kad dokumentų kopijos, kuriose nėra duomenų, nurodytų BPK 181 straipsnio 6 dalyje, privalo būti pateiktos, į šiuos teismo išsakytus argumentus neatsižvelgė, tais pačiais argumentais priimti ir 2011 m. lapkričio 10 d., 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2012 m. kovo 5 d. nutarimai, kuriais atsisakyta pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas; nutarimuose nepateikta jokių motyvų dėl kaip nors kitaip aiškinamos šios teisės normos, be įstatymo nuostatų, perkeltų iš BPK, jokie motyvai nenurodyti. Visi nutarimai šioje dalyje panaikinti juos apskundus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 61,64,68,71). Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas, tačiau privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų (Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus tai, pripažintina, kad nemotyvuodama 2011 m. spalio 18 d., 2011 m. lapkričio 10 d., 2011 m. gruodžio 12 d. ir 2012 m. kovo 5 d. priimamų nutarimų, atsisakydama patenkinti ieškovo teikiamus prašymus remdamasi tik deklaratyviomis įstatymo nuostatomis, taip trukdydama realizuoti įtariamojo teisę gauti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, įtvirtintą BPK 181 straipsnio 1 dalyje (jas ieškovas gavo tik 2012 m. sausio, gegužės mėnesį) (t. 2, b. l. 25), neatsižvelgdama į įsiteisėjusia teismo nutartimi pateiktą BPK 181 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos aiškinimą ir nepateikdama tokį aiškinimą paneigiančių argumentų ir atsisakydamas patenkinti ieškovo prašymus, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), o tokie pareigūnų veiksmai (neveikimas) teismų praktikoje pripažįstami neteisėtais ir atitinkančiais vieną iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-7-375/2011). Todėl pripažintina, kad 2011 m. spalio 18 d., 2011 m. lapkričio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2012 m. kovo 5 d. nutarimais, atsisakydama pateikti ieškovui jo prašomos medžiagos kopijas, prokurorė veikė neteisėtai, todėl spręstina, ar šiais prokurorės veiksmais padaryta žala ieškovui ir ar tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Motyvuodamas neturinę žalą ieškovas nurodo, kad tokie prokurorės veiksmai, sukėlė nepatogumus, ribojo jo teises, vertė gaišti laiką teisių gynimui. Pagal bendrąjį principą neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nereiškia, kad esant nustatytiems neteisėtiems veiksmams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos padarymo ir jos dydžio įrodinėjimas yra ieškovo pareiga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, kad neturtine žala nelaikytinas toks poveikis, kuris nesukelia daugkartinių ar ilgalaikių išgyvenimų arba nesudaro kliūčių, kurios yra sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-337/2006). Tai reiškia, kad nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, o pačius padarinius, kurie pasireiškia sukrėtimais, išgyvenimais ir nepatogumais. Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad ieškovo kaip neturinė žala dėl neteisėtų prokurorės veiksmų įvardinti nepatogumai dėl sugaišto laiko, reikiamo dokumento gavimas vėliau nei norėjo, negali būti pripažįstami neturine žala, nes iš esmės tai yra savo teisių įgyvendinimas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, kuris visada sukelia tam tikrus nepatogumus ir rūpesčius, verčia gaišti laiką, o ne išgyvenimai ir nepatogumai, kurie turėtų būti vertinami kaip neturtinė žala. Nors ieškovas pridėjo medicininį pažymėjimą apie jam diagnozuotas ligas bei vaistinės kvitus, patvirtinančius vaistų įsigijimą, tačiau iš jų matyti, kad jis gydosi lėtines ligas, tačiau neįrodė, kad šios ligos yra neteisėtų prokurorės veiksmų pasekmė (t. 1, b. l. 83,85). BPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė apskųsti prokuroro sprendimą tam ir skirta, kad kiekvienas proceso dalyvis galėtų apginti pažeidžiamas jo teises ir išvengti žalos atitinkamiems jo interesams, o valstybė tokiu būdu užtikrina operatyvų pažeistų teisių atkūrimą. Šiuo atveju nepagrįsti prokurorės nutarimai buvo panaikinti, o pažeista ieškovo teisė - apginta. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, spręstina, jog ieškovo teisių pažeidimo pripažinimas yra pakankamas jo pažeistų teisių gynimo būdas ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, o neturtinės žalos atlyginimas už šių teisių pažeidimą nepriteistinas (CK 6.250 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-465/2010, nutartis Nr. 3K-3-2/2012 mutatis mutandis Villa c. Italie, no. 19675/06, Hajibeyli v. Azerbaijan, no. 16528/05, Földes and Földesné Hajlik v. Hungary, no. 41463/02).
Nors ieškovas reikšdamas ieškinį jame nurodė, kad prašo pripažinti jo pažeistas teises ir priteisti neturtinę žalą, tačiau iš ieškinio turinio, ieškovo paaiškinimų spręstina, kad jis įrodinėja neteisėtus prokurorės veiksmus, dėl kurių atsirado neturtinė žala. Kadangi pareigūno veiksmų neteisėtumas yra viena iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, o nenustačius visų trijų sąlygų šiais atsakomybei kilti, ieškovo ieškinys atmetamas, o ne iš dalies tenkinamas.
Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad ieškovas remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu atleitsas nuo bylinėjimosi išlaidų, išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą bei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Ieškovo L. Z. ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.