- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- 1-2705-1170/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29178-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Nukentėjusysis
- T. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, o būtent – jis, neteisėtai, nesant jokio teisėto pagrindo, neturėdamas T. P. sutikimo ir jai to nežinant, rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, t. y. apie buvusios sugyventinės T. P. judėjimą ir buvimo vietą, ir tuo tikslu, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2024 m. liepos 11 d., 17.32 val., Vilniaus mieste, prie T. P. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinio bamperio, pritvirtino GPS sekimo įrenginį „(duomenys neskelbtini)“, ID: (duomenys neskelbtini), skirtą objekto buvimo vietai nustatyti ir sekti, su jame buvusia operatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), jį aktyvavo savo įrenginyje esančiomis mobiliosiomis technologijomis, 2024 m. liepos 11 d., 17.32 val., išsiųsdamas SMS pranešimą iš jam priklausančio telefono „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) su kodu „6690000“, neteisėtai rinko informaciją apie privatų T. P. gyvenimą, iki 2024 m. liepos 15 d., 16.00 val., kai būdama automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), T. P. GPS sekimo įrangą rado ir nuo jai priklausančio automobilio nuėmė, tačiau apie tai nežinodamas, jis pakartotinai su tikslu gauti informacijos apie T. P. buvimo vietą, 2024 m. liepos 15 d., 20.05 val. išsiuntė SMS pranešimą iš jam priklausančio telefono „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), su kodu „6690000“.
Be to, tęsdamas neteisėtą veiką, jis neteisėtai, be motyvuoto teismo sprendimo, neturėdamas T. P. sutikimo ir jai to nežinant, rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, t. y. apie buvusios sugyventinės T. P. judėjimą ir buvimo vietą, ir tuo tikslu, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 2024 m. liepos 15 d., 20.05 val., Vilniaus mieste, prie buvusios sugyventinės T. P. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dugno, pritvirtino, taip paslėpdamas GPS sekimo įrenginį „(duomenys neskelbtini)“ ID: (duomenys neskelbtini), skirtą objekto buvimo vietai nustatyti ir sekti, su jame buvusia operatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), jį aktyvavęs laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 15 d., 20.05 val. iki 2024 m. liepos 18 d., 17.15 val., savo įrenginyje esančiomis mobiliosiomis technologijomis, neteisėtai rinko informaciją apie privatų T. P. gyvenimą ir tokiu būdu, sužinojęs T. P. buvimo vietą, atvyko į mišką (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, savo mobiliojo ryšio telefonu filmavo T. P. ir S. G. bei jiems priklausančias transporto priemones, tokiais savo veiksmais neteisėtai rinkdamas informaciją apie privatų asmens gyvenimą iki 2024 m. liepos 18 d., 17.15 val., kai būdama automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), T. P. GPS sekimo įrenginį „(duomenys neskelbtini)“ rado ir nuėmė nuo jai priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 167 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Jis su T. P. bendravo kaip ir gerai, bandė saugoti, gelbėti tą šeimą, bet jis pastoviai sulaukdavo skambučių iš jos, ji dingdavo ir jis tiesiog norėjo sužinoti kas iš tiesų vyksta. Ko pasėkoje ir sužinojo. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis E. B. detalizavo, kad jis su T. P. buvo sugyventiniai, kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metų. Bendro gyvenimo metu kildavo abejonių dėl nukentėjusiosios ištikimybės. Jis neginčija, kad du sekimo įrenginius pritvirtino prie T. P. automobilio. Vieną pritvirtino liepos mėnesį. Jis to aparato pavadinimo nežino, bet tikrai jis tokius veiksmus atliko. Šis įrenginys išsikrovė, veikė kelias valandas. Tuo metu, kai jis liepos 11 d. pirmą kartą pritvirtino sekimo aparatą, jie dar bendravo, važiuodavo kartu pas tėvus, į keliones. Tuo metu jie dar bandė būti kartu, yra daug liudininkų. Kokiomis aplinkybėmis jis liepos 11 d. pritvirtino įrenginį jis nepamena. Galimai T. P. tuo metu miegojo namuose ir kol miegojo jis šį įrenginį pritvirtino prie automobilio bamperio. Jam atrodo, kad tas aparatas kelias dienas buvo pritvirtintas prie automobilio. Gali būti, kad ir 4 dienas. Jis apie tai, kad įrenginys buvo surastas sužinojo vėliau, pasakė T. P.. Įrenginys veikia kaip telefonas panašiai, parašai žinutę ir išmeta koordinatės kur yra. Gali būti, kad jis matė visą laiką kur juda „(duomenys neskelbtini)“ automobilis ir jo buvimo vietą, tikėtina jis matė kur automobilis juda nuo liepos 11 d. iki liepos 15 d. Antro karto aplinkybių jis gerai neprisimena, kadangi tai jau senai buvo, tačiau neginčija, kad liepos 15 d. jis iš naujo dėjo GPS įrenginį, tai darė vakare. Tą jis darė, kadangi norėjo sužinoti dėl neištikimybės. Jis nepamena kokias skaičių kombinacijas jis siuntė T. P.. Nuo liepos 15 dienos iki liepos 18 dienos stebėjimas nutrūko, nes nukentėjusioji rado tą įrenginį. Jis (E. B.) ją pastebėjo su kitu vyru. Jie (E. B. ir T. P.) statė namą, o S. G. buvo dažytojas, tinkuotojas. Vėliau jis (E. B.) pagal koordinates nuvažiavo į tą vietą, nes T. P. nekėlė ragelio, o jis dar su vaiku buvo tuo metu ir pamatė T. P.. Jis nukentėjusiąją su kitu vyru su GPS pagalba aptiko miške. Gali būti, kad jis ir pamatė T. P. automobilį, kai šis pravažiavo ir jį sekė, bet taip pat ir pagal GPS sekė. Jie prasilenkė, jis (E. B.) T. P. paskambino, o ji neatsiliepė. Tada jis pradėjo stebėti GPS. Tuo metu, kai jis pritvirtino įrenginius, jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Jie visa šeima ten gyveno. Jie tame name kartu gyveno daug metų, o vėliau T. P. išsikėlė į butą, kurį jis (E. B.) pirko už savo pinigus. Po to jie būdavo kartu tiek bute, tiek name. Butas buvo (duomenys neskelbtini). T. ten su vaiku dabar gyvena. Liepos mėnesį T. P. pastoviai gyveno bute (duomenys neskelbtini). Jis įrenginį uždėjo, kai T. P. buvo atvažiavusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tai jis padarė, kol T. P. miegojo su vaiku. Kur tie įrenginiai buvo surasti jis nežino. Tokio adreso (duomenys neskelbtini) jis visai nežino. Taip pat jis nežino ar ten yra automobilių stovėjimo aikštelė. Aptardamas anksčiau jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, E. B. nurodė, kad 2023 m. būtent T. P. pradėjo naudoti prieš jį smurtą ir jis gindamasis laikė šluotą, ji į ją atsitrenkė ir iškvietė policiją. Realiai buvo įrašyta ir pačio policininko, kuris atvažiavo, kad ji pati pripažino, kad kelis kartus jam (E. B.) spyrė, o jis buvo blaivas. GPS įrenginio jis ėmėsi, nes (duomenys neskelbtini) metų su T. P. buvo kartu, jausmai, vaikas yra. Taip viskas susiklostė. Ko jis jos paklausdavo, ji jam neatsakydavo nieko, meluodavo. Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio neturtinės žalos jis gali pasakyti, kad ta 5 000 Eur suma yra per daug. Realiai nukentėjo visa šeima nuo to dalyko. Jis gailisi, kad taip įvyko, jis nieko neneigia, pripažįsta, savo veiksmus vertina neigiamai. Jis tiesiog nepasitikėjo žmogumi, nesinorėjo, kad jam meluotų, po kažkiek laiko nesinorėjo, kad kažkas kitas atsirastų, tiesiog jis norėjo žinoti. Jo manymu civiliniame ieškinyje yra neadekvati suma. Šiuo metu jis nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba). Jo mamai su sveikata buvo blogai, jis ją prižiūrėjo, slaugė, daug pinigų išleido. Tikrai jis neturi finansinės galimybės mėtytis tokiais pinigais. Jo mama viską žinojo apie situaciją, tačiau apie tai sužinojo jau po visko. Jo poelgius mama vertino neigiamai, o ateityje galės jam daryti teigiamą poveikį. Nuo rugsėjo mėnesio jis gyvena (duomenys neskelbtini), o mama gyvena (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji šiuo metu gyvena Vilniuje. Mama jam galės daryti teigiama įtaka, kadangi jis dažnai pas ją lankosi, bendrauja telefonu, jis ją slaugo. Šiuo metu jis santykius su nukentėjusiąja palaiko tik dėl vaiko. Yra priimtas teismo sprendimas dėl vaiko lankymo tvarkos. Kai yra didelis atstumas, tai jis kai gali atvažiuoja pasiima vaiką, moka alimentus kas mėnesį. Jo apklausa buvo atlikta tada, kai jis vairavo automobilį, jam paskambino ir jis nesuprato nieko. Policijos įstaigoje jis nebuvo. Kaltinamasis, aptardamas santykius su T. P., nurodė, kad galutinės skyrybos įvyko (duomenys neskelbtini) mėnesį, (duomenys neskelbtini) metais. Po to jie kartu dar važiavo į (duomenys neskelbtini) kartu, yra nuotraukos, viešbučiai pirkti ir po tos kelionės kaip ir baigė viską. Vaiko gyvenamoji nustatyta (duomenys neskelbtini), vėliau kai T. P. persikraustė, perregistravo vaiko gyvenamą vietą. Vaiko gyvenamoji vieta yra su motina. Kai teismas jam priteisė alimentus, jie vis dar susitikėjo. Šis teismo sprendimas buvo dar iki GPS priklijavimo. Jam teko lankytis bute, kuriame gyvena T. P., kadangi ten jo butas. Šiuo metu jis ten nesilanko, tik vaiką pasiimti ateina. Dėl pareikšto civilinio ieškinio buvo atliktas pavedimas, jis jį padarė ir apie tai pranešė T. P.. Pavedimas buvo atliktas iš jo sesers sąskaitos, jis pats iš savo sąskaitos pavedimo neatliko, kadangi tuo metu neturėjo tiek pinigų. Jis bandė su T. P. susitaikyti dėl civilinio ieškinio, bet nepavyko. Su nukentėjusiąją jis nekalbėjo apie tai kaip viską išspręsti taikiai. Jis jai siūlė taikytis ir jo mama jai skambino, bet nepavyko visai. Jis taip pat atsiprašė, tai padarė gegužės mėnesį, kai sužinojo, kad kažkas vyksta, kas bus apklausa. Jis šiuo metu daugiau nei pusę metų (duomenys neskelbtini), turi specialybę(duomenys neskelbtini), bet dėl mamos sveikatos, turi ją prižiūrėti, nes kelis kartus vos nemirė. Ji turi problemų su (duomenys neskelbtini). Su mama jie susitinka kas antrą dieną, dažnai susiskambina, jų santykiai labai geri (t. 2, b. l. 127-138).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji T. P. parodė, kad pirmą prietaisą jį rado, kai nuvežė vaiką į sporto būrelį. Ji šį įrenginį pasiėmė ir nuėjo į sportą. Atvažiavo vaiko tėvas E. B., apsimesdamas, kad jis atvažiavo vaiką aplankyti. Galiausiai E. B. paprašė jos gražinti įrenginį „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jo tikslas buvo ne vaiką aplankyti, o nuimti tą įrenginį nuo jos automobilio. Tai yra jo žodžiai, kad jis supratęs, jog įrenginys išsikrovęs, važiavo jį paimti tuo metu, kai ji nebuvo šalia automobilio ir negalėjo nieko pamatyti. E. B., neradęs šio įrenginio, atėjo į sporto būrelį ir pradėjo su ja kalbėtis, kad ji gražintų įrenginį, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Antrą įrenginį ji rado garaže, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten yra garažas, kur ji laiko savo automobilį. Po to kai E. B. nusekė ją į mišką, ji suprato, kad yra sekama, o grįžusi į garažą, palindo po automobiliu ir rado sekimo įrenginį. Ji iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Atsakydama į klausimus, T. P. nurodė, kad būtent (duomenys neskelbtini) dienomis ji rado pirmą sekimo įrenginį ir apie tai ji pranešė E. B.. Antras sekimo įrenginys buvo rastas garaže. Pirmąjį įrenginį ji nuėmė prie sporto būrelio, koks tai buvo tikslus adresas ji šiuo metu nurodyti negali, bet jį nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Tai buvo prie sporto klubo (duomenys neskelbtini) gatvėje, „(duomenys neskelbtini)“. Ji pirmą kartą sekimo įrenginio neieškojo. Tiesiog išlipusi iš automobilio, eidama link sporto klubo, atsisuko į automobilį, norėdama jį užrakinti, ir pamatė pilką statybinę juostą, todėl ir nuėjo pasižiūrėti kas ten yra ir nuėmė tą aparatą. Jis buvo iš vidinės pusės, bet matėsi lipnios juostos kampas. Radusi sekimo aparatą, ji jį atpažino, kadangi dar kai gyveno kartu su E. B., jie kartu įsigijo tą įrenginį su tikslu panaudoti statybose, kad nepavogtų statybos įrenginių. Ji žino kaip veikia šis įrenginys – reikia pridėti SIM kortelę ir iš savo telefono išsiųsti kažkokį kodą. Tie kodai yra knygutėje, kuri buvo kartu su sekimo įrenginiu. Tuo metu kai ji rado aparatą, iš karto atvyko E. B.. Jis neginčijo, kad turėjo tą įrenginį, taip pat nesakė kokiu tikslu jį uždėjo. Galimai tą sekimo aparatą E. B. uždėjo, kai