Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. G. ir E. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

6. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jis neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo pagal jame išdėstytus argumentus.

8. Konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024, 29 punktas).

9. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.

10. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1346 redakcija), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.

11. Kaip matyti, pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nutraukti pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nurodydami, kad santuokos metu vaikų nesusilaukė ir bendro turto neįgijo, santuoka iširo 2022 metais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į pareiškėjų nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis CK 3.51 straipsnio 3 dalimi pareiškėjų pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

12. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad pareiškėja E. G. gyvena (duomenys neskelbtini) ir neturi nei galimybių atvykti pas notarą, nei naudotis elektroniniu parašu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos priežastys, nesudaro pagrindo nesilaikyti imperatyvių įstatymo nuostatų.

13. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalyje esantis šalių įpareigojimas dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą yra priimtas tikslingai, atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių teisinį reguliavimą, siekiant optimizuoti Lietuvos Respublikos teismų darbo krūvį, šią funkciją perduodant notarams. Įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, atitinkantiems CK 3.51 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytas sąlygas, siekiant nutraukti santuoką bendru sutikimu, pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių pareiškėjams, esant įvardytai sąlygų visumai, santuoką bendru sutarimu jie turi teisę nutraukti tik notarine tvarka (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-668-430/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-129-613/2025). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata ir šiuo atveju pareiškėjai neturi galimybių pasirinkti nutraukti santuoką sutuoktiniams patogesniu būdu.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neužkirto pareiškėjams kelio nutraukti santuoką. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, sutuoktiniai, pageidaudami nutraukti santuoką bendru sutikimu, nustačius, jog bendrų nepilnamečių vaikų neturi ir daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, dėl santuokos nutraukimo turi teisę kreiptis į notarą Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatyta tvarka. Pareiškėjo argumentai, kad sutuoktinė neturi galimybių atvykti į Lietuvą, viena vertus, yra nepagrįsti įrodymais, o, kita vertus, nesudaro pagrindo nesilaikyti imperatyvaus teisinio reguliavimo. Įstatyme, be kita ko, yra numatyti ir kiti būdai, kaip gali būti nutraukta santuoka teismo tvarka.

15. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, konstatuodamas, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į notarą. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.