Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.1.14.8.1; 3.4.6.16.1; 3.3.2.5; 3.3.2.6.3; 3.3.2.7

2025 m. gruodžio 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. L. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-14170-1115/2025 pagal pareiškėjų G. L. ir A. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai G. L. ir A. L. (toliau – ir pareiškėjai) 2025 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į teismą su prašymu nenustatyti termino susitaikymui, nutraukti jų santuoką, sudarytą 2020 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1916), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Pareiškėjai nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi, bendro ūkio neveda ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2025 m. balandžio 15 d. Kadangi išryškėjo skirtingi interesai bei poreikiai, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Charakterio skirtumų suvienodinti ir rasti bendro intereso nemato galimybių. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, todėl mano, kad išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Pareiškėjų santykiuose yra trečias asmuo, todėl perspektyvos išsaugoti ją nėra jokių realių galimybių, kaip ir laukti dar aštuonis mėnesius tam, kad santuoką būtų galima nutraukti notarine tvarka. Teismo nenorėjimas priimti pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos principo dėl teisminės gynybos. Tarpusavio išlaikymo, pavardžių, turto padalijimo bei kt. klausimai aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų G. L. ir A. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

4. Teismas nurodė, kad teismui pateikto prašymo metu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu faktiškai dar nėra suėjęs vienerių metų gyvenimo skyriumi terminas, t. y. pareiškėjai bendro ūkio neveda, kaip nurodo, tik keturis su pusę mėnesio. Pareiškėjai taip pat atitinka kitą specialią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytą sąlygą – sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Tokiu atveju turėtų būti nurodytos išskirtinės asmeninio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui, ir dėl to yra būtina kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, arba sutuoktinių apsisprendimas dėl santuokos nutraukimo yra akivaizdus dar nesuėjus didelei daliai minimalaus vienerių metų sutuoktinių gyvenimo skyriumi termino.

5. Teismas vertino, kad savo esme pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas santuokai nutraukti notarine tvarka. Sutuoktinių bendro pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimas teismui iki vienerių metų gyvenimo skyrium termino pabaigos, nenurodžius jokių išskirtinių asmeninio gyvenimo aplinkybių, kodėl yra svarbu kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo iki vienerių metų gyvenimo skyrium termino pabaigos likus pusei metų, leidžia spręsti apie siekį išvengti santuokos nutraukimo notarine tvarka.

6. Teismas pažymėjo, kad valstybė turi pareigą teisės aktais nustatyti taisykles ir sureguliuoti civilinius teisinius santykius taip, kad civilinės teisės subjektams būtų užtikrinta galimybė realizuoti savo materialines teises bei apginti savo interesus. Įgyvendindama šią pareigą valstybė institucijoms paskirsto kompetenciją nagrinėti pareikštus reikalavimus, atlikti veiksmus ir priimti sprendimus. Nei viena institucija negali priimti sprendimų srityse, kuriose veikti jai nesuteikti įgaliojimai. CK 1.138 straipsnio 5 punktas numato, kad teismas nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį gina civilines teises įstatymų nustatyta tvarka, neviršydamas savo kompetencijos.

7. Teismas pažymėjo ir tai, kad visa tai pareiškėjams buvo išaiškinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-13607-1224/2025 bei 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-13747-1115/2025, kuriomis buvo atsisakyta priimti pareiškėjų analogišką pareiškimą. Šios nutartys įsiteisėjusios, todėl privalomos pareiškėjams.

8. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas ieškinį atsisakė priimti pareiškėjų prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėjai G. L. ir A. L. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir šią bylą nagrinėti iš esmės.