ji buvo (duomenys neskelbtini) kaime, kur buvo kaltinamojo gyvenamoji vieta. Tai yra individualus namas, kuris jam priklauso. Liepos mėnesį ji ten nuolat negyvendavo. Antrą įrenginį ji jau rado stovėjimo aikštelėje. Ji tik būdama miške pastebėjo, kad kaltinamasis atsirado ten, kur jie net nesitarė, kad bus jis. Ji neprisimena ar tai buvo tą pačią dieną, ar dieną prieš, ar tą patį vakarą. Tą dieną, kai teko susitikti su kaltinamuoju miške, ji gavo E. B. siųstą pranešimą su skaičių kombinacija ir tai pasirodė įtartina. Ji jam išsiuntė žinutę su klausimu ką tą jo žinutę reiškia, o jis atsakė, kad ne ten pataikė. Anksčiau tokių skaičių kombinacijų nepasitaikydavo, todėl tai jai pasirodė įtartina. Po to kai ji gavo žinutę, kaltinamasis pasirodė miške. Tą žinutę ji gavo pakeliui į mišką. Tuo metu ji sėdėjo automobilyje, o S. G. stovėjo už automobilio. E. B. artėjo su kamera ir filmavo, klausė ką ji (T. P.) daro, paskui ėjo link S. G., jį filmuodamas. Ji buvo labai išsigandusi, kadangi nežinojo kaip E. B. elgsis ją pamatęs su kitu vyru. Ji nieko E. B. nesakė, o S. G. pasakė, kad šis paleistų ją namo, o jie tarpusavyje pasikalbės. Ji E. B. labai aiškiai davė suprasti, kad tarp jų jokių santykių negali būti nuo tos dienos, kai ji išsikraustė. Jeigu ji turėtų nors mažiausią viltį su juo susitaikyti, nebūtų išsikrausčiusi ir būtų likusi gyventi kartu, būtų bandžiusi kalbėtis ir lipdyti viską iš naujo. Tai ji tvirtino ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, tačiau ji iš jo parodymų suprato, kad jis nesuprato jos bendravimo su juo ir visada tikėjosi daugiau. E. B. nebuvo pagrindo jos sekti, nes ji jam vilties taikytis niekada nedavė, gyveno atskirai ir ji galėjo su kuo nori susitikinėti. Vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu vaikas buvo registruotas ir anksčiau, dar jiems gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, kadangi E. B. paprašė jos išsiregistruoti iš jo nuosavybei priklausančio buto. Butas (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Kai ji išsikraustė, pradėjo tvarkytis dokumentus, kreipėsi į mediaciją, jie tarėsi ir priėmė sprendimą, kad vaikas lieka gyventi su ja jos gyvenamojoje vietoje. Tai yra teismo patvirtinta. Ji išsikraustė (duomenys neskelbtini). ir nuo to laiko gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo tos dienos jų santykiai nutrūko ir jie nevedė bendro ūkio. Apie vėlesnį nakvojimą pas kaltinamąjį T. P. paaiškino, kad vaikas tikrai liūdėjo, kad nėra šalia tėčio ir norėdavo su juo kuo daugiau laiko praleisti. Tai E. B. pakvietė ją su vaiku atvažiuoti pas jį į svečius. Jai paklausus vaiko ar jis norėtų pabūti su tėčiu, kadangi tėtis vienas vaiko nepasiima, su juo dviese nebūna, todėl ji nusprendė važiuoti kartu, kad vaikas galėtų su juo pabūti. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini), ten praleido vakarą ir ji su vaiku liko nakvoti jo kambaryje, vienoje lovoje su vaiku. Tą naktį, kaip pats kaltinamasis minėjo, jis ir užklijavo sekimo įrenginius. Dėl kelionės į (duomenys neskelbtini) T. P. paaiškino, kad kaltinamasis labai daug kartų jos prašė, kad ji su juo ir su vaiku važiuotų atostogauti į (duomenys neskelbtini). Gal pirmus penkis kartus ji atsisakė ir prašė pasiimti vaiką pačiam, tačiau jis atsisakė tai daryti, siekdamas, kad ji vyktų kartu. Atsižvelgiant į vaiką ir tai, kad E. B. yra jo tėvas, ir būtų į naudą jam daugiau pakeliauti ir viską pamatyti, ji sutiko su sąlyga, kad tarp jų nieko nebus ir negali būti, paaiškindama, kad nesitikėtų, kad ji sugrįš ir, kad kelionė situacijos nepakeis. Anksčiau iki liepos mėnesio ji nebuvo pastebėjusi, kad ją būtų sekę. Paaiškindama jų ankstesnį konfliktą, dėl kurio buvo iškviesta policija, T. P. nurodė, kad ji nori paneigti E. B. teiginį, kad ji pati atsitrenkė į šluotą, tačiau ji neneigia, kad ji pati jam spyrė du kartus į užpakalį. Tokį jos elgesį įtakojo E. B. teiginiai dėl vaiko pinigų vagystės. Jis tai įvardino, kaip, kad vaikas gavo dovanų 100 Eur iš E. B. sesers. Už dalį pinigų ji išvažiavo į parduotuvę ir jų šeimai nupirko valgyti. Jai grįžus, E. B. sužinojo iš kokių pinigų ji nupirko valgyti ir apkaltino ja vagyste, kas iššaukė tokį jos elgesį, todėl ji jam spyrė į užpakalį. Jis labai agresyviai pavadino ja vagimi ir po antro spyrio į užpakalį, jis trenkė su metaline šluotos kotu jai į ranką. Jis tuo metu laikė šluotą, nes tvarkė garažą. Aptardama kaltinamojo pasiūlymą susitaikyti po šioje byloje aptariamų įvykių, T. P. patvirtino, kad E. B. mama skambino, tačiau ji nekėlė. Mama skambino po pokalbio su E. B.. Jis jai (T. P.) skambino, tačiau žodžio „atsiprašau“ iš jo lūpų ji niekada negirdėjo. Jis paskambinęs ne prašė jos susitaikyti, o ji buvo kaltinama įvairiais dalykai dėl to, kaip elgiasi, kad nepalieka jo ramybėje. Tuo pokalbis ir baigėsi. Taip pat ji patvirtina, kad ir advokatas ir tyrėja skambino ir klausė dėl susitaikymo, tačiau ji atsisakė. Ji nepageidauja taikytis su kaltinamuoju. Aptardama civilinį ieškinį, nukentėjusioji T. P. nurodė, kad 5 000 Eur suma buvo nurodyta, kadangi jos patirto psichologinio smurto jokia suma nepadengs ir prieš pasirenkant sumą, daug svarstė galvodama apie tai, kad E. B., kiek jį pažįsta, pinigai labai buvo svarbūs. Ji nenorėjo jo labai nuskriausti, todėl pasirinkdama 5 000 Eur, nepadarys jam didelės finansinės žalos, o tokia pinigų suma, jai asmeniškai, yra labai didelė. Dėl šio įvykio ji patyrė neigiamų išgyvenimų. Ir jai pervesta suma negalėtų kompensuoti tų išgyvenimų. Jos vertinimu ta 1 000 Eur suma E. B. nieko nereiškia ir nors jis šiuo metu kalba, kad niekur (duomenys neskelbtini), tačiau ji žino kuo jis užsiima gyvenime ir kad dengiasi (duomenys neskelbtini) ir tuo, kad neturi pinigų. Jos vertinimu, 5 000 Eur suma yra labai adekvati suma. Jos žiniomis, E. B. gauna didesnes pajamas nei bedarbio pašalpa. Jis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, taip pat (duomenys neskelbtini) vienas yra pardavinėjamas. Ji žino iš kokių pinigų jis tai daro - jis pardavė savo nuosavybės teisei priklausantį būstą Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini). Iš šitų jis pinigų pastatė namą (duomenys neskelbtini), kurį pardavinėja ar jau pardavė. Taip pat jos žiniomis jis yra pradėjęs statyti naują namą (duomenys neskelbtini), yra pamatai. Ji matė, kai važiavo vaiko pasiimti. Taip pat ji matė įdėtą skelbimą parduodamo namo (duomenys neskelbtini). Tą skelbimą ji matė „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje. Jis geba užsiimti tokia veikla, nes anksčiau jie šia veikla užsiimdavo kartu. Jos manymu, E. B. yra pajėgus sumokėti 5 000 Eur sumą. Prieš įrengiant sekimo aparatus ji bendravo su psichologe. Ji (T. P.) žinojo, kad gali į ją kreiptis, tačiau nesikreipė, bendravo su bendradarbe, nes jai reikėjo, kad ją tik išklausytų, o į psichologę ji negalėjo kreiptis dėl to, kad tam neturėjo finansinių galimybių. Jokių raminamųjų vaistų ji nevartojo, tačiau sapnavo košmarus, negalėjo užmigti, eidavo naktį tikrinti automobilį, padangas, visada jautė stresą. Ji pagalvojo, kad nors E. B. ir gyvena toli nuo jos gyvenamosios vietos, kiekvieną kartą jis atvažiavęs aplankyti vaiko, žinantis kur ji stato automobilį, gali vėl taip pat pasielgti. Kol jis nebuvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), jai buvo dingę automobilio numeriai, su padangomis buvo daug problemų ir ji neatmeta tos galimybės, kad tai galėjo būti E. B. veiksmais. E. B. žino kur ji parkuoja automobilį - (duomenys neskelbtini). Ji tame name negyvena, tik nuomojasi parkavimo vietą. E. B. žino tą vietą. Jos niekas neinformavo apie žalos atlyginimą. Ji gavo 1 000 Eur eurų sumą. Kilo daug klausimų kas ir kodėl jai siunčia pinigus prieš teismą, bando padengti žalą dar teismui neįvykus ir nenusprendus žalos padengimo sumos. Todėl ji paskambino E. B. advokatui paklausti ar tai normalu, nes buvo suabejojusi ir galvojo, kad ją E. B. nori apgauti. Ji pažįsta kaltinamojo mamą. Visą laiką su kaltinamojo mama buvo geri santykiai. Kai ji (T. P.) išsikraustė, taip pat vyko pas kaltinamojo motiną, ją aplankyti, tačiau tai darė ne dėl to, kad norėjo pabūti su E. B., o dėl to, kad vaikas buvo pasiilgęs močiutės, o tėvas E. B. vieno vaiko pas močiutę neveždavo. Tarp E. B. ir jo mamos santykiai yra labai geri, šilti, draugiški. Ji negali pasakyti ar jie kartu gyvena Šiauliuose. Jos manymu, E. B. mama galėtų jam turėti teigiamos įtakos. Tačiau ji pati nesutinka atleisti E. B. už tai, kad jis ją sekė ir rinko informaciją apie mano privatų gyvenimą, kadangi kai jis trenkė jai su šluota, jai parašius pareiškimą, E. B. atsiprašinėjo, labai gailėjosi iki tol, kol ji atsiėmė pareiškimą už tokį jo elgesį. Po to ji vėl buvo viskuo kaltinama, tad ji nenori daugiau padaryti tokios klaidos. Ji bijo, kad jeigu ji jam atleis, jis nepasimokys iš savo padarytų klaidų. E. B. jos neatsiprašė už sekim, o jeigu ir atsiprašytų, ji nepriimtų to atsiprašymo. E. B. yra suaugęs vyras, tačiau laiduotoja jo visą laiką neprižiūrės, gali su juo bendrauti, bet tai neužtikrina jo gero elgesio. Tai gali veikti, tačiau iki šiol tai neveikė. Ji nesutinka su tuo, kad E. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis vertas būti nubaustas. Po pirmojo įrenginio ji nesikreipė į policiją, kadangi nepagalvojo, kad jis toliau gali taip elgtis. Tikrai nesitikėjo tokio jo elgesio (t. 2, b. l. 127-138).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta laiduotoja A. P. parodė, kad jos santykiai su sūnumi labai geri. Kai jai buvo (duomenys neskelbtini), jis ją slaugė, visur vežiojo, labai geras vaikas. Jai yra žinoma, kad sūnus sekė savo buvusią sugyventinę, jis jai apie tai papasakojo. Ji (E. P.) visada galvojo, kad jie susitaikys. T. P. aplankydavo, sakydavo, kad duos jam laiko, kad apsibarė ir panašiai. Jos manymu dėl tokių savo veiksmų E. B. gailisi ir jos vertinimu jis neteisingai padarė. Taip pat sūnus atsižvelgia į jos nuomonę. Jie beveik kasdieną matosi, o šiuo metu kadangi sveikata truputį pagerėjo tai kas antrą dieną susimato. Telefonu jie kalba kelis kartus per dieną. Anksčiau panašių situacijų nebuvo pasitaikę. Apie visą šį įvykį ji sužinojo iš karto. Sūnus sakydavo, kad nuveždavo gėlių, o kol nusiveda T. P. į kavinę viskas gerai, o kai išsiskiria tada kažkas būdavo negerai. E. B. jai sakė, kad ji išgėrinėja, jis norėjo žinoti ar vaikas namuose, ar jis prižiūrėtas, bet ji jo namo neįsileisdavo, nors jo butas būdavo. Po to, kai ji sužinojo, kad sūnus buvo įrengęs sekimo įrenginį, jį už tai pabarė. Dėl to, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ji sužinojo prieš kokį mėnesį. Sūnus prašė, kad ji būtų laiduotoja. Laiduotoją ji supranta kaip kokį prižiūrėtoją, auklėtoją. Sūnus jos klauso. Visi jos vaikai nėra susidūrę su tokia situacija, yra padorūs, dirba. Šiuo metu jie gyvena atskirai. Kurį laiką sūnus gyveno su ja kartu tuo metu, kai sveikata pagerėjo, jis išsikraustė. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), jis - (duomenys neskelbtini). Dabar jie gyvena 23 km atstumu. Sūnus dažnai važiuoja pas ją dėl sveikatos. Prieš tai ji buvo reanimacijoje, prieš (duomenys neskelbtini), jis visur ją vežioja, ją rūpinasi, prižiūri. Yra vyras, bet jis nemoka navigacija naudotis, daug visur važinėti tenka. Sūnus turi specialybę, dirbo (duomenys neskelbtini) daug metų. Darydavo tą sistemą priešgaisrinę, o dabar (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini), kadangi su ja buvo visą laiką. Jiems kasdieną tekdavo važiuoti į visokias procedūras – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis gyvena iš Užimtumo tarnybos mokesčių ir (duomenys neskelbtini). Taip pat ir jai finansiškai padėdavo. Jos santykiai su nukentėjusiąja normalūs. Ji skųsdavosi juo anksčiau irgi. Sūnus sakydavo, kad nukentėjusioji meluoja, sakė, kad suprato, kad ji važiuoja kažkur, norėjo pasekti ir įsitikinti, įtarė išdavystę. Jos manymu sūnus blogai padarė, bet ji linkusi norėti žinoti, ar ją išdavinėja ar ne. Jos manymu sūnus iš karto nesuprato situacijos rimtumo, o dabar jau tą supranta, paliko nukentėjusiąją ramybėje. Jis jau pamoka išmoko. Ji niekada sūnui nepatartų taip elgtis, kaip jis pasielgė (t. 2, b. l. 127-138).
