Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-7075-789/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-12-14
Bylos Nr.: eI-7075-789/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05010-2015-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Rasa Ragulskytė-Markovienė
Trečiasis asmuo: UAB „Terminal LT“
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
Pareiškėjas: UAB „BSP Logistic Property“

Kategorijos

1.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI-7075-789/2016Proceso Nr. 3-61-3-05010-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.9.6; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams R. S. ir S. J., atsakovės atstovui T. K., dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Terminal LT“ atstovei J. M. ir R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą pareiškėjai UAB „BSP Logistic Property“, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „Terminal LT“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015-10-16 pateikė teismui skundą, kuriame prašė teismo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015-09-02 sprendimą Nr. S-157 (7-142/2015) (toliau – ir MGK Sprendimas) ir palikti galioti VMI 2015-06-15 sprendimą Nr. 69-72 (b. l. 1–5).

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad 2015-06-15 sprendimu Nr. 69-72 (toliau – ir VMI Sprendimas) patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) sprendimą, kuriuo pareiškėjai apskaičiuotos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), šio mokesčio delspinigių ir baudos sumos, tačiau MGK Sprendimu VMI Sprendimą panaikino. Mano, kad MGK netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas bei neteisingai taikė teismų praktiką. Paaiškino, kad pareiškėjas ir UAB „Terminal LT“ (toliau – ir Nuomininkas) 2005-12-pasirašė nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis) dėl žemės sklypo ir ant jo stovinčių pastatų su visa infrastruktūra nuomos. Pareiškėja nuomos paslaugas apmokestino PVM. 2010-06-30 Nuomininko skola už nuomą pareiškėjai sudarė 8 696 514,28 Lt, tačiau 2010-07-01 Nuomos sutarties pakeitimu pareiškėja ir Nuomininkas susitarė įsiskolinimą sumažinti iki 2 694 000 Lt. Praėjus 10 mėnesių po Nuomos sutarties pakeitimo, pareiškėja išrašė Nuomininkui kreditinę PVM sąskaitą faktūrą 6 002 514,30 Lt sumai, iš kurių 1 022 796,41 Lt sudaro PVM, tačiau UAB „Terminal LT“ ją grąžino, motyvuodama tuo, kad šios sąskaitos išrašymas neatitinka 2010-07-01 susitarimo ir Nuomos sutarties nuostatų.

Nurodė, kad Nuomininkas minėtos kreditinės PVM sąskaitos faktūros neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, neįtraukė į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, jos duomenų nedeklaravo 2011 m. gegužės mėn. PVM deklaracijoje bei nesumokėjo PVM į biudžetą, o įsiskolinimo pareiškėjai dalį, nuo kurios ji buvo atleista, pripažino 2010 m. pajamomis ir pagal pareiškėjos išrašytas PVM sąskaitas faktūras apskaitytą 1 031 184 Lt PVM įtraukė į PVM atskaitą. Be to, Nuomininkas nurodė, kad šalys niekada nebuvo susitarusios dėl jokių praėjusių laikotarpių nuomos mokesčio mažinimo, o Nuomos sutarties pakeitimu šalys siekė restruktūrizuoti Nuomininko skolą pareiškėjai mainais į pareiškėjai suteikiamas garantijas ir Nuomininko prisiimamus papildomus įsipareigojimus.

VMI taip pat atkreipė dėmesį, jog ginčytinas skolos klausimas buvo sprendžiamas civiline tvarka, o Vilniaus apygardos teismas 2010-07-02 patvirtino šalių taikos sutartį. Pabrėžė, kad tarp šalių ginčas buvo kilęs ne dėl kainos keitimo, o dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, VMI teigė, kad MGK Sprendime, atlikusi situacijos vertinimą, neteisingai taikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 83 str. 1 d. nuostatas, nurodydama, jog skolos nurašymas atitinka šio straipsnio nuostatas. Mano, kad pareiškėja ir Nuomininkas 2010-07-01 Nuomos sutarties pakeitimo 1 d. 1.1 p. sumažino Nuomininko skolą, o ne pakeitė tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamąją vertę ir (arba) kiekį, suteikė nuolaidas ar pakeitė pirkėjo (kliento) mokėtiną atlygį, todėl pareiškėja pagal PVMĮ 83 str. 1 d. nuostatas negalėjo išrašyti Nuomininkui kreditinių PVM sąskaitų faktūrų ir pagal PVMĮ 83 str. 2 d. jas įtraukti į savo buhalterinę apskaitą. Todėl pareiškėjas nepagrįstai sumažino 4 971 330 Lt PVM apmokestinamąsias pajamas ir 1 031 184 Lt mokėtiną į biudžetą PVM, kadangi PVMĮ 83 str. nustatytos sąlygos neapima atleidimo nuo skolos atvejų.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB „BSP Logistic Property“ atsiliepime į skundą, prašė bylą nutraukti arba netenkinti atsakovo skundo ir palikti galioti MGK Sprendimą Nr. S-157(7-142/2015). Pareiškėja teigė, kad VMI skundas motyvuojamas tik faktinėmis aplinkybėmis, todėl byla nutrauktina. Atkreipė dėmesį, jog VMI ir MGK pozicijos išsiskiria būtent dėl faktinių bylos aplinkybių ar įrodymų vertinimo. VMI skunde nurodė, jog pareiškėjas ir UAB „Terminal LT“ Nuomos sutarties pakeitimo 1 d. 1.1 p. sumažino UAB „Terminal LT“ skolą, o ne buvo pakeista tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteiktos nuolaidos ar pakeistas pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis. Teigia, kad tokia motyvacija patvirtina ne teisės aiškinimo skirtumus, o faktinių aplinkybių interpretavimo skirtumus. VMI skunde nurodytais motyvais vertina faktines aplinkybes tuo aspektu, ar jos atitinka PVMĮ 83 str. nuostatas, ar ne, o tai nėra laikoma skirtinga įstatymų ar kito teisės akto nuostatų interpretacija. VMI savo išvadą, kodėl pareiškėja negalėjo taikyti PVMĮ 83 str. 1 d., motyvavo išvadomis dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Šį faktą patvirtina ir tai, kad atsakovė faktines aplinkybes vertino kaip skolos sumažinimą, o MGK faktines aplinkybes vertino kaip patvirtinančias, jog šalys susitarė dėl atlygio sumažinimo. Pareiškėja akcentavo, kad VMI skolos sumažinimą laikė savarankišku pareiškėjos ir Nuomininko susitarimo objektu, nors pareiškėja ir MGK skolos sumažėjimą laikė šalių susitarimo sumažinti Nuomininko pareiškėjai mokėtiną atlygį už nuomą pasekme (b. l. 27–34).

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad skolos sumažėjimas dėl atlygio už nuomą sumažinimo nepaneigia fakto, kad pareiškėja gavo mažesnį atlygį, todėl ne tik galėjo, bet ir privalėjo išrašyti kreditinę PVM sąskaitą faktūrą bei įgijo teisę į PVM permokos grąžinimą. Pareiškėja kartu atkreipė dėmesį, kad faktą, jog šalys susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio, patvirtina ne tik aplinkybė, kad Nuomininkas norėjo pakeisti nuomos kainą dėl pasikeitusių rinkos sąlygų ir dėl to, kad, kol nebuvo sutarta dėl atlygio už nuomą, nemokėjo nuomos mokesčio, bet ir kreditiniame dokumente nurodytos sąskaitos, kurios yra tikslinamos, t. y. keičiamas atlygio už nuomą dydis laikotarpiu, kuriuo tikslinamos sąskaitos buvo išrašytos, tačiau neapmokėtos. Taigi, Nuomininko veiksmai patvirtina faktą, kad tiek pareiškėja, tiek Nuomininkas derėjosi dėl atlygio už nuomos paslaugas sumažinimo, nes iš Nuomininko paklausimo VMI matyti, jog dėl pareiškėjos teisės išrašyti kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nuomininkas į VMI kreipėsi dar prieš išrašant kreditinę PVM sąskaitą faktūrą. Tai patvirtina, kad Nuomininkas, su pareiškėja sutaręs dėl atlygio už nuomą sumažinimo ir jį įtvirtinęs (patvirtinęs) pasirašydamas Nuomos sutarties pakeitimą, jau žinojo, kad pareiškėja sumažintą gautiną atlygį turės įforminti kreditiniu dokumentu. Ši aplinkybė patvirtina ir tai, kad šalys derybų metu viena kitai aiškiai atskleidė savo tikruosius ketinimus dėl savo teisių ir pareigų, kurias jos ketino įgyti sudarydamos Nuomos sutarties pakeitimą, buvo aišku, kad pareiškėja, sutikdama negauti dalies atlygio pagal Nuomos sutartį, neketina atsisakyti susigrąžinti PVM nuo sumos, kuria yra sumažinama jos gautino už nuomą atlygio suma. Nurodė, kad Nuomininkas ėmė vengti PVM prievolių, susijusių su atlygio sumažinimu. Pareiškėja taip pat nurodė, kad, patenkinus VMI skundą, valstybė pasiliktų didesnę PVM sumą, nei ta, kurią gavo pareiškėja, o tai pažeistų PVM sistemos principus.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI 2016-01-13 atsiliepime į VMI skundą nurodė, kad palaiko VMI skunde išdėstytus argumentus, su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti (b. l. 41).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Terminal LT“ 2016-10-21 atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos 2015-11-04 atsiliepime dėstoma pozicija, kad byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu. Nurodė, kad palaiko atsakovo 2015-10-16 skundą ir prašo atsakovo skundą tenkinti (b. l. 120–126). Teigia, kad Nuomos sutarties pakeitimu pareiškėja sutiko UAB „Terminal LT“ atleisti nuo dalies skolos mokėjimo mainais į UAB „Terminal LT“ įsipareigojimą tęsti nuomos santykius pagal naują kainų apskaičiavimo formulę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą tenkinti ir panaikinti MGK Sprendimą.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai prašė VMI skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Terminal LT“ atstovai prašė skundą tenkinti ir panaikinti MGK Sprendimą.

Faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus AVMI, atlikusi pareiškėjos mokestinį patikrinimą, 2015-01-20 patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FRO680-24 pareiškėjai papildomai paskaičiavo 1 031 184 Lt mokėtino PVM. Patikrinimo akte nurodyta, kad minėta suma susidarė, pareiškėjai nepagrįstai išrašius 2011-05-20 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą ir jos patikslinimą. Vilniaus AVMI nustatė, kad 2010-07-01 Nuomos sutarties pakeitimu buvo pakeista ne nuomos kaina, o sumažinta Nuomininko skola, todėl pagal PVMĮ 83 str. 1, 2 d. nuostatas pareiškėja negalėjo išrašyti kreditinės PVM sąskaitos faktūros ir jos įtraukti į savo buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją (MGK bylos t. 1, b. l. 53–62). Vilniaus AVMI 2015-03-23 sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-167 patvirtino minėtą patikrinimo aktą ir apskaičiavo pareiškėjai 138 Eur PVM delspinigių bei paskyrė 29 865 Eur PVM baudą (MGK bylos t. 1, b. l. 36–42).

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus AVMI 2015-03-23 sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-167, apskundė jį atsakovei, tačiau VMI Sprendimu patvirtino Vilniaus AVMI 2015-03-23 sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-167. VMI pritarė Vilniaus AVMI išvadoms, kad tarp pareiškėjos ir Nuomininko buvo kilęs ginčas ne dėl kainos keitimo, o dėl skolos sumažinimo, todėl pareiškėja negalėjo išrašyti kreditinės PVM sąskaitos faktūros (MGK bylos t. 1, b. l. 12–14).

Pareiškėja, nesutikdama su VMI Sprendimu, apskundė jį MGK. MGK Spendimu Nr. S-157(7-142/2015) panaikino VMI Sprendimą Nr. 69-72. MGK nurodė, kad Nuomos sutarties pakeitimu šalys susitarė dėl bendros nesumokėtos mokėtinos sumos pagal Nuomos sutartį. Nesumokėta mokėtina suma pagal Nuomos sutartį yra nesumokėtas nuomos mokestis, o tai yra faktiškai negautas atlygis už suteiktas nuomos paslaugas. MGK Sprendime konstatavo, kad šalims sutarus dėl mažesnės nesumokėtos mokėtinos sumos pagal Nuomos sutartį, Nuomininko mokėtinas ir atitinkamai pareiškėjos gautinas atlygis už suteiktas paslaugas pasikeitė, t. y. sumažėjo, o tai atitinka PVMĮ 83 str. 1 d. įtvirtintą esminę sąlygą, kuriai esant privalo būti išrašytas kreditinis dokumentas (b. l. 7–15).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-03-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-4425-629/2016 nutarė nutraukti administracinę bylą pagal VMI skundą pareiškėjai UAB „BSP Logistic Property“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus AVMI dėl sprendimo panaikinimo (b. l. 62–66). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-03-29 nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje išsiskyrė VMI ir MGK nuomonės dėl pareiškėjos su Nuomininku sudaryto Nuomos sutarties pakeitimo turinio vertinimo bei šios sutarties pakeitimo įtakos išrašant kreditinę PVM sąskaitą faktūrą. Teismas padarė išvadą, jog byloje keliamas faktinių bylos aplinkybių interpretavimo klausimas, o tai nėra laikoma skirtinga įstatymų ar kito teisės akto nuostatų interpretacija, kas suteiktų centriniam mokesčių administratoriui teisę skųsti MGK sprendimą, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 159 str. 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016-04-20 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-493-575/2016, kuria nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-03-29 nutartį panaikinti ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 83–88). LVAT 2016-04-20 nutartyje nurodė, kad VMI skundą teismui dėl MGK Sprendimo panaikinimo padavė teisėtai, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai administracinę bylą nutraukė.

Ginčas byloje kilo dėl MGK Sprendimo, kuriuo panaikintas VMI Sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo. VMI Sprendime laikėsi pozicijos, kad 2010-07-01 Nuomos sutarties pakeitimu buvo pakeista ne nuomos kaina, o sumažinta Nuomininko skola, todėl pareiškėja negalėjo išrašyti kreditinės PVM sąskaitos faktūros ir jos įtraukti į savo buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją. MGK Sprendime nusprendė, kad pareiškėja ir Nuomininkas susitarė dėl bendros nesumokėtos mokėtinos sumos pagal Nuomos sutartį, o tai yra faktiškai negautas atlygis už suteiktas nuomos paslaugas, todėl pareiškėja privalėjo išrašyti kreditinį dokumentą.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja su Nuomininku 2005-12-30 sudarė Nuomos sutartį dėl žemės sklypo ir ant jo stovinčių pastatų su visa infrastruktūra nuomos (MGK bylos t. 1, b. l. 63–87). Pareiškėja nuomą apmokestino PVM, todėl už suteiktas paslaugas visą laikotarpį išrašė PVM sąskaitas faktūras, išskirtą PVM sumokėjo (MGK bylos t. 1, b. l. 170, 172–176). Nuo 2009 m. liepos mėn. Nuomininkas įsiskolino pareiškėjai dalį nuomos mokesčio ir 2010-06-30 Nuomininko skola pareiškėjai sudarė 8 696 514, 28 Lt, 2010-07-01 pareiškėja ir Nuomininkas susitarė iki 2010-06-30 susikaupusį įsiskolinimą sumažinti iki 2 694 000 Lt. Šis šalių susitarimas įformintas Nuomos sutarties pakeitimu (MGK bylos t. 1, b. l. 88–99).

Pareiškėja, vadovaudamasi PVMĮ 83 str. 1 d., sumai, kuria sumažėjo pareiškėjos gautinas atlygis, išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija LP Nr. 00007 6 002 514,30 Lt (iš jų 1 022 796,41 Lt PVM) sumai, kuria įformino neapmokėtų (2010-06-30 duomenimis) paslaugų pagal Nuomos sutartį apmokestinamosios vertės sumažėjimą Nuomos sutarties pakeitimo pagrindu (MGK bylos t. 1, b. l. 105). Minėtoje kreditinėje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos 7 tikslinamos PVM sąskaitas faktūros. PVM sąskaitą faktūrą serija LP Nr. 00007 buvo patikslinta 2011-10-17 padidinant PVM sumą 8 387,35 Lt (MGK bylos t. 1, b. l. 106). Nuomininkas kreditinės PVM sąskaitos faktūros originalą grąžino pareiškėjai, motyvuodamas tuo, jog ji neatitinka šalių pasiekto 2010-07-01 susitarimo. VMI teigia, kad nėra teisinio pagrindo taikyti PVMĮ 83 str. 1 d.

Pagal PVMĮ 83 str. 1 d., jei po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba tiekiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėti aplinkybių pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų tiekimą įforminantį dokumentą.

Iš Sutarties Pakeitimo matyti, kad šalys susitarė, jog iki 2010-06-30 susikaupusio įsiskolinimo suma nuo 8 693 514 Lt sumažinama iki 2 694 000 Lt, pakeičiamas nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai. Sutarties Pakeitimu šalys susitarė dėl „bendros Nuomininko nesumokėtos mokėtinos sumos pagal Nuomos sutartį“ (MGK bylos t. 1, b. l. 90). Minėtos Sutarties Pakeitimo nuostatos lingvistinė išraiška lemia išvadą, kad nesumokėta mokėtina suma pagal Nuomos sutartį yra nesumokėtas nuomos mokestis, o tai laikytina faktiškai negautu atlygiu už suteiktas nuomos paslaugas. Pagal Nuomos sutartį apskaičiuotas ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytas nuomos mokestis sudarė apmokestinamąją vertę, nuo kurios pareiškėja apskaičiavo ir į valstybės biudžetą sumokėjo PVM (MGK bylos t. 1, b. l. 170, 172–176), nors PVM sąskaitose faktūrose nurodyto atlygio už faktiškai suteiktas paslaugas negavo (dėl minėtos aplinkybės byloje ginčo nėra). 2006-11-28 Europos Tarybos direktyvos Nr. 2006/112/EEB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir PVM Direktyva) 90 str. 1 d. nustatyta, jog anuliavimo, atšaukimo, nutraukimo, visiško ar dalinio neapmokėjimo atvejais arba kai kaina sumažinama įvykdžius sandorį, apmokestinamoji vertė yra atitinkamai sumažinama valstybių narių nustatytomis sąlygomis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2012-01-26 sprendime byloje C-588/10 konstatavo, jog pagal PVM direktyvos 90 str. 1 d. valstybės narės įpareigojamos sumažinti apmokestinamąją vertę ir apmokestinamojo asmens mokėtino PVM sumą kiekvieną kartą, kai sudarius sandorį apmokestinamasis asmuo negauna dalies ar viso atlygio (26 p.). Šia nuostata įtvirtinamas pagrindinis PVM direktyvos principas, pagal kurį apmokestinamąją vertę sudaro faktiškai gautas atlygis ir dėl kurio mokesčių administratorius negali gauti didesnės PVM sumos nei ta, kurią gavo apmokestinamasis asmuo. Pareiškėjai ir Nuomininkui susitarus dėl mažesnės nesumokėtos mokėtinos sumos pagal Nuomos sutartį, nuomininko mokėtinas ir atitinkamai pareiškėjos gautinas atlygis už suteiktas paslaugas pasikeitė, t. y. sumažėjo paslaugos apmokestinamoji vertė, o tai atitinka PVMĮ 83 str. 1 d. įtvirtintą esminę sąlygą, kuriai esant pareiškėja privalėjo išrašyti kreditinį dokumentą. PVMĮ įpareigoja PVM mokėtoją, pasikeitus atlygiui, išrašyti kreditinį dokumentą, ir ši pareiga nėra siejama su pirkėjo sutikimu. Esminė sąlyga nagrinėjamu atveju taikant PVMĮ 83 str. 1 d. yra Nuomininko mokėtino atlygio pasikeitimas, tuo tarpu priežastis, dėl kurios keitėsi mokėtino atlygio suma, kurią Nuomininkas turėjo sumokėti pareiškėjai, nėra reikšminga.

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad, vadovaudamasi PVMĮ 83 str. 1 d., pareiškėja teisėtai ir pagrįstai išrašė kreditinį dokumentą bei šio dokumento pagrindu deklaravo mažesnę suteiktų nuomos paslaugų apmokestinamąją vertę. VMI nagrinėjamu atveju neįrodė, kad pareiškėja nepagrįstai ar netinkamai išrašė kreditinę sąskaitą faktūrą, ar kad pareiškėja netinkamai įformino materialinių santykių tarp pareiškėjos ir Nuomininko pakeitimą.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-02 sprendimas Nr. S-157 (7-142/2015) yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

nusprendžia:

Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė