- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- AN2-209-908/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00351-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
- Advokatai
- Zbignevas Jankovskis
dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovui Andžejui Grudinskij,
E. R. (E. R.), kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, ir jo atstovui advokatui Zbignevui Jankovskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko Andžej Grudinskij apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-2031-2020 ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. R. Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. V. 2020 m. spalio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-2031-2020 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 500 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. liepos 25 d. 13.10 val. Šalčininkuose, Vilniaus g.-Šalčios skg., vairuodamas motociklą „Yamaha RN09“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pagrindiniu keliu Vilniaus gatve, ties pastatu Nr. 26, prieš pat sankryžą, pažymėtą pirmumo kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, su Šalčios skersgatviu, nesilaikydamas saugaus atstumo ir nepalikęs saugaus tarpo iš šono, važiuodamas dideliu greičiu, lenkė priekyje važiavusį automobilį pėsčiųjų perėjoje, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, po to, pasviręs šonu ir neparodęs įspėjamojo dešiniojo posūkio signalo, staigiai, prieš pat lenkiamą automobilį pasuko į dešinę į Šalčios skersgatvį, taip privertė lenkiamo automobilio vairuotoją staigiai stabdyti tam, kad išvengti susidūrimo ir užtikrinti eismo, savo ir kitų žmonių saugumą. Taip E. R. sukėlė realų pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo chuliganiškai, o būtent, pažeidimą padarė dėl chuliganiškų paskatų, negerbdamas žmogaus ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Taip E. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4, 9, 82.2, 126 ir 140.4 punktus (papunkčius), 3 priedo 1.1 papunktį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 29 d. nutarimas buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas A. Grudinskij apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-2031-2020. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jame teigiama, kad liudytoja A. M. E. R. veiksmus matė iš arti, jos parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs. Ji turi didelę patirtį vidaus tarnybos sistemoje, užima vadovaujančias pareigas skyriuje, kurio viena iš funkcijų yra užtikrinti saugų eismą, todėl turi specialių žinių. Liudytojos A. M. prašymo leisti naudotis užrašais kritiškas vertinimas kelia abejonių teisėjo nešališkumu. Nurodyta ir tai, kad vaizdo įrašo pagrindu negalima daryti kategoriškos išvados, jog R. R. lenkimo manevrą atliko saugiai iki pėsčiųjų perėjos, laikydamasis saugaus atstumo ir palikdamas saugų tarpą tarp transporto priemonių. Įvykio vietos schema, kurią pateikė institucija, tiksliai neatspindi kelio ar transporto priemonių išsidėstymo kelyje, o yra skirta pavaizduoti jų judėjimo trajektoriją. Tuo tarpu E. R. pateiktas suklijuotas lapas, kuriame tam tikra tvarka nubraižytos linijos ir nurodyti atstumai tarp jų, be paaiškinimų, kelio ženklų, gatvių pavadinimų ir kelio infrastruktūros, neaišku, kieno sudarytas, neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo. Institucijos atstovas dėl E. R. pateiktos įvykio vietos schemos pasisakė tik iki bylos nagrinėjimo iš esmės, sprendžiant klausimą dėl jos prijungimo prie bylos medžiagos. Skunde nurodoma ir tai, kad po pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo institucija atliko papildomą įvykio vietos apžiūrą. Vyresniojo specialisto V. M., turinčio aukštąjį techninį išsilavinimą ir specialių žinių (Lietuvos teismo ekspertizių centre jam buvo suteikta eismo įvykių eksperto kvalifikacija, kuri galiojo nuo 2006 iki 2011 m.), tarnybinis pranešimas pagrindžia, kad E. R., važiuodamas leistinu greičiu, negalėjo atlikti saugaus lenkimo manevro, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tai atitinka liudytojos A. M. parodymus. Pastebėta ir tai, kad E. R. asmenybė liko neįvertintina, nors jis bandė nuslėpti motociklo vairuotojo asmenybę, be to, socialiniame tinkle jo asmeninėje paskyroje nuotraukose jis pavaizduotas motociklu važiuojantis ant vieno rato, nuotraukas lydi necenzūriniai žodžiai. Prie apeliacinio skundo pridėti vyresniojo specialisto V. M. 2021 m. balandžio 19 d. tarnybinis pranešimas ir tyrėjo A. S. 2021 m. balandžio 18 d. įvykio vietos planas.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai
4. E. R., kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atsiliepimu prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko A. Grudinskij apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas iš esmės argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus. Pastebėta tai, kad iki nepalankaus teismo sprendimo priėmimo instituciją tenkino vaizdo įrašo kokybė. Taip pat vertinama, kad dėl šios priežasties apeliaciniame skunde buvo pateikti nauji duomenys. Nesutinkama su apeliantui kilusiomis abejonėmis teisėjo nešališkumu, nes teismas liudytojai A. M. iš pradžių pasiūlė papasakoti viską, kas jai yra žinoma apie bylos aplinkybes, tuo tarpu leidimo naudotis užrašais ji prašė dėl baimės duoti neteisingus parodymus. Priešingai, nurodyta tai, kad šališki buvo administracinio nusižengimo tyrimas ir bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka, nes juos atliko liudytojai A. M. pagal pareigas tiesiogiai pavaldūs pareigūnai. Paminėta ir tai, kad A. M. dėl įvykio nesikreipė pareiškimu į policiją, kaip eilinė pilietė, o, naudodamasi užimamomis pareigomis, surašė tarnybinį pranešimą ir savo pavaldiniams pavedė atlikti tyrimą, kuriame pati aktyviai dalyvavo. Dar daugiau, susipažinęs su bylos medžiaga jis sužinojo, kad joje nėra jo pateiktos įvykio vietos schemos, todėl ją pateikė tiesiogiai teismui. Negana to, bylą nagrinėjant teisme pertraukos metu institucijos atstovas bendravo su liudytoja A. M. apie jo apklausos turinį. Taip pat nurodyta tai, kad jis neslėpė motociklo vairuotojo asmenybės, tiesiog negalėjo iš karto pasakyti, kas prieš du mėnesius vairavo tėvo vardu registruotą motociklą, tuo tarpu nuotraukos iš jo asmeninės paskyros socialiniame tinkle yra nesusijusios su byla.
5. Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas A. Grudinskij, atstovaujantis Instituciją, prašė apeliacinį skundą tenkinti, asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutraukta, E. R. ir jo atstovas advokatas Z. Jankovskis prašė skundą atmesti, palikti galioti teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistas ir apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Institucijos atstovas prašymą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimą, grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad pagrįstas ir teisėtas yra pirmosios instancijos teismo panaikintas Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. V. 2020 m. spalio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo E. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 500 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. liepos 25 d. 13.10 val. Šalčininkuose, Vilniaus g.-Šalčios skg., vairuodamas motociklą „Yamaha RN09“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pagrindiniu keliu Vilniaus gatve, ties pastatu Nr. 26, prieš pat sankryžą, pažymėtą pirmumo kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, su Šalčios skersgatviu, nesilaikydamas saugaus atstumo ir nepalikęs saugaus tarpo iš šono, važiuodamas dideliu greičiu, lenkė priekyje važiavusį automobilį pėsčiųjų perėjoje, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, po to, pasviręs šonu ir neparodęs įspėjamojo dešiniojo posūkio signalo, staigiai, prieš pat lenkiamą automobilį pasuko į dešinę į Šalčios skersgatvį, taip privertė lenkiamo automobilio vairuotoją staigiai stabdyti tam, kad išvengti susidūrimo ir užtikrinti eismo, savo ir kitų žmonių saugumą. Taip E. R. sukėlė realų pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo chuliganiškai, o būtent, pažeidimą padarė dėl chuliganiškų paskatų, negerbdamas žmogaus ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Taip E. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4, 9, 82.2, 126 ir 140.4 punktus (papunkčius), 3 priedo 1.1 papunktį.
8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukiantis baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų, o pagal šio straipsnio 5 dalį už 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Pažymėtina tai, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti kvalifikuotas tik tuo atveju, jeigu įrodomas ir vienas veikos būtinųjų požymių – chuliganiškos paskatos, kurios pagal teismų praktiką suprantamos, kaip tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.).
9. Nagrinėjamo klausimo kontekste pabrėžtina tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, t. y. asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
10. Apygardos teismas, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą pagal Institucijos atstovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje surinkti duomenys yra aiškiai nepakankami pripažinti E. R. pateiktą kaltinimą įrodytu, todėl jam pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pastebėtina tai, kad nors apeliaciniame skunde Institucijos atstovas teigia, kad E. R. padarytas administracinis nusižengimas buvo įrodytas, akcentuodamas, jo nuomone, administracinio nusižengimo padarymo faktą pagrindžiančius tyrimo metu ir teisme liudytoja apklaustos (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkės A. M., kuri ne tarnybos metu betarpiškai stebėjo motociklą vairavusio E. R. veiksmus, parodymus ir jos surašytus tarnybinius pranešimus, kurie, anot apelianto, atitinka kitą bylos medžiagą, tačiau apygardos teismas su tuo nesutinka ir vertina, kad E. R. kaltės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nepatvirtina tiek pirmosios instancijos teismo ištirta įrodomoji bylos medžiaga, tiek prie apeliacinio skundo pridėti nauji dokumentai: po pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo Institucijos 2021 m. balandžio 17 d. atliktos papildomos įvykio vietos apžiūros schema (b. l. 112); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. tarnybinis pranešimas, su jame pateikta minėto pareigūno pozicija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Institucijos atstovas akcentavo, jog tarp E. R. administracinio nusižengimo padarymą pagrindžiančių byloje surinktų faktinių duomenų yra ir vaizdo įrašas, „Sav1_ch42(...)“ (ROIK: 20120330871, b. l. 37) bei Institucijos pateiktas 2020 m. rugpjūčio 19 d. planas-schema (ROIK: 20120330871, b. l. 11), tačiau pirmosios instancijos teismui priėmus nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo byla E. R. buvo nutraukta, teikdama apeliacinį skundą Institucija pateikė naują įvykio vietos planą, nurodydama, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. planas-schema, kurią ji buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, tiksliai neatspindi kelio ar transporto priemonių išsidėstymo kelyje, o yra skirta pavaizduoti jų judėjimo trajektoriją. Iš apelianto argumentų matyti ir tai, kad į bylą Institucijos pateiktame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys (ROIK: 20120330871, b. l. 37), anot apelianto, neleidžia daryti kategoriškų išvadų dėl E. R. motociklu atlikto liudytojos A. M. automobilio lenkimo manevro.
12. Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. M., kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkės, 2020 m. liepos 27 d. surašytame tarnybiniame pranešime, tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotuose parodymuose nurodytų aplinkybių, nepatvirtino kiti bylos įrodomieji duomenys. Liudytoja A. M. buvo apklausta ir apeliacinės instancijos teisme ir apie įvykį paaiškino, kad Šalčininkuose važiuodama Vilniaus g. pravažiavo sankryžą su Vytauto g., išgirdo didelį triukšmą, ūžesį, pamatė ,,atskriejantį“ motociklą, tačiau, kurioje vietoje buvo, pasakyti negali. Pro galinio matymo veidrodėlį pamatė jį artėjantį link jos, jau būdama už sankryžos su Vytauto g., tada vairuotojas ją aplenkė per pėsčiųjų perėją, kur lenkimo manevrą pradėjo, negalinti pasakyti, bet jis lenkė lanku. Ji mašiną pristabdė prieš pėsčiųjų perėją, važiavo apie 30 km/h greičiu pagrindine ir judriausia miesto gatve, kuria visada važiuoja lėtai, nes ten eismas intensyvus, per gatvę vaikšto žmonės. Be to, ji visada pristabdo prie kiekvienos pėsčiųjų perėjos. E. R. ją lenkė kampu prieš pėsčiųjų perėją, o baigė manevrą už jos, dideliu lanku ir užsuko staigiai link Šalčios g., ji šiek tiek pristabdė. Ją aplenkęs motociklas iš karto pasuko link Šalčios skg. ir jos eismo juosta nevažiavo. Pastebėtina tai, kad pastarieji parodymai apie pristabdymo prieš pėsčiųjų perėją priežastis ir aplinkybes, skiriasi nuo tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme išreikštos pozicijos, kad ji savo vairuojamą automobilį staigiai stabdė dėl E. R. atliktų veiksmų, kai liudytoją, važiuojančią automobiliu apie 30 km/h greičiu Šalčininkuose, Vilniaus g., už sankryžos su Vytauto g., labai dideliu greičiu (jos manymu, apie 80 km/h) prisivijęs E. R. vairuojamas sportinis motociklas aplenkė, nesilaikydamas saugaus atstumo, nerodydamas įspėjamojo dešiniojo posūkio signalo, pasviręs šonu staigiai prieš jos automobilį pasukdamas į Šalčios skg., ir dėl tokio netikėto pavojingo manevro ji buvo priversta staigiai spausti stabdžio pedalą ir sustabdyti automobilį tam, kad išvengtų skaudaus eismo įvykio.
13. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. R. administracinio nusižengimo padarymą kategoriškai neigė, laikydamasis pozicijos, kad 2020 m. liepos 25 d., apie 13.10 val., Šalčininkų r. sav., Šalčininkų mieste, Vilniaus g., jis vairavo motociklą Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Vilniaus g. link Šalčios skg. paskui sidabrinės spalvos BMW, minėto automobilio greitis buvo apie 30-35 km/val. Pravažiavęs Vilniaus g. esančią sankryžą su Vytauto g., nusprendė aplenkti lėta eiga judantį automobilį, kelio ženklinimas šioje atkarpoje nedraudžia daryti lenkimo manevro. Padidinęs važiavimo greitį įjungė kairės pusės įspėjamąjį posūkio šviesos signalą ir įvertinęs, kad niekas nekliudo daryti lenkimo manevro, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, didindamas važiavimo greitį aplenkė sidabrinės spalvos lengvąjį automobilį ir grįžo į savo eismo juostą. Toliau važiuodamas Vilniaus g., pravažiavo pėsčiųjų perėją, kurioje nebuvo stovinčių asmenų, norinčių kirsti važiuojamąją dalį, judėdamas toliau Vilniaus g., laikėsi dešiniau ir priartėjo prie Šalčios skg., įjungė dešinės pusės įspėjamąjį posūkio šviesos signalą ir sumažinęs važiavimo greitį pasuko į nurodytą gatvę.
14. Administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše E. R. veiksmai vairuojant motociklą, kuriais būtų padaryti administracinio nusižengimo protokole nurodyti KET pažeidimai, nėra užfiksuoti ir, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtas objektyvaus pobūdžio įrodymas patvirtina ne liudytojos A. M., o E. R. nurodytą įvykio eigą. Gretinant E. R. ir A. M. paaiškinimus su vaizdo įraše užfiksuota įrodomąja medžiaga, sutiktina, kad pateiktame vaizdo įraše galimo administracinio nusižengimo padarymo momentas užfiksuotas iš tolo ir nesimato kelio ženklinimo, tačiau matyti E. R. vairuojamo motociklo atliekamas lenkimo manevras, jo grįžimas į savo eismo juostą ir motociklo nusukimo į Šalčios skg. momentas. Stebint vaizdo įrašą (antras vaizdo įrašas „Sav1_ch42(...)“) matyti, kad užfiksuotu realiu laiku, 13.10.09 val., pasirodo liudytojos sidabrinės spalvos automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 13.10.22 val. pasirodo E. R. vairuojamas motociklas. Iki lenkimo manevro padarymo E. R. neskubėdamas važiuoja motociklu iš paskos liudytojos vairuojamam automobiliui, kuris juda lėtai, kaip kad nurodė ir pati liudytoja A. M.. Tai nepatvirtina pastarosios nurodytos aplinkybės, kad jai važiuojant nedideliu (30-40 km/h) greičiu, apie 30 m iki sankryžos su Šalčios skg., jos galinio vaizdo veidrodėlyje pamatytas sportinis motociklas artėjo labai dideliu (galimai, apie 80 km/h) greičiu. E. R. vairuojamo motociklo atliekamo lenkimo manevro pradžia – 13.10.36 val.; motociklas, išvažiavęs į priešpriešinę kelio juostą, atlieka lenkimą 13.10.39 val. Vaizdo įrašas nepatvirtina tos aplinkybės, kad liudytojos automobilis yra motociklo lenkiamas nesilaikant saugaus atstumo ir nepaliekant saugaus tarpo iš šono, važiuodamas dideliu greičiu. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog 13.10.42 val. motociklas po lenkimo grįžta į savo eismo juostą ir tik 13.10.51 val. įsuka į Šalčios skg. Tai paneigia liudytojos A. M. paaiškinimus, kad jos automobilį aplenkęs motociklas staigiai prieš pat lenkiamą automobilį pasuko į dešinę į Šalčios skersgatvį, taip, anot liudytojos, priversdamas lenkiamo automobilio vairuotoją (liudytoją A. M.) staigiai stabdyti tam, kad ši išvengtų susidūrimo. Tai, kad A. M. dėl E. R. veiksmų buvo priversta staigiai stabdyti, paneigia ir šios liudytojos atsakymai į apeliacinės instancijos teismo klausimus: ji nurodė, kad automobilį pristabdė prieš pėsčiųjų perėją, nes važiuodama pagrindine ir judriausia miesto gatve visada važiuoja lėtai ir visada prie kiekvienos pėsčiųjų perėjos pristabdo. Liudytoja nenurodė, kad dėl lenkimo manevro turėjo staiga stabdyti, o pažymėjo, kad ji pristabdė šiek tiek. Tai matyti ir minėtame vaizdo įraše, kurio duomenys, kaip jau aukščiau pažymėta, paneigia apeliacinės instancijos teisme liudytojos nurodytą aplinkybę, kad ją aplenkęs motociklas iš karto pasuko link Šalčios skg. ir jos užimama eismo juosta nevažiavo. Iš vaizdo įrašo nematyti, ar lenkiant buvo parodytas įspėjamasis dešiniojo posūkio signalas, ar kirsta ištisinė eismo juosta, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo.
15. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta nauja įvykio schema, nurodant, kad administracinio nusižengimo byloje tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio Institucijos pareigūno 2020 m. rugpjūčio 19 d. planas-schema, kurią vertino pirmosios instancijos teismas, tiksliai neatspindi kelio ar transporto priemonių išsidėstymo kelyje, o yra skirta pavaizduoti jų judėjimo trajektoriją. Pastebėtina, kad naujas įvykio vietos planas, kuris nubraižytas įvykio vietą apžiūrėjus nuo įvykio praėjus beveik devyniems mėnesiams, po to, kai buvo priimtas Institucijos netenkinantis sprendimas, pats savaime nepaneigia E. R. iškeltos versijos, kad jis liudytojos automobilį aplenkė, nepadarydamas jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kaip ir prie apeliacinio skundo pridėtas specialisto tarnybinis pranešimas, su jame pateiktais skaičiavimais, kurių pagrindu daromas apibendrinimas, jog motociklo vairuotojas, važiuodamas leistinu šiame kelio ruože 40 km/h greičiu bei lenkdamas 30 km/h greičiu važiuojantį automobilį negalėjo atlikti saugaus lenkimo manevro, nepažeisdamas KET. Vyresniojo specialisto V. M. išdėstyta pozicija, vertinant jau aptartų duomenų visumoje, byloje kylančių abejonių nepašalina, tuo labiau, kad, kaip skunde pažymėjo apeliantas, minėti skaičiavimai atlikti asmens, kuris ekspertų sąraše buvo iki 2011 m.
16. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išsakytomis pastabomis dėl liudytojos A. M. parodymų patikimumo, kelia abejones dėl teismo nešališkumo. Pastebėtina tai, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio, ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio pareigūno ar teismo nešališkumas yra viena iš tinkamo proceso garantijų, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, ANK 576 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl pareigūno ar teisėjo nešališkumo ar rodo tokio asmens tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad administracinio nusižengimo tyrimas ir bylos nagrinėjimas būtų atliekamas taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017 ir joje nurodyta teismų praktika). Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios pareigūno ar teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus nusižengimo bylą tiriantis ar nagrinėjantis pareigūnas stokoja nešališkumo, svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje F. prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje V. F.-H. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017).
17. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, gretindamas liudytojos A. M., kurią apeliantas vertina, kaip didelę patirtį vidaus tarnybos sistemoje ir specialių žinių, dėl užimamų vadovaujančių pareigų skyriuje, turinčią pareigūnę, parodymus su kitais bylos įrodymais, vertino juos kritiškai, nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Priešingai, pasisakant dėl nešališkumo užtikrinimo tiriant ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, pastebėtina tai, kad ANK 576 straipsnyje, reglamentuojančiame nušalinimą administracinio nusižengimo byloje, ne tik teisėjams, bet ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje ir, esant bent vienam iš jų, ANK 576 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame sąraše paminėtas asmuo privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas.
18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. R. nereiškė nušalinimų Institucijos pareigūnams tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tačiau padavęs skundą apylinkės teismui, kuriame buvo atstovaujamas advokato Z. Jankovskij, jis prašė panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą kitai institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, šį prašymą grįsdamas tuo, kad nutarime surašytą nusižengimą užfiksavo liudytoja A. M., kuri, nors asmeninę transporto priemonę vairavo ne tarnybos metu, tačiau nesikreipė į Šalčininkų rajono policijos komisariatą, kaip eilinė pilietė su pareiškimu, o po kelių dienų surašė tarnybinį pranešimą, kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkė, kurios pavaldiniai vėliau atliko tyrimą, surašė protokolą ir priėmė nutarimą, pripažindami E. R. kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (b. l. 76,77). Pirmosios instancijos teismas atmetė šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, tačiau kritiškai vertino liudytojos parodymus, motyvuodamas tokio sprendimo priežastis ir argumentuodamas, kodėl remtis jais būtų neobjektyvu.
19. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog proceso teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti ikiteisminėje proceso stadijoje, tačiau ištaisyti teismo proceso metu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo naikinti Institucijos priimto nutarimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016, Nr. 2AT-13-976/2019). Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, nepritartina tokiai praktikai, kai sudaromos situacijos, kurios leistų abejoti Institucijos, kurios pareigūnai tiria ir nagrinėja administracinio nusižengimo bylą ar jos pareigūnų nešališkumu, kai įvykį ne tarnybos metu stebėjusi pareigūnė ne tik vėliau surašo tarnybinį pranešimą dėl įvykio, bet, kaip matyti iš vėlesnio 2020 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinio pranešimo (ROIK: 20120330871 b. l. 6-10), iš esmės atlieka tyrimo veiksmus, kurių metu gautus duomenis jos vadovaujamo skyriaus pareigūnai vertina ir jų pagrindu priima procesinius sprendimus.
20. Įvertinus aptartas aplinkybes primintina tai, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis – nagrinėjamu atveju ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa abejonių nepanaikinimo rizika tenka jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad priėmus Institucijai nepalankų sprendimą jos iniciatyva buvo vėl atliekami tyrimo veiksmai ir su apeliaciniu skundu teikiami nauji duomenys, tokių abejonių nepašalina.
21. Kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimas, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-2031-2020 ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, o Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo jį keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-40-1130/2021 nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko Andžej Grudinskij apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.