Teisiamojo posėdžio liudytoju metu apklaustas S. G. parodė, kad T. buvo paprašiusi jo nuvažiuoti pasižiūrėti sklypą. Jie susitarė, kad jis važiuos paskui. Kai jie važiavo ir jis nusuko nuo kelio, ši staiga sustojo, išbėgo iš mašinos ir pasakė, kad ją seka. T. P. buvo labai supanikavusi, po ko jis pasakė, kad ji sėstų į jo mašiną. T. P. atsisėdo į jo mašiną, o tada atėjo kaltinamasis. Jis filmavo, buvo agresyviai nusiteikęs. Jis (S. G.) pamatė, kad T. P. buvo labai išsigandusi, o kaltinamasi pradėjo filmuoti, gąsdinti, kad išskirs jo (S. G.) šeimą, nes situaciją apie jo o šeimą žinojo. Tada jis (S. G.) pasiūlė T. P. paleisti ir kad jie abudu (E. B. ir S. G.) tarpusavyje pasikalbėtų. Po kurio laiko E. B. leido išvažiuoti, nes buvo kelią automobiliu užstatęs, tačiau vis dar gąsdino jį (S. G.), buvo agresyviai nusiteikęs, teigė, kad jį (S. G.) sumuš. Vėliau jie normaliai pasišnekėjo. E. B. sakė, kad lankėsi pas psichologą, kad nori susigrąžinti T. P., nes jie išsiskyrė. Po kokio pusvalandžio pokalbio jie išsiskirstė. Jo santykiai su T. P. buvo darbiniai. Ji pasakė, kad išsiskyrė su vyru, nori parduoti butą ir pirkti sklypą. Prašė, kad jis pažiūrėtų ir kadangi jis įrenginėja ir stato namus, o ji nieko daugiau nepažįsta ir neturi į ką kreiptis. Jų susitikimo metu, T. P. sustojo, buvo labai išsigandusi ir sakė, kad E. B. nieko negali žinoti apie sklypą, kadangi jis viską atims, yra ją mušęs ir grasina viską atimti. Tą dieną jie su T. P. vyko skirtingais automobiliais. Jo manymu, kaltinamasis nežinojo, kad jie važiuoja ir jis pats (S. G.) net neįtarė, kad gali tokia situacija atsitikti. Jam pačiam buvo šokas, nes T. P. iššoko iš automobilio ir pasakė, kad E. B. ją seka, ji gavo žinutę ir kad anksčiau jau buvo kažkokių sekimo aparatų įdėjęs. Jie nepastebėjo kaltinamojo automobilio. T. P. sustojo, išlipo iš automobilio, o jis (S. G.) paklausė kodėl ji išlipo, į ką T. P. atsakė, kad įtaria, jog ją seka. Jis (S. G.) jai nurodė nusiraminti ir jį atsisėdo į jo automobilio galą. Tuo metu, kai ji atsisėdo į automobilį, kaltinamasis jau ėjo. Jis (S. G.) kaltinamojo automobilio nematė, kadangi šis buvo toliau pasistatęs ir jį pamatė tada, kai šis ėjo link jų ir filmavo. Kai jis kalbėjo su E. B., šis jam neminėjo kokiu būdu E. B. susisiekė ir ten atsirado. Jis tik pasakojo, kad nori susitaikyti, į ką jis (S. G.) nurodė, kad tokiu būdu baugindamas ir persekiodamas, jis nieko nepasieks, reikia kitokios taktikos imtis, gražiai kalbėtis. Jam atrodo, kad jie vėliau po šio įvykio buvo susitaikę, kažkur kartu vyko. Pačių sekimo įrenginių jis nematė, žino tik iš pasakojimų (t. 2, b. l. 163-168).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas M. Z. paaiškino, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas. Pasak specialisto, sekimo įrenginių veikimo specifika yra visų labai panaši. Veikia jie labai paprastai - įdedi SIM kortelę, jis automatiškai įsijungia ir pradeda veikti. Iš telefono paskambini į SIM kortelės numerį ir gauni SMS pranešimu buvimo vietos koordinates. Kai kuriuose yra specialus kodas, o kai kuriuose reikia komandą surinkti, išsiųsti tą kodą, PIN kodą to įrenginio, jis pagal nutylėjimą būna arba 0000 arba 145 ir tada grįžta žinutė su koordinatėmis. Aparatas turi ribotą veikimo laiką, pagal specifiką, tikėtina, kai nejuda tai 3-4 val., o judėjimo metu jis dirba nepastoviai ir gali veikti ilgesnį laiką. Viskas priklauso kokį gamintojas įdės akumuliatorių, toks veikimas ir bus. Jei stipresnis akumuliatorius bus, tai veiks ilgiau. Šiuo atveju galima atsiųsti programėlę ir tada automatiškai rodys žemėlapį arba net prie tinklalapio prisijungti, bet ten bus sudėtingesnis nustatymas, su programėle yra paprasčiau. Jei internetu žiūrėti tai reikia ir APN nustatyti ir IP adresus ir daugiau žinių reikia turėti, kad kažką tai padaryti rimtesnio. Tam, kad matyti koordinates užtenka skambučio, SMS žinutės. Įrenginyje praktiškai nelieka jokių duomenų, nebent žiūrint kaip jis buvo nustatytas, gali likti būtent tie IP adresai arba naudotojo, kuris administruoja, telefono numeris, nors tai irgi priklauso nuo nustatymo ar buvo tas naudotojas prisiregistravęs savo įrenginyje. Jų tyrimo centro turima įranga atkurti duomenų įrenginyje negalima, nes tai yra specifinė įranga, duomenys jame nesaugomi. Jis veikia tokiu principu – yra mikrovaldiklis, kuriame įrašomas programos kodas, pagal kurio algoritmą veikia tas įrenginys ir jeigu tame algoritme yra numatyta toje mažoje atmintyje išsaugoti kažkokį numerį ar kažkokį nustatymą, tai jis bus išsaugotas, bet, kad tuos duomenis išgauti reikia iš to mikrovaldiklio gauti. Tai praktiškai labai sudėtinga, o jei dar gamintojas jį apsaugo savo saugos kodu, tai jo ištraukti neįmanoma. Mikrovaldiklis yra pačiame sekimo įrenginyje, tai lustas, kuris valdo visą įrenginį. Tas įrenginys susideda iš kelių blokų, modulių – GPS blokelis, kuris susisiekia ir gauna signalą iš palydovo, jis dirba kaip mini telefonas gauna skambučius ar gauna SMS, tas mikrovaldiklis valdo ir gauna informaciją, apdoroja, sujungia jų informaciją į vieną ir išsiunčia vėl atgal naudotojui. „Debesyje“ tie duomenys gali būti saugomi, jei buvo naudojama per programėlę, tai čia naudotojo telefone arba jeigu per tinklalapį, tai prisijungti gali tik pats naudotojas, nes reikalingi jo prisijungimo duomenys, kad prisijungti ir naudotis tuo serveriu. Šioje byloje greičiausiai buvo nuskaityti duomenys, kurie buvo SIM kortelėje. Jeigu jie buvo nuskaityti iš SIM kortelės, tai jie bus realūs ir teisingi (t. 2, b. l. 163-168).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 10 d. įtariamuoju apklaustas E. B. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, nuo priklausomybių niekur gydytas nebuvo, į jokias įskaitas nėra įrašytas. Psichiatrinėse ligoninėse taip pat gydytas nebuvo, į jokias įskaitas nėra įrašytas. Su T. P. yra pažįstamas, vedė bendrą ūkį, turi bendrą vaiką. Prieš metus, (duomenys neskelbtini) m. maždaug, apie vasario mėnesį, jie išsiskyrė. Negyvena kartu, tačiau dažnai susitikdavo, važiuodavo leisti laiką su bendru vaiku, taip pat leisdavo laiką ir dviese. Važiuodavo į svečius pas jo tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Nepamena laiko, T. P. jam skambino į telefoną ir nurodė, kad jis ją persekioja, neduoda ramybės. Tačiau, jie po to dar buvo pas jo tėvus, šventė bendro vaiko gyvenimą. (duomenys neskelbtini) m., galimai metų gale, jis buvo apkaltintas „atseit“ smurtu prieš T. P.. Tačiau tyrimas buvo nutrauktas, kiek pamena, T. P. pati atsiėmė savo pareiškimą. Yra turėjęs sekimo įrenginių, kai statėsi namą, prie pastolių, jis įdėdavo į pastolių vidų arba papildomai įrenginį priklijuodavo su lipnia juosta. Nenorėjo, kad pastolius pavogtų, dėl to juos sekdavo. Ar tai būtent šie įrenginiai, kuriuos jis tvirtino prie pastolių, jis negali pasakyti. Kiek pamena, jis turėjo tik tai vieną sekimo įrenginį, tačiau įrenginio pavadinimo negali pasakyti, nes nepamena. Dėl to, kad jis vis atsirasdavo T. P. buvimo vietoje, paaiškino, kad žinodavo jos darbotvarkę ir vis nuvažiuodavo patikrinti. Jis vis norėjo sužinoti, su kuo jo buvusi sugyventinė susitikdavo. Tą dieną, kai jis T. P. su S. G. užtiko miške, buvo atsitiktinis susitikimas, jis tiesiog pamatė T. P. pravažiuojantį automobilį ir nusprendė ją pasekti. T. P. tuo metu automobiliu važiavo viena, tačiau vėliau susitiko su vyriškiu S. G., kuris anksčiau dirbo pas jį statybose. Jis jį atpažino, jis yra (duomenys neskelbtini) ir turi (duomenys neskelbtini) vaikus. Kiek pamena, jie susitiko miške, jis (E. B.) filmavo savo telefonu, norėjo įrodyti T. P. neištikimybę. Ką jis darė su tuo įrašu, tai yra jo reikalas, čia jis nenurodys. Kiek žino, T. P. įsilaužė į jo mobilaus ryšio telefoną ir visi vaizdo įrašai, nuotraukos, buvo ištrintos pačios T. P.. Taip pat, buvo nulaužtos jo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paskyros. T. P. jo jokio prisijungimo slaptažodžio nežinojo ir negalėjo žinoti. T. P. dirba su IT ir jai nulaužti paskyras yra labai lengva. Savo telefone jokių sekimo programėlių jis neturi ir niekada neturėjo. Jis jos niekada nesekė. Vyriškį, su kuriuo buvo susitikusi T. P., jis gerai pažįsta, jis pats jam yra pasakojęs savo asmeninio gyvenimo reikalus. Kiek žino, dabar tarp S. G. ir jo žmonos vyksta (duomenys neskelbtini). Jis bandė dar išsaugoti šeimą su T. P., tačiau, kadangi vis pagauna T. P. jam meluojant, nieko bendro su ja jau turėti nenori. Bendrauja su ja tik dėl vaiko reikalų. T. P. meluoja, kad jis ją persekioja, jis ją pasekė tik norėdamas ją pagauti meluojant. (duomenys neskelbtini) m. vasarą, buvo teismas dėl turtinių reikalų ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat, teismo buvo nustatyta, kada jis gali su juo būti ir leisti laiką. Jis žino, kad šitas pareiškimas yra parašytas kaip kerštas jam dėl turtinių reikalų, nes buvo norima iš jo atimti pusę jo turto. Dėl sekimo įrenginio, kuriuo jis sekdavo prie pastolių, tai jis gali papasakoti tik tiek, kad į įrenginį yra įdėta SIM kortelė ir įrenginys fiksuoja judėjimą ir jam į telefoną ateidavo žinutė su įrašu, kad sekimo įrenginys pajudėjo. Tiksliai nepamena įrenginio veikimo principo. Jis jam programėlėje rodydavo tikslią sekimo įrenginio buvimo vietą, tik pamena, kad lyg ateidavo žinutė ir jei ji jau būdavo atsiųsta, tai reikšdavo, kad įrenginys pajudėjo (t. 2, b. l. 29-30).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 21 d. įtariamuoju apklaustas E. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Jis su T. P. kartu gyveno, oficialiai susituokę nebuvo, buvo sugyventiniais, apie (duomenys neskelbtini) metų, o išsiskyrė su T. P. prieš metus, pavasarį, tačiau vis bandė su T. P., bendravo, buvo bendrų atostogų, dažnai leisdavo laiką kartu. Kiekvieną savaitgalį bendravo, miegodavo kartu. Po to bandė kažkokius santykius atstatyti. Maždaug apie 2024 m. liepos mėnesį, jis pradėjo įtarinėti T. P. neištikimybe, tai tada ir nusprendė ją pasekti. Pirmą sekimo įrenginį prie T. P. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, jis pritvirtino adresu (duomenys neskelbtini). Pamena, kad jie su T. P. bandė susigrąžinti šeimą ir šiek tiek bendravo, gyveno kartu. Tačiau, jis vis pagaudavo T. P. jam meluojant, todėl įtarė, kad ji jam neištikima. Jis galvojo, kad ji jam neištikima su jo pažįstamu – dažytoju, pavardė – G., o vardo nepamena. Tada ir sugalvojo spontaniškai ir T. P. miegant ir apie tai nieko nežinant, jis prie jos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio nepamena, tai galimai būtų tas valstybinis, kuris nurodytas jam įteiktame įtarime, dugno, pritvirtino „(duomenys neskelbtini)“ (didesnį) įrenginį. Nepamena kokiu būdu jam buvo siųsta informacijos apie T. P. automobilio buvimo vietą, ar jam siuntė SMS pranešimus, ar per programėlę, ar per prisijungimą prie serverio. Sekimo įrenginys nurodydavo automobilio buvimo vietą, su kažkokia plius-minus paklaida. Pamena, kad jis taip T. P. patikrino, jis tada jai paskambino į telefoną ir ji jam nurodė visai kitą buvimo vietą. Nors jis tiksliai matė, kur ji yra. Jis tada atvažiavo iki jos buvimo vietos ir pasirodo, ji buvo su tuo pažįstamu (duomenys neskelbtini) ir miške, adreso tikrai jau nepasakys, juos užtiko. Tada darė vaizdo įrašą, kurį, kaip supranta, turi policija. Dėl mažesnio sekimo įrenginio, gali paaiškinti, kad pamena, jog jis buvo tvirtinamas magneto pagalba. Jis jį pritvirtino prie T. P. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, galimai ant automobilio bamperio, tačiau nepamena jokių būtent šio įrenginio tvirtinimo aplinkybių, seniai buvo. Galimai jį galėjo pritvirtinti taip pat Vilniaus rajone, kur kartu su T. P. ir jų bendru vaiku gyveno. Nepamena tiksliai, tačiau jam atrodo, kad šis įrenginys net neveikė ir jam jokios informacijos apie T. P. buvimo vietą nesuteikė. Taip pat nepamena, kokiu būdu jam buvo siųsta informacija apie T. P. automobilio buvimo vietą, ar jam siuntė SMS pranešimus, ar per programėlę, ar per prisijungimą prie serverio. Kadangi žmogus jam rūpėjo, jis norėjo dar su ja būti, nenorėjo skirtis, todėl vis bandė išsaugoti šeimą, tačiau T. P. jam vis melavo ir buvo pagauta meluojant, jis nebegalėjo su ja būti kartu. Pas juos su T. P. vyko civiliniai teismo posėdžiai dėl turtinių reikalų mediacijos metu ir jų bendro vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo lankymo ir išlaikymo. Teismo sprendimą jis kažkur turi, tačiau šiuo metu jo pateikti jis negalėtų ir nemano, kad jie susiję su šita byla, vėliau, jei reikia, galės ją atsiųsti el. paštu. Labai gailisi, kad sekė T. P.. Namas Vilniaus rajone priklausė jam, tačiau, šiuo metu yra parduotas, o T. P. šiuo metu su jų bendru vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat jo nuosavybės teise priklausančiame bute. Jei ne jo mama, jis butą irgi būtų prisiteisęs, tačiau nusprendė jį palikti savo vaikui. Vaikui moka 350 Eur (t. 2, b. l. 37-38).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji T. P. parodė, kad nori papildyti, kad su E. B. gyveno kartu (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) jie išsiskyrė. Tuo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini), ji iš tų jų namų išsikraustė. Išsiskyrė dėl pastovaus tiek psichologinio, tiek fizinio smurto. Su E. B. turi bendrą vaiką, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. 2024 m. liepos 15 d., apie maždaug 16.00 val. kartu su vaiku ji išėjo iš namų, su jos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio sporto centro „(duomenys neskelbtini)“. Priparkavus automobilį stovėjimo aikštelėje, ji ant priekinio bamperio pamatė nedidelį sekimo įrenginį „(duomenys neskelbtini)“. Iš karto suprato, kad tą sekiklį prie jos automobilio uždėjo E. B.. Po kažkurio laiko, iki sporto centro atvažiavo ir pats E. B., nors iš tikrųjų neturėjo žinoti kur šiuo metu ji yra ir ką veikia. Ji tuo metu buvo jau sporto centre, ji iš karto E. B. pasakė, kad ji žino, ką jis padarė. E. B. į tai nieko neatsakė, jie kalbėjo kitomis temomis. Tą pačią dieną E. B. atvažiavo pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), „atseit“ pakalbėti, pamatyti vaiką. Jam atvažiavus, jie vėl pradėjo kalbėti apie sekimo įrenginį. Tada jis jai atšovė, kad tai jis jį uždėjo, norėjo jį nuimti pakrauti ir vėl uždėti ant jos automobilio, nes pasirodo, šis sekimo įrenginys labai greitai išsikrauna. Taip pat, E. B. labai prašė jos jam sekimo įrenginį grąžinti, tačiau ji to nepadarė. Galvojo, kad gal po šito įvykio E. B. apsiramins ir jokių sekimo įrenginių prie jos automobilio neseks. Apie tai, kad buvo sekama ji niekam nepasakojo. 2024 m. liepos 18 d., dienos metu, su S. G. ji važiavo savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o S. G. su savo automobiliu jai iš paskos (duomenys neskelbtini) keliu, per mišką, link žemės sklypo, kurį ji norėjo apžiūrėti ir vėliau galimai nusipirkti. S. G. yra jos pažįstamas, kiek žinojo, jis kažką išmano apie statybas, todėl paprašė jo pagalbos. Važiuojant automobiliu, ji iš E. B. gavo neaiškią žinutę su skaičiais, vėliau jis jai dar parašė, kad ji nekreiptų dėmesio į žinutę, nes ji ne jai skirta. Ji tada pradėjo įtarti, kad kažkas čia ne taip. Ar nebus taip, kad E. B. ją vėl seka. Dar nuo senų laikų ji gali prisijungti prie E. B. „(duomenys neskelbtini)“ paskyros ir pamatyti E. B. buvimo vietą. Ji taip ir padarė, prisijungė ir pamatė, kad E. B. telefonas yra netoli jos, kad jis važiuoja paskui juos. Ji iš karto sustojo šalikelėje ir nuėjo pas S. G. į automobilį ir pasakė, kad juos seka, paskui juos važiuoja E. B.. S. G. jai nurodė atsisėsti į jo automobilį ir jie laukė kada atvažiuos E. B.. Netrukus E. B. atvažiavo ir pradėjo juos filmuoti su telefonu, kaltino juos neištikimybe. Tiek ji, tiek S. G. sugalvojo, kad atvažiavo pagrybauti, ji nenorėjo, kad E. B. žinotų, jog ji žada pirkti žemės sklypą. Po kokių 5-10 minučių ji su savo automobiliu išvažiavo, o S. G. ir E. B. liko kalbėti. Apie ką jie kalbėjo, ji nežino ir negali pasakyti. Iš karto po šio susitikimo su E. B., ji nuvažiavo į savo namo automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), ir ant automobilio dugno rado paslėptą dar vieną sekimo įrenginį. Įrenginį ji nuėmė ir nusprendė kreiptis į policiją ir pranešti apie du jos sekimo atvejus. Datos tiksliai negali pasakyti, maždaug šių metų rugpjūčio mėnesį, trise, ji, E. B. ir jų bendras vaikas, važiavo į (duomenys neskelbtini) savaitei atostogų. Jie gyveno skirtinguose kambariuose, tiesiog dėl bendro vaiko leido laiką kartu Daugiau niekur išvažiavę nebuvo, tačiau, kadangi vaikas yra bendras, tenka dėl vaiko bendrauti. Kiek ji žino, dabar E. B. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliai ji adreso nurodyti negali. Dabar E. B. nebendrauja, jai neskambina ir neieško būdų susitikti. Kiek ji žino, jos automobilių stovėjimo aikštelėje jokių vaizdo kamerų nėra. Dabar pati nusipirko vaizdo stebėjimo kamerą ir jos automobilis nuolat yra filmuojamas. Anksčiau jos automobilis neturėjo vaizdo registratoriaus ir kada sekimo įrenginiai galėjo būti uždėti ant jos automobilio, ji negali pasakyti. Taip pat parodė, kad civilinio ieškinio nereikš, jokia žala nei jai, nei automobiliui nebuvo padaryta.
Nukentėjusioji T. P. papildė, kad prieš maždaug savaitę ar dvi, prieš pateikiant į ikiteisminį tyrimą, ji iš E. B. „(duomenys neskelbtini)“ paskyros atsisiuntė vaizdo įrašą, kurį filmavo pats E. B. su savo mobiliuoju telefonu. Ji iš seniai žinojo, kad E. B. telefonas yra prijungtas prie „(duomenys neskelbtini)“ paskyros ir tą įrašą pasižiūrėjo ir sau parsisiuntė į savo mobilaus ryšio telefoną. E. B. paskyros slaptažodį ji jau labai seniai žino, E. B. tai irgi žino ir visada žinojo. Iki šiol ji gali prisijungti prie E. B. „(duomenys neskelbtini)“ paskyros, slaptažodis iki šiol yra tas pats ir yra nepakeistas. Žino, kad E. B. išsiuntė vaizdo įrašą S. G. žmonai. Jis jai pats tai sakė. Dabar su S. G. ji nebendrauja, žino tik tiek, kad E. B. bendrauja su S. G. žmona ir pasakoja nebūtas istorijas jai. Kiek žino, tarp S. G. ir jo žmonos vyksta skyrybų procesas, ar jie išsiskyrė, ji negali pasakyti, to nežino. Kiek pamena, iš karto ją sekdamas, E. B. juos pasivijęs pradėjo filmuoti savo telefonu, nors jokio leidimo ją filmuoti ji nedavė. E. B. taip pat jų neįspėjo, kad filmuos, ji pati pamatė, kad jis ateina iškėlęs telefoną ir suprato, kad juos filmuos. Su E. B. šiuo metu ji bendrauja tik dėl vaiko reikalų, kiek žino, jis dabar yra išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini), kiek žino, netoli, (duomenys neskelbtini) rajone, gyvena jo mama. Šiuo metu jis jos nepersekioja. Vasario 11 d., jis buvo atvažiavęs į Vilnių, pasimatyti su jų bendru vaiku, tai siūlė jai su juo susitikti, pavakarieniauti iš išgerti šampano, tačiau ji nesutiko. Dėl to jis labai supyko, tačiau jokio konflikto nekėlė. Apie sekimo įrenginius ji žino tik tiek, kiek E. B. papasakojęs. Kaip supranta, jam į telefoną įrašyta programėlė į kurią ateidavo kažkoks kodas, kurį tekdavo įvesti į „(duomenys neskelbtini)“ ir tada būdavo parodoma jos automobilio buvimo vieta. Dėl mažesnio sekimo įrenginio, taip pat žino, kad jis veikia per programėlę. Mažesnis sekimo įrenginys buvo pirktas dar jiems gyvenant su E. B., jie statėsi namą ir norėdami apsaugoti statybvietėje pirktus pastolius, jie įrenginį dėdavo ant pastolių. Ir ji apie jį jau žinojo iš seniau. Mažesnio sekimo įrenginio veikimo principo ji nežino, žino tik tiek, kad jam taip pat reikalinga programėlė. Ji jokių programėlių šiems sekimo įrenginiams stebėti neturi ir niekada neturėjo. Naujų įrenginių ant savo automobilio nėra atradusi, bent jau kol kas. Prie sekimo įrenginių programėlių, kurias turi E. B., slaptažodžių ji nežino ir pasakyti negali. Ji su E. B. yra kalbėjusi telefonu, datos ir laiko tikrai nepasakys ir tada, pokalbio metu, jis jai prisipažino, kad ant jos automobilio uždėjo sekimo įrenginius. Jokių susirašinėjimų su E. B. dėl sekimo įrenginių ji neturi ir jų pateikti į ikiteisminį tyrimą negali. Nurodė, kad žinutės su kodu yra likusios jos mobiliajame telefone, kurios ir buvo užfiksuotos jos telefono apžiūros metu. Šiuo metu ji E. B. turi pretenzijų, norėtų, kad jis būtų tiesiog nubaustas, jog žinotų, kad taip elgtis negalima. Taip pat nurodė, kad vienas iš sekimo įrenginių, o būtent „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojamas jų statybvietėje pastoliams saugoti ir žino, kad jo veikimo principas buvo toks, paskambini į sekimo įrenginį, į jį įdėtą SIM kortelę ir tada į programėlę ateina sekimo įrenginio koordinatės. Dėl antro sekimo įrenginio veikimo principo, ji nieko pasakyti negali, nieko nežino. Kiek pamena, „(duomenys neskelbtini)“ E. B. buvo pirktas internetu, tačiau per kokią parduotuvę, negali pasakyti, nežino, buvo mokėta už jį 70 Eur. Negali pasakyti tiksliai, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ įrenginys galėjo būti pirktas iš kažkokio asmens. Kokiomis aplinkybėmis buvo pirktas antras sekimo įrenginys, negali nurodyti, nieko apie tai nežino.
Nukentėjusioji taip pat papildė, kad apklausos metu pareiškimo dėl moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo neteiks, o kaip nurodė anksčiau apklausiama, fizinė ir/ar turtinė žala jai padaryta nebuvo (t. 1, b. l. 165-168, 173-174, 175-177, 187-188).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. G. parodė, kad E. B. jam yra pažįstamas asmuo. Kadangi dirba (duomenys neskelbtini), teko bendrauti su E. B. statybos reikalais. Teko daryti remontą E. B. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Kelis kartus yra matęs ir T. P., teko perduoti ir jai parodyti atliktus remonto darbus. Praeitų metų ar tai birželio, ar tai liepos mėnesį, jam į telefoną paskambino T. P.. Ji jo prašė padėti jai apžiūrėti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone. Jis su ja susitarė dieną ir važiavo atskirais automobiliais link to sklypo. T. P. važiavo priekyje, o jis jai iš paskos. Važiuojant keliu, T. P. sustojo šalikelėje ir nurodė, kad ją seka, „atseit“ ji gavo kažkokią žinutę ar kažką, iš kurios suprato, kad ją seka. Ji jam ir karto pasirodė išsigandusi, pradėjo nervuotis. Jis jai pasiūlė atsisėti į automobilį, jis negalvojo, kad ji atsisės į jo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės. Iš priekio jis tuo metu pamatė E. B. su rankoje turimu telefonu. Jis juos filmavo, nors jie jam jokio leidimo juos filmuoti nedavė. Taip pat, jis jų neperspėjo, kad filmuos. Jis iš karto pradėjo juos kaltinti, kad jie neištikimi, klausinėjo, ką čia veikia. T. P. tuo metu pradėjo verkti ir jis E. B. pasakė, kad ją reikėtų paleisti, tegul ji važiuoja savo keliais. O jie dar su juo kalbėjo apie kokias 15 minučių. Iš pradžių pokalbis nesiklostė, E. B. jam grasino jį sumušti, keikėsi jo atžvilgiu. Po to, jis (S. G.) norėdamas pasiaiškinti, pradėjo jam sakyti, kad jis T. P. tik norėjo padėti. Pasakė, kad jokių santykių tarp jų nėra, nes ji turi žmoną ir kad su T. P. jo niekas nesieja. Tada, po pokalbio, jie išsiskirstė. Kiek žino, po šio įvykio T. P. su E. B. buvo išvažiavę į kažkokią kelionę. Kelionės metu, ji jam dar rašė, prašė vėl padėti dėl to sklypo, tačiau, kadangi jam jau užteko vieno atvejo su E. B., jis atsakė, kad negalės ir jų bendravimas nutrūko. 2024 m. rugsėjo 27 d. į jo žmonos L. G. „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, gautas vaizdo įrašas, kuriame yra ji su T. P. miške, kur E. B. juo kalbina ir filmuoja. Žmona po to įrašo padavė skyryboms ir šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Kiek žino, L. G. su E. B. iki šiol bendrauja. Apie ką E. B. ir L. G. bendrauja, pasakyti negali, L. G. nieko jam nesako. Apie sekiklius ant jos automobilio, jis žino tik iš T. P. žodžių, kiek pamena, ji sakė, kad rado du sekiklius, pats jų nematė ir nieko apie juos papasakoti negali (t. 2, b. l. 2-4).
