Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-17536-584/2025 pagal pareiškėjų R. K. ir E. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo „Swedbank lizingas“, UAB, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjų R. K. ir E. K. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakytas priimti, kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CK trečiosios knygos IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. CPK 539 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.

15. Taigi, šiuo metu galiojančioje CK 3.51 straipsnio redakcijoje nustatytas teisinis reglamentavimas, kai, esant šių sąlygų visumai: (1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; (2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); (3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; (4) kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir (5) neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama notarine tvarka.

16. Pažymėtina, jog įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiantiems nutraukti santuoką bendru sutarimu, pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardintai sąlygų visumai – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių, pareiškėjai, esant įvardintai sąlygų visumai, santuoką turi teisę nutraukti notarine tvarka. Akcentuotina, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata.

17. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, be kita ko, turi patikrinti ir tai, ar nagrinėjamas klausimas nėra praradęs aktualumo.

18. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, jog nepilnamečių vaikų neturi, o bendro ūkio nebetvarko ir santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2024 m. liepos mėn. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą atsisakė priimti remdamasis CK 3.51 straipsnio 3 dalimi ir išaiškindamas, kad pareiškėjai dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu turi kreiptis į notarą. Teismas, pareiškėjams nenurodžius išskirtinių gyvenimo aplinkybių, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui, arba nepateikus įrodymų, kad jų apsisprendimas dėl santuokos nutraukimo yra akivaizdus dar nesuėjus didelei daliai minimalaus vienerių metų sutuoktinių gyvenimo skyriumi termino, sprendė, jog byla nėra nagrinėtina teisme.

19. Apeliantai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog pareiškėjai bendro ūkio neveda bei negyvena santuokinio gyvenimo mažiau negu metus, todėl negali kreiptis dėl santuokos nutraukimo notarine tvarka, o įstatyme nėra imperatyviai nurodyto termino, koks laiko tarpas turėtų praeiti kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo; taip pat nėra imperatyviai numatyta įrodinėti išskirtinių gyvenimo aplinkybių. Apeliantų teigimu, teismo cituojamoje Kauno apygardos teismo nutartyje kreipimosi į teismą metu iki vienerių metų gyvenimo skyrium termino pabaigos buvo likusios tik dvi savaitės, kas visiškai neatitinka šios bylos situacijos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.

20. Pažymėtina, jog tiek prašyme, tiek atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjai bendro ūkio nebeveda ir santuokinio gyvenimo nebegyvena nuo 2024 m. liepos mėn., todėl sutiktina su apeliantais, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo suėję vieneri metai ir tai būtų vertinama kaip viena iš sąlygų dėl santuokos nutraukimo kreiptis ne į notarą, o į teismą. Vis dėlto, atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra praėję vieneri metai nuo pareiškėjų bendro ūkio vedimo pabaigos, todėl iš esmės CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatyto termino kreiptis ne į notarą, o į teismą, išimties šiai dienai nebeliko. Tokiu atveju laikytina, kad skundžiamos nutarties panaikinimas jau yra praradęs aktualumą ir pareiškėjams nesukels jokių teisinių pasekmių.

21. Tačiau taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tuo atveju, kai iki kreipimosi į notarą termino išpildymo sąlygos yra likęs mažas laikotarpis (nagrinėjamu atveju – kiek daugiau negu du mėnesiai, nes prašymas pateiktas 2025 m. balandžio 25 d., o gyvenimas skyrium pradėtas 2024 m. liepos mėn.) ir esant likusiai CK 3.51 straipsnio 3 dalyje esančių sąlygų visumai, šalys turėtų paaiškinti išskirtines asmeninio gyvenimo aplinkybes, kodėl yra svarbu kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo iki vienerių metų gyvenimo skyrium termino pabaigos likus nežymiam terminui. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalyje esantis šalių įpareigojimas dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą, kaip minėta, nėra nurodyta kaip alternatyva sutuoktiniams, o reglamentuota tikslingai, t. y. kartu atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių teisinį reguliavimą, optimizuoti Lietuvos Respublikos teismų darbo krūvį, šią funkciją perduodant notarams. Būtinybės kreiptis ne į notarą, o į teismą apeliantai nepaaiškino ir pateikę atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad panašios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-490-587/2023).

22. Nors apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi Kauno apygardos teismo nutartimi, nes kreipimosi į teismą metu iki vienerių metų gyvenimo skyrium termino pabaigos buvo likusios tik dvi savaitės, kas visiškai neatitinka šios bylos situacijos, tačiau nesutiktina su šiuo apeliantų argumentu. Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties priėmimo metu iki pareiškėjų gyvenimo skyrium vienerių metų termino buvo likę du mėnesiai, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat laikytina nežymiu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismo cituojamoje Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos situacijos, kaip teigia apeliantai.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju formaliai pareiškimo pateikimo teismui metu pareiškėjai neturėjo teisinio pagrindo dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dėl to, kad nebuvo suėjęs gyvenimo skyrium vienerių metų terminas, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu dėl pakitusios juridinių faktų sudėties, atsirastų teisinis pagrindas konstatuoti pasibaigusią teismui įstatymu suteiktą kompetenciją spręsti dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo. Atitinkamai, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šio imperatyvaus pagrindo negali paneigti iš esmės formali teisė kreiptis į teismą.

24. Dėl išvardintų priežasčių, remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.