10. Pareiškėjai nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CK normas. Teismas nepagrįstai pareiškėjams taiko CK 3.51 straipsnio 3 dalį (notarinę tvarką), o ne CK 3.51 straipsnio 2 dalį (teismo tvarką). CK 3.51 straipsnio 3 dalis yra išimtis, o ne taisyklė. Ji leidžia atskirais atvejais santuoką nutraukti pas notarą, jei yra tam tikros specialios sąlygos. Pareiškėjų atveju, kadangi jie neatitinka visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų (nes dar nepraėjo metai nuo gyvenimo skyrium pradžios), jie negali kreiptis į notarą, todėl vienintelis kelias lieka teismas. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, atsižvelgdami į CK 3.51 straipsnio 2 dalies normą, kuri suteikia jiems teisę pasirinkti teismo kelią, nes tenkinamos bendrosios sąlygos. Nėra jokios teisės normos, kuri priverstų pareiškėjus eiti pas notarą. Teismo argumentas, kad pareiškėjai siekia išvengti notarinės tvarkos, yra prielaida, o ne teisinis argumentas. Šiuo atveju pareiškėjai tiesiog pasinaudoja savo teise, kurią numato įstatymas.

11. Nesutinka su teismo išvada, kad norint nutraukti santuoką teisme nepraėjus vieneriems metams gyvenimo skyrium terminui, turėtų būti nurodytos svarbios priežastys, kurios sudarytų pagrindą nutraukti santuoką nepraėjus vieniems metams nuo gyvenimo skyrium pradžios.

12. Akcentuoja, jog tam, kad pareiškėjai galėtų kreiptis į notarą dėl santuokos nutraukimo, jie turi pragyventi vienerius metus skyrium. Pareiškėjai turėtų dar kartu gyventi apie aštuonis mėnesius ir negalėtų nutraukti santuokos. Tokia teismo pozicija prieštarauja teisminės gynybos principui ir įstatyminėms normoms, reglamentuojančioms, jog niekas negali būti prievarta laikomas santuokoje.

13. Pažymi, kad teismas, analizuodamas pareiškėjų pateiktą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, visiškai jo neįvertino, t. y. neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai nurodė papildomas svarbias priežastis, nors tai nebuvo būtina, dėl kurių, jų manymu, jie atitinka sąlygas nutraukti santuoką teismine tvarka nepraėjus vienerių metų gyvenimo skyrium terminui. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad tarp jų yra trečias asmuo, todėl santykių išsaugojimas nėra perspektyvus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirojo skundo nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjų G. L. ir A. L. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsisakymo priimti pareiškimą teisėtumo ir pagrįstumo

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, remdamasis CK 3.51 straipsnio 3 dalimi, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai nenurodė išskirtinių gyvenimo aplinkybių, dėl kurių būtų svarbu realizuoti pareiškėjų teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui.

17. Apeliantai savo nesutikimą su teismo nutartimi grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.51 straipsnio nuostatas, nepagrįstai apeliantams taikydamas CK 3.51 straipsnio 3 dalį (notarinę tvarką), o ne CK 3.51 straipsnio 2 dalį (teismo tvarką). Apeliantų įsitikinimu, CK 3.51 straipsnio 3 dalis yra išimtis, o ne taisyklė, ji leidžia atskirais atvejais santuoką nutraukti pas notarą, jei yra tam tikros specialiosios sąlygos. Tuo tarpu apeliantai neatitinka visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, nes bendro ūkio neveda ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2025 m. balandžio 15 d. (pareiškimo pateikimo metu – daugiau kaip keturis mėnesius), o ne daugiau kaip vienerius metus, kaip to reikalauja CK 3.51 straipsnio 3 dalis, todėl negali kreiptis dėl santuokos nutraukimo notarine tvarka, bet turi teisę pasinaudoti jiems CK 3.51 straipsnio 2 dalies suteikia teise pasirinkti teismo kelią ir kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, nes tenkinamos bendrosios sąlygos.

18. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

19. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. CK 3.51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai yra visos šios nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. CK 3.51 straipsnio 3 dalis numato, kad kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.