Specialisto M. Z. paaiškinimų 2023 m. kovo 17 d. protokole užfiksuota, kad GPS sekimo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“, ID: (duomenys neskelbtini), yra pagamintas gamykliniu būdu. Jis automatiškai įsijungia tik įdėjus į jį SIM kortelę. Jis yra konfigūruojamas ir valdomas SMS pranešimų pagalba, nusiunčiant juos iš mobiliųjų įrenginių. Valdymo ir konfigūravimo komandos bei kodai yra pateikti gamintojo puslapyje. Jame nurodoma įrenginio naudojimosi instrukcija. Pats sekimo įrenginys yra skirtas kontroliuojamo objekto buvimo vietai nustatyti. Sekimo įrenginio renkama informacija, jį administruojantis asmuo gauna per SMS pranešimus arba jeigu nustatyta tokia jo konfigūracija iš serverio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) atlikus atitinkamą autorizaciją, t. y. užsiregistravus svetainėje, kontroliuojantis asmuo mato sekamo objekto judėjimą ir buvimo vietą. Ar būtent šitas įrenginys yra susietas su telefono numeriu ar mobiliuoju įrenginiu neturint tokio įrenginio, nėra galimybės to nustatyti. Nustatyti sekimo įrenginių administruojančio asmens kompiuteryje ar mobiliajame įrenginyje yra duomenų apie susiejimą su minėtais sekimo įrenginiais, galimybė išlieka tik tada, jei šie duomenys nebuvo ištrinti. Neturint šio sekimo įrenginių administruojančio asmens kompiuterio arba mobiliojo įrenginio, nustatyti, ar juose buvo, ar yra ištrinta informacija, nėra galimybės. GPS sekimo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“, ID: (duomenys neskelbtini), yra pagamintas gamykliniu būdu. Jis automatiškai įsijungia tik įdėjus į jį SIM kortelę. Sekimo įrenginys yra konfigūruojamas ir valdomas SMS pranešimų pagalba. Valdymo ir konfigūravimo komandos bei kodai yra pateikti gamintojo puslapyje. Jame nurodoma įrenginio naudojimo instrukcija. Įrenginio renkamą informaciją, jį administruojantis asmuo gauna per SMS pranešimus arba programėlę „(duomenys neskelbtini)“, arba, jeigu nustatyta tokia jo konfigūracija iš serverio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) atlikus atitinkamą autorizaciją, t. y. užsiregistravus svetainėje, kontroliuojantis asmuo mato sekamo objekto judėjimą ir buvimo vietą arba atsisiuntus programėlę „(duomenys neskelbtini)“ į mobilųjį įrenginį, taip pat galima matyti sekamo objekto judėjimą ir buvimo vietą. Ar būtent šitas įrenginys yra susietas su telefono numeriu ar mobiliuoju įrenginiu, neturint tokio įrenginio, nėra galimybės to nustatyti. Nustatyti sekimo įrenginių administruojančio asmens kompiuteryje ar mobiliajame įrenginyje, yra duomenų, apie susiejimą su minėtais sekimo įrenginiais, galimybė išlieka tik tada, jeigu šie duomenys nebuvo ištrinti. Neturint šio sekimo įrenginių administruojančio asmens kompiuterio arba mobiliojo įrenginio, nustatyti, ar juose buvo, ar yra ištrinta informacija, nėra galimybės. „(duomenys neskelbtini)“ vidinės atminties nepalaiko, todėl savyje jokios informacijos apie sekamo objekto koordinates arba apie jo judėjimo greitį, nesaugo. Informacija apie sekamą objekto judėjimą arba jo koordinates yra siunčiama SMS pranešimų pagalba. Įrenginyje yra saugomas tik įrenginio veikimo programos kodas. Nusiuntus į sekimo įrenginį „(duomenys neskelbtini)“ komandą „6960000“, gaunama nuoroda „(duomenys neskelbtini)“ į įrenginio buvimo vietą. SMS su šia komanda buvo išsiųsta iš telefono (duomenys neskelbtini), siuntimo laikas – 2024 m. liepos 15 d., 20.05 val., yra dvi tokios pačios žinutės, žinutės dubliuojasi, žinutės tekstas: „6960000“. Pagal internetinėje erdvėje laisvai prieinamą informaciją, t. y. šio sekimo įrenginio naudotojo instrukciją, siuntėjas, išsiuntęs šią komandą, gauna SMS žinutę su vietovės nuoroda „(duomenys neskelbtini)“ žemėlapyje. Pvz.: (duomenys neskelbtini) – yra nurodoma objekto buvimo koordinatės: platuma ir ilguma. Toliau nurodoma data ir laikas, toliau nurodomas šio sekimo įrenginio ID bei tuo laiku įrenginio judėjimo greitis, bei akumuliatoriaus įkrovimo lygis. Taip pat, šis sekimo įrenginys, gali siųsti aukščiau nurodytą informaciją į gamintojo oficialų puslapį (duomenys neskelbtini). Šią informaciją naudotojas gali peržiūrėti savo „Android“ arba „iOS“ įrenginyje, instaliavęs aplikaciją „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ įrenginio ataskaita. Indeksas yra eilės numeris. SIM kortelės ataskaitoje yra nurodyti kortelės nustatymai, programinis kortelės kodas. Įrenginio skiltyje nurodoma SIM kortelės rūšis, pavadinimas, SIM kortelės atpažinimo kodas, prenumeratoriaus kodas – kortelės IMSI numeris, tinklo kodas. Išanalizavus SIM kortelės nuskaitytų duomenų ataskaitą, matoma sekanti skiltis, kontaktai arba adresų knygutė, rinkmenos įrenginys ir trys poskilčiai apie įrenginį ir SIM kortelę, bendroji informacija, preskaneed data, tinklo informacija, paskutinė skiltis – pranešimai, kurie turi poskilį – SMS pranešimai. Tinklo informacijoje yra nurodyti duomenys, kurie naudojami prisijungti prie tinklo (operatoriaus). Skiltyje „Rinkmenos“ yra nurodyti techniniai duomenys, kortelės nustatymo ir veikimo parametrai. Eilutėje pavadinimu „Maiša SHA1“nurodomas bitų skaičius, kuris naudojamas duomenų vientisumo tikrinimui. Maišos raiška, tai maišos funkcijos generuojamos reikšmės, bitų skaičius, nurodantis galimų skirtingų maišų kiekį, kurie naudojami failų identifikavimui, duomenų paieškai, tikrinimui ir kriptofrafijai. „(duomenys neskelbtini)“ sekimo įrenginys: „(duomenys neskelbtini)“ sekimo įrenginys vidinės atminties nepalaiko, todėl savyje jokios informacijos apie sekamo objekto koordinates arba apie jo judėjimo greitį nesaugo. Įrenginyje yra saugomas tik įrenginio veikimo programos kodas. „(duomenys neskelbtini)“ sekimo įrenginys yra konfigūruojamas siunčiant jam atitinkamas komandas SMS pranešimuose. Informaciją apie sekamo objekto koordinates ir judėjimo greitį iš šio GPS sekimo įrenginio jo savininkas gauna SMS pranešimu, paskambinus į sekimo įrenginiui arba prieš tai išsiuntus SMS pranešimą su komandos kodu „G123456#”. GPS sekimo įrenginio atsakomasis pranešimas į šią komandą būna toks, pvz.: „(duomenys neskelbtini)“, t. y. pirmiausiai nurodoma sekamo objekto koordinatės platuma, po to ilguma, po to greitis, laikas, baterijos įkrovimo lygis, įrenginio ID ir nuoroda „(duomenys neskelbtini)“ žemėlapyje apie įrenginio buvimo vietą. Taip pat, jį sukonfigūravus ir prisijungus, sekamą objektą galima stebėti online web svetainėje (duomenys neskelbtini). Prie šios svetainės pirmą kartą jungiamasi naudojant GPS sekimo įrenginio ID numeriu ir įvedus slaptažodį – 123456 (pagal nutylėjimą, vėliau jį galima pakeisti) (t. 1, b. l. 130-132, 133-136).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. Y. parodė, kad 8 metus dirba su GPS sekimo įrenginiais. „(duomenys neskelbtini)“ sekimo įrenginys jam yra žinomas. Kad būtent šis sekimo prietaisas gali rodyti tikslią buvimo vietą ir turi garso pasiklausymo funkciją. Nurodė, kad pagaminamas toks sekimo įrenginys, dar gamykloje jam yra sukuriamas serveris, kuriame yra saugoma su įrenginiu susijusi informacija. „(duomenys neskelbtini)“ gamintojai turi patys susikūrę 5 serverius, prie kokio būtent serverio priskiriamas šitas sekimo įrenginys, nurodyti negalima. Jungiantis prie serverio būtina pasirinkti automatinį serverio pasirinkimą ir jau pats įrenginys prisijungia prie jam priskirto serverio. Sekimo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“ atstatant jam gamyklinius parametrus, galima su gamykliniu slaptažodžiu prisijungti prie sekimo įrenginio platformos. Tam būtina įstatyti naują SIM kortelę ir į telefono numerį išsiųsti žinutę su komanda „RESET“. Jei sekimo įrenginys atsako į šią komandą, galima atstatyti gamyklinį slaptažodį. Kadangi šiuo atveju įrenginys atsakė, kad „Reset OK“, jam buvo išsiųsta papildoma komanda „RCONF“. Ši komanda yra skirta patikrinti ar įrenginio lipdukas ir jo vidinė informacija sutampa, t. y. ar sutampa sekimo įrenginio kodas. Kadangi netrukus vėl į telefoną atėjo žinutė su tikslia įrenginio ataskaita, pagal kurią įrenginio gauta informacija sutampa su ant įrenginio užklijuotų lipdukų. Suvedus į interneto naršyklę, adresu pro.sinotrack.com įrenginio ID Nr. ir gamyklinį slaptažodį – 123456, patenkama į įrenginio prisijungimo platformą. Šioje platformoje galima panaršyti ir jei įrenginys veikė ir neišsikrovė, ir jeigu iš serverio informacija nebuvo ištrinta pirminio vartotojo su gamyklos pagalba. Informaciją galima ištrinti išsiuntus užklausą tiesiogiai gamintojui el. paštu, kuris yra nurodytas pačioje platformoje, t. y. (duomenys neskelbtini) arba puslapyje nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Sekimo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“ jam taip pat yra šiek tiek žinomas, tačiau nelabai teko su jais dirbti. Nurodė, kad šio sekimo įrenginio darbo principas yra labai panašus į „(duomenys neskelbtini)“ įrenginį. Būtent šitas sekimo prietaisas taip pat gali rodyti tikslią buvimo vietą ir turi garso pasiklausymo funkciją. Sekimo įrenginiui taip pat yra priskiriamas gamyklinis serveris, kuriame yra saugoma su įrenginiu susijusi informacija. Sekimo įrenginiui „(duomenys neskelbtini)“ atstatant jam gamyklinius, atliko tą patį, ką ir „(duomenys neskelbtini)“ įrenginiui. Į telefono numerį išsiuntė žinutę su komanda „begin123456“, į ką gavo atsakymą – „Begin OK“. Suvedus į interneto naršyklę mytkstar.net sekimo įrenginio ID ir slaptažodį 123456, prisijungiama prie sekimo įrenginio platformos. Šioje platformoje galima panaršyti ir jei įrenginys veikė ir neišsikrovė, ir jeigu iš serverio informacija nebuvo ištrinta pirminio vartotojo su gamyklos pagalba (t. 1, b. l. 153-154).
T. P. 2024 m. liepos 18 d. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. liepos 18 d., apie 17.45 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo, kad ant jos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dugno, yra pritvirtintas GPS sekimo įrenginys ,, (duomenys neskelbtini)“. Ji atpažino, kad tai yra tas pats sekimo įrenginys, kurį jos buvęs sugyventinis E. B., laikė namuose, kol dar jie gyveno kartu. Sekimo įrenginį nuo automobilio bamperio ji nuėmė. Tą pačią dieną apie 18.15 val. susitikus su buvusiu sugyventiniu E. prie jų vaiko treniruotės, E. prie jos priėjo ir paprašė grąžinti sekimo įrenginį. Ji atsisakė jam grąžinti. Jis bandė ją įkalbėti, kad įrenginį išmestų į vandenį, bet ji nesileido į kalbas. E. jai pažadėjo, kad daugiau jos neseks. 2024 m. liepos 18 d., apie 17.15 val. toje pačioje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, palindusi po automobiliu, ji pastebėjo, kad ant automobilio dugno yra pritvirtintas dar vienas GPS sekimo įrenginys ,, (duomenys neskelbtini)“, kurį ji iš karto nuo automobilio dugno nuėmė. Ji įtaria, kad ir kitą sekimo įrenginį ,, (duomenys neskelbtini)“ prie jos automobilio galėjo pritvirtinti jos buvęs sugyventinis E. B. su tikslu rinkti duomenis apie jo privatų gyvenimą, kadangi jis niekaip negali susitaikyti dėl jų išsiskyrimo. Abiejų GPS sekimo įrenginių viduje yra SIM kortelės. Abu kartus automobilis buvo užrakintas, į automobilio vidų patekta nebuvo, raktų nuo jo automobilio E. neturi. Automobilį ji pirko jau po jų išsiskyrimo (duomenys neskelbtini) mėnesį. Kada ir kur galėjo būti prie automobilio pritvirtinti GPS sekimo įrenginiai ji pasakyti negali. Dėl įvykio ji patyriau moralinę žalą. Pageidaus reikšti civilinį ieškinį, kai bus nustatytas kaltas asmuo ir įvertins jai padarytos moralinės žalos dydį pinigine išraiška (t. 1, b. l. 1-20).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės 2024 m. liepos 18 d. išrašo matyti, kad 2024 m. liepos 18 d., 17.22 val. pranešėja T. P. savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už galinio bamperio rado užkištus du sekimo prietaisus. Pranešėja mano, kad ją seka buvęs vyras. Turi pretenzijų (t. 1, b. l. 38).
Garso įrašų 2024 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – BPC garso įrašas. Apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „2024-07-18 17:18:03 37060906937_112 Vilniaus aps.“ Įrašo trukmė – 00:01:09. BPC darbuotoja: 112 klausau. T. P.: Laba diena. BPC darbuotoja: Laba diena. T. P.: Nežinau kur kreiptis, aš po savo mašina jau du sekiklius radau. Esu sekama buvusio, vaiko tėvo. BPS darbuotoja: Supratau, kokiu adresu esate? T. P.: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: koks Jūsų automobilis? Markė? T. P.: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: Taip, valstybiniai? T. P.: Tuoj palaukite. (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini). Taip? T. P.: Taip (duomenys neskelbtini), tik automobilis yra požeminėje parkavimo vietoje. Tai aš parodyčiau, aš nežinau tikslaus adreso. BPC darbuotoja: Supratau. O kur pritvirtintas tas sekimo įrenginys? T. P.: Vienas buvo bamperyje, už bamperio, kur bagažinė, bamperio galinio, o kitas irgi už bamperio, tik giliau įkištas. BPC darbuotoja: Irgi galinio? Taip? T. P.: Jo. BPC darbuotoja: Supratau. Jūsų vardas ir pavardė? T. P.: T. P.. BPC darbuotoja: Gerai, siunčiu informaciją policijai, laukite, atvyks. T. P.: Gerai, ačiū. BPC darbuotoja: Viso, sėkmės (t. 1, b. l. 39).
Vaizdo įrašų 2025 m. sausio 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kameros įrašas. Apžiūrėtas įrašas pavadinimu „PSS-2024-07-18-182443UTC+0300.mp4“. Įrašo trukmė – 00:14:21. Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kaip tarnybiniame automobilyje sėdi policijos pareigūnė prie nešiojamo kompiuterio ir pildo dokumentus. Pradėjus pildyti apklausą, policijos pareigūnė klausia pareiškėjos apie įvykio aplinkybes. Pareiškėja T. P. pasakoja, kad viskas buvo šiandien 17.15 val. adresu (duomenys neskelbtini), parkinge, galimai buvęs sugyventinis vieną GPS sekimo prikabino ant galinio automobilio bamperio, o kitą GPS sekimo prietaisą, didesnį – „(duomenys neskelbtini)“, ant dugno (t. 1, b. l. 41-42).
GPS sekimo įrenginių 2024 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektai – GPS sekimo įrenginiai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Papildomai apžiūrint įrenginius „(duomenys neskelbtini)“, ID: (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, ID: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), matyti, kad įrenginiuose yra SIM kortelių lizdai. Atidarius kortelių lizdus, matomos SIM kortelės, kurias išėmus iš įrenginių, matyti, kad yra dvi SIM kortelės priklausančios „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ mobilaus ryšio tinklui. SIM kortelių numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43-45).
