Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4093-955/2023 pagal pareiškėjų V. K. ir I. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti teisme sutuoktinių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

8. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje (CK 3.51 straipsnio 1 dalis). Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).

9. CK 3.51 straipsnio 1 dalyje yra numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. CK 3.51 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama santuokos nutraukimo tvarka – teisme supaprastinto proceso arba notarine tvarka. Santuokos nutraukimo tvarką sąlygoja juridinių faktų sudėtis, atitinkanti CK 3.51 straipsnio 2 dalies arba 3 dalies dispoziciją.

10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai nurodė, kad nuo 2022 m. vasario bendro ūkio neveda ir negyvena santuokinio gyvenimo (toliau – ir gyvena skyriumi), neturi bendrų nepilnamečių vaikų. 2023 m. sausio 19 d. pareiškėjai kreipėsi į pirmos instancijos teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nuo 2022 m. vasario iki 2023 m. sausio 19 d., kai teismui buvo pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu faktiškai dar nebuvo suėjęs vienerių metų gyvenimo skyriumi terminas. Tačiau pažymi, kad kreipimosi į teismą metu iki vienerių metų gyvenimo skyriumi termino pabaigos buvo likusios tik dvi savaitės, be to, pareiškėjai atitiko kitą specialią CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytą sąlygą – sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savo esme pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės atitiko CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas santuokai nutraukti notarine tvarka. Sutuoktinių bendro pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimas teismui iki vienerių metų gyvenimo skyrium termino pabaigos, nenurodžius jokių išskirtinių asmeninio gyvenimo aplinkybių, kodėl yra svarbu kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo iki vienerių metų gyvenimo skyrium termino pabaigos likus tik dviem savaitėms, leidžia spręsti apie siekį išvengti santuokos nutraukimo notarine tvarka iš individualių paskatų.

12. Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja galimybės apskritai nutraukti santuoką teisme nesuėjus vienerių metų sutuoktinių gyvenimo skyriumi terminui. Tačiau pažymi, kad tokiu atveju turėtų būti nurodytos išskirtinės asmeninio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui, ir dėl to yra būtina kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, arba sutuoktinių apsisprendimas dėl santuokos nutraukimo yra akivaizdus dar nesuėjus didelei daliai minimalaus vienerių metų sutuoktinių gyvenimo skyriumi termino.

13. Pažymėtina, kad valstybė turi pareigą teisės aktais nustatyti taisykles ir sureguliuoti civilinius teisinius santykius taip, kad civilinės teisės subjektams būtų užtikrinta galimybė realizuoti savo materialines teises bei apginti savo interesus. Įgyvendindama šią pareigą valstybė institucijoms paskirsto kompetenciją nagrinėti pareikštus reikalavimus, atlikti veiksmus ir priimti sprendimus. Nei viena institucija negali priimti sprendimų srityse, kuriose veikti jai nesuteikti įgaliojimai. CK 1.138 straipsnio 5 punktas numato, kad teismas nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį gina civilines teises įstatymų nustatyta tvarka, neviršydamas savo kompetencijos.

14. Pritartina atskirojo skundo argumentui, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai formaliai pareiškimo pateikimo teismui metu pareiškėjai neturėjo teisinio pagrindo dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu dėl pakitusios teisiškai reikšmingų juridinių faktų sudėties, atsirastų teisinis pagrindas konstatuoti pasibaigusią teismui įstatymu suteiktą kompetenciją spręsti dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo ir dėl to civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. CK 3.51 straipsnio 2 ir 3 dalių dispozicijose aiškiai nurodyta teisiškai reikšmingų juridinių faktų sudėtis, sąlygojanti teismo ar notaro kompetenciją spręsti dėl santuokos nutraukimo. Todėl šiuo atveju nebūtų pagrindo bylos priskyrimo teismui klausimo spręsti pagal CPK 24 straipsnio taisykles.

15. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šio imperatyvaus pagrindo negali paneigti iš esmės formali teisė kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo.

16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.