20. Pagal CK 3.51 straipsnio 3 dalies formuluotę joje nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. notarine tvarka santuoka sutuoktinių bendru sutarimu gali būti nutraukiama tada, kai egzistuoja visos nustatytos sąlygos, tarp jų ir ta, kad pareiškėjai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Tai reiškia, kad pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visoms CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką.

21. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.54¹ straipsnio 1 dalį sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas atitinka šiame kodekse nustatytas sąlygas (CK 3.54² straipsnio 2 dalis).

22. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalyje esantis šalių įpareigojimas dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą yra priimtas tikslingai, atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių teisinį reguliavimą, siekiant optimizuoti Lietuvos Respublikos teismų darbo krūvį, šią funkciją perduodant notarams. Įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, atitinkantiems CK 3.51 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytas sąlygas, siekiant nutraukti santuoką bendru sutikimu, pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių pareiškėjai, esant įvardytai sąlygų visumai, santuoką bendru sutarimu turi teisę nutraukti tik notarine tvarka, ir tai nėra alternatyvi bei priklausanti nuo pačių pareiškėjų pasirinkimo santuokos nutraukimo bendru sutikimu tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis). CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata ir pareiškėjai neturi galimybių pasirinkti nutraukti santuoką sutuoktiniams patogesniu būdu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-668-430/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-129-613/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1272-1092/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1385-440/2025).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantai 2025 m. rugsėjo 2 d. pateiktame prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodė, kad bendro ūkio neveda ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2025 m. balandžio 15 d. (keturis su pusę mėnesio), t. y. trumpiau nei vienerius metus, tad nei ginčijamos nutarties priėmimo, nei atskirojo skundo nagrinėjimo metu nebuvo vienos iš CK 3.51 straipsnio 3 dalyje (kartu ir CK 3.54¹ straipsnio 1 dalyje) numatytų sąlygų, kurios leistų apeliantams kreiptis dėl santuokos nutraukimo notarine tvarka. Įstatymas nenustato, jog asmenys apsisprendę nutraukti santuoką privalo būtinai sulaukti, kad sueitų vienerių metų gyvenimo skyriumi terminas, tokia sąlyga neegzistuoja, o privalo būti nustatytos tik CK 3.51 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos nutraukti santuoką. Pagal teismų praktiką išskirtinių asmeninio gyvenimo aplinkybių reikalaujama nurodyti, jei iki vienerių metų gyvenimo skyriumi termino yra mažas laikotarpis, pvz., dvi savaitės (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-490-587/2023), du mėnesiai (Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-441-940/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1178-460/2025) ir tai siejama su tuo, kad pareiškėjai siekia išvengti santuokos nutraukimo notarine tvarka iš individualių paskatų.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jei egzistuoja santuokos nutraukimo sąlygos, nurodytos CK 3.51 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, ir neegzistuoja CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, negali būti sudaromos kliūtis įgyvendinti teisę nutraukti santuoką teisminiu keliu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai bendrai nori nutraukti santuoką, yra sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. yra išsprendę visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, taikiai.

25. Papildomai pažymėtina, kad ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.

26. Pirmosios instancijos teismas, jei kilo abejonių dėl aplinkybių, susijusių su sutuoktinių bendro ūkio vedimu ir negyvenimu kartu mažiau nei vienerius metus bei pasiryžimu nutraukti santuoką ir tuo pačiu prašymo priskirtinumo nagrinėti teismo ar notaro kompetencijai, turėjo ne atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, bet nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti, pateikti papildomus paaiškinimus bei įrodymus (CPK 115 straipsnio 2 dalis) ir / arba šias aplinkybes aiškintis surengdamas teismo posėdį žodinio proceso tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir bylos aplinkybėms netinkamai pritaikė proceso teisės normas, aktualias sprendžiant apeliantų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama, ir apeliantų prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Ieškinio (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas priskirtinas išimtinai pirmosios instancijos teismų kompetencijai (CPK 137 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantų atskirojo skundo prašymo išspręsti klausimą iš esmės (priimti prašymą).

29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų G. L. ir A. L. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.