Mobiliojo ryšio telefonų išklotinių 2025 m. vasario 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tel. kontrolės išklotinė iš dviejų lapų. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje, matoma, kad į sekimo įrenginį „(duomenys neskelbtini)“, IMEI: (duomenys neskelbtini), ID: (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. liepos 16 d., 16:37:46 laiko iki 2024 m. liepos 29 d., 11:07:12 laiko, buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir telefono numeris (duomenys neskelbtini). Į jokius kitus įrenginius telefono Nr. (duomenys neskelbtini)įdėtas nebuvo. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje, matoma, kad į sekimo įrenginį „(duomenys neskelbtini)“, IMEI: (duomenys neskelbtini), ID: (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. liepos 14 d.. 23:07:11 laiko iki 2024 m. liepos 17 d., 01:11:37 laiko, buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Į jokius kitus įrenginius telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įdėtas nebuvo (t. 1, b. l. 56- 57).
Daiktų 2025 m. vasario 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – GPS sekimo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“, ID: (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas pateiktas įpakuotas į baltos spalvos popierinį voką. Ant voko yra paaiškinamasis raštas. Apžiūros objektas yra tamsios spalvos korpuso. Averso pusėje yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Kairiajame šone yra lipdukas su užrašu, kuriame nurodytas įrenginio ID numeris – (duomenys neskelbtini). Dešiniajame šone yra MICRO USB lizdas ir SIM kortelės lizdas. SIM kortelės lizde yra įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu specialistas paaiškino, kad apžiūros objektas GPS sekimo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“ ID (duomenys neskelbtini) yra pagamintas gamykliniu būdu. Jis automatiškai įsijungia tik įdėjus į jį SIM kortelę. Jis yra konfigūruojamas ir valdomas SMS pranešimų pagalba. Valdymo ir konfigūravimo komandos bei kodai yra pateikti gamintojo puslapyje. Apžiūros objekto renkama informacija, jį administruojantis asmuo gauna per SMS pranešimus, arba jeigu nustatyta tokia jo konfigūracija iš serverio esančio adresu www.sinotrack.com atlikus atitinkamą autorizaciją. Nuskaityti duomenų iš pateikto apžiūrai GPS sekimo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“ ID (duomenys neskelbtini) nėra techninių galimybių, nes jis nepalaiko vidinės atminties ir jokių duomenų apie sekamą objektą savyje nesaugo. Panaudojus kriminalistinių tyrimų programinę įrangą MSAB XRY 10.12.0 buvo nuskaityti tik iš GPS sekimo įrenginyje „(duomenys neskelbtini)“ ID (duomenys neskelbtini) esančios SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Panaudojus kriminalistinių tyrimų programinę įrangą MSAB XAMN 8.0.2 buvo parengta nuskaitytų duomenų ataskaita, kuri pridedama kaip šio apžiūros protokolo priedas (t. 1, b. l. 64-67).
Daiktų 2025 m. vasario 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – GPS sekimo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“, ID: (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas apžiūrai pateiktas įpakuotas į baltos spalvos popierinį voką. Ant voko yra paaiškinamasis raštas. Apžiūros objektas yra tamsios spalvos korpuso. Averso pusėje yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Reverso pusėje yra lipdukas su užrašu, kuriame nurodytas įrenginio ID numeris – (duomenys neskelbtini). Dešiniajame šone yra USB Type-C lizdas ir SIM kortelės lizdas. SIM kortelės lizde yra įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant apžiūrą specialistas nurodė, kad apžiūros objektas – GPS sekimo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“, ID: (duomenys neskelbtini) yra pagamintas gamykliniu būdu. Jis automatiškai įsijungia tik įdėjus į jį SIM kortelę. Apžiūros objektas yra konfigūruojamas ir valdomas SMS pranešimų pagalba. Valdymo ir konfigūravimo komandos bei kodai yra pateikti gamintojo puslapyje. Apžiūros objekto renkama informacija, jį administruojantis asmuo gauna per SMS pranešimus arba programėlę „(duomenys neskelbtini)“, arba jeigu nustatyta tokia jo konfigūracija – iš serverio, adresu (duomenys neskelbtini) atlikus atitinkamą autorizaciją. Nuskaityti duomenų iš pateikto apžiūrai GPS sekimo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nėra techninių galimybių, nes jis nepalaiko vidinės atminties ir jokių duomenų apie sekamą objektą savyje nesaugo. Panaudojus kriminalistinių tyrimų programinę įrangą MSAB XRY 10.12.0 buvo nuskaityti tik iš GPS sekimo įrenginyje „(duomenys neskelbtini)“ ID (duomenys neskelbtini) esančios SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Panaudojus kriminalistinių tyrimų programinę įrangą MSAB XAMN 8.0.2 buvo parengta nuskaitytų duomenų ataskaita, kuri pateikiama prie apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 98-101).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jelenos Zaleskienės 2025 m. vasario 19 d. tarnybiniame pranešime dėl sekimo įrenginių užfiksuota, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, buvo nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra viena iš populiarių GPS sekimo įrenginių gamintojų, siūlanti įvairius sekimo prietaisus, tokius kaip automobilių, sunkvežimių, dviračių ir kitų transporto priemonių sekikliai. Jie naudoja GPS ir GSM technologijas, kad suteiktų tikslų sekimą realiu laiku, taip pat teikia funkcijas, kaip žemėlapiai, greičio stebėjimas, ribų nustatymas ir saugos pranešimai. Sekiklio (GPS sekimo prietaiso) įdėjimas ir naudojimas priklauso nuo įrenginio. Dauguma GPS sekiklių naudoja GSM ryšį, todėl jiems reikės SIM kortelės su mobiliuoju duomenų planu (kartais užtenka ir tik SMS paslaugos). SIM kortelę būtina įdėti į sekiklį pagal instrukciją. Dauguma žmonių montuoja sekiklius po transporto priemonės apdaila arba po sėdyne. Daugelis GPS sekiklių, kaip ir „(duomenys neskelbtini)“ turi savo mobiliąją programėlę arba internetinę platformą, kur galima sekti savo transporto priemonę. Programėlę galima atsisiųsti ir įdiegti į telefoną iš „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“. Įdiegus programėlę, būtina suvesti sekiklio IMEI numerį (pateikiamas su prietaisu) ir kitas autentifikavimo detales, kad būtų galima prisijungti prie sekiklio sistemos. Programėlėje galima nustatyti įvairias funkcijas, pvz.: geofence (saugos ribos, kad gauti pranešimą, jei transporto priemonė išvažiuoja iš tam tikros teritorijos), greičio stebėjimą, bei gauti įspėjimus, kai sekiklis pasiekia tam tikras ribas. Programėlėje ar interneto platformoje galima matyti savo transporto priemonės buvimo vietą realiu laiku, taip pat sekimo istoriją. Galima nustatyti pranešimus apie tam tikras situacijas (pvz.: jei transporto priemonė peržengia nustatytas ribas, ar jeigu sekiklis praranda signalą). Sekiklio platformoje dažniausiai yra galimybė peržiūrėti važiavimo istoriją ir analizę, kas padeda geriau stebėti, kur ir kada buvo naudojama transporto priemonė. „(duomenys neskelbtini)“ sekiklis. „(duomenys neskelbtini)“ yra dar viena populiari GPS sekimo įrenginių gamintoja, kuri siūlo įvairius produktus transporto priemonių, žmonių, gyvūnų sekimui ir t. t. Jie taip pat naudojasi GPS ir GSM technologijomis, kad suteiktų tikslią sekimo informaciją realiu laiku. Panašiai kaip ir kiti sekikliai, „(duomenys neskelbtini)“ produktai siūlo įvairias funkcijas, tokias kaip geofencing, greičio stebėjimas, įspėjimai ir kt. „(duomenys neskelbtini)“ sekikliai paprastai reikalauja įdėti SIM kortelę, kad galėtų siųsti duomenis per GSM ryšį. SIM kortelė turi būti aktyvi ir turi turėti pakankamai duomenų arba SMS paslaugas. „(duomenys neskelbtini)“ paprastai turi savo programėlę, skirtą tiek „Android“, tiek „iOS“ įrenginiams. Galima ją atsisiųsti iš „Google Play“ arba „Apple App Store“. Po programėlės įdiegimo, reikės įvesti sekiklio ID arba IMEI numerį, kad prisijungti prie savo sekiklio. Programėlėje galima stebėti savo transporto priemonės buvimo vietą realiu laiku. Taip pat, galima matyti maršrutus ir keliones per žemėlapius. „(duomenys neskelbtini)“ sekikliai dažnai turi geofencing funkciją, kuri leidžia nustatyti virtualias ribas. Jei transporto priemonė peržengia šias ribas, gaunamas įspėjimas. Programėlėje galima peržiūrėti savo transporto priemonės keliones ir istoriją, taip pat gauti detales apie kelionės laiką, atstumą ir kitus parametrus (t. 1, b. l. 127-128).
Daiktų 2025 m. gegužės 15 d. – 2025 m. gegužės 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – sekimo įrenginiai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Ant „(duomenys neskelbtini)“ įrenginio yra ID Nr. (duomenys neskelbtini) lipdukas. Iš įrenginio ištraukiama SIM kortelė ir įdedama nauja SIM kortelė, kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Matosi, kad įrenginys įsijungia, dega mėlynos šviesos lemputė šalia SIM kortelės įdėjimo vietos. Iš tarnybinio telefono, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiunčiama SMS žinutė su komanda „Reset“. Netrukus gaunamas atsakymas trumpąja žinute, kad „Reset OK“. Įvedus į interneto naršyklę pro.synotrack.com puslapį, atsidaro internetinis puslapis. Internetinio puslapio viršuje yra „(duomenys neskelbtini)“ logotipas. Šalia yra prisijungimo saitas, kuriame nurodomas serveris, GPS įrenginio ID numeris ir gamyklinis slaptažodis. Suvedus reikalingus duomenis, patenkama į „Sino Track“ paskyrą, kuri yra sukurta ketvirtame „(duomenys neskelbtini)“ serveryje. Šalia serverio informacijos yra ikona su įrenginio ID Nr. (duomenys neskelbtini), paspaudus ant užrašo, iškrenta papildomos ikonos. Atidarius kiekvieną ikoną, nuo 2024 m. liepos 1 d., jose jokios reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Viršuje taip pat yra ikonos, pavadinimu „Pozicija“, „Pakartokite“, „Ataskaita“. Peržiūrėjus ikonas nuo 2024 m. liepos 1 d., jose taip pat jokių tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Kairėje pusėje yra ikonos „Signalizacijos valdymas“, „Interesų taško valdymas“, „Vartotojo žurnalas“, „Įrenginio CM“, „Teikėjas“, „Kalba“. Funkcionalume esantys aplankai (ikonos), kurių ataskaitinis laikotarpis pasirinktas nuo 2024 m. liepos 1 d., juose tyrimui reikšmingos informacijos nerasta. Antras apžiūros objektas – sekimo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“ ir jo paskyra serveryje. Ant įrenginio yra įrenginio ID Nr. (duomenys neskelbtini) ir IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Iš įrenginio ištraukiama SIM kortelė ir įdedama nauja SIM kortelė, kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Matoma, kad įrenginys įsijungia, dega mėlynos šviesos lemputė, šalia SIM kortelės įdėjimo vietos. Iš tarnybinio telefono, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), išsiunčiama SMS žinutė su komanda „begin12356“, į kurią gaunama SMS žinutė su atsakymu „BEGIN OK“. Į interneto naršyklę suvedamas puslapio adresas – mytkstar.net. Atsidaro internetinis puslapis. Internetiniame puslapyje yra užrašas „Vehicle Tracking Station“. Žemiau yra užrašas „Delivering Safety ant Peace of Mind“. Žemiau yra prisijungimo prie paskyros duomenys, kur prašo įvesti ID numerį ir „Slaptažodį“. Įvedus ID Nr. (duomenys neskelbtini) ir slaptažodį – 123456. Patekus į paskyrą, viršuje matomi užrašai – „GPS“, „Rohs“. Paspaudus ant užrašo „Rohs“, iškrenta įrenginio informacija: vardas – „Rohs“, įrenginio ID numeris – (duomenys neskelbtini), tipas – (duomenys neskelbtini), aktyvacijos data – 2023-08-15, pabaigos data – 2123-08-15, daugiau jokių duomenų nenurodyta, nei telefono numeris, nei kontaktas. Paspaudus aplankalą „Monitor“, matosi paskutinė įrenginio veikimo vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurios data – 2024 m. liepos 22 d., 15:04:19 laiku. Paspaudus ant užrašo „Tracking“, „Playback“, „Positinion“, „More“, taip pat jokios reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Paspaudus ant ikonos „Statistics“, kuriame yra 9 ikonos pavadinimais „Device statistics“, „Moving Overwiew“, „Mileage Report“, „Overspeed Detals“, „Stop detals“, „Alarm statistics“, „Alarm Overwiew“, „Alarm statistics“, „Alarm detals“, „Geo-fence“, imant laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gegužės 15 d., jokios reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra (t. 1, b. l. 155-163).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2024 m. lapkričio 6 d. protokole užfiksuota, kad T. P. pateikė vaizdo įrašą (t. 1, b. l. 170).
Vaizdo įrašų 2025 m. sausio 21 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas, pavadinimu „att.MiqlU04NiKU8DIjvt6FlRkM-DadmPM2YOMhHg1-1FWs“, kurio trukmė 27 sekundės. Jame filmuojamas pilkos spalvos automobilis, esantis miške. Ant automobilio galinės sėdynės sėdi moteris, ją kalbina vyras, kuris filmuoja vaizdą. Už automobilio stovi vyras, kuris vilki rausvos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. Priėjęs arčiau automobilio, kur sėdi moteris, vyras pasako: „ai čia va kas su (duomenys neskelbtini)“, į ką moteris atsako: „ką su (duomenys neskelbtini)?“ Vyras, kuris filmuoja, klausia: „ką jūs čia veikiat?“ Moteris atsako: „į mišką atvažiavome“, tuo pačiu, už mašinos esantis vyras papildo: „grybaujam“, moteris papildo: „o ką negalim?“ Filmuojantis pakartoja: „grybaujat, a ne? Kaip sekas tenai?“ Vėliau asmuo, kuris filmuoja, apeidamas automobilį pasako: „bet tai čia tai išvis“. 19-oje vaizdo įrašo sekundėje, kai vyras apeina pilkos spalvos automobilį, matosi, jog priekyje stovi mėlynos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Filmuojantis apėjęs automobilį iš priekio, ateinančiam vyrui su raudonais marškinėliais ir šviesios spalvos šortais, sako: „taigi tu šeimą, žmogau, turi“. Vyras jam atsako: „nu, koks tavo reikalas“ (t. 1, b. l. 171-172).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2025 m. balandžio 7 d. protokole užfiksuota, kad T. P. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 16“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 178-180).
