Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-140-979/2021

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-26
Bylos Nr.: e2-140-979/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-01935-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: D. V.
Advokatai: Monika Šereikienė, Lina Gervelienė

Kategorijos

2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-140-979/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01935-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.1.7.4; 3.2.6.1 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 26 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė,sekretoriaujant Audronei Liudvinavičienei,dalyvaujant ieškovui A. V., atstovei advokatei Linai Gervelienei,atsakovui D. V., atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, atsakovo D. V. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas A. V. ieškiniu prašo:

1.1. priteisti ieškovui A. V. atsakovui D. V. priklausančią 1/4 dalį 0,0629 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį 66,60 kv. m bendro ploto gyvenamojo namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį 24,00 kv. m užstatyto ploto pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

1.2. priteisti atsakovui D. V. iš ieškovo A. V. 7 625 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią atsakovo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

Šalies argumentai

1.3. priteisti iš atsakovo D. V. ieškovui A. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad:

2.1. Ieškovui A. V. ir atsakovui D. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0629 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66,60 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24,00 kv.m užstatyto ploto pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo turtas). Ieškovas nuosavybės teisę į 3/4 dalį ginčo turto įgijo pagal 2020-01-27 Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 359, atsakovas nuosavybės teisę į 1/4 dalį ginčo turto įgijo 2003-05-28 paveldėjimo pagal testamentą pagrindu. Pagal dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ieškovui tenkanti 3/4 dalis sudarytų 49,95 kv. m. ploto gyvenamojo namo, 18 kv. m ploto ūkinio pastato, 0,0479 ha žemės sklypo, atitinkamai 1/4 dalis atsakovui – 16,65 kv. m ploto gyvenamojo namo, 6 kv.m ploto ūkinio pastato 0,015 ha žemės sklypo.

2.2. Ginčo turto padalijimas natūra kiekvienam bendrasavininkiui pagal turimas dalis nėra galimas. Gyvenamasis namas yra vieno buto, nedalus, galimybės vidaus patalpas perplanuoti į atskirus butus be neproporcingos žalos jo paskirčiai nėra. Atsakovui, kaip mažosios turto dalies savininkui, faktiškai nėra galimybės naudoti bei valdyti jam nuosavybės teise priklausančios 1/4 dalies turto. Ieškovui, kaip didžiosios turto dalies savininkui, nuosavybės teisė į turtą yra ribojama, kadangi negali įgyvendinti visa apimtimi. Dėl ilgą laiką besitęsiančios konfliktinės situacijos apsunkintas bendrosios dalinės nuosavybės valdymas, naudojimas ir disponavimas, atitinkamai atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės. Ginčo turtą prižiūri, sklypo gerbūviu nuo 2020-01-27 rūpinasi vienas. Atsakovas yra priešiškai nusiteikęs. Siekė spręsti atidalijimo klausimą geranoriškai, ne kartą kalbėjo su atsakovu žodžiu, be kita ko, iki kreipimosi į teismą teikė pasiūlymą išmokėti piniginę kompensaciją pagal turto rinkos vertę. Atsakovas ilgą laiką delsė spręsti klausimą bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo klausimą ir vilkina klausimo sprendimą bendru sutarimu, argumentavo tuo, kad neturėjo galimybių išmokėti kompensacijos už 3/4 dalį turto, tuo tarpu, pasiūlyta kompensacijos suma už 1/4 dalį perleidžiant bendrąją daline nuosavybę, neva nepakankama.

2.3. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant atsakovui kompensaciją yra teisingas, proporcingas ir sąžiningas būdas. Turtinė padėtis yra pakankama išmokėti atsakovui kompensaciją už 1/4 dalį ginčo turto. Nustatyta turto vertė – 30 500 Eur, atsakovui atitinkamai paskaičiuota kompensacija sudarytų 7 625 Eur. Ginčo turtui reikalingas remontas, įtrūkę pamatai, reikalinga renovuoti stogą, spręsti klausimą dėl sienų šiltinimo. Ateityje siekia Ginčo turte gyventi. Atsakovo turtinė padėtis nėra pakankama išmokėti piniginę kompensaciją už 3/4 dalis ginčo turto – 22 875 Eur bei atlikti namo priežiūros ir remonto darbus.

