Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Justo Namavičiaus ir Aleno Piesliako,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir L. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, galiojusio nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo UAB „XX“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš L. K. priteista 26 158,64 Eur turtinės žalos UAB „XX“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Jis, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d., būdamas UAB ,,X“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) generaliniu direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 14 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui bei pagal 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nurodymų, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nurodymų, kad: ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus", 12 straipsnio 4 dalies nurodymų, kad: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies nurodymų, kad: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei 17 straipsnio nurodymų, kad: ,,Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, o būtent:

- neužtikrino, kad 2014 m. balanse būtų įvertintas ilgalaikio materialaus turto sumažėjimas 42 962,58 Lt (12 442,82 Eur) dėl jo nurašymo 2014 m. lapkričio 30 d. nurašymo aktais, dėl ko pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek ilgalaikio materialaus turto buvo bendrovėje „X“ 2014 m. gruodžio 31 d. datai ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „X“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus;

- neužtikrino, kad UAB „X“ tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje būtų įregistruotos 43 vnt. transporto priemonių ir savaeigių mechanizmų, kurių įsigijimo vertė 3 355 848,48 Lt (971 920,90 Eur), o nurašymo aktuose įrašyta likutinė vertė nurašymo datoms buvo 7 706,76 Lt (2 232,03 Eur), perdavimo ūkinės operacijos po šio ilgalaikio turto nurašymo 2014 m. lapkričio 30 d. ir 2015 m. liepos 31 d. „Ilgalaikio turto nurašymo aktais“, dėl ko negalima nustatyti ar nurašius transporto priemones ir savaeigius mechanizmus, buvo gautos dalys ir medžiagos, ar šis turtas buvo perduotas ar kitaip panaudotas ir už tai gauta pajamų, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „X“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014-2015 metus;

- neužtikrino, kad UAB „X“ tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje būtų įregistruotas UAB „X“ vardu įregistruoto greiderio „Brianso arsenalas DZ-122A“ perdavimo ūkinės operacijos, dėl ko negalima nustatyti ar nurašius transporto priemones ir savaeigius mechanizmus, buvo gautos dalys ir medžiagos, ar šis turtas buvo perduotas ar kitaip panaudotas ir už tai gauta pajamų bei negalima nustatyti kam panaudotas bendrovėje „X“ greideris „Briansko arsenalas DZ-122A“, ar jis buvo kam nors perduotas, ar už jo perdavimą gauta pajamų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „X“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014-2015 metus;

- UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje įregistravo neįvykusią ūkinę operaciją - krautuvo „CAT 256C“ nurašymą kaip susidėvėjusio ir netinkamo eksploatacijai 2014 m. lapkričio 30 d. Ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr. 14/2203 bei neužtikrino, kad UAB „X“ tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje dokumentais būtų pagrįsta krautuvo „CAT 256C“ perdavimo bendrovei „XXX“ ūkinė operacija, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės „X“ veiklos ir jos turto už 2014 metus, tokiais veiksmais aplaidžiai organizavo UAB "X" buhalterinės apskaitos tvarkymą.

1.2. Taip pat, jis, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d., dirbdamas UAB ,,X“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) generalinio direktoriaus pareigose, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889), 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir dėl savo užimamų pareigų būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį UAB „X“ turtą, neturėdamas teisės gauti užmokesčio už švietimo-apmokymo paslaugas, kadangi nesuteikė konsultacijų įmonės darbuotojams, pagal 2013 m. lapkričio 7 d. su UAB „X“ sudarytą sutartį bei UAB „X“ negavo sutartyje nurodytos realios naudos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. spalio 13 d. pateikė UAB „X“ buhalterei O. D., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, apmokėjimui savo paties surašytus 2013 m. gruodžio 31 d. Darbų perdavimo-priėmimo aktą ir 2013 m. gruodžio 31 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos iš UAB „X“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, O. D., vykdydama nurodymą, į jam (L. K.) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke, 2014 m. spalio 13 d. darbo užmokesčio mokėjimo nurodymu pervedė 45 229,45 Lt (13 099,35 Eur), 2014 m. lapkričio 7 d. darbo užmokesčio mokėjimo nurodymu pervedė 33 581,65 Lt (9 725,92 Eur) ir 2015 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3333,37 Eur, viso – 26 158,64 Eur, tokiais veiksmais jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „X“ priklausantį turtą ir padarė įmonei 26 158,64 Eur turtinę žalą.

1.3. Taip pat, jis laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d., būdamas UAB ,,X“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) generaliniu direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui bei pagal 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeisdamas minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nurodymų, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalies nurodymų, kad: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalyje nurodymų, kad: „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“, o būtent:

siekdamas pasisavinti jo žinioje buvusį UAB „X“ priklausantį turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2014 m. spalio 13 d., neturėdamas teisės gauti užmokesčio už švietimo-apmokymo paslaugas, kadangi pagal 2013 m. lapkričio 7 d. su UAB „X“ sudarytą sutartį nesuteikė konsultacijų įmonės darbuotojams bei įmonė už tariamai suteiktas konsultacijas negavo sutartyje nurodytos realios naudos, į savo paties parengtą 2013 m. gruodžio 31 d. Darbų perdavimo-priėmimo aktą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis atliko konsultacijas įmonės darbuotojams, jog RUAB „X“ galėtų pateikti medžiagą VMI dėl 469 870 Lt dydžio PVM susigrąžinimo arba įskaitymo bei, kad jo atliktų konsultacijų vertė sudaro 140 961 Lt (40 825,13 Eur) ir minėto Darbų perdavimo-priėmimo akto pagrindu išrašė 2013 m. gruodžio 31 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos pateikė UAB „X“ buhalterei O. D., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką bei nurodė jai dokumentus įtraukti į tvarkomą buhalterinę apskaitą ir išmokėti pinigus jam (L. K.), po ko O. D. vykdydama nurodymą, į jam (L. K.) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke, iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 13 d. darbo užmokesčio mokėjimo nurodymu pervedė 45 229,45 Lt (13 099,35 Eur), 2014 m. lapkričio 7 d. darbo užmokesčio mokėjimo nurodymu pervedė 33 581,65 Lt (9 725,92 Eur) ir 2015 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3333,37 Eur, viso – 26 158,64 Eur, tokiais veiksmais jis (L. K.) apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės „X“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 ir 2015 metus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Dėl teismo išvadų 3-ojoje pastraipoje nurodomų aplinkybių

