Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1384-657/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-22Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-18
Bylos Nr.
2A-1384-657/2013
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01229-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė (pran.)
Ieškovas
L. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Civilinė byla Nr. 2A-1384-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01229-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.1.; 44.2.; 44.2.4.2.; 44.5.2.17.; 121.14.; 121.18.; 121.21.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Rūtos Palubinskaitės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. Z. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-742/2013 pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. Z. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti pažeistas teises ir atlyginti 5000,00 Lt neturtinę žalą (T.1, b.l. 53-58). Nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė, surašydama 2012 m. balandžio 10 kaltinamąjį aktą (16-ajame lape) nurodė, kad jis grįžo iš laikinojo sulaikymo, nors ieškovas tuo metu buvo neteisėtame suėmime; kaltinamajame akte taip pat nurodė, kad jis į kompiuterį įdėjo (duomenys neskelbtini), nors žinojo, kad kompiuteris priklauso ne jam; neapklausė jo liudytojų ir tinkamai netyrė aplinkybių, kai jis sugrįžo į butą iš neteisėto suėmimo 2011 m. gegužės 20 d.; Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė sistemingai varžė jo teisę gauti baudžiamosios bylos kopiją, dėl ko Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d., 2012 m. sausio 3 d., 2012 m. sausio 26 d. ir 2012 m. balandžio 3 d. nutartimis šie prokurorės nutarimai iš dalies panaikinti ir ji įpareigota pateikti baudžiamosios bylos kopijas.

Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti (T.1, b.l. 45-47; 76-77). Nurodė, kad kaltinamojo akto turinys yra nustatytas Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnyje, o prokuroras, būdamas savarankiška procesinė figūra susistemino baudžiamosios bylos medžiagą laikydamasis šio straipsnio reikalavimų. Teismas, gavęs baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, jokių kaltinamojo akto trūkumų nenustatė, priėmė nuosprendį, todėl sprendžia, kad prokurorė tinkamai vykdė BPK reikalavimus. Pažymėjo, kad prokurorė rėmėsi BPK (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtinta norma, draudžiančia daryti bet kokias kopijas iš šio pobūdžio baudžiamųjų bylų, todėl ieškovo prašymų netenkino. Vien tai, kad teismas sprendė, kad kopijų negalima daryti tik iš konkrečių dokumentų, kuriuose yra šio pobūdžio informacija, nėra pagrindas konstatuoti, kad prokurorė veikė neteisėtai. Nurodo, kad ieškovas neįrodė ir patirtos neturtinės žalos, todėl prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė (T.2, b.l. 47-52). Teismas sprendė, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką (BPK 23 str.). Surašydamas kaltinamąjį aktą, prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyks baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Prokuroro pozicija, kaltinamajame akte įvertinant ikiteisminio tyrimo medžiagą, su kaltinamojo pozicija gali nesutapti, būtent todėl bylos teisme nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo (BPK 7 str.), nes kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus ar ginčyti kitos šalies argumentus. Tokio teisinio reglamentavimo kontekste teismas darė išvadą, kad kaltinamojo akto turinys yra prokuroro prerogatyva, kuri saistoma BPK 219 straipsnyje įvirtintais kaltinamajam aktui keliamais reikalavimais. Teismo nuomone, įvertinus kaltinamojo akto turinį, nėra pagrindo pripažinti, kad prokurorė, surašydama šį kaltinamąjį aktą, pažeidė įstatymų reikalavimus. Ieškovo argumentas, kad prokurorė netiksliai nurodė 2011 m. gegužės 20 d. pateikto protokolo – pareiškimo turinį, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti prokuroro veiksmų neteisėtumą. Teismas sprendė, kad įrodymų apie tai, kad prokurorė neteisėtai neapklausė ieškovo liudytojų ir tinkamai netyrė aplinkybių, kai jis sugrįžo į butą iš neteisėto suėmimo 2011 m. gegužės 20 d., ieškovas nepateikė, o prokurorės kaltinamajame akte išsakytos pozicijos vertinimas yra ieškovo teisė, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus prokurorės veiksmus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys dėl neteisėtų prokurorės veiksmų, surašant kaltinamąjį aktą, atmestinas, nes neįrodytas. Neįrodžius neteisėtų prokurorės veiksmų, nėra pagrindo svarstyti kitas dvi sąlygas, būtinas valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti (neteisėtais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį). Spręsdamas dėl 2011 m. spalio 18 d., 2011 m. lapkričio 10 d., 2011 m. gruodžio 12 d. ir 2012 m. kovo 5 d. nutarimų atsisakyti patenkinti ieškovo prašymus dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų pateikimo, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis BPK 181 straipsnio 1 dalimi įtariamasis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, o susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas. Iš prokurorės nutarimų matyti, kad, atsisakydama patenkinti L. Z. prašymus gauti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, prokurorė nutarimuose nurodė tik įstatymo nuostatą - BPK (duomenys neskelbtini) įtvirtintą draudimą, ribojantį tokią kaltinamojo teisę, tačiau jo nemotyvavo. Visi nutarimai šioje dalyje panaikinti. Teismas laikė, kad nemotyvuodama 2011 m. spalio 18 d., 2011 m. lapkričio 10 d., 2011 m. gruodžio 12 d. ir 2012 m. kovo 5 d. priimamų nutarimų, atsisakydama patenkinti ieškovo teikiamus prašymus, remdamasi tik deklaratyviomis įstatymo nuostatomis, taip trukdydama realizuoti įtariamojo teisę gauti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, įtvirtintą BPK 181 straipsnio 1 dalyje, neatsižvelgdama į įsiteisėjusia teismo nutartimi pateiktą BPK (duomenys neskelbtini) įtvirtintos normos aiškinimą ir nepateikdama tokį aiškinimą paneigiančių argumentų ir atsisakydama patenkinti ieškovo prašymus, prokurorė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o tokie pareigūnų veiksmai (neveikimas) teismų praktikoje pripažįstami neteisėtais ir atitinkančiais vieną iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus. Vertindamas, ar šiais prokurorės veiksmais padaryta žala ieškovui ir ar tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, teismas nustatė, kad, motyvuodamas neturinę žalą, ieškovas nurodo, kad tokie prokurorės veiksmai, sukėlė nepatogumus, ribojo jo teises, vertė gaišti laiką teisių gynimui. Teismas pažymėjo, kad pagal bendrąjį principą neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nereiškia, kad esant nustatytiems neteisėtiems veiksmams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Teismas konstatavo, kad ieškovo kaip neturinė žala dėl neteisėtų prokurorės veiksmų įvardinti nepatogumai dėl sugaišto laiko, reikiamo dokumento gavimas vėliau nei norėjo, negali būti pripažįstami neturine žala, nes iš esmės tai yra savo teisių įgyvendinimas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, kuris visada sukelia tam tikrus nepatogumus ir rūpesčius, verčia gaišti laiką, o ne išgyvenimai ir nepatogumai, kurie turėtų būti vertinami kaip neturtinė žala. Nors ieškovas pridėjo medicininį pažymėjimą apie jam diagnozuotas ligas bei vaistinės kvitus, patvirtinančius vaistų įsigijimą, tačiau teismo vertinimu iš jų matyti, kad jis gydosi lėtines ligas, ir šios ligos yra neteisėtų prokurorės veiksmų pasekmė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas padarė išvadą, jog ieškovo teisių pažeidimo pripažinimas yra pakankamas jo pažeistų teisių gynimo būdas ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, o neturtinės žalos atlyginimas už šių teisių pažeidimą nepriteistinas. Pareigūno veiksmų neteisėtumas yra viena iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, o nenustačius visų trijų sąlygų šiais atsakomybei kilti, teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu ieškovas L. Z. prašo pirmosios instancijos teismo 2013-03-22 sprendimą pakeisti – pripažinti pažeistas teises, tenkinti ieškinį ne tik tuo klausimu, bet ir įvertinus nevienkartinius sukeltus pastovius nepatogumus, priteisti neturtinę žalą, kadangi atsakovas pažeidė pozityvią pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ne kartą varžė ieškovo teises, ir toliau nepadarė jokių išvadų (T.2, b.l. 59). Apeliantas nesutinka, kad byloje nepakanka įrodymų jo ieškiniui visiškai patenkinti. Teismas sprendimu pripažino, kad nors buvo naikinami prokurorės R. Brazdeikytės neteisėti nutarimai ji pareigas vykdė nerūpestingai ir aplaidžiai, nedarė jokių išvadų, toliau darė pažeidimus. Teigia, kad EŽTT yra ne kartą pažymėjęs, kad tokiais atvejais valstybė laikoma atsakinga, kadangi neužtikrino, kad tokių pažeidimų nebūtų. Apelianto nuomone buvo pakankamai įrodymų, kad atsakovė pažeidė pozityvią pareigą elgtis taip, kad nebūtų pažeidžiamos apelianto teisės, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-375-780/2012, kurioje įrodyta, kad buvo pažeistas CK 6.246 straipsnio 1 d. Yra pakankamai įrodymų, kad atsakovė tai darė sistemingai, neužtikrino apelianto konstitucinių teisių bei teisinių pamatinių vertybių.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22d. sprendimą palikti nepakeistą (T.2, b.l. 66-68). Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Skundas savo turiniu neatitinka CPK 306 straipsnio l dalies 4 punkto reikalavimų. Apeliaciniame skunde, analogiškai kaip ir ieškinyje, įrodinėjami prokuroro neteisėti veiksmai, dėl kurių atsirado neturtinė žala, ir nėra jokių teisinių bei faktinių argumentų, kurie patvirtintų sprendimo ar jo dalies nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Ieškinys dėl neteisėtų prokurorės veiksmų, surašant kaltinamąjį aktą atmestas, nes neįrodytas. Teismas motyvuotai ir pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas žalos fakto neįrodė. Teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovo teisių pažeidimo pripažinimas yra pakankamas jo pažeistų teisių gynimo būdas ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, o neturtinės žalos atlyginimas už šių teisių pažeidimą nepriteistinas. Lazdijų rajono apylinkės teismas teisingai vadovavosi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais ir 2013-03-22 priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamoje byloje aktualus valstybės civilinės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo kėlimo klausimas CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2010).

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t.y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, valstybės civilinė atsakomybė nekyla, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-00319-10 dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo metu L. Z. pateikti kaltinimai pagal BK (duomenys neskelbtini). Ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir 2012 m. balandžio 10 d., surašius kaltinamąją aktą (T.1, b.l. 110-130). Teismas sprendime pažymėjo, kad byla išnagrinėta, nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamojo akto trūkumai nekonstatuoti. Apelianto įsitikinimu, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nesilaikė teisės aktais nustatytos jų veiklos reikalavimų ir bendros pareigos atlikti tyrimą atidžiai ir rūpestingai, taip pažeidė apelianto teisės ir įstatymų saugomus interesus, dėl ko jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl įrašo 2012-04-10 kaltinamajame akte. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš kaltinamojo akto matyti, kad jis surašytas 2012 m. balandžio 10 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 61-1-00319-10, kurioje L. Z. buvo pateikti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK (duomenys neskelbtini); kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamą veiką, numatytą BK (duomenys neskelbtini) straipsnyje (16-asis lapas), nurodyta, kad L. Z. parodė, kad 2011 m. gegužės 20 d. apie 20.20 val. grįžo namo po to, kai buvo paleistas iš laikino sulaikymo; duota nuoroda į ikiteisminio tyrimo medžiagą – T.1, b.l. 4-7; 110-130; T.2, b.l. 86, 119). Teismas konstatavo, kad ieškovo argumentas, kad prokurorė kaltinamajame akte netiksliai aprašė jo 2011 m. gegužės 20 d. pateikto protokolo - pareiškimo turinį (T.1, b.l. 125), t.y. neteisingai naudojo sąvoką „laikinas sulaikymas“, nors apelianto teigimu, jis buvo paleistas iš „neteisėto suėmimo“ – nėra pakankamas pagrindas konstatuoti prokuroro veiksmų neteisėtumą, nes tai, kad ieškovas buvo neteisėtai suimtas pripažinta teismo sprendimu ir už tai jam buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas (T.1, b.l. 11-16). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prokurorė, pateikdama surinktų duomenų vertinimą dėl ieškovui pateiktos nusikalstamos veikos, numatytos BK (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, protokolu-pareiškimu įrodinėjo aplinkybę, kad juo ieškovas pranešė apie nebūtą nusikaltimą, nes nurodė apie įsilaužimą į jo butą ir daiktų pagrobimą, t.y. šios baudžiamosios bylos tyrimo tikslas buvo ne ieškovo sulaikymo ar suėmimo teisėtumo įvertinimas, todėl tam tikri galimi neatitikimai faktinėms aplinkybėms, nesudarė lemiamos reikšmės tyrimo eigai ar pareigūnų veiksmų teisėtumui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant įrodyti, jog neteisėtais pareigūnų veiksmais asmeniui padaryta žala, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje klaidos padarymas turėjo akivaizdžiai pažeisti ar daryti neigiamą įtaką asmens procesinėms teisėms į gynybą ir ikiteisminio tyrimo proceso trukmei, tačiau dėl šio neatitikimo ieškovui inkriminuojamos nusikalstamos veikos turinys ir kvalifikacija nepakito. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorės panaudota kaltinamajame akte sąvoka „laikinas sulaikymas“ nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos ieškovo procesinės teisės, kad šios sąvokos panaudojimas procesiniame dokumente yra padaryti tyčia ir siekiant kaip nors pakenkti apelianto interesams, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir nesudarantis apeliantui pagrindo prašyti atlyginti neturtinę žalą.

Dėl dokumentų nepateikimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2011-03-24, 2011-12-05, 2012-02-29, 2012-02-23 kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės prokuratūrą dėl dokumentų kopijų pateikimo (T.1, b.l. 59, 63, 66, 69). Prašymai 2011 m. spalio 18 d., 2011 m. lapkričio 10 d., 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2012 m. kovo 5 d. nutarimais buvo netenkinti (T.1, b.l. 60, 70; T.2, b.l. 9-12). Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d., 2012 m. sausio 3 d., 2012 m. sausio 26 d., 2012-m. balandžio 3d. nutartimis (T.1, b.l. 61, 64-65, 68, 71) konstatavo, kad prokurorė nepagrįstai atsisakė pateikti kai kurių dokumentų kopijas. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nemotyvuodama 2011 m. spalio 18 d., 2011 m. lapkričio 10 d., 2011 m. gruodžio 12 d. ir 2012 m. kovo 5 d. priimamų nutarimų, atsisakydama patenkinti ieškovo teikiamus prašymus remdamasi tik deklaratyviomis įstatymo nuostatomis, taip trukdydama realizuoti įtariamojo teisę gauti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, įtvirtintą BPK 181 straipsnio 1 dalyje (T.2, b.l. 25), neatsižvelgdama į įsiteisėjusia teismo nutartimi pateiktą BPK (duomenys neskelbtini) įtvirtintos normos aiškinimą ir nepateikdama tokį aiškinimą paneigiančių argumentų, prokurorė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Apeliantas teigia, jog teismas pripažinęs, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. neteisėtai ribojo ieškovo teisę gauti procesinių dokumentų kopijas, nepagrįstai ieškinio netenkino. Tačiau, kaip jau minėta, teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinei atsakomybei atsirasti būtina atsakomybės sąlygų visuma: turi būti nustatyta žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Dėl neturtinės žalos. Apeliantas ieškiniu prašė priteisti iš valstybės 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įstatyme numatyta, kad neturtinė žala gali pasireikšti dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų nukentėjusiojo patirtais neigiamais vidiniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, reputacijos pablogėjimu ir kitais panašiais būdais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010, kt.).

Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju apelianto teiginiai apie jo patirtus neturtinio pobūdžio nepatogumus yra deklaratyvūs, neturtinė žala kildinama tik iš tam tikrų specifinių procedūrinių taisyklių galimų pažeidimų baudžiamajame procese. Atsižvelgiant į bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas dėl prokurorės veiksmų patyrė kokių nors bent žymesnių ar išskirtinių neigiamų dvasinių išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, pažeminimų ar kita, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala. Kadangi nenustatytas neturtinės žalos padarymo faktas, tai kitos civilinės atsakomybės sąlygos (priežastinis ryšys) nustatymas yra neaktualus, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustačius žalos fakto, kaip vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei CK 6.272 straipsnio tvarka kilti, apelianto prašymas atlyginti neturtinę žalą netenkinamas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, dėl ko naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasRūta Palubinskaitė