Šalies argumentai

3. Ieškovas A. V. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus prašė tenkinti, atsakovo priešieškinio reikalavimus atmesti, Nurodė, kad įgijęs nuosavybės teisę į ginčo turto dalį buvo nuoseklus, siekė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal nustatytą turto rinkos vertę už atsakovui priklausančią 1/4 dalį siūlė iki teismo išmokėti piniginę kompensaciją. Ginčo turto vertė nustatyta turto vertintojos įtrauktos į teismo ekspertų sąrašą, abejonių nekėlė, atsakovas su nustatyta ginčo turto rinkos verte sutiko, kito vertinimo neatliko. Atliko turto vertinimą po dovanojimo dėl poreikio deklaruoti gautą turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagrindo siūlyti didesnės kompensacijos sumos atsakovui nėra. Bendras nuosavybės valdymas nėra galimas dėl tarpusavio konfliktinių santykių ir besitęsiančių nesutarimų, juolab, nesant techninių galimybių pagal turimas dalis užtikrinti atskirai kiekvienam bendrasavininkiui savarankišką nekilnojamojo turto vieneto turėjimą. Atsakovo pozicija dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo nėra nuosekli. Dėl finansinių sunkumų atsakovas iš pradžių akcentavo, kad negali išmokėti kompensacijos, vėliau neva kompensaciją mokės pardavęs kitą bendrąją dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą V. kaime, galiausiai, iš sugyventinės paskolintų pinigų. Asmeniškai turi pakankamas finansines galimybes išmokėti atsakovui kompensaciją, atitinkančia turto dalies rinkos vertę. Tikslas išsaugoti, susitvarkyti ir nuolat gyventi ginčo turte. Kartu su tėvais gyveno nuo gimimo iki penkerių metų amžiaus. Paskutiniu metu dirba nuotoliniu būdu, gyvena pas mamą V. V. Alytuje. Aplinkybė, kad turi nekilnojamąjį turtą ir darbą Vilniuje, nėra kliūtis ateityje apsigyventi ginčo turte. Šiuo metu dirba Lietuvos transporto saugos administracijoje vyriausiuoju specialistu. Pagal išsilavinimą, dirbamo darbo, susijusio su informacinėmis technologijomis, pobūdį fizinė darbo vieta iš esmės nėra aktuali. Nors turto dalies bendrasavininkiu yra nuo 2020-01-27, tačiau visada tėvams A. ir V. V. padėjo tvarkytis, mokėti mokesčius tėvo A. V. vardu, kuris nuosavybės teises į ginčo turto 3/4 dalį paveldėjo po motinos A. V. mirties. Atsakovo atlikti 2017 m. remonto darbai finansuojami močiutės, kadangi niekada oficialiai nedirbo, pajamų ir santaupų neturėjo. Ilgą laiką ginčo turto savininkai buvo atsakovas ir močiutė. Atsakovas Ginčo turte negyveno, močiutė tvarkėsi savarankiškai, buvo stiprios sveikatos, tik pablogėjus sveikatai dėl onkologinių susirgimų ją slaugė samdoma moteris, nuolat lankė tėvai V. ir A. V.. Po močiutės A. V. mirties ginčo turte niekas negyveno. Atsimena, kad atsakovas buvo atvažiavęs į Ginčo turtą 2019 m. pradžioje, susirinko asmeninius daiktus, vėliau jo nesutiko, ar galėjo Ginčo turte lankytis, jam nesant, nepastebėjo, Ginčo turte spynos nėra pakeistos, atsakovas turi raktus, juolab, atsarginis raktas buvo paliktas ūkiniame pastate. Namo būklė blogėja, įskilęs pamatas, nėra remontuotas, paskutinį kartą viduje smulkūs remonto darbai (dažytos ir tapetuotos sienos) galėjo būti atlikti 1991 metais, 2017 metais atsakovas atliko remonto darbus (įrengė vonią, tualetą, įvedė vandenį). Paskutiniu metu namas nėra apšildytas, reikalinga keisti stogo dangą ir pakalimus. Remonto darbams galėtų reikėti apie 30 000 Eur. Iki kol nėra išspręstas atidalijimo klausimas, didelių turto išlaikymo ir priežiūros išlaidų nėra patyręs (mokesčiai už žemę ir komunalines atliekas pagal turto dalį, mokėjimai už suvartotą elektros energiją), remonto darbų be kito bendrasavininkio neatliko, dėl poreikio juos atlikti į bendrasavininkį nesikreipė.

4. Ieškovo atstovė advokatė Lina Gervelienė teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Ginčo tarp šalių dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės nėra. Gyvenamasis namas yra vienbutis, natūra nedalintinas, vidaus patalpų perplanavimas nėra galimas į atskirus nekilnojamojo turto vienetus be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atsakovui priklausanti 1/4 dalis – 16,65 kv. m neatitinka nė vieno namo kambario ploto. Esant pakankamai nedidelei daliai bendrojoje nuosavybėje, interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Nustatyta Ginčo turto bendra rinkos vertė - 30 500 Eur. Ginčo dėl vertės nėra. Atsakovas, rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kėlė abejones dėl turto rinkos vertės, tačiau galimybe teikti savarankiškai atliktą turto vertinimą, nesinaudojo, priešingai, priešieškinio reikalavimus grindė ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita. Paskaičiuota ieškovo mokėtina atsakovui kompensacijos suma yra 7 625 Eur. Pagal pateiktus dokumentus ieškovas turi finansines galimybes išmokėti. Priešingai, atsakovo pozicija dėl galimos ieškovui kompensacijos 22 875 Eur sumai mokėjimo nenuosekli. Iki inicijuojant ieškovui klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovas teigė neturinti finansinių galimybių mokėti kompensaciją, priešieškiniu atsikirtinėjo galimybe gauti pajamas pardavus kitą bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį V. k., bylos nagrinėjimo eigoje pasiskolino iš sugyventinės D. T. 23 000 Eur. Atsakovo turtinės galimybės savarankiškai iš gaunamų 139 Eur/mėn. grąžinti paskolintą sumą abejotinos, abejotina, ar dėl sveikatos ir amžiaus turtinė padėtis pagerės. Suėjus paskolos grąžinimo laikui, vykdymas galimai bus nukreiptas į Ginčo turtą. Pagal dabartinę ginčo turto būklę nėra galima iš karto gyventi, būtinas remontas (kapitalinis stogo remontas). Atsakovo sveikatos būklė nėra gera atlikti remonto darbus, prižiūrėti ir rūpintis Ginčo turtu. Juolab, atsakovas, tapęs bendraturčiu nuo 2003 metų, nesinaudojo ir nesirūpino savo turto dalimi, leido gyventi motinai A. V., jos pavedimu ir lėšomis atliko remonto darbus, nuo 2012 m. gyvena sugyventinei nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių bute. Nuosavybės teisių į ginčo turto dalį neišviešino net 12 metų, įregistruotos tik 2017 metais. Po motinos A. V. mirties ginčo turte nesilanko, likę asmeniniai daiktai sandėliuojami. Nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo patekti į ginčo turtą nepasitvirtino, teismo posėdyje liudytoja apklausta atsakovo sugyventinė D. T. patvirtinto, kad su D. lankėsi 2020 metais, pastarasis raktu atrakino duris. Pateikti raštu liudytojos duotų parodymų patikslinimai dėl galimo suklydimo įvardijant apsilankymo metus, nėra teisiškai reikšmingi. Atsakovo pozicijos nenuoseklumas ir prieštaringumas leidžia teigti, kad Ginčo turtas nuolatiniam gyvenimui nėra reikalingas. Klausimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo savarankiškai neiniciajavo. Atsakovo pateiktas 2019-01-26 garso įrašas neturi jokios įrodomosios reikšmės, sprendžiant dabartinių bendrasavininkių interesą naudotis, valdyti ir disponuoti Ginčo turtu, kadangi padarytas nesilaikant įstatymo keliamų reikalavimų. Ieškovo poziciją, išlaikyti Ginčo turtą, patvirtino teismo posėdyje liudytoja apklausta V. V.. Dabartiniu pandeminiu laikotarpiu bei ateityje ieškovo dirbamas darbas nėra aktualus, informacinių technologijų specialistams fizinė darbo vieta nėra aktuali. Ieškovo, kaip bendrasavininkio, veiksmai – sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, mokesčių mokėjimas, liudija interesą valdyti, naudotis ir disponuoti ginčo turtu.

