Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir K. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, prašė nutraukti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, kuri įregistruota Vilniaus miesto metrikacijos skyriuje. Pareiškėjų teigimu, jų prašymas nagrinėtinas kaip prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

2. Nurodė, kad bendro ūkio netvarko ir santuokinio gyvenimo negyvena daugiau kaip dešimt metų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų A. B. ir K. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka. Pagrindiniai nutarties motyvai:

3.1. Įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiant nutraukti santuoką bendru sutarimu, pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardytų sąlygų visumai, – notarine ar teismine tvarka. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių pareiškėjams ir, esant įvardytai sąlygų visumai, santuoką pareiškėjai turi teisę nutraukti notarine tvarka.

3.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, jog bendrų nepilnamečių vaikų neturi, daugiau nei metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl pareiškėjų prašymas, kaip neatitinkantis CK 3.51 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumos, negali būti nagrinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka, pareiškėjų santuoka bendru sutarimu nutrauktina notarine tvarka.

4. Atskiruoju skundu pareiškėjai (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarti? ir grąžinti šio pareiškimo priėmimo klausimą svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Po pirmojo bandymo nutraukti santuoką teismine tvarka šalių sutarimu (žr. procesą Nr. 2-68-3-10921-2024-0), kuris baigėsi procesine nesėkme, tarp pareiškėjų kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo, t. y. tiek dėl kaltės, tiek dėl teisinių pasekmių, tiek dėl kitų spręstinų klausimų. Minėtas konfliktas tarp šalių (ginčas) kilo dėl to, kad sutuoktinis gyvena (duomenys neskelbtini), ir neketina bei nesutinka nei grįžti į Lietuvą ir nuvykti pas notarą dėl santuokos nutraukimo notarine tvarka, nei nuvykti į konsulinę įstaigą, esančią (duomenys neskelbtini), dėl šio notarinio veiksmo atlikimo.

4.2. Akivaizdu, kad asmeniui, norinčiam apginti savo teises (jas realizuoti), tokia teisė turi būti suteikiama, ir ta teisės realizacija turi būti, pirma, veiksminga, antra, efektyvi, ir trečia, ekonomiška.

4.3. Pareiškėjai įgyvendino visus teisės aktų imperatyvus ir esamą ginčą dėl santuokos nutraukimo išsprendė taikiai (dalyvaujant mediatoriui), pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį.

4.4. Reikalauti, kad užsienyje gyvenantis garbaus amžiaus asmuo atvyktų į Lietuvos Respubliką dėl notarinio veiksmo atlikimo, yra neteisinga, neprotinga ir nelogiška. Toks formalus teismo elgesys nesuderinamas nei su teisingumo idėja, nei su teismo paskirtimi, nei su Konstitucijos imperatyvais.

Motyvuojamoji dalis

konst at uoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 322 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

7. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, konstatavus, kad pareiškėjų išdėstytos aplinkybės atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytas santuokos nutraukimo sąlygas, kai santuoka nutrauktina notarine tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Apeliantai su skundžiama nutartimi nesutinka, teigia, kad pareiškėjai įgyvendino visus teisės aktų imperatyvus ir esamą ginčą dėl santuokos nutraukimo išsprendė taikiai, pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas jų prašymą atsisakė priimti nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

9. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.

10. Šiuo metu galiojančioje CK 3.51 straipsnio redakcijoje nustatytas teisinis reglamentavimas, kai esant sąlygų šių visumai: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; 4) kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio; 5) negyvena santuokinio gyvenimo ir 6) neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama notarine tvarka.

11. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiant nutraukti santuoką bendru sutarimu, pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardytų sąlygų visumai, – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių pareiškėjams, esant įvardytai sąlygų visumai, santuoką turi teisę nutraukti notarine tvarka. CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata. Tokio galiojančio normatyvinio reglamentavimo aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-668-430/2023, 22 punktą). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad CPK 4 straipsnio nuostata neužkerta kelio teismams sprendžiant bylas atsižvelgti ne tik į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, bet ir į teisės taikymo išaiškinimus, esančius kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose, nutartyse, nutarimuose, jeigu jie turi precedento reikšmę atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką.

12. Atmestini apeliantų argumentai, kad esant tokiai situacijai reikalauti, kad užsienyje gyvenantis garbaus amžiaus asmuo atvyktų į Lietuvos Respubliką dėl notarinio veiksmo atlikimo, yra neteisinga, neprotinga ir nelogiška. Toks formalus teismo elgesys nesuderinamas nei su teisingumo idėja, nei su teismo paskirtimi, nei su Konstitucijos imperatyvais.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neužkirto pareiškėjams kelio nutraukti santuoką. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pareiškėjai, pageidaudami nutraukti santuoką bendru sutikimu, nesant bendrų nepilnamečių vaikų, dėl santuokos nutraukimo turi teisę kreiptis į notarą Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatyta tvarka (28 straipsnio 1 dalis). Įstatyme taip pat nenumatyta išimčių, kad dėl amžiaus ar gyvenamosios vietos užsienyje asmuo gali savo nuožiūra rinktis santuokos nutraukimo būdą.

14. Taip pat pažymėtina, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024, 29 punktas).

15. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

16. Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiamos nutarties pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.