Dėl 2013 m. lapkričio 7 d. sutarties įvykdymo ir jos (ne) naudingumo bendrovei „X“

Dėl 2015 m. rugsėjo 28 d. Kauno AVMI pranešime nustatytų aplinkybių, kaip prieštaraujančių mokesčių teisei pagal ABTĮ reikalavimus bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai

Dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 222 ir 223 straipsnius

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu

5. Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą ir susipažinusi su nuteistojo apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, laikėsi BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kauno apygardos teismas įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingai bylą išspręsti reikšmingas aplinkybes; vertinant įrodymus padarytos klaidos dėl įrodymų turinio, neišdėstyti tinkami teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-483-976/2015). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija aptartų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, apygardos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog L. K. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą ir teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB ,,X“ administratoriaus įgalioto asmens prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvusiems UAB ,,X“ vadovams, apklaustų kaip liudytojai devynių UAB ,,X“ darbuotojų parodymais, jog 2013-2014 metais nedalyvavo L. K. vedamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose, Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi, kuria UAB ,,X“ iškelta bankroto byla, UAB ,,X“ 2014 metų finansine ataskaita ir restruktūrizavimo planu, L. K. konsultacijų paslaugų dokumentais, Kauno apskrities VMI 2015 m. rugsėjo 28 d. mokestinio tyrimo duomenimis buvo pagrįsta užduotis atlikti UAB ,,X“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, siekiant nustatyti L. K. išmokėtų lėšų už konsultavimo paslaugas pagrįstumą. Byloje specialistas D. M. jam pavestą tyrimą atliko pagal pateiktą medžiagą: UAB ,,X“ buhalterinės apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, vadovaudamasis BPK 90 straipsnio, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatų reikalavimais, bei, atlikęs pavestą tyrimą, surašė specialisto išvadą.

15. Šiame kontekste pažymėtina, kad specialisto išvada BPK 20 straipsnio prasme yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, ji neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti įrodymų šaltiniai, ir vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Specialistai, atlikdami tyrimus, fakto klausimų nesprendžia. Faktų nustatymas, konstatavimas ir pripažinimas įrodytais yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, kuris bylos aplinkybių ir šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų visumos pagrindu padaro išvadas dėl asmens kaltumo pagal atitinkamą BK straipsnį.

16. Nuteistojo L. K. argumentai dėl 2013 m. lapkričio 7 d. tarp jo ir RUAB „X“ sudarytos sutarties ekonominio naudingumo atmestini, kaip nepagrįsti.

16.1. Pirma, 2013 m. lapkričio 7 d. sutarties ekonominis naudingas jau spręstas civilinėje byloje, kurioje nagrinėtas klausimas dėl RUAB „X“ bankroto pripažinimo tyčiniu (civilinė byla Nr. B2-351-390/2017). Minėta byla išnagrinėta, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl L. K. argumentai dėl šio sandorio ekonominio naudingumo vertinimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo minėtoje civilinėje byloje nėra susiję su L. K. baudžiamosios atsakomybės vertinimu, todėl yra neaktualūs.

16.2.Antra, nepagrįsti nuteistojo argumentai, kad minėtos sutarties naudingumas privalo būti vertinamas priklausomai nuo vertinamojo laikotarpio. Sprendžiant dėl BK 183 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties, sandorio, kuriuo padaryta žala įmonei, vertinimas nėra siejamas su kitomis, šalutinėmis aplinkybėmis. Nuteistojo argumentai, kad pagal 2013 m. lapkričio 7 d. paslaugų sutartį RUAB „X“ gavo naudą dėl mokėtino į biudžetą PVM sumažinimo, nėra susiję su nusikalstamos veikos kvalifikavimu; nagrinėjamu atveju yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su 2013 m. lapkričio 7 d. paslaugų sutarties pagrindu RUAB „X“ turto perleidimu L. K., o ne RUAB „X“ ekonominės naudos gavimu pagal minėtą sutartį. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 28 d. pranešime apie mokestinį patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota – mokėtojas (UAB ,,X“) nesivadovavo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89¹ straipsnio nuostata, kad už mokestinį laikotarpį mokėtinos į biudžetą PVM sumos tikslinamos dėl beviltiškų skolų, ir neteisėtai sumažino 2014 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje deklaruotą pardavimo PVM 474 855 Lt suma. Mokestinio tyrimo metu UAB ,,X“ pateikė patikslintą 2014 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją, atstatydama 474 855 Lt sumažintą pardavimo PVM. Minėti duomenys patvirtina, kad pridėtinės vertės mokestis buvo sumažintas neteisėtai, todėl UAB ,,X“ po atlikto mokestinio tikrinimo atstatydama nepagrįstą PVM sumažinimą, priešingai nei tvirtina apeliantas, jokios naudos negavo.

16.3.Trečia, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 28 d. pranešime apie mokestinį patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. K. neturėjo teisės teikti konsultavimo paslaugų pagal turėtą verslo liudijimą, kadangi jis skirtas tik pajamoms iš papildomo ugdymo. Byloje nėra duomenų, kad šis aktas būtų apskųstas ir panaikintas. Tai taip pat pagrindžia 2013 m. lapkričio 7 d. paslaugų sutarties ekonominį nenaudingumą RUAB „X“.

16.4. Be to, įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje pripažinti UAB ,,X“ bankrotą tyčiniu nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 7 d. sutartis, pagal kurią L. K. buvo įsipareigojęs pakelti UAB „X“ darbuotojų kvalifikaciją ir nurodyti darbuotojams Lietuvos Respublikos normatyvinių aktų ir įstatymų taikymo ypatumus, atsižvelgiant į sandorio šalių ryšius bei L. K. teisės teikti tokio pobūdžio konsultacines paslaugas neturėjimą, negalėjo būti naudinga įmonei ir neatitiko įmonės interesų. Anot teismo, šio sandorio naudingumas bei jo ekonomiškumas įmonei nebuvo įrodytas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tokio sandorio sudarymas nebuvo naudingas bendrovei. Akivaizdu, jog 2017 m. kovo 27 d. nutartyje nustatytos aplinkybės dėl sandorio naudingumo laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, kurių pakartotinai vertinti nėra teisinio pagrindo.