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

5. Atsakovas D. V. priešieškiniu prašo:

5.1. priteisti atsakovui D. V. ieškovui A. V. priklausančią 3/4 dalį 0,0629 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalį 66,60 kv.m bendro ploto gyvenamojo namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalį 24,00 kv.m užstatyto ploto pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalį kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

5.2. priteisti ieškovui A. V. iš atsakovo D. V. 22 875 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

5.3. priteisti iš ieškovo A. V. atsakovui D. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Priešieškinys grindžiamas tuo, kad:

6.1. atsakovas D. V. ir ieškovas A. V. yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, nuosavybės teise priklauso atitinkamai po 1/4 dalis ir 3/4 dalys 0,0629 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini)0119, 66,60 kv. m. ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24 kv. m. ploto pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2003-05-28 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą priklausančią 1/4 dalį paveldėjo po tėvo A. V. mirties, 3/4 dalį turto ieškovas A. V. įgijo pagal 2020-01-27 dovanojimo sutartį.

6.2. Nesutinka atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui perleisti priklausančią 1/4 dalį ginčo turto ir atitinkamai gauti iš ieškovo piniginę kompensaciją. Pasikeitus aplinkybėms turi pakankamas turtines galimybes išmokėti už 3/4 dalis ginčo turto 22 875 Eur ieškovui piniginę kompensaciją. Ginčo turto 1/4 dalies savininkas yra nuo 2003 metų, valdė ir disponavo kartu su motina A. V., buvo pertvarkytos vidaus patalpos, įvestas vanduo ir įrengtas sanitarinis mazgas. Ginčo turte negyveno, tačiau nuo valdymo nebuvo nusišalinęs, savo turto dalimi leido naudotis motinai A. V., nuolat lankėsi, prižiūrėjo ir rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius. Po motinos A. V. mirties, 3/4 dalį turto paveldėjo brolis A. V., ieškovo A. V. tėvas, galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti priklausančia turto dalimi tapo ribotos, neturėjo raktų nuo gyvenamojo namo, juolab, į vidų galėjo patekti tik su brolio A. V. sutikimu. 3/4 dalies turto savininku tapus ieškovui A. V., situacija nepasikeitė, tarpusavio įtempti santykiai, negali patekti į ginčo turtą ir prisidėti prie sklypo tvarkymo darbų. Ieškovas niekada nėra informavęs apie poreikį prisidėti ar atlikti konkrečius remonto darbus.

6.3. Ginčo turto 1/4 dalis priklauso nuo 2003 metų, niekada nesiekė savo dalies parduoti ar kitokiu būdu perleisti kitam asmeniui. Ginčo namai yra tėvų palikimas, juose prabėgo didžioji gyvenimo dalis, emociškai yra svarbūs, siejasi su svarbiais įvykiais ir atsiminimais. Asmeniniu darbu ir piniginėmis lėšomis prisidėjo prie namų priežiūros ir puoselėjimo. Siekia Ginčo turtą išlaikyti, toliau rūpintis ir prižiūrėti, planuoja gyventi.

Atsiliepimas

7. Atsakovas D. V. teismo posėdžio metu priešieškinio reikalavimus prašė tenkinti, ieškinio atmesti. Nurodė, kad sutinka su reikalavimu atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovui už jo dalį bendrojoje nuosavybėje piniginę kompensaciją. Šiai dienai yra pajėgus sumokėti 22 875 Eur dydžio kompensaciją. Sutinka, kad anksčiau neturėjo finansinių pajėgumų, sveikata buvo ženkliai suprastėjusi. Kalbėjo dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su broliu Algirdu, konkrečiai, kad išsipirkti likusią 3/4 dalį turto. Tikslas išlaikyti ir nuolat gyventi Ginčo turte, kurie yra emociškai brangūs. Gyveno juose 1952-1979 m., buvo deklaruota gyvenamoji vieta, nuo 2000 metų deklaruota V. kaime. Pozicija nuosekli, galimai neteisingai suprasta ir subjektyviai įvertinta ieškovo. Laiko, kad Ginčo turte galima gyventi be didesnių investicijų, savo jėgomis ir gautomis pardavus turimą nekilnojamąjį turtą V. k. piniginėmis lėšomis remontuotų. Domėjosi nekilnojamojo turto, V. kaime pardavimo kainomis, tikėtųsi gauti apie 30 000 Eur. Ginčo turto 1/4 dalies savininku yra nuo 2003 metų, po tėvo A. V. mirties leido naudotis motinai A. V., naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Dokumentus dėl paveldėjimo susitvarkė laiku, tik nuosavybės dokumentus iš VĮ „Registrų centro“ atsiėmė vėliau, užtruko dėl sklypo geodezinių matavimų. Visada motinai A. V. padėjo tvarkytis, prižiūrėti turtą ir remontuoti, kieme 1991 m. pastatė garažą, kuriame ilgą laiką remontavo mašinas. 2017 metais įrengė vonią, tualetą, įvedė vandentiekį, sutvarkė kanalizaciją, naudotojo asmenines pinigines lėšas ir turėtas statybines medžiagas, padėjo darbus atlikti draugai. 2016 m. rudenį suprastėjo motinos A. V. sveikata, nustatytas onkologinis susirgimas, ateidavo slaugyti samdoma moteris, brolio A. V. šeima epizodiškai užsukdavo, paimdavo pensiją, vežė pas daktarus į Kauną, stengėsi neprileisti prie motinos, kad nepakeistų testamento dėl ginčo turto. Tarpusavio santykiai su broliu nebuvo artimi. Testamento, kuriuo broliui A. paliko 3/4 Ginčo turto, sudarymo aplinkybių nežino. Pradžiai kalbėjo, kad broliams turtas bus paliktas po lygiai. Priekaištai buvo dėl turto buto Vilniaus gatvėje, Alytuje, galimai motina patyrė spaudimą dėl testamento sudarymo. Po motinos mirties į Ginčo namus negali patekti, neturi raktų, atvyksta epizodiškai pasitikrinti ar nėra adresuotų laiškų. Ten yra likę asmeninių daiktų (skalbimo mašina, drabužiai), remontui nepanaudotų statybinių medžiagų. Paskaičiuotą žemės mokestį už dalį žemės sklypo moka, kitų turto išlaikymo mokesčių nėra, ginčo name niekas negyvena, komunalinių atliekų nesusidaro, iki A. V. mirties, kaip pensininkei, mokestis už komunalines atliekas nebuvo skaičiuojamas. Nuo 2012 m. gyvena sugyventinės D. T. bute, Ligoninės g., kitos gyvenamosios vietos neturi, turtas V. k. nėra atidalintas, ilgą laiką gyvena mieste, todėl gyvenimas ginčo name būtų patogesnis ir ekonomiškesnis. 2020 metais vasarą suprastėjo sveikatos būklė, ilgai gydėsi, nustatytas 35 proc. darbingumas, skirta socialinė pensija, sugebėtų prižiūrėti ir tvarkyti Ginčo turtą.