Mobiliojo ryšio telefono „Iphone16“ 2025 m. balandžio 7 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – T. P. mobilaus ryšio telefonas „Iphone 16“. Telefono korpusas yra baltos spalvos, įdėtas į permatomą guminį dėklą. Telefonas turi du IMEI Nr. 1 yra (duomenys neskelbtini) ir IMEI Nr. 2 – (duomenys neskelbtini). Į telefoną įdėta „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelė. Telefonas reikalauja atrakinimo kodo. Suvedus atrakinimo kodą, patenkama į telefono meniu. Meniu yra standartinis „Iphone“ telefonams būdingas meniu. Tarp telefono ikonėlių matoma, kurioje yra pavaizduotos žinutės. Atidarius žinutes, matoma daug įvairių žinučių. Tarp susirašinėjimo žinučių yra kontaktas, užvardintas „E. vaiko tėvas“, kurio kontaktas - (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 11 d., 17.32 val. atsiųsta žinutė ir skaičių kombinacija „6690000“. 2024 m. liepos 11 d., 17.33 val. išsiųsta žinutė „kas čia yra“, į ką 2024 m. liepos 11 d., 17.36 val. atsakoma: „ne tau čia netyčia“. 2024 m. liepos 15 d., 19.11 val. iš kontakto „E. vaiko tėvas“, atsiųsta žinutė su ta pačia skaičių kombinacija „6690000“ (t. 1, b. l. 181-185).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-14099-465/2024 buvo patvirtinta tarp T. P. ir E. B. sudaryta taikos sutartis dėl sūnaus M. B. išlaikymo, bendravimo tvarkos sąlygos bei gyvenamoji vieta su motina T. P., gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 194-202).
Mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S21“ 2025 m. kovo 24 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – E. B. savanoriškai pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S21“. Telefonas yra šviesios, sidabrinės spalvos su juodos spalvos korpusu bei įmautas į juodos spalvos užverčiamą dėklą, telefonas naudotas virš 2 metų. Mobiliojo ryšio telefonas apžiūrėtas, apžiūrėtos telefone esančios programėlės. Programėlių GPS sekimo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“ ir GPS sekimo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“ platformos nerastos. Peržiūrėjus telefono programėles, jų viso stebėta 148, tačiau reikšmės tyrimui turinčios informacijos jose, nėra. Minėtas mobiliojo ryšio telefonas nepaimtas, grąžintas (t. 2, b. l. 11-22).
Žemesnės instancijos teismas
AB „Swedbank“ 2025 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodyme Nr. 2 nurodyta, kad J. B. 2025 m. liepos 18 d. atliko 1 000 Eur mokėjimą T. P. (t. 2, b. l. 110).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2025 m. birželio mėnesio rašte su priedais nurodyta, kad A. P. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 12 d. buvo išmokėtos invalidumo/netekto darbingumo pensija, kurios dydis kas mėnesį – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 111-118).
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 19 d. pažymoje Nr. 39R-2657 nurodyta, kad duomenų apie A. P. Administracinių nusižengimų registre nėra (t. 2, b. l. 119).
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 13 d. pažymoje Nr. 14R-22086 nurodyta, kad A. P. yra neteista (t. 2, b. l. 120).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. liepos 25 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, nutarta ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20181-23 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, E. B. atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir BK 37 straipsnio pagrindu, esant veikos mažareikšmiškumui (t. 2, b. l. 140-148).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris pagrįstas išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą (nuosprendį, teismo baudžiamąjį įsakymą ar nutartį), prerogatyva.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 167 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas BK 167 straipsnio 1 dalies kontekste, visų pirma, sietinas su informacijos gavimo būdo bei pažeisto asmens privatumo įvertinimu. Jokių padarinių, kaip būtino požymio, neįtvirtinimas BK 167 straipsnio 1 dalies sudėtyje, nereiškia, jog, sprendžiant dėl konkrečios veikos kvalifikavimo pagal šį straipsnį, nereikalaujama įvertinti panaudotų konkrečių neteisėto informacijos rinkimo priemonių, nustatyti, kaip ir į kokią privataus asmens gyvenimo sritį jomis buvo įsiterpta. Informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo būdus – asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, pokalbių klausymąsi ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2014, Nr. 2K-185-976/2021).
Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis E. B. bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 11 d. iki 2024 m. liepos 18 d., Vilniaus mieste, prie T. P. transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) per du kartus pritvirtino sekimo įrenginius, atitinkamai – sekimo įrenginį „(duomenys neskelbtini)“ ir sekimo įrenginį „(duomenys neskelbtini)“, ir juos aktyvavęs, neteisėtai, be T. P. sutikimo, rinko informaciją apie pastarosios privatų gyvenimą.
Nors pirminės apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis E. B. kaltės nepripažino, teigdamas, kad jokių sekimo įrenginių prie nukentėjusiosios T. P. transporto priemonės netvirtino ir pastarosios nestebėjo (t. 2, b. l. 29-630), tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas jau antrą kartą, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu E. B. savo kaltės neneigė ir pripažino, kad padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis detalizavo, kad jis su T. P. apie (duomenys neskelbtini) metų vedė bendrą ūkį, augino vaiką, tačiau (duomenys neskelbtini) metais jų santykiai nutrūko. Jis vis bandė tuos santykius atgaivinti, tačiau nesėkmingai, kadangi vis įtardavo, kad nukentėjusioji T. P. yra jam neištikima. Dėl minėtos priežasties ir norėdamas žinoti ką T. P. veikia, jis prie pastarosios automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pritvirtino du sekimo įrenginius – „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“. Vienas iš įrenginių buvo pritvirtintas prie automobilio dugno, kitas – prie automobilio bamperio. Tą jis padarė, kai nukentėjusioji 2024 m. liepos mėnesį kartu su sūnumi lankėsi jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Šių sekimo įrenginių veikimo principas buvo pagrįstas SMS trumposiomis žinutėmis. Tai reiškia, kad užtekdavo nukentėjusiajai T. P. nusiųsti trumpąją SMS žinutę ir jis pagal sekimo įrenginį, pritvirtintą prie jo automobilio, galėdavo nustatyti pastarosios buvimo vietą. Abiem atvejais T. P. rado sekimo įrenginius (t. 2, b. l. 37-38, 127-138). Faktą, kad kaltinamasis E. B. bylai aktualiu laiku ir vietoje prie nukentėjusiosios T. P. automobilio pritvirtino du sekimo įrenginius ir jų pagalba stebėjo pastarosios buvimo vietą, taip rinkdamas informaciją apie jos privatų gyvenimą, patvirtina ir pačios nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai. Baudžiamojo proceso metu apklausta nukentėjusioji T. P. patvirtino, kad anksčiau su E. B. vedė bendrą ūkį, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) metų jie išsiskyrė, o E. B. su šia aplinkybė niekaip negalėjo susitaikyti ir vis bandydavo atgaivinti nutrūkusius santykius. 2024 m. liepos 15 d. ji kartu su vaiku nuvyko į Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį sporto klubą, kur atvykusi, ant automobilio bamperio pastebėjo pritvirtintą įtaisą. Tai buvo sekimo įrenginys ir jai nekilo jokių abejonių, kad jį uždėjo būtent E. B., kadangi tokį sekimo įrenginį jis kažkada turėjo, kai jie dar gyveno kartu, o ir netrukus po įrenginio radimo, jos buvimo vietoje atsirado ir pats kaltinamasis, nors ji pati jam neminėjo apie savo planus ir buvimo vietą. Praėjus kelioms dienoms po įvykio – 2024 m. liepos 18 d., ji su savo pažįstamu S. G. vyko apžiūrėti žemės sklypo. Tam tikru kelionės momentu ji iš kaltinamojo E. B. gavo trumpąją SMS žinutę su skaičių kombinacija. Dėl tokio žinutės turinio ji kreipėsi į kaltinamąjį, kuris ją informavo, kad tiesiog apsiriko ir ne tam adresatui nusiuntė, tačiau neilgai trukus jos buvimo vietoje atsirado E. B. ir pamatęs ją su pažįstamu S. G. pradėjo triukšmauti ir kaltinti neištikimybe, todėl ji iš karto suprato, kad ir vėl buvo sekama. Grįžusi namo ir apžiūrėjusi automobilį, jo dugne rado prikabintą kitą sekimo aparatą (t. 1, b. l. 165-168, 173-174, 175-177, 187-188, t. 2, b. l. 127-138). Be pirmiau aptartų ir esminėse aplinkybėse sutampančių proceso dalyvių parodymų, kaltinamajam E. B. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus patvirtina ir T. P. rastų ir išimtų sekimo įrenginių apžiūrų rezultatai, užfiksuoti jų apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 43-45, 64-67, 98-101, 155-163), kuriuose detalizuotas nukentėjusiosios automobilio išorėje rastų įrenginių pobūdis bei veikimo principai, taip pat nukentėjusiosios T. P. mobiliojo ryšio telefono apžiūros rezultatai (t. 1, b. l. 181-185), iš kurių matyti, kad kaltinamasis bylai aktualiu laiku nukentėjusiajai siuntė trumpąsias SMS žinutes su skaičių kombinacijomis.
Kaip matyti iš anksčiau atliktos baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizės, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. B., bylai aktualiu laiku ir vietoje prie nukentėjusiosios T. P. automobilio pritvirtinęs du sekimo įrenginius ir taip disponuodamas aktualiais duomenimis apie jos buvimo vietą, be pastarosios sutikimo rinko informaciją apie jos privatų gyvenimą. Kaltinamojo pasirinktas veikimo būdas ir priemonės – kelių sekimo įrenginių pritvirtinimas prie nukentėjusiosios automobilio ribotai matomose vietose, veikimas be nukentėjusiosios sutikimo ir esant komplikuotiems tarpusavio santykiams, nesuteikia pagrindo teismui abejoti, kad tokiais veiksmais E. B. realizavo jam inkriminuoto ir BK 167 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir tokius veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, todėl pastarojo veiksmai yra laikytini įrodytais ir kvalifikuoti teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ir jo motina A. P. pateikė prašymą E. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, perduodant jį A. P. atsakomybėn pagal laidavimą bei nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato (t. 2, b. l. 108-109).
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 40 straipsnio redakcija, iš dalies pakeitusį teisinį reguliavimą, numatytą minėtoje normoje. Naujoje BK 40 straipsnio 2 dalyje yra iš dalies pakeistas teisinis reguliavimas, nurodant, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu atitinka visas šios dalies punktuose numatytas sąlygas – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal iki 2025 m. sausio 31 d. galiojusią BK 40 straipsnio 2 dalies redakciją, tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pastarasis turėjo atitikti šias sąlygas - jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nepaneigtina, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija panaikino reikalavimą asmeniui būti pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką, kas iš esmės laikytina asmens teisinę padėtį lengvinančia norma. Kita vertus, nuo 2025 m. vasario 1 d. atsirado nauji įpareigojimai, sietini su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu. Pagal šio nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 40 straipsnio 2 dalies redakciją, asmuo privalo atlyginti ar įsipareigoti atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Šį teisinį reguliavimą sugretinus su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, o būtent tuo, kad kaltinamasis E. B. anksčiau teistas nebuvo, tai yra šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taip pat su tuo, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos prašo priteisti neturtinę žalą, laikytina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi naujoji BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija sunkina E. B. teisinę padėtį. Tai reiškia, kad iki 2025 m. sausio 31 d. galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija yra laikytina asmens teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu, kaip tą numato BK 3 straipsnio 2 dalis, todėl sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamajam E. B., yra vadovaujamasi BK nuostatomis, galiojusiomis iki 2025 m. sausio 31 d.
Šioje baudžiamojoje byloje E. B. yra kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje, kuri yra priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kas atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, galiojusiame iki 2025 m. sausio 31 d., numatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, Nr. 2K-319/2008, Nr. 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. B. anksčiau neteisėtas (t. 2, b. l. 68-69). Nors pastarojo atžvilgiu 2023 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau jis prokuroro 2023 m. liepos 25 d. nutarimu buvo nutrauktas BK 37 straipsnio pagrindais, konstatavus, kad E. B. veika buvo mažareikšmė (t. 2, b. l. 140-148), kas patvirtina, kad šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką kaltinamasis E. B. padarė pirmą kartą, kaip tą numato BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
Nors bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė nesutiko su gynybos pateiktu prašymu kaltinamąjį E. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimo institutą, motyvuodama tuo, kad byloje nenustatyta, jog pastarasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymų, duotų viso proceso metu, turinį, neturi pagrindo pripažinti, kad pastarasis neatitinka antrosios ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos laidavimo instituto sąlygos.
BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010). Siekiant nustatyti ar egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laidavimo sąlyga kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, Nr. 2K-108-697/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-176-303/2018). Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013).
Nepaneigtina, jog pirminės apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis E. B. kaltės nepripažino ir neigė, kad nukentėjusiosios automobilyje įmontavo sekimo įrenginius bei tokiu būdu rinko informaciją apie T. P. privatų gyvenimą (t. 2, b. l. 29-30). Kita vertus, pagal galiojančių teismų praktiką kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-261-489/2018). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas jau antrą kartą – praėjus dviem mėnesiams nuo pirminės apklausos, savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, bei papasakojo visas bylai reikšmingas aplinkybes, o būtent – tiek apie pirmojo, tiek apie antrojo sekimo įrenginių pritvirtinimą prie nukentėjusiosios automobilio bei tai nulėmusias priežastis (t. 2, b. l. 37-38). Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kaltinamasis E. B. pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir įvertinęs byloje surinktų ir jam galimai nenaudingų duomenų apimtį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis tiek iki pirminės, tiek iki antrosios apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jau buvo atlikta dauguma procesinių veiksmų, dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga nesikreipė ir su ja nesusipažino. Svarbu ir tai, jog tiek pirminės, tiek antrosios apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis E. B. pareiškė, kad gynėjas jam yra nereikalingas (t. 2, b. l. 26-27, 34-35), kas nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, jog pastarasis pirminius savo parodymus pakeitė ir vėliau kaltę pripažino visiškai, raginamas gynybos ir siekdamas bylos nutraukimo. Šios teismo išvados kontekste pabrėžtina, jog kaltinamasis E. B. savo pozicijos bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nepakeitė. Pastarasis nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios savo kaltę pripažino, patvirtino, kad padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nors laisvai pasakodamas, nebuvo itin detalus, tačiau atsakydamas tiek į teismo, tiek į kitų proceso dalyvių užduodamus klausimus, pakankamai išsamiai papasakojo apie bylai reikšmingas aplinkybes (t. 2, b. l. 127-138). Pažymėtina, jog įtakos kaltinamojo pozicijai neturėjo ir nukentėjusiosios T. P. pareikštas civilinis ieškinys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji civilinį ieškinį pareiškė tik prieš užbaigiant ikiteisminį tyrimą, kuomet jau buvo atliktos visos kaltinamojo apklausos. Tai reiškia, kad atliekant kaltinamojo E. B. apklausas ikiteisminio tyrimo metu, jo nebuvo teirautasi dėl galimybių bei sutikimo atlyginti galimai nukentėjusiosios patirtą žalą. Apie pareikštą civilinį ieškinį E. B. sužinojo tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, tačiau savo pozicijos bylos nagrinėjimo teisme metu nepakeitė – sutiko su jam pareikštu kaltinimu, kaltę pripažino, ir be kita ko, atlygino dalį nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 110).
Šių teismo nustatytų aplinkybių kontekste, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo E. B. veiksmuose nėra kitos, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymui būtinos sąlygos – kaltinamojo nuoširdaus gailėjimosi. Pastarasis tiek antrą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, teigė, kad dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir tokio elgesio daugiau žada nekartoti. E. B. nurodė, kad tokius veiksmus atliko dėl komplikuotų jo ir nukentėjusiosios T. P. tarpusavio santykių, siekdamas įsitikinti ar tuos santykius dar tikslinga tęsti, tačiau supranta, kad toks pasirinktas elgesio būdas buvo netinkamas ir nepateisinamas (t. 2, b. l. 37-38, 127-138). Be kita ko, bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta kaltinamojo motina A. P. taip pat nurodė, kad sūnus dėl tokių jo padarytų veiksmų tikrai gailisi, išgyvena ir dagiau tokio elgesio modelio nepasirinks (t. 2, b. l. 127-138). Svarbu ir tai, jog kaltinamasis dalį nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio sumos atlygino dar iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios (t. 2, b. l. 110), nurodydamas, kad jo sumokėta 1 000 Eur suma yra adekvati, o daugiau sumokėti jis negali dėl finansinių sunkumų. Nepaneigtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta nukentėjusioji T. P. teigė, kad kaltinamasis jos neatsiprašė ir ji nepageidauja, kad E. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 127-138). Kita vertus, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis E. B., priešingai nukentėjusiosios teiginiams, nurodė, kad šios atsiprašė. Tą patį nurodė ir kaltinamojo motina (t. 2, b. l. 127-138). Šios proceso dalyvių parodymų dalies prieštaringumo kontekste, pabrėžtina, jog baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamąjį E. B. ir nukentėjusiąją T. P. sieja komplikuoti, neretai konfliktais ir tarpusavio nesutarimais pasižymintys santykiai, dėl kurių abi šalys turi nuoskaudų ir tam tikras aplinkybes vertina skirtingai. Todėl esant tokiam santykių pobūdžiui, taip pat skirtingai proceso šalių pozicijai dėl kaltinamojo atsiprašymo, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis E. B. jam inkriminuotų ir šioje byloje įrodytais pripažintų nusikalstamų veiksmų neigiamai bei kritiškai nevertina ir dėl jų nesigaili.
Taigi, įvertinus visas pirmiau teismo aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo E. B. pateiktų parodymų turiniu, taip pat duomenis, atskleidžiančius kaltinamojo santykį su jo padarytais nusikalstamais veiksmais, pripažintina, kad kaltinamasis E. B. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą laidavimo sąlyga – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi.
Aptariant trečiąją, laidavimo instituto taikymui būtiną sąlygą, numatytą BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcijoje, galiojusioje iki 2025 m. sausio 31 d., - asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, kartotinai pabrėžtina, jog kaltinamasis E. B. dar iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios atlygino nukentėjusiajai dalį patirtos žalos, sumokėdamas 1 000 Eur sumą (t. 2, b. l. 110), todėl laikytina, jog egzistuoja šios sąlygos taikymo pagrindai, o dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo teismas pasisakys kitoje šio nuosprendžio dalyje.
Galiausiai, tam, kad teismas galėtų taikyti laidavimo institutą ir asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, būtina nustatyti pagrindą, leidžiantį manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, Nr. 2K-67-511/2017, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-114-628/2019).
Pirmiau aptartos teismų praktikos kontekste pabrėžtina, jog kaltinamasis E. B. anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tačiau išimtinai už ne šiurkščius administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, paskirtos baudos yra apmokėtos, o galiojančių nuobaudų šio teismo sprendimo priėmimo metu jau nebeturi (t. 2, b. l. 65-67). Kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 68-69). Kartotinai pabrėžtina, jog kaltinamojo atžvilgiu 2023 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuris dėl veikos mažareikšmiškumo tais pačiais metais buvo nutrauktas (t. 2, b. l. 68-69). Kita vertus, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad E. B. ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. liepos 25 d. nutarimo, patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, kuriuo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20181-23, šis ikiteisminis tyrimas kaltinamojo E. B. atžvilgiu buvo pradėtas dėl to, kad jis nestipriai trinktelėjo nukentėjusiajai T. P. į ranką su šluotos kotu. Pažymėtina, jog tiek paminėtame nutarime, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji T. P. nurodė, kad iš tikrųjų ji buvo pirmoji, kuri kaltinamajam sudavė kelis nestiprius smūgius į sėdmenis, po ko šis jai trinktelėjo su šluotos kotu (t. 2, b. l. 127-138, 140-148). Sugretinus pirmiau aptarto pradėto ir vėliau nutraukto ikiteisminio tyrimo aplinkybes su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamais įvykiais, pabrėžtina, jog aptariamas kaltinamojo E. B. teisei priešingas elgesys buvo neatsiejamas nuo jo ir jo buvusios sugyventinės komplikuotų, neretai konfliktinių bei tarpusavio nesutarimais ir nuoskaudomis pagrįstų santykių. Dabartiniame etape, kaip tą nurodė abi proceso šalys – tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, jie jokių artimesnių santykių nepalaiko – jų bendras gyvenimas yra pasibaigęs, jie gyvena atskirai, skirtinguose, ženkliu atstumu vienas nuo kito nutolusiuose miestuose, o bendrauja išimtinai dalykiškai – dėl sūnaus, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo matyti, kad šioje byloje aptariamas kaltinamojo E. B. elgesio modelis pasikartos. Be kita ko, kaip matyti iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, nuo šio baudžiamojo proceso pradžios E. B. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta, jis taip pat nebuvo baustas ir administracine tvarka, kas leidžia teismui pripažinti, kad kaltinamojo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas turėjo įtakos jo elgesiui.
Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių, nurodytos teismų praktikos bei laidavimo instituto esmės bei paskirties kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė vedamas impulsyvių, neapgalvotų tikslų, ji nėra dėsningo elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje E. B. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis E. B. pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant motinos A. P. atsakomybėn. Kaltinamasis detalizavo, kad jį su motina sieja artimi, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai. Jie nuolat bendrauja – susiskambina telefonu, taip pat jis atvažiuoja motiną aplankyti. Be kita ko, jų tarpusavio bendravimas tapo dar artimesnis tuomet, kai motina dėl insulto pateko į ligoninę. Šis dėl būtinybės ją prižiūrėti nutraukė darbinę veiklą ir rūpinosi visomis būtinomis medicininėmis paslaugomis (t. 2, b. l. 127-138). Analogiškos pozicijos bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi ir kaltinamojo E. B. motina A. P., kuri patvirtino, kad iš tikrųjų su sūnumi palaiko itin artimus ir šiltus santykius. Jis jai papasakoja apie visas iškylančias problemas, klausia jos patarimo, o paskutiniais metais, dėl jos turimų sveikatos problemų, ją itin rūpinosi – išėjo iš darbo, vežiojo į gydymo ir reabilitacijos įstaigas. A. P. kartu nurodė, kad apie kaltinamojo E. B. įrengtus sekimo įrenginius ji sužinojo jau po visų įvykių, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimą. Tokį sūnaus elgesį ji vertina itin neigiamai, ne kartą apie tai su juo kalbėjo ir jos vertinimu sūnus tokį savo elgesį vertina itin blogai, todėl daugiau taip nesielgs (t. 2, b. l. 127-138). Be kita ko, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji T. P., nors ir nesutiko su tuo, kad kaltinamasis E. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau neneigė, kad pastarojo motina jam gali daryti teigiamą įtaką (t. 2, b. l. 127-138). Svarbu ir tai, jog A. P. yra neteista, taip pat nebausta administracine tvarka, gauna netekto darbingumo pensija (t. 2, b. l. 111-118, 119, 120).
Nors bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė nurodė, kad A. P. negali būti pripažinta tinkama laiduotoja, kaip tą numato BK 40 straipsnio 3 dalis, kadangi pastaroji turi sveikatos problemų, tačiau teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamojo ir jo motinos tarpusavio santykius, taip pat duomenis, charakterizuojančius A. P., o ir tą faktą, jog byloje negauta jokių duomenų, patvirtinančių pastarosios itin sunkią sveikatos būklę, dėl kurios ji negalėtų būti pakankamai aktyvi darant įtaką E. B. elgesiui, pripažįsta, jog A. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Be kita ko, priešingai, prokurorės išsakytiems teiginiams, pažymėtina, jog būtent A. P. patirti sveikatos sutrikimai ir kaltinamojo aktyviai teikiama pagalba motinai, parodo jų tarpusavio santykių artimą pobūdį ir A. P. įtaką E. B. elgesiui bei gyvenimo būdui, todėl teismas nemato pagrindo nepripažinti, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos E. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jį perduodant motinos A. P. atsakomybei. Įvertinus A. P. asmenybę, jos finansinę padėtį (gauna netekto darbingumo pensiją), taip pat šio baudžiamojo proceso įtaką kaltinamajam, pripažintina, kad kaltinamajam E. B. laidavimas yra taikomas be užstato.
Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat tai, kad E. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas yra laikina pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų ir 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė, nukentėjusioji T. P., 2025 m. gegužės 22 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl E. B. padarytos nusikalstamos veikos T. P. patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, išgyveno stresą, baimę, nerimą, taip pat pablogėjo jos psichologinė sveikata. Dėl šių priežasčių jai buvo padaryta 5 000 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 203).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl kaltinamojo E. B. atliktų nusikalstamų veiksmų, nukentėjusioji T. P. patyrė neigiamus išgyvenimus, baimę, nesaugumo jausmą. Akivaizdu, kad kaltinamojo E. B. pasirinkto elgesio būdas – prie nukentėjusiosios automobilio pritvirtinti GPS sekimo įrenginiai, kurių taikymas paprastai reikalauja teismo sankcijos, akivaizdžiai pažeidė jos privatų gyvenimą ir turėjo neigiamos įtakos tiek nukentėjusiosios emocinei būklei, tiek jos elgesiui. Kita vertus, teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo E. B. atliktų veiksmų trukmę, tiek ir pačios nukentėjusiosios T. P. nenuoseklią poziciją dėl patirtos žalos, o ir jos nurodytus motyvus, sąlygojusios patirtos turtinės žalos dydžio nustatymą, pripažįsta, kad civiliniame ieškinyje nurodyta 5 000 Eur neturtinė žala laikytina neproporcinga, todėl mažintina.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (LAT nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-103/2009, Nr. 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji T. P. civilinį ieškinį dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pareiškė tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje – 2025 m. gegužės 22 d. Iki to laiko, apklausta ne kartą, ši nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, jokia žala nei jai, nei jos automobiliui nėra padaryta, pareiškimo dėl moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo neteiks (t. 1, b. l. 165-168, 173-174, 175-177, 187-188). Be kita ko, T. P. apklausta bylos nagrinėjimo teisme metu dėl 5 000 Eur neturtinės žalos dydžio pasirinkimo, nurodė, kad iš tikrųjų patyrė neigiamų išgyvenimų dėl kaltinamojo atliktų veiksmų – ilgą laiką jautė baimės, nesaugumo jausmą, negalėjo užmigti, o ir patirtos neturtinės žalos dydį buvo sunku nustatyti. Kartu ji detalizavo, kad tokią sumą ji pasirinko dėl to, kad E. B. labai vertina pinigus, todėl ši suma gali būti jam reikšminga ir skaudi (t. 2, b. l. 127-138).
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai trūko pakankamai trumpą laiko tarpą – nuo 2024 m. liepos 11 d. iki 2024 m. liepos 18 d. ir jais buvo realizuota vieno nusikaltimo sudėtis. Pirmąjį sekimo įrenginį nukentėjusioji rado pati, apie tai informavo kaltinamąjį, tačiau į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Pareiškimą policijos pareigūnams pastaroji pateikė po to, kai rado antrąjį sekimo įrenginį. T. P. nepatvirtino, kad dėl kaltinamojo jai sukeltų neigiamų išgyvenimų ji kreipėsi į gydymo įstaigas. Anaiptol, nurodė, kad jai tik reikėjo su kuo nors pasikalbėti ir ją išklausė bendradarbė, kas nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad dėl E. B. veiksmų nukentėjusiajai T. P. buvo nustatytas sukeltų neigiamų išgyvenimų ilgalaikiškumas ir kad dėl jos patirtų išgyvenimų būtų pakenkta pastarosios ateičiai ar darbinei veiklai.
Minėtų, teismo nustatytų aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydis variuoja nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur. Svarbu ir tai, jog neretai tokiose bylose kaltinamieji yra pripažįstami kaltais ne tik dėl vienos BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, bet ir dėl kitų kartu padarytų nusikaltimų (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-489/2022, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-193-879/2024, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-194-282/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-606/2021).
Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs kaltinamojo atliktų veiksmų trukmę – 7 dienas, šių veiksmų apimtį – buvo stebimas išimtinai nukentėjusiosios automobilis, taip pat duomenų apie nukentėjusiosios kreipimosi į gydymo įstaigas dėl patirtų neigiamų išgyvenimų stoką, pačios nukentėjusiosios nurodytą patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo motyvą, galiausiai ir aktualią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pripažįsta, kad teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus atitiks būtent kaltinamojo jau atlyginta 1 000 Eur neturtinės žalos suma, todėl civilinis procesas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra nutrauktinas, o kitoje dalyje – dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys yra atmestinas.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nepaskirtas, kardomosios priemonės nepaskirtos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1. kompaktinis diskas su vaizdo įrašais bei SIM kortelė „(duomenys neskelbtini)“, prisegti prie bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
2. sekimo įrenginiai „(duomenys neskelbtini)“, ID: (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, ID: (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų ir sandėlių skyrių, esantį adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas, atsižvelgiant į tai, kad yra laikytini E. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, konfiskuotini ir sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nutaria:
E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, bei šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Procesą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai T. P. nutraukti, likusioje dalyje – dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios T. P. civilinį ieškinį atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1. kompaktinį diską su vaizdo įrašais bei SIM kortelę „(duomenys neskelbtini)“, prisegtus prie bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje
2. Sekimo įrenginius: „(duomenys neskelbtini)“, ID: (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, ID: (duomenys neskelbtini), perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų ir sandėlių skyrių, esantį adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas, - konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones ir sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Taip pat išaiškinti laiduotojai A. P., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.