16.5. Atmetami kaip nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, kad pinigai už konsultavimo paslaugas jam buvo išmokėti pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš restruktūrizuojamos UAB ,,X“ 13 438,73 Eur sumą L. K. naudai už suteiktas konsultacijas pagal 2014 m. rugpjūčio 8 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą. Visų pirma, atkreipiamas dėmesys, jog minėtame teismo įsakyme nurodyta, jog, priimdamas šį sprendimą, teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Be to, bylos duomenimis, du pavedimai už konsultavimo paslaugas L. K. buvo atlikti 2014 m. spalio 13 d. ir 2014 m. lapkričio 7 d., tai yra dar iki priimto teismo įsakymo įsiteisėjimo. Taip pat pažymima, jog pagal aptariamą teismo įsakymą buvo nutarta išieškoti iš RUAB ,,X“ L. K. naudai 13 438,37 Eur sumą pagal 2014 m. rugpjūčio 8 d. darbų priėmimo-pardavimo aktą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje L. K. pervesti viso 26 158,64 Eur pagal pastarojo įmonės buhalterei pateiktą 2013 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą. Todėl baudžiamojoje byloje pervestų piniginių lėšų teisėtumą grįsti Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymu nėra teisinio pagrindo.

16.6. Taip pat L. K. apeliaciniame skunde teiginį dėl sutarties ekonominio naudingumo ir jam išmokėtų piniginių lėšų pagal sutartį pagrįstumo išsamiai argumentuoja E. S. teisės aktais ir E. S. Teisingumo Teismo praktika; jis ginčija Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 28 d. pranešime apie mokestinį patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas išvadas ir teigia, kad, sprendžiant dėl 2013 m. lapkričio 7 d. paslaugų sutarties ekonominio naudingumo, turi būti remiamasi 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos OJ L 347. Šiame kontekste pažymėtina, kad mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių skaičiavimo teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose neprieštarauja nei E. S. teisės aktams, nei E. S. Teisingumo Teismo praktikai, todėl pagrindo paneigti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliktas mokestinio patikrinimo RUAB „X“ mokestinių prievolių vykdymo klausimu padarytą išvadą nėra; pažymėtina ir tai, kad šis klausimas su L. K. baudžiamosios atsakomybės vertinimu nėra susijęs.

16.7. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2017 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Moreira Ferreira prieš Portugaliją (Nr. 2), peticijos Nr. 19867/12, para. 84), tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Taxquet prieš Belgiją, peticijos Nr. 926/05, para. 91). Taigi, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į teisingą teismą nereiškia, kad teismas turi išnagrinėti visus, net ir su nagrinėjama byla nesusijusius argumentus. Todėl detalus L. K. skunde pateikiamų argumentų dėl PVM mokesčio atskaitos beviltiškų skolų atveju reglamentavimo E. S. teisės aktuose ir E. S. Teisingumo Teismo praktika šiuo klausimu, nagrinėjimas, kuris, kaip minėta, betarpiškai su byloje nuteistajam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis nesusijęs, neatliekamas.

17. Nurodytų aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo tvirtinimą, jog piniginės lėšos jam buvo pervestos pagrįstai už suteiktas konsultavimo paslaugas, paneigia ir kaip liudytojai apklaustų UAB ,,X“ darbuotojų, dirbusių L. K. vadovavimo įmonėje laikotarpiu, parodymai. Liudytoja N. Č. parodė, jog nėra dalyvavusi jokiuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose, kuriuos būtų organizavęs ir vedęs L. K. (t. 1, b. l. 167). Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo parodymus. Liudytojas A. A. parodė, kad nėra dalyvavęs mokymuose, kuriuos vedė L. K., nėra girdėjęs, kad tokiuose mokymuose būtų dalyvavę jo kolegos (t. 1, b. l. 178). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus. Liudytojas S. B. parodė, kad L. K. vadovavimo metu nedalyvavo jo rengiamuose ar vedamuose mokymuose, kvalifikacijos kėlimo kursuose, nėra girdėjęs, jog kažkas iš jo kolegų būtų dalyvavęs tokiuose mokymuose (t. 1, b. l. 180). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus. Liudytojas S. M. parodė, kad niekada nedalyvavo L. K. vedamuose mokymuose (t. 1, b. l. 182). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus. Liudytojas S. G. parodė, kad niekuomet nedalyvavo L. K. vedamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, mokymuose ir panašiai, negirdėjo, jog kažkas iš jo kolegų ar pavaldinių būtų dalyvavęs tokiuose mokymuose (t. 1, b. l. 187). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus. Liudytojas J. A. parodė, kad nėra dalyvavęs jokiuose L. K. vedamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose ar mokymuose, taip pat nėra girdėjęs, jog kažkas iš jo kolegų būtų dalyvavę tokiuose užsiėmimuose (t. 1, b. l. 189). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus. Liudytojas V. B. parodė, kad nėra dalyvavęs kvalifikacijos kėlimo kursuose ar mokymuose, kuriuos vedė L. K. (t. 1, b. l. 191). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus. Liudytoja D. R. apklausta kaip liudytoja parodė, kad niekada nebuvo, jog kvalifikacijos kėlimo kursus ar profesinius mokymus vestų L. K., pastarasis kartais užeidavo į įmonę kaip akcininkas (t. 1, b. l. 193-194). Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo parodymus. Liudytojas G. V. parodė, jog jam L. K. nebuvo pravedęs jokių mokymų ir jis nėra girdėjęs, kad L. K. būtų vedęs kokius nors mokymus kitiems darbuotojams (t. 2, b. l. 8-9). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus. UAB ,,X“ apskaitą vedusi A. B. parodė, kad nėra girdėjusi apie mokymus įmonėje, nežino, ar kokiam nors kitam darbuotojui L. K. pravedė mokymus ar suteikė konsultacijas (t. 2, b. l. 14-15, 16-17). Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo parodymus. UAB ,,X“ buhaltere dirbusi O. D. parodė, kad nežino, ar L. K. kam nors būtų pravedęs mokymus, kokiems darbuotojams jis suteikė konsultacijas ar atliko mokymus, ji negalėtų pasakyti (t. 2, b. l. 22-24). Dėl deklaracijos pateikimo PVM susigrąžinimui L. K. jokių konsultacijų ar mokymų jai nesuteikė, kadangi ji pati žinojo, kaip pateikti deklaraciją, nes jas teikdavo kiekvieną mėnesį (t. 2, b. l. 25-26). Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo parodymus. UAB ,,X“ teisininkas M. K. parodė, kad nėra girdėjęs, jog būtų teikiami mokymai buhalterijos darbuotojams, jam L. K. taip pat jokių konsultacijų ar mokymų nepravedė (t. 2, b. l. 60-61). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus. Liudytojas P. K. parodė, kad jam asmeniškai L. K. nebuvo vedęs jokių mokymų ar suteikęs konsultacijų. (t. 2, b. l. 63-64). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus. Liudytojas A. S. parodė, kad L. K. neįvykdė darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodytų paslaugų ir įmonė nebuvo gavusi jokios realios finansinės naudos. Be to, liudytojui nėra žinoma, kokiems darbuotojams L. K. galėjo suteikti mokymus ar konsultacijas. Leidimo išmokėti pinigus už konsultacijas jis nedavė, kadangi L. K. jų realiai neįvykdė ir įmonė negavo naudos (t. 2, b. l. 86-88). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