8. Atsakovo atstovė advokato padėjėja Monika Šereikienė teismo posėdžio metu prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo pozicija dėl bendros dalinės nuosavybės atidalijimo nėra nuosekli. Teiginiai, kad neva atsakovui priklauso mažesnė dalis turte, kuriuo nesirūpina ir neprižiūri, juolab, neturi finansinių galimybių išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją, nepasitvirtino. Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje pateikė įrodymus apie Ginčo turte atliktų remonto darbų patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, mokėtus mokesčius, turima pakankamas pinigines lėšas kompensacijai mokėti. Liudytoja apklausta ieškovo sugyventinė D. T. patvirtino, kad neatmeta galimybės paskolintą pinigų sumą ateityje dovanoti ir kartu apsigyventi Ginčo turte. Nuo 2003 m. Ginčo turto dalimi ieškovas leido naudotis nuolat gyvenančiai motinai A. V., padėjo prižiūrėti turtą ir slaugė sergančią senyvo amžiaus motiną. Ginčo turte niekas negyvena, nėra teikiamos jokios komunalinės paslaugos, išlaikymo išlaidos nėra patiriamos. Žemės mokestį pagal nuosavybės teisės dalis mokėjo. Atsakovui Ginčo turtas reikalingas nuolatiniam gyvenimui, laikinai nuo 2012 m. gyvena sugyventinei nuosavybės teise priklausančiame bute, kitos gyvenamosios vietos neturi. Ieškovo siūloma kompensacijos suma nėra didelė, galimybės įsigyti kitą tinkamą gyvenimui nekilnojamąjį turtą ribotos. Klausimo dėl bendros dalinės nuosavybės atidalijimo sprendimo nevilkino, pateikė ieškovui atsakymą į pretenziją iki teismo, priešieškinio reikalavimus pareiškė pagerėjus sveikatai. Laikė, kad ieškovo pasiūlyta kompensacijos suma buvo nepakankama. Svarstė dėl pakartotinio turto vertinimo. Ieškovo pozicija dėl poreikio į Ginčo turtą nėra nuosekli, pagrįsta tik deklaratyviais teiginiais. Ieškovas patvirtino, kad turi nekilnojamąjį turtą ir nuolatinį darbą Vilniuje, yra paėmęs būsto paskolą. Motina V. V. yra dirbanti, turi kito nekilnojamojo turto, kuriuo rūpinasi savarankiškai. Natūralu, kad ieškovas, kaip vienintelis vaikas, padeda ir rūpinasi, galimai paskutiniu metu esant Covid -19 pandemijai ,gyvena kartu, dirba nuotoliniu būdu. Ieškovas, iki tapdamas bendrasavininkiu, yra kategoriškai išreiškęs palaikymą mirusio tėvo A. V. pozicijai, kad investicijų į turtą neketina atlikti, ginčo turtą turėtų išsipirkti būtent atsakovas. Tikrasis ieškovo tikslas yra parduoti ginčo turtą. Pažymėtina, kad ieškovo atsiskaitomojoje sąskaitoje esanti pinigų suma galėtų būti pakankama tik atsakovui piniginei kompensacijai išmokėti. Įrodymų, pagrindžiančių pakankamai piniginių lėšų gyvenamojo namo remontui ir/ar renovacijai turėjimą, nepateikė. Atsakovo poreikis į ginčo turtą didesnis, galimybės išmokėti kompensacijos sumą už 1/4 dalį ginčo turtą pagal nustatytą rinkos kainą įrodytos byloje pateiktais įrodymais.

IV. Liudytojais, teismo posėdyje apklaustų asmenų, parodymai

9. Liudytoja apklausta V. V., ieškovo A. V. motina, paaiškino, kad 1980-1991 metais kartu su vyru A. V. gyveno (duomenys neskelbtini), susilaukė 1986 m. sūnaus A., vėliau išsikėlė į butą. Ginčo namuose liko gyventi A. ir A. V. – sutuoktinio tėvai, nuo 2003 m. iki mirties gyveno viena A. V.. D. gyveno šiuose namuose iki armijos, vėliau išsiskyręs buvo grįžęs. Sutuoktinis A. V. po tėvo mirties atsisakė savo dalies palikimo motinos naudai, D. V. priėmė palikimo dalį. Broliai tarpusavyje nebendravo, artimųjų netektys nesuartino. Po motinos A. mirties turtą pagal testamentą paveldėjo sutuoktinis A. ir vėliau padovanojo sūnui A. Motina savo turtą testamentu paliko A. Žino, kad sutuoktinis A. su D. kalbėjosi, siūlė parduoti ir draugiškai išspręsti paveldėto turto klausimą, pokalbis vyko 2019 m. pradžioje. Po motinos A. mirties atsakovą matė ne daugiau kaip du kartus ginčo namuose, nuo 2020 m. nė karto. Namas nėra remontuotas, 1991 m. buvo išdažytas, 2003 m. tapetuotos vieno kambario sienos, 2017-2018 m. atsakovas įrenginėjo vonią ir tualetą. Po motinos mirties namuose negyvenama, turtu daugiausia rūpinosi sutuoktinis A., vėliau sūnus A. Pagal dabartinė turto būklę nėra galima iš karto eiti ir gyventi, būtina remontuoti, tvarkyti stogą ir kt.