18. Taigi, bylos duomenims nustatyta, jog L. K. įsigytas verslo liudijimas veiklai ,,Kvalifikacijos tobulinimas ir papildomo mokymo veikla“ nesuteikė teisės teikti konsultavimo paslaugas, 2013 m. lapkričio 7 d. sutartis nebuvo naudinga įmonei ir neatitiko įmonės interesų, L. K. pervesti įmonei priklausantys viso 26 158,64 Eur už švietimo-apmokymo paslaugas nebuvo panaudoti Juridinių asmenų registre 2004 m. liepos 16 d. įregistruotų UAB ,,X“ įstatų 3.1 punkte nurodytiems bendrovės tikslams – tenkinti privačius akcininkų interesus ir gauti ekonominę naudą ir bendrovės veiklos, bendrovės darbuotojų parodymais paneigta aplinkybė, kad L. K. kam nors vedė mokymus ar teikė jiems konsultacijas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie duomenys pirmosios instancijos teismui buvo pakankamu pagrindu išvadai, jog L. K. pagal 2013 m. lapkričio 7 d. su UAB ,,X“ sudarytą sutartį neturėjo teisės gauti užmokesčio už švietimo-apmokymo paslaugas, kadangi nesuteikė konsultacijų įmonės darbuotojams ir UAB ,,X“ sutartyje nurodytos realios naudos negavo. Todėl L. K., bendrovės restruktūrizavimo metu pateikdamas jos buhalterei savo paties surašytą 2013 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą ir paslaugų (prekių) kvitą, pagal kuriuos jam per tris kartus buvo pervesti įmonei priklausantys viso 26 158,64 Eur, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,X“ turtą. Akivaizdu, jog surašęs ir vienašališkai pasirašęs darbų perdavimo-priėmimo aktą bei jį pateikęs įmonės buhalterei, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Be to, nustatyta, kad neteisėtais veiksmais L. K. UAB ,,X“ padarė 26 158,64 Eur dydžio žalą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „X“ pasisavinto turto vertės viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis), ši L. K. veika teisingai kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

19. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatyta, jog L. K. vadovavo UAB ,,X“ iki 2015 m. rugsėjo 8 d. Aprašant byloje nustatytas nusikalstamų veikų aplinkybes, nurodyta, jog L. K. UAB ,,X“ generaliniu direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. Tuo tarpu byloje nagrinėjamu laikotarpiu galiojusiame Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte (2008 05 22 įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 07 01) buvo nustatyta, jog įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą. Bylos duomenimis, nutartis iškelti UAB ,,X“ bankroto bylą įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1600-943/2015), taigi, L. K., kaip UAB ,,X“ vadovo, įgaliojimai pasibaigė taip pat 2015 m. rugpjūčio 27 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, L. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikas tikslinamas ir nustatoma, jog L. K. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, būdamas UAB ,,X“ generaliniu direktoriumi laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. Toks šios aplinkybės patikslinimas apeliacinės instancijos teisme, susiaurinant laikotarpį objektyvių duomenų, kurie nuteistajam buvo žinomi ir jo paties nurodyti apeliaciniame skunde, pagrindu, nelaikytinas faktinių aplinkybių pakeitimu iš esmės skirtingomis ir nuteistojo teisinės padėties nepablogina bei jo teisės į gynybą nepažeidžia.

20. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. K. organizavo aplaidų UAB ,,X“ buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 223 straipsnio 1 dalis), pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės (26 158,64 Eur) svetimą – UAB ,,X“ priklausantį, turtą (BK 183 straipsnio 2 dalis) bei apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnio 1 dalis), būdamas UAB ,,X“ generaliniu direktoriumi laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje

21. Nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nuosprendžiu skundžiamoje dalyje ir teigiama, kad nuosprendyje nepagrįstai konstatuoja, jog tik jis vienas buvo atsakingas už teisingos tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Nuteistasis tvirtina, kad vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako tik už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą – tinkamą darbo sąlygų sudarymą, aprūpinimą patalpomis, reikalinga technika, buhalterinės apskaitos programomis ir pan. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

24. Tiek BK 222 straipsnyje, tiek BK 223 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal minėtus straipsnius kyla tik tuo atveju, kai būtent dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-123-1073/2020). Tiek apgaulingo, tiek aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-414-693/2016, Nr. 2K-245-303/2017, Nr. 2K-33-303/2017). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl klausimą, ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje arba BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-322-1073/2019).

25. Pažymėtina ir tai, kad išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, paprastai padaroma nustačius daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, tai yra kai į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Be to, šie buhalterinės apskaitos pažeidimai turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-224-976/2019, Nr. 2K-322-1073/2019).

26. Pirmosios instancijos teismas L. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą – už tai, kad jis, siekdamas pasisavinti jo žinioje buvusį UAB ,,X” priklausantį turtą, tiriamos nusikalstamos veikos laikotarpiu pateikė atsakingam asmeniui (O. D.) tikrovės neatitinkančius dokumentus bei davė nurodymus įtraukti juos į buhalterinę apskaitą ir išmokėti jam (L. K.) pinigus, po ko O. D., vykdydama nurodymą, į L. K. priklausančią banko sąskaitą per tris kartus darbo užmokesčio mokėjimo nurodymu pervedė viso – 26 158,64 Eur, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,X” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 ir 2015 metus.

27. Nekartojant aukščiau išdėstytų argumentų dėl įmonės vadovo atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, šiame kontekste pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką tam tikrais atvejais už apgaulingą apskaitos tvarkymą įmonės vadovas atsako kaip tarpinis vadovas, kai apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami dokumentai, įtraukiami į buhalterinę apskaitą, neatitinka tikrovės. Tokiu atveju, nesant bendrininkavimo požymio, įmonės vadovas pagal tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės instituto sampratą tampa vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sąmoningai pateikia buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jie būtų įtraukti į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą per įmonės buhalterį, nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, Nr. 2K-277-696/2017, Nr. 2K-356-696/2017). Būtent tokia situacija susiklostė šioje byloje. Nustatyta, kad aptariamu laikotarpiu UAB ,,X” buhalterinę apskaitą tvarkė bendrovės buhalterė O. D., kuri nežinojo apie apgaulingą L. K. jai pateiktų savo išrašytų akto ir kvito dėl apmokėjimo už konsultacijas pobūdį, minėtų dokumentų pagrindu išmokėjo L. K. bendrovės pinigines lėšas ir įtraukė minėtus dokumentus į bendrovės buhalterinę apskaitą. Ji nesuprato daromų veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukta. Todėl nustatyta, kad nusikalstamą veiką vykdė L. K., pasinaudodamas buhaltere, nežinančia apie jai pateiktų dokumentų neatitikimą tikrovei. Atsižvelgus į suformuotą teismų praktiką bei į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes – L. K., būdamas UAB ,,X” generaliniu direktoriumi ir duodamas nurodymus buhalterei į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukti jo surašytus dokumentus – 2013 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą ir jo pagrindu išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, žinodamas, kad jų turinys neatitinka tikrovės, nuteistasis pagrįstai pripažintas tinkamu BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu. Kadangi nuteistasis sąmoningai suklaidino buhalterę dėl pateiktų dokumentų pobūdžio, jo veiksmai vertinami kaip tarpinis vykdymas ir kvalifikuojami kaip nusikaltimo vykdytojo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. K. veika atitinka objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius, pagrįsta byloje ištirtų įrodymų visuma. Aplinkybė, jog nuteistasis, žinodamas savo kaip įmonės vadovo pareigą tinkamai organizuoti šios įmonės buhalterinę apskaitą, į ją įtraukiant tikrovę atitinkančius pirminius apskaitos dokumentus, kuriuose atvaizduotos įvykusios ūkinės operacijos, atliko veiksmus, dėl kurių į UAB ,,X” buhalterinę apskaitą buvo įtraukti neatitinkantys tikrovės dokumentai, atskleidžia, kad L. K. veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumos analizę skundžiamame nuosprendyje, sprendžia, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes L. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

28. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nuteistojo L. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, grindė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2017 m. sausio 24 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų A. S., I. A., R. K., P. P., B. M., S. P., O. D., A. B., G. V. parodymais apie medžiagų ir mechanizmų nurašymų aplinkybes, BUAB ,,X” bankroto administratoriaus 2016 m. gruodžio 20 d. rašte dėl neperduotų technikos priemonių bei 2018 m. balandžio 6 d. rašte dėl į buhalterinę apskaitą neįtrauktos krautuvo perdavimo ūkinės operacijos nurodytais duomenimis. Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog L. K., laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d., būdamas UAB ,,X” generaliniu direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui bei pagal minėto įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nurodymų: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalies nurodymų: ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 12 straipsnio 4 dalies nurodymų: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius”, 16 straipsnio 1 dalies nurodymų: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose” bei 17 straipsnio nurodymų: ,,Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka”, o būtent:

- neužtikrino, kad 2014 m. balanse būtų įvertintas ilgalaikio materialaus turto sumažėjimas 42 962,58 litų (12 442,82 eurų) dėl jo nurašymo 2014 m. lapkričio 30 d. nurašymo aktais, dėl ko pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek ilgalaikio materialaus turto buvo bendrovėje ,,X” 2014 m. gruodžio 31 d. ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės ,,X” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus;

- neužtikrino, kad UAB ,,X” tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje būtų įregistruotos 43 vnt. transporto priemonių ir savaeigių mechanizmų, kurių įsigijimo vertė 3 355 848,48 litų (971 920,90 eurų), o nurašymo aktuose įrašyta likutinė vertė nurašymo datoms buvo 7 706,76 litų (2 232,03 eurų), perdavimo ūkinės operacijos po šio ilgalaikio turto nurašymo 2014 m. lapkričio 30 d. ir 2015 m. liepos 31 d. ilgalaikio turto nurašymo aktais, dėl ko negalima nustatyti ar nurašius transporto priemones ir savaeigius mechanizmus, buvo gautos dalys ir medžiagos, ar šis turtas buvo perduotas ar kitaip panaudotas ir už tai gauta pajamų, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės ,,X” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 - 2015 metus;

- neužtikrino, kad UAB ,,X” tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje būtų įregistruotas UAB ,,X” vardu įregistruoto greiderio ,,Briansko arsenalas DZ-122A” perdavimo ūkinės operacijos, dėl ko negalima nustatyti ar nurašius transporto priemones ir savaeigius mechanizmus, buvo gautos dalys ir medžiagos, ar šis turtas buvo perduotas ar kitaip panaudotas ir už tai gauta pajamų bei negalima nustatyti kam panaudotas bendrovėje ,,X” greideris ,,Briansko arsenalas DZ-122A”, ar jis buvo kam nors perduotas, ar už jo perdavimą gauta pajamų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės ,,X” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 - 2015 metus;

- UAB ,,X” buhalterinėje apskaitoje įregistravo neįvykusią ūkinę operaciją – krautuvo „CAT 256C“ nurašymą kaip susidėvėjusio ir netinkamo eksploatacijai 2014 m. lapkričio 30 d. ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr. 14/2203 bei neužtikrino, kad UAB ,,X” tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje dokumentais būtų pagrįsta krautuvo „CAT 256C“ perdavimo bendrovei „XXX“ ūkinė operacija, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės ,,X” veiklos ir jos turto už 2014 metus, tokiais veiksmais aplaidžiai organizavo UAB ,,X” buhalterinės apskaitos tvarkymą.

29. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. K. nesutinka, kad jis yra BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektas, nes apskaitą tvarko ne įmonės vadovas, bet ūkio subjekto apskaitos tarnyba, vyriausiasis buhalteris ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Nuteistojo nuomone, reikalavimas organizuoti apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas reiškia, kad vadovas atsakingas tik už tinkamą darbo organizavimą, tai yra reikiamos technikos aprūpinimą, patalpomis, buhalterinės apskaitos programomis ir pan. Be to, pasak apelianto, jokia Buhalterinės apskaitos įstatymo norma nenumato, jog įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad 2014 m. balanse būtų įvertintas ilgalaikio materialaus turto sumažėjimas 42 962 Lt (12 442,82 Eur) dėl jo nurašymo 2014 m. lapkričio 30 d. nurašymo aktais, nes tai privalo atlikti Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnyje bei 11 straipsnyje nustatyti subjektai, o ne įmonės vadovas. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

29.1. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, atsako už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose, bendrovės įstatuose, bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje nulemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Taigi bendrovės vadovas tiesiogiai atsakingas taip pat ir už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21straipsnio 1 dalis), bendrovės turto apsaugą bei turto išsaugojimą.

29.2.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Kaip minėta, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, jog įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo, priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės įgyvendina pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, galima atsakomybė ne už nusikalstamą buhalterinės apskaitos netvarkymą, o už aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015; Nr. 2K-69-895/2018). Svarbu pažymėti ir tai, kad buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, Nr. 2K-41/2012, Nr. 2K-430/2013, Nr. 2K- 363/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015 ir kt.). Toks aiškinimas tinka ir sprendžiant klausimą dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, numatyto BK 223 straipsnyje, subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-976/2016). Bylos duomenimis nustatyta, jog tiriamuoju laikotarpiu UAB ,,X“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė O. D. (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 6 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d.) ir UAB ,,xx“ (nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d.). Taigi, tiek O. D., tiek UAB ,,xx“, atlikdami jiems pavestas funkcijas galėjo tvarkyti tik tuos dokumentus, kurie buvo pateikiami ir jie nebuvo atsakingi už veiksmus, kurių aptariamu atveju neatliko L. K., tai yra nepateikė UAB ,,X“ apskaitos registrų su duomenimis apie turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apyvartą ir likučius pagal buhalterines sąskaitas už 2014-2015 metus. Kaip jau minėta, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad, esant tam tikroms sąlygoms, už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą (organizavimą) atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, L. K. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes neužtikrino (nepateikė apskaitos registrų), kad 2014 m. balanse būtų įvertintas ilgalaikio materialaus turto sumažėjimas 42 962,58 litų (12 442,82 eurų) dėl jo nurašymo 2014 m. lapkričio 30 d. nurašymo aktais. Dėl to kilo padariniai – pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek ilgalaikio materialaus turto buvo UAB ,,X“ 2014 m. gruodžio 31 d. ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB ,,X” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuteistasis pagrįstai pripažintas nusikaltimo, nepateikiant minėtų dokumentų įtraukti į apskaitą, vykdytoju.

29.3. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, jog aplinkybė, kad jis neišsaugojo 2014 m. lapkričio 30 d. nurašymo aktų, nėra nustatyta, nes šie aktai, apelianto teigimu, pateikti kartu su BUAB ,,X“ bankroto administratoriaus pareiškimu ir yra baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atlikus UAB ,,X“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateikti apskaitos registrai su duomenimis apie turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apyvartą ir likučius pagal buhalterines sąskaitas už 2014-2015 metus, ir tai lėmė, jog 2014 m. balanse nebuvo įvertintas ilgalaikio materialaus turto sumažėjimas 12 442,82 Eur. Tuo tarpu apelianto minimi 2014 m. lapkričio 30 d. nurašymo aktai aktualiu klausimu nėra ginčo dalykas.

29.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teisiamojo posėdžio metu buvo pažeista BPK 183 straipsnio 2 dalies nuostata, draudžianti liudytojui užduoti atsakymą menančius klausimus. Pasak nuteistojo, prokurorė liudytojai A. B. uždavė atsakymą menantį klausimą dėl atsakomybės už buhalterinės apskaitos organizavimą, o liudytojai atsakius ne taip, kaip tikėjosi prokurorė, liudytojai klausimą uždavė bylą nagrinėjęs teisėjas, po ko ji (A. B.) klaidingai nurodė, kad už įmonės buhalterinę apskaitą atsakingas įmonės vadovas. Bylos duomenimis šis apelianto skundo argumentas paneigtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorės suformuluotas klausimas liudytojai, ar jai yra žinoma, kas įmonėje organizavo buhalterinę apskaitą, negali būti vertinamas kaip atsakymą menantis klausimas. Be to, liudytojai atsakius: ,,mes dirbom kaip dirbom prie vieno vadovo, po to atėjo kitas vadovas, visos buhalterės liko“, po to dar kartą paklausus: ,,o kas organizavo jūsų darbą“ ir bylą nagrinėjančiam teisėjui paklausus: ,,kas buvo atsakingas už visą buhalterinę apskaitą“ – negali būti vertinama kaip bandymas išgauti tinkamą atsakymą. Akivaizdu, jog pirmą kartą uždavus liudytojai klausimą, kas įmonėje organizavo buhalterinę apskaitą, liudytoja klausimo nesuprato ir tik prokurorei bei teisėjui klausimą patikslinus, liudytoja į jį atsakė. Šiame kontekste atkreipiamas apelianto dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kaltumo dėl aptariamos veikos klausimą, rėmėsi ne tik liudytojos A. B. parodymais, kuriuose ji teigė, jog įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo įmonės vadovas (L. K.), bet ir kitais bylos įrodymais. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nežinančiais įstatymų liudytojos parodymais, atmestini kaip nepagrįsti.

29.5. Atmestini, kaip nepagrįsti, ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jis negali būti pripažintas atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymą dar ir dėl to, jog nuo 2014 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 18 d. buvo gydomas ligoninėje ir turėjo nedarbingumą. Visų pirma atkreiptinas apelianto dėmesys, jog UAB ,,X“ finansinės veiklos atskaita (balansas) sudarytas įvertinus 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. vykusias finansines operacijas, tame tarpe ir turto nurašymą 2014 m. lapkričio 30 d. nurašymo aktais, tai yra vadovaujantis tais duomenimis, kuriuos L. K. patvirtino, neturėdamas nedarbingumo. Be to, byloje nėra duomenų, jog nuteistojo nurodytu laikotarpiu (jam turint nedarbingumą) įmonei vadovavo kitas įstatyme nustatyta tvarka – įmonės vadovo įsakymu – paskirtas asmuo ar asmenys, priešingai – iš bylos duomenų matyti, jog L. K. 2014 m. gruodžio 15 d. ir 2015 m. vasario 18 d. pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartis, 2015 m. vasario 19 d. pasirašė papildomą susitarimą prie 2015 m. vasario 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2015 m. vasario 13 d. – teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį (t. 5, b. l. 139, 146, 147, 153, 162), tai yra tuo metu, kai, anot apelianto, jis turėjo nedarbingumą. Šie duomenys patvirtina, kad L. K., nežiūrint į jo akcentuojamą nedarbingumą, aptariamos nusikalstamos veikos metu buvo faktinis bendrovės UAB ,,X“ vadovas, todėl pagrįstai ir šiuo aspektu pripažintas tinkamu BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu.

30. Atlikus UAB ,,X” ūkinės finansinės veiklos tyrimą, taip pat buvo nustatyta, jog tarp tyrimui pateiktų UAB ,,X” dokumentų nėra duomenų apie bendrovės apskaitoje įregistruotas dalis ar medžiagas, gautas išmontavus 2014 m. lapkričio 30 d. ir 2015 liepos 31 d. ilgalaikio turto nurašymo aktais nurašytas 43 vnt. transporto priemones ir savaeigius mechanizmus. Pagal tyrimui pateiktus priešpriešinio patikrinimo iš UAB ,,x” duomenis, už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. UAB ,,X” 2015 metais neperdavė UAB ,,x” jokių atliekų, o 2015 metais UAB ,,X” perdavė UAB ,,x” 153 036 kg metalo laužo pagal UAB ,,X” nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. surašytas 10 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų, kurios nepatvirtina UAB „X“ nurašytų transporto priemonių pardavimą kaip metalo laužą, nes visais atvejais sutartyse nurodyta, kad parduodamas metalo laužas buvo juodieji metalai kodu 17 04 05 (geležis ir plienas kaip statybinės ir griovimo atliekos), o ne naudotos transporto priemonės, kurios, parduodant kaip metalo laužą, žymimos kodu 16 01 04.

30.1. Nustatytas aplinkybes, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina apklausto kaip liudytojo UAB ,,X” technikos direktoriaus G. V. parodymai, kad pagal 2015 m. kovo 4 d. ir 2015 m. kovo 12 d. metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis jis pardavė UAB ,,x” statybinį metalo laužą, tai yra armatūros atliekas, smulkias metalo atliekas ir tikrai nevežė jokios nurašytos technikos ar automobilių, ar transporto priemonių detalių (t. 2, b. l. 8-9) bei apklausto kaip liudytojo UAB „x“ direktoriaus P. P. parodymai, kad negalima situacija, kai įmonei pristačius transporto priemonių metalo laužą jis būtų pažymėtas statybinių atliekų kodu (t. 2, 42-44). Be to, apklaustas kaip liudytojas UAB ,,X” dispečeriu-tiekėju dirbęs D. M. parodė, jog aptariama nurašyta technika buvo J. K. žinioje (t. 2, b. l. 28-29). UAB ,,X” buhalterė O. D. parodė, jog ji nežino, kaip buvo elgiamasi su nurašytu turtu (t. 2, b. l. 22-24). Liudytoja apklausta A. B., kuri UAB ,,X” buvo atsakinga už kuro ir statybinių medžiagų apskaitą, parodė, kad nežino, koks turtas buvo priduotas į UAB ,,x” (t. 2, b.l. 14-17), o UAB ,,x” aptariamu laikotarpiu dirbusi I. A. parodė, jog ji pati su UAB ,,X” darbuotojais iš esmės nebendravo, visą supirkimą, kainas ir dokumentų išrašymą su jais derino direktorius (P. P.) (t. 2, 69-70). Apelianto skundo argumentai, jog liudytojų P. P., I. A., G. V., B. M., O. D. bei A. B. parodymais nustatyta, jog nurašytos transporto priemonės buvo pristatomos į metalo laužą superkančią UAB ,,x”, neatitinka objektyviais duomenimis nustatytų aplinkybių, todėl atmestini. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad UAB ,,X” buvo privataus ūkio subjektas, todėl Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atsakomybės standartai (VSAFAS), kuriais apeliaciniame skunde remiasi nuteistasis, ginčydamas ūkinių operacijų po ilgalaikio turto nurašymo pagrįstumą, negali būti taikomi. Tuo tarpu VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintų Verslo apskaitos standartų, 12-ojo verslo apskaitos standarto ,,Ilgalaikis materialusis turtas” 72 punkte nurodyta, kad, nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte. Jei nurašyto turto likvidacinė vertė didesnė už gautą dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo, jei likvidacinė vertė mažesnė – ataskaitinio laikotarpio pelnu, ir 73 punkte nurodyta, kad jei nurašomas turtas ne visiškai nudėvėtas, nenudėvėta vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo. Jei išmontavus turtą gaunamos dalys ar medžiagos, jos apskaitoje registruojamos grynąja galimo realizavimo verte atsargų sąskaitoje, atitinkamai mažinant dėl turto nurašymo patirtą nuostolį. Be to Lietuvos Respublikos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintų Netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 12 punkte nurodyta, kad įmonė, surenkanti eksploatuoti netinkamas transporto priemones, priėmusi eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, turi išduoti jos buvusiam savininkui Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą. Bylos duomenimis, BUAB ,,X” 2016 m. balandžio 29 d. prašyme Kauno apygardos prokuratūrai nurodyta, kad tarp UAB ,,X” dokumentų nurašytų transporto priemonių ar savaeigių mechanizmų sunaikinimo pažymėjimų nėra.

30.2. Todėl aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste konstatuotina, kad J. K. neužtikrino, kad UAB ,,X” tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje būtų įregistruotos 43 vnt. transporto priemonių ir savaeigių mechanizmų perdavimo ūkinės operacijos po šio ilgalaikio turto nurašymo, kas atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą, be to, kaip jau buvo nurodyta, nustatyti ir kilę įstatymo reikalaujami padariniai – dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už jau minėta laikotarpį.

31. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, tai yra, kad jis (L. K.), UAB ,,X” buhalterinėje apskaitoje įregistravo neįvykusią ūkinę operaciją – krautuvo ,,CAT 256C” nurašymą 2014 m. lapkričio 30 d. ilgalaikio turto nurašymo aktu kaip nusidėvėjusio ir netinkamo eksploatacijai bei neužtikrino, kad UAB ,,X” tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje dokumentais būtų pagrįsta krautuvo perdavimo bendrovei ,,XXX” ūkinė operacija, apeliantas iš esmės ginčija savo, kaip įmonės vadovo, atsakomybę už teisingų duomenų turto nurašymo akte pateikimą. Be to, nesutikdamas su išvada, kad jis neužtikrino UAB ,,X” tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje būtų apskaityta UAB ,,X” vardu įregistruoto greiderio ,,Briansko arsenalas DZ-122A” perdavimo ūkinė operacija, nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik subjektyvia specialisto D. M. nuomone. Šie nuteistojo L. K. skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

31.1. Įmonės vadovo atsakomybė tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, o taip pat specialisto išvados teisėtumas ir pagrįstumas išsamiai aptarti aukščiau šiame procesiniame sprendime, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „X“ priklausęs krautuvas „CAT 256C“ pagal 2014 m. gruodžio 5 d. sutartį, kuria UAB „X“, atstovaujama direktoriaus L. K., neatlygintinai perleistas likutine (3 041,01 Eur) verte UAB „XXX“. UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje duomenų apie krautuvo „CAT 256C“ perdavimą pagal minėtą sutartį nėra. Specialisto paaiškinimais nustatyta, kad dėl L. K. veiksmų, tai yra nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad: visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus – reikalavimų, apskaitos dokumentu – 2014 m. lapkričio 30 d. ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr. 14/2203 buvo pagrįsta neįvykusi ūkinė operacija – krautuvo „CAT 256C“ nurašymas kaip susidėvėjusio ir netinkamo eksploatacijai, tačiau apskaitos dokumentais nepagrįsta krautuvo „CAT 256C“ perdavimo UAB „XXX“ ūkinė operacija, ir dėl to bendrovė „X“ patyrė 3 041,01 Eur nuostolį (2014 m. gruodžio 5 d. sutartyje nurodyta šio krautuvo likutinė vertė (t. 6, b. l. 26-29)).

31.2. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nustatyta, kad tarp tyrimui pateiktų UAB ,,X” dokumentų nėra duomenų apie greiderio ,,Briansko” arsenalas DZ-122A” įsigijimą ir jo likutinę vertę tiriamuoju laikotarpiu, todėl negalima nustatyti, kokį nuostolį patyrė UAB ,,X” neperdavusi greiderio ,,Briansko arsenalas DZ-122A” bankroto administratorei. Taigi tokiais savo veiksmais L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai yra aplaidžiai organizavo UAB ,,X” buhalterinę apskaitą. Aplaidus apskaitos organizavimas – tai sąmoningas, aiškiai ignoruojant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus, pareigos organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesilaikymas. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad L. K., būdamas UAB ,,X” generaliniu direktoriumi, buvo atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą bei už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog L. K. ir šioje dalyje pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

32. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

33. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 223 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), vieną apysunkį nusikaltimą (BK 222 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 183 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalto, būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka, neregistruotas psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitose, dirbantis, pensinio amžiaus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pagrįstai L. K. skirdamas laisvės atėmimo bausmę už veikas, kurių sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės, atsižvelgė į tai, kad skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, tačiau jos dydį parinko artimesnį minimaliam, tuo tarpu už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje – mažesnį už sankcijos vidurkį. Nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu L. K., vykdymo galiojo BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, galiojusio nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) redakcija, kuri numatė galimybę už sunkų nusikaltimą paskirtos ne didesnės nei keturi metai laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad L. K. ankščiau nebuvo teistas, nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, sulaukęs pensinio amžiaus, sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus įpareigojimą (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, galiojusio nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. redakcija)). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

34. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo L. K. apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo. Nuosprendis tikslintinas, byloje nustatytų duomenų pagrindu susiaurinant nuteistojo buvimo UAB „X“ generaliniu direktoriumi laikotarpį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytą L. K. nusikalstamų veikų padarymo laikotarpį, nustatant, kad L. K., būdamas UAB ,,X“ generaliniu direktoriumi, organizavo aplaidų UAB ,,X“ buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 223 straipsnio 1 dalis), pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės (26 158,64 Eur) svetimą – UAB ,,X“ priklausantį, turtą (BK 183 straipsnio 2 dalis) bei apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnio 1 dalis), laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.