10. Liudytoja apklausta D. T., atsakovo D. V. artima draugė, paaiškino, kad atsakovą D. V. pažįstą nuo 1982 metų, nuo 2012 metų kartu gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prie išlaikymo D. prisideda ne nuolat, jo gaunamos pajamos labai mažos- 139 Eur/mėn. išmoka. Žino, kad atsakovas D. V. turi nekilnojamojo turto, kuris nėra atidalintas, po santuokos nutraukimo – V. kaime, pagal paveldėjimą po tėvo mirties įgijęs dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis tvarkėsi paveldėjimo dokumentus nežino. Esant gyvai motinai A. atsakovas ja rūpinosi, prižiūrėjo turtą, remontavo (įrengė vonią ir tualetą 2017-2018 metais asmeniniais pinigais ir turėtomis statybinėmis medžiagomis), mokėjo savo dalies žemės mokestį, už suvartotą elektrą mokėjo mama, kitų komunalinių mokesčių nebuvo. D. V. paskolino pinigus, iki šiol nėra nieko grąžinęs. Apie gaunamas nedideles D. pajamas žino, svarsto ateityje paskolintas pinigines lėšas jam padovanoti, nėra tikslo susigrąžinti paskolintų pinigų. Nurodė, kad paskolos sutartį sudarė notarui patarus. Pažymėjo, kad paskolinti pinigai buvo gauti 2011 metais pardavus paveldėtą turtą. D. anksčiau pinigų paskolinti nesiūlė, pats irgi neprašė padėti. Klausimas dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės iškeltas po motinos A. V. mirties.

11. Liudytoju apklaustas A. J. S., atsakovo D. V. draugas, paaiškino, kad pažinojo V. šeimą, lankėsi namuose (duomenys neskelbtini), bendravo su A. V., D. V., A. V.. Matė, kaip D. V. lankydavosi ir tvarkydavosi tuose namuose, ilgą laiką kiemo garaže tvarkė (remontavo) mašinas. Žino, kad D., dar esant gyvai motinai, name įrenginėjo sanitarinius mazgus (vonią). Asmeniškai be jokio atlygio, kaip draugui, yra padėjęs atlikti remonto darbus (panešti, paduoti statybines medžiagas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nekilnojamasis turtas: 0,0629 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys ieškovui A. V. ir 1/4 dalis atsakovui D. V..

13. Ieškovas A. V. nuosavybės teises įgijo 2020-01-27 Dovanojimo sutarties Nr. 359 pagrindu, viešame registre įregistruota 2020-02-07. Atsakovas D. V. nuosavybės teises įgijo 2003-05-28 Paveldėjimo pagal testamentą liudijimo Nr. 4077 pagrindu, viešame registre įregistruota 2015-07-09.

14. Ieškovas A. V. 2020-03-05 pasiūlymu kreipėsi į atsakovą D. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant atitinkamai piniginę kompensaciją pagal nustatytą nekilnojamojo turto rinkos vertę – 30 500 Eur, būtent už 1/4 dalį 7 600 Eur kompensaciją. Atsakovui D. V. nesutikus, ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės išmokant bendrasavininkiui kompensaciją pinigais (2020-08-07 Nr. DOK-4195), atitinkamai atsakovas D. V. pateikė priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (2020-10-07 Nr. DOK-35537).

Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdo

15. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

16. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo.

17. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2011). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo natūra reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017).

18. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės vienam bendrasavininkiui priteisiant bendrasavininkio turto dalį, atitinkamai kitam – kompensaciją pinigais pagal nekilnojamojo turto rinkos vertą. Ginčo tarp šalių dėl turto atidalijimo ir atidalijimo būdo iš esmės nėra. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė kėlė klausimą dėl atidalijimo galimumo natūra pagal šalims priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tačiau konkrečių reikalavimų nereiškė, pasiūlymų ieškovui neteikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais gyvenamasis namas Sodų g. 4, Alytus, iš esmės buvo naudojamas vienos šeimos nuo sukūrimo (pastatymo) – ieškovo A. V. senelių ir atsakovo D. V. tėvų – A. ir A. V. šeima, atitinkamais laikotarpiais gyveno ieškovas A. V. (iki penkerių metų) su tėvais A. V. ir V. V. bei epizodiškai atsakovas D. V. (po santuokos nutraukimo iki 2012 m.), po A. V. mirties 2003 m. gyveno viena A. V., mirusi (duomenys neskelbtini), vėliau ginčo turte niekas negyveno. Pažymėtina, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą prie Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr.2020-005) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vieno buto, sudaro 7 patalpos, t. y. 3 kambariai (atitinkamai plotas 15,37 kv.m/14,95 kv.m/10,56 kv.m), koridorius (1,10 kv.m), sandėliukas (2,59 kv.m), veranda (8,83 kv.m, virtuvė (13,10 kv.m). Faktiškai pagal patalpų eksploataciją ir bendrasavininkių turimas dalis (3/4 dalis (49,95 kv. m. gyvenamojo namo plotas) arba ir 1/4 dalis (16,65 kv. m. gyvenamojo namo plotas) atidalinti turtą natūra atitinkamomis dalimis ir galimai formuoti savarankiškus nekilnojamojo turto vienetus nėra galima nepadarius gyvenamajam namui neproporcingos žalos, be kita ko, padalijimas pažeistų įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus (Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" 4.19 punktas galiojanti redakcija nuo 2019-01-09), juolab, išspręsti klausimą dėl bendrąją daline nuosavybės teise priklausančio 0,0629 ha žemės sklypo atidalijimo natūra.

19. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad pagal pareikštus ginčo šalių reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnio aspektu esamojoje situacijoje svarstytinas turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vienam iš bendrasavininkių priteisiant turto dalį, atitinkamai kitam bendrasavininkiui išmokant kompensaciją pinigais.

Dėl kompensacijos priteisimo atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės

20. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis.

21. Ginčo dėl šalims priklausančios nekilnojamojo turto dalies nėra. Ieškovui A. V. priklauso 3/4 dalys ginčo turto pagal 2020-01-27 Dovanojimo sutartį Nr. 359, atitinkamai atsakovui D. V. - 1/4 dalis ginčo turto pagal 2003-05-28 Paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą Nr. 4077 (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).

22. Ginčo tarp šalių dėl nekilnojamojo turto vertės nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė rinkos vertė – 19 165 Eur (nustatymo data 2018-12-27); pagal nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitą - 30 500 Eur (2020-01-10 UAB „IdeArt“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2020-005), atitinkamai pagal šalims priklausančias turto dalis: ieškovo – 22 875 Eur (3/4 dalys), atsakovo – 7 625 Eur (1/4 dalys). Nors atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje abejojo nustatyta ginčo turto rinkos verte, tačiau savarankiškai turto vertinimo neatliko, priešieškinio reikalavimus reiškė vadovaudamasis nustatyta ginčo turto verte (CPK 182 straipsnis). Atlikta turto vertinimo ataskaita yra pagrįsta išsamesniu tyrimu, detalesne faktinių duomenų analize, atsižvelgiant tiek į individualius vertinamo turto ypatumus, tiek ir į bendruosius rinkos kriterijus, tiek į esminį turto vertinimui reikšmingą – laiko aplinkybę. Pagrindo abejoti pateikta ginčo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita byloje esančiais duomenimis nėra, todėl pripažintina, kad nustatyta ginčo rinkos vertė yra teisinga, atitinka abiejų bendrasavininkių interesus.

23. Tiek ieškovas, tiek atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimą priteisti asmeninės nuosavybės teise kito bendrasavininkio dalį, atitinkamai išmokant piniginę kompensaciją.

24. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Sprendžiant bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus, spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju atidalijimą iš bendrosios nuosavybės išmokant kompensaciją prašo taikyti tiek ieškovas, tiek atsakovas, todėl laikytina, kad abu sutinka gauti kompensaciją atidalijant bendrąją dalinę nuosavybę. Vien tai, kad ginčo šalių dalys nėra lygios (ieškovo 3/4 dalys ir atsakovo 1/4 dalys) savaime nesuteikia didesnio intereso į Ginčo turtą. Ginčo šalių esminis poreikis ir interesas naudotis, valdyti ir disponuoti ginčo turtu vertintinas kiekvieno iš bendrasavininkių nuosavybės teisės įgyvendinimo aspektu bei galimybėmis išmokėti atitinkamą piniginę kompensaciją.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teises į 3/4 dalį ginčo turto įgijo 2020-01-27, atitinkamai atsakovas – 2003-05-28. Nustatyta, kad ginčo turte ieškovas A. V., nuo 2020-01-27 tapęs 1/4 dalies savininku, negyvena, deklaruota gyvenamoji vieta J. L. g. 1-143, Vilnius, po tėvo A. V. mirties gyvena kartu su motina V. V. Alytuje, esant karantinui dėl Covid-19 pandemijos dirba nuotoliniu būdu, moka mokesčius už žemę (mokėjimai už 2019-2020 metus), komunalines paslaugas (atliekų išvežimą), 2020-02-11 sudarė elektros energijos tiekimo sutartį (anksčiau buvo tėvo A. V. vardu), prižiūri aplinką. Duomenų apie tai, kad atsakovas D. V., nuo 2003-05-28 tapęs dalies ginčo turto savininku, būtų gyvenęs ir/ar deklaravęs gyvenamąją vietą nėra (pagal bylos duomenis deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuo 2012 metų gyvena adresu: (duomenys neskelbtini)). Priežasčių, kodėl nuosavybės teisės į 1/4 dalį ginčo turto buvo įregistruotos 2015-07-09, kai paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą buvo išduotas 2003-05-28, atsakovas D. V. negalėjo įvardyti. Teikė duomenis apie žemės mokesčio mokėjimą už 2017/2018/2020 metus. Akcentavo, kad po tėvo A. V. mirties, priėmęs savo palikimo dalį, leido motinai A. V. naudotis, 10 metų laikotarpyje (duomenys neskelbtini), kieme (pastatytame garaže) vykdė veiklą (remontavo transporto priemones), visada padėjo prižiūrėti ir rūpintis turtu (ruošė malkas žiemai, įrengė asmeninėmis lėšomis vonią ir tualetą (teikė patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus).

27. Klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuotas ieškovo 2020-03-05 pateiktu rašytiniu pasiūlymu atsakovui. Atsakovo D. V. teigimu, anksčiau siūlymai atsidalinti buvo teikiami tik žodžiu (išsipirkti iš bendrasavininkio likusią 3/4 dalį), asmeniškai atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir/ar naudojimosi tvarkos nustatymo klausimo nekėlė. Šalių paaiškinimais bylos nagrinėjant iš esmės metu paaiškėjo, kad iki ieškovui A. V. įgyjant nuosavybės teises pirminiai atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimai po A. V. mirties 2019-01-26 žodžiu buvo aptarinėjami tarp ieškovo tėvo A. V. ir atsakovo D. V., be kita ko, pokalbyje epizodiškai dalyvaujant ieškovui A. V. bei teismo posėdyje liudytoja apklaustai V. V. (atsakovo pateiktas garso įrašas 2021-03-04 Nr. DOK-7863, apyrašas 2021-04-06 Nr. DOK-11845). Vien tai, kad atsakovo pateiktas garso įrašas darytas mobiliojo ryšio telefonu, prieš tai neinformuojant dalyvaujančių pokalbyje asmenų, savaime nepaneigia šio įrodymo leistinumo CPK 177 straipsnio aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 kt.).Teismo posėdžio 2021-03-30 metu epizodiškai leidžiant CD, girdimas dalyvaujančių asmenų pokalbis vyko paprasta buitine kalba. Pagrindo teigti, kad dalyvaujantys asmenys buvo provokuojami pateikti atsakovui D. V. galimai naudingus atsakymus, nėra. Pokalbio metu svarstomi įvairūs bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo variantai (tiek išmokant kompensaciją, tiek parduodant Ginčo turtą), tačiau bendro sutarimo tuo metu bendrasavininkiams – ieškovo tėvui A. V. ir atsakovui D. V. iš esmės nepavyko surasti, nebuvo sutarta nei konkreti iš atsakovo D. V. įsigytinos 1/4 dalies ginčo turto dalies kaina ir/ar galima Ginčo turto pardavimo kaina tretiesiems asmenims. Ieškovas A. V. pripažino epizodiškai dalyvavęs pokalbyje, turinio nekomentavo, akcentavo, kad tuo metu ginčo turto savininku nebuvo. Tokiu būdu, pateiktas 2019-01-26 garso įraše fiksuotas pokalbis iš esmės nei patvirtina, nei paneigia šalių įrodinėtinų ir/ar ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių.

28. Nustatytu aplinkybių kontekste pripažintina, kad šalys, kaip ginčo turto dalies savininkai, skirtingai įgyvendino nuosavybės teisę. Ieškovas ginčo turto dalimi naudosi, valdė ir disponavo nepertraukiamai nuo įgijimo momento. Nustatyta, kad ieškovo nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 2020-02-07 Dovanojimo sutartis įregistruota 2020-02-07, 2020-02-11 sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, atitinkamai mokėti mokesčiai (už 2019 m. komunalines atliekas, už elektros energiją 2020-06-29, 2020-11-21). Priešingai, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas Ginčo turto dalimi naudojosi, valdė ir disponavo nuo įgijimo momento. Atkreiptinas dėmesys, kad įrašas apie atsakovo nuosavybės teisės įgijimą 2003-05-28 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu įregistruotos 2015-07-09, t. y. praėjus daugiau nei 12 metų po nuosavybės teisės įgijimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas D. V. negalėjo įvardyti priežasčių, be kita ko, aplinkybių, kliudžiusių įregistruoti (išviešinti) nuosavybės teisę į ginčo turto dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad 12 metų laiko tarpas yra ilgas, juolab, pakankamas įgyvendinti bet kuriam atidžiam ir rūpestingam asmeniui turimą materialinę teisę į nuosavybę. Nurodytas aplinkybes, apie ginčo turte galimai vykdytą veiklą (automobilių remonto darbus), patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovo vardu žemės mokesčio mokėjimai atlikti – už 2017/2018/2020 metus (po nuosavybės teisių išviešinimo). Nepagrįstas neveikimas nėra ir negali būti pateisinamas. Atsakovo pateikti kvitai, sąmatos, čekiai už galimai 2017 metais remontui įgytas tam tikras statybines ir/ar apdailos medžiagas nėra pakankamai informatyvūs pripažinti, kas pirko ir/ar sumokėjo.

29. Visumoje vertinant ginčo šalių, kaip bendrasavininkių, faktinį nuosavybės teisės įgyvendinimą, pripažintina, kad ieškovo, kaip ginčo turto dalies savininko, elgesys labiau atitinka esminį interesą ir poreikį siekiant naudotis, valdyti ir disponuoti bendrąją daline nuosavybės teise priklausančiu turtu.

30. Atsakovo teigimu, esminis poreikis į Ginčo turtą yra tai, kad neturi gyvenamosios vietos, gyvena kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl siekia apsigyventi Ginčo turte. Nustatyta byloje esančiais duomenimis, kad atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais duomenimis atsakovo D. V. vardu, registruotas nekilnojamas turtas – 1/2 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų inžinerinių statinių - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-11-16 Nr. DOK-40499). Pagal registro duomenis gyvenamojo namo statybos metai: 1988, baigtumas: 100 proc., šildymas: vietinis centrinis, vandentiekis: vietinis, nuotekų šalinimas: vietinis. Nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų atsakovas nepateikė. Nekilnojamojo turto registro duomenys vieši, pagrindo abejoti jų teisingumu nėra (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Vien tai, kad nurodytas nekilnojamasis turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise dviem savininkams ir nėra išspręstas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nepaneigia atsakovo teisės nuolat gyventi. Tokiu būdu, atsakovo argumentas dėl gyvenamosios vietos neturėjimo yra neįrodytas, atmestinas kaip nepagrįstas.

31. Ieškovas akcentuoja, kad nuo 2020-01-27 ginčo turtą iš esmės vienas prižiūri, juo rūpinasi ir moka mokesčius, iki 2020-01-27 rūpinosi jo tėvas A. V., tuo tarpu, atsakovas nuo turto priežiūros iš esmės buvo nusišalinęs. Atsakovas, atsikirsdamas teigė, kad nuo 2003 m. faktiškai leido naudotis ginčo turto dalimi motinai A. V., mokėjo žemės mokesčio dalį, juolab, 2017 m. savo lėšomis (viso apie 1 300 Eur) ir darbu atliko ginčo turte remonto darbus (įrengė vonią, tualetą, vandenį ir nuotekų sistemą, tvarkė virtuvę), pateikė į bylą statybinių ir apdailos prekių pirkimą patvirtinančius dokumentus (čekius, kvitus).

32. Vieno ar kito bendrasavininkio mokesčių mokėjimas už paslaugų tiekimą bendra daline nuosavybe priklausančiam turtui ( pvz.: elektros, dujų, šiukšlių ir draudimo įmokų) savaime nėra pakankamas pripažinti esant didesnį interesą naudotis bendrąją daline nuosavybe, kadangi šalims, kaip bendrosios nuosavybės savininkams, pareiga išlaikyti ir rūpintis bendrąja daline nuosavybe išlieka iki jos pabaigos. Tai suteikia teisę reikalauti, kad kitas bendrasavininkis atlygintų įvykdžiusiam prievolę bendrasavininkiu pagal savo turto dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, jeigu vienas iš bendraturčių pagerina bendrą turtą taip, kad jo vertė padidėja, šio bendraturčio teisės gali būti ginamos taikant kitus teisių gynimo mechanizmus (būdus), pvz., reikalaujant padidinti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.77 straipsnis), prašant priteisti kompensaciją už investuotas į bendrą turtą lėšas ir kt. Nagrinėjamojoje byloje atitinkamų savarankiškų reikalavimų nebuvo pareikšta, tokios faktinės aplinkybės nevertintos ginčo aspektu, todėl nesant aktyvaus teismo vaidmens nėra detaliau analizuojamos.

33. Sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, svarbu įvertinti bendraturčių galimybes realiai išmokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Priešingu atveju, teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

34. Tiek ieškovas, tiek atsakovas, prašydami priteisti atitinkamą kompensaciją už atitenkančią kito bendraturčio ginčo turto dalį, įrodinėjo, kad yra finansiškai pajėgūs, t. y. gaunamos ir/ar turimos pajamos yra pakankamos išmokėti kompensaciją. Ieškovas pateikė duomenis apie atsiskaitomosios sąskaitos likutį 8 265,43 Eur sumai, atsakovas – 2020-11-30 paskolos sutartį 23 000 Eur sumai. Pagal nustatytą ginčo turto rinkos vertę kiekvienai iš šalių galimai tenkanti mokėtinos kompensacijos sumą sudarytų ieškovo atsakovui už 1/4 dalis turto – 7 625 Eur, atitinkamai atsakovo ieškovui už 3/4 dalis turto – 22 875 Eur. Pateiktais įrodymais nustatytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad abiejų šalių finansinės galimybės yra pakankamos mokėti atitinkamas kompensacijas.

35. Ieškovas kvestionavo aplinkybes dėl atsakovo pakankamo finansinio pajėgumo, akcentavo, kad pagal gaunamas pajamas (139 Eur/mėn.) finansinė padėtis yra sunki, kėlė abejones dėl paskolos sudarymo ir tikrosios atsakovo valios. Pažymėtina, kad 2020-11-30 paskolos sutartis dėl 23 000 Eur sumos sudaryta notarine tvarka (CK 6.871 straipsnio 4 dalis), yra galiojanti ir nenuginčyta. Paskolos sudarymo aplinkybės (bylos nagrinėjimo metu, tarp sugyventinių), be kita ko, šalių susitarimai sutartyje dėl grąžinimo termino, neatlygintinio pobūdžio (be palūkanų) nėra pakankamos abejoti sutarties šalių tikrąją valia, kurią patvirtino, juolab, prieš sudarant sutartį išsiaiškino ir įsitikino notaras (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26 straipsniai).

36. Įvertinus visumoje nustatytas aplinkybes, bendraturčių byloje nustatytą poreikį dalijamam daiktui, ginčo šalių galimybes išmokėti kompensaciją bendraturčiui, kitas reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovo, kaip Ginčo turto dalies savininko, elgesys labiau atitinka esminį interesą ir poreikį siekiant naudotis, valdyti ir disponuoti bendrąją daline nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priteistina atsakovui priklausanti 1/4 ginčo turto dalis, atitinkamai iš ieškovo atsakovui 7 625 Eur kompensacija už 1/4 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Aplinkybių, kurios būtų pagrindas svarstyti didesnės kompensacijos sumos nei nustatyta Ginčo turto dalies rinkos vertė, nenustatyta. Siekiant protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros, atsakovo gautina kompensacijos suma (7 625 Eur) bei turimos finansinės galimybės (23 000 Eur suma pagal paskolos sutartį) iš esmės būtų pakankamos įgyvendinti teisėtą lūkestį ir nuosavybės teisę turėti gyvenamą patalpą.

37. Tokiu būdu, ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys iš dalies, ieškovui priteisiant atsakovui priklausančią 1/4 ginčo turto dalį, atitinkamai atsakovui iš ieškovo 7 625 Eur piniginę kompensaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

39. Ieškovas nurodė, kad patyrė 1 325,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, (2020-11-16 Nr. DOK-40458) t. y. 75,00 Eur žyminį mokestį, 100,00 Eur turto vertinimo ataskaitą (UAB „IdeArt“), 50,00 Eur pasiūlymo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės surašymas (advokatas V. K.), 300,00 Eur ieškinio parengimas (advokatė L. Gervelienė), 300,00 Eur susipažinimas su priešieškiniu ir atsiliepimo parengimas (advokatė L. Gervelienė), 300,00 Eur atstovavimas teisme (advokatė L. Gervelienė). Pateikė mokėjimus patvirtinančius dokumentus: 2020-07-08 mokėjimo nurodymas Nr. 228, 2020-08-07 mokėjimo nurodymas Nr. 237, 2020-01-18 mokėjimo nurodymas Nr. 145, 2020-08-07 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1066821, 2020-10-20 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1066836, 2020-11-16 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1066837.

40. Atsakovas nurodė, kad patyrė 425 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 75,00 Eur žyminis mokestis, 100,00 Eur atsakymo dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pasiūlymą (advokatė A. L.-Krantz), 250,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjos pagalbą (adv. pad. M. Šereikienė). Pateikė mokėjimus patvirtinančius dokumentus: 2020-10-5 mokėjimo kvitas Nr. TID1159930, 2020-06-11 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1073567, 2021-03-30 pinigų priėmimo kvitas Nr. 549200).

41. Abejonių dėl suteiktų teisinių paslaugų fakto šalims ir atsiskaitymo už jas, nekyla, kadangi pateikti mokėjimus patvirtinantys dokumentai.

42. Ieškinys tenkintinas visiškai (abu reikalavimai (100 proc. +100 proc.)), atitinkamai priešieškinys tenkintinas tik dėl vieno reikalavimo (atmestas reikalavimas dėl kompensacijos mokėjimo, t. y. nesutiko, kad atsakovui turi būti mokama kompensacija, (100 proc. + 0 proc.)). Tokiu, būdu ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos tenkinamos visiškai 100 proc. (1 325 Eur), atitinkamai atsakovo – 50 proc, (212,50 Eur) be kita ko, tarpusavio priešpriešiniai reikalavimai užskaitytini. Atlikus įskaitymą (1 325 Eur-212,50 Eur), ieškovui iš atsakovo priteistina 1 112,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,15 Eur. Pagal tenkintus ir/ar atmestus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus valstybei atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų atsitinkamai ieškovo – 1,73 Eur, atstovo – 3,42 Eur. Įvertinus tai, kad valstybei priteistina išlaidų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš šalių nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti ieškininį visiškai, priešieškinį iš dalies.

Atidalyti ieškovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausanti turtą 0,0629 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1/4 dalį 0,0629 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalį kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo A. V. atsakovui D. V. 7 625,00 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt penkių eurų) kompensaciją.

Priteisti ieškovui A. V. iš atsakovo D. V. 1 112,50 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvylika eurų 50 centų ) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė