Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. M. 369 959,27 Eur skolą, 13 614,50 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2006 m. gruodžio 21 d. Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ paramos sutartimi Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-03-05/9/0010 (toliau – ir Paramos sutartis) atsakovui buvo suteiktos lėšos projekto „Kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini) dvaras“ steigimas“ vystymui.

3. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2010 m. kovo 9 d. ir 2010 m. balandžio 22 d. raštais informavo atsakovą apie vykdant projektą nustatytus pažeidimus, nutraukiamą Paramos sutartį ir priimtą sprendimą įpareigoti atsakovą grąžinti suteiktas paramos lėšas – 369 959,27 Eur.

4. NMA nustatė, kad atsakovas padarė tokius pažeidimus: 1) paslaugų teikėja pasirinko uždarąją akcinę bendrovę „Forsitia“, kurios steigėja ir direktorė A. L. buvo susijusi su atsakovu pavaldumo ryšiais; 2) įgyvendino investicijas dar prieš atliekant prekių, paslaugų ir darbų konkursą/apklausą; 3) prašydamas išmokėti paramos lėšas ir vykdydamas Paramos sutartį, pateikė neteisingą informaciją, taip pat nuslėpė informaciją, kuri turėjo reikšmės sprendimo dėl paramos suteikimo priėmimui arba tinkamai sutarties vykdymo kontrolei.

5. Ieškovė nurodė, kad atsakovas administracinės teisenos tvarka buvo apskundęs NMA 2010 m. kovo 9 d. ir 2020 m. balandžio 22 d. sprendimus nutraukti Paramos sutartį ir įpareigoti atsakovą grąžinti suteiktas paramos lėšas. Atsakovo skundai buvo atmesti (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-4370-552/2019 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1418-1047/2019, kuriuo atsakovo skundai dėl NMA ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos priimtų sprendimų atmesti kaip nepagrįsti).

6. Ieškinyje pažymėta, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. 1 Žemės ūkio ministerija perdavė ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo 369 959,27 Eur skolą. Po reikalavimo teisės perdavimo ieškovė papildomai priskaičiavo 13 614,50 Eur delspinigių.

7. Ieškovės teigimu, ji 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas skolos nepadengė ir su ieškove nebendradarbiavo.

8. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad byla dėl Paramos sutarties nutraukimo buvo sustabdyta iki pasibaigs jo atžvilgiu inicijuota baudžiamoji byla. Baudžiamojoje byloje atsakovą išteisinus, Paramos sutartis vis tiek buvo nutraukta, remiantis (atsakovo teigimu) tais pačiais akivaizdžiai išgalvotais ir niekiniais baudžiamosios bylos duomenimis.

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime nurodė, kad ieškinys yra teisėtas, pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovės VĮ Turto banko ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo E. M. 369 959,27 Eur negrąžintų paramos lėšų skolą, 13 614,50 Eur delspinigių pagal Paramos sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (383 573,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo E. M. į valstybės biudžetą 3 852 Eur žyminį mokestį.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1418-1047/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4370-552/2019 nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Paramos sutartis buvo nutraukta dėl jos pažeidimų. Vadovaujantis Paramos sutarties 7.2 punkto sąlygomis, tie pažeidimai sudarė pagrindą nutraukti Paramos sutartį ir reikalauti atsakovą grąžinti suteiktas paramos lėšas. Teismas nurodė, kad nustačius, jog atsakovas paramos lėšų negrąžino, yra pagrindas tenkinti ieškinį dėl negrąžintų lėšų dydžio skolos priteisimo.

12. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad nutraukdama Paramos sutartį ir pareikalaudama sugrąžinti paramos lėšas, NMA neatsižvelgė į baudžiamosios bylos Nr. 1A-275-483/2018, kurioje atsakovas buvo visiškai išteisintas, baigtį. Teismas paaiškino, kad šioje byloje ieškovė prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl Paramos sutarties sąlygų pažeidimo, o ne dėl to, kad jis padarė žalą nusikalstamais veiksmais. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta atsakovo kaltė padarius tam tikras nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės už Paramos sutarties pažeidimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovas E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

14. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismas civilinę bylą išnagrinėjo apie jos nagrinėjimo datą ir laiką tinkamai nepranešęs nei atsakovo atstovui, nei pačiam atsakovui, o tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

14.2. Teismas neatskleidė bylos esmės, ginčą išsprendė remdamasis išimtinai tais įrodymais, kurie buvo surinkti baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas buvo išteisintas.

15. Ieškovė VĮ Turto bankas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais motyvais:

16.1 Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą atsakovo prašymu, be kita ko, ir dėl atsakovo atstovo ligos. Be to, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko parengiamųjų dokumentų būdu ir atsakovui buvo suteiktos visos galimybės nurodyti bylai reikšmingas aplinkybes savo procesiniuose dokumentuose. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai dėl atsakovo teisės dalyvauti procese apribojimo.

16.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad NMA sprendimai dėl Paramos sutarties nutraukimo ir lėšų grąžinimo nėra panaikinti, todėl atsakovas turėjo pareigą grąžinti jam suteiktas paramos lėšas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje nutartyje toliau pasisakys, ar egzistuoja apeliaciniame skunde nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Būtinumo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė, todėl ji nagrinėjama apeliacinio skundo argumentų ribose.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

20. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

21. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus duomenis: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie atsakovo atstovui advokatui E. M. išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas atsakovui tinkamai nepranešė apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, neatidėjo bylos nagrinėjimo, nepaisant atsakovo atstovo ligos. Su skundu teikiamais duomenimis apeliantas siekia pagrįsti šias aplinkybes.

22. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar yra poreikis priimti papildomai teikiamus duomenis, nustatė, kad bylos pagal ieškovės VĮ Turto banko ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2022 m. kovo 29 d. teismo posėdyje, o skundžiamas sprendimas priimtas 2022 m. balandžio 15 d. Šie faktai akivaizdžiai rodo, kad apelianto teikiami duomenys apie jo atstovui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. nepatenka į byloje vertintinų aplinkybių ratą, nes nėra susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimu pagal atsakovo apeliacinio skundo pagrindą.

23. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl apelianto papildomai pateiktų duomenų, kaip naujo įrodymo, nepriima.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir atsakovo procesinių teisių užtikrinimo

24. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, teigdamas, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas apribojus vieną pagrindinių byloje dalyvaujančių asmenų teisių civiliniame procese, t. y. teisę dalyvauti procese ir būti išklausytam.

25. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžtą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018, 33 punktas).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus bei pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismą bei pabrėždamas nacionalinių teismų pareigą užtikrinti tinkamą šalių informavimą apie pradėtą teisminį procesą, yra nurodęs, kad tam, jog ši teisė į teismą būtų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77).

27. Apibendrinant nurodytą teisminę praktiką, akcentuotina, kad nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstama, jog viena pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytai. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Procesinių dokumentų įteikimas bylos šaliai yra viena esminių asmens teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokių kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų. Šių esminių civilinio proceso principų ir teisių apsauga lemia, kad nustačius, jog civilinė byla buvo išnagrinėta nesant nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, turi būti konstatuojama, kad tinkamo civilinio proceso iš viso nebuvo, t. y. buvo pažeista konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą ir tai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-216-943/2020, 19 punktas).

28. Sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo analizuojamu aspektu, būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, ar įvykdė pareigą laiku pranešti bylos šalims tiek apie pradėtą procesą, tiek apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą ir laiką, ar užtikrino šalių teisę naudotis esminėmis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise būti išklausytai.

29. Procesinių dokumentų įteikimą reguliuojančios proceso teisės normos nustato, kad tuo atveju, jeigu šaliai byloje atstovauja atstovas (advokatas), procesiniai dokumentai siunčiami tik atstovui (advokatui), nebent yra atskiras šalies prašymas dėl procesinių dokumentų įteikimo asmeniškai šaliai ir teismas tokį prašymą tenkino, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių įteikimas atstovui (advokatui) būtų operatyvesnis (CPK 118 straipsnio 1 dalis).

30. Nustatyta, kad atsakovą E. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atstovavo advokatai – pradžioje A. M., vėliau – E. M.. Nėra ginčo, kad atsakovas ir jo atstovai buvo tinkamai informuoti apie pradėtą teisminį procesą ir jie turėjo sąlygas naudotis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. A. E. M. 2020 m. vasario 4 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, 2020 m. kovo 13 d. – tripliką. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo gautas ne vienas atsakovo ir jo atstovų procesinis prašymas (tarp jų ir atidėti bylos nagrinėjimą), kas patvirtina, kad atsakovui ir jo atstovams buvo žinoma apie teisminį procesą, paskiriamus teismo posėdžius. Ši aplinkybė, be kita ko, suponavo ir ginčo šalių pareigą domėtis bylos eiga, nevilkinti jos, veikti už greitą ir veiksmingą teismo procesą (CPK 7 straipsnis, 121 straipsnio 1 dalis).

31. Klausimas keliamas dėl to, ar atsakovas bei jo atstovas buvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 29 d. posėdyje ir ar pagrįstai teismas tame posėdyje išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui.

32. Šioje byloje ieškinys buvo pateiktas 2020 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Bylos procesas šiame teisme vyko iki 2022 m. vasario 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinę bylą pagal VĮ Turto banko ieškinį atsakovui E. M. perdavus nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, šis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, bylą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2022 m. kovo 3 d. posėdyje.

33. 2022 m. kovo 3 d. teisme buvo gautas atsakovo atstovo prašymas atidėti teismo posėdį dėl atsakovo ligos. Teismas prašymą tenkino ir bylos nagrinėjimą atidėjo be datos. Remiantis civilinės bylos Nr. e2-202-544/2022 duomenimis taip pat nustatyta, kad teismas siekė suderinti su atsakovu ir jo atstovu kito teismo posėdžio datą bei laiką, elektroniniu paštu atsakovo atstovui buvo pasiūlytos galimos teismo posėdžio datos.

34. 2022 m. kovo 8 d. byla buvo paskirta nagrinėti žodiniame teismo posėdyje 2022 m. kovo 29 d. 10 val. Pranešimas apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą ir laiką 2022 m. kovo 8 d. buvo išsiųstas tiek atsakovui E. M., teik ir jo atstovui advokatui E. M. per Elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą, todėl laikomas jiems įteiktu 2022 m. kovo 9 d. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

35. Aktualu pažymėti CPK 175¹ straipsnio 9 dalies nuostatą, kad advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

36. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

37. Aprašo 22 punkte nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

38. Nustatyta, kad atsakovo atstovo advokato E. M. LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi. Advokatas yra proceso dalyvis, kuriam įstatymo imperatyviai nustatyta, kad procesiniai dokumentai jam įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis). Atsakovas E. M. taip pat yra EPP vartotojas, kurio LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi.

39. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 7.2 punktą paslaugų gavėjas <···> aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl Taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotojas. Šių aplinkybių atsakovas neginčija. Taigi atsakovas, aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungęs prie EPP sistemos ir autentifikuodamasis Taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų bei sutiko gauti procesinius dokumentu EPP paskyroje.

41. Išdėstytos aplinkybės bei nurodytas procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad atsakovas ir jo atstovas laikytini tinkamai informuotais apie paskirtą teismo 2022 m. kovo 29 d. posėdį. Be išdėstytų aplinkybių, šią išvadą patvirtina ir tai, kad bylos šalys žinojo apie teisminį bylos nagrinėjimo procesą, aktyviai jame dalyvavo, todėl turėjo pareigą domėtis proceso eiga, jo nevilkinti (CPK 7 straipsnis, 121 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovas ir jo atstovas, esant tinkamai išsiųstam ir įteiktam pranešimui apie teismo 2022 m. kovo 29 d. posėdį, su šiuo pranešimu galbūt nesusipažino (jo neperskaitė), nors turėjo tokią galimybę ir pareigą, nesudaro pagrindo teigti apie jų procesinių teisių ribojimą ir (ar) pažeidimą. Be to, remiantis Aprašo 22 punktu, apie procesinių dokumentų išsiuntimą į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu, todėl nėra abejonių dėl to, kad atsakovas ir jo atstovas gavo 2022 m. kovo 8 d. pranešimą apie paskirtą teismo posėdį.

42. Į paskirtą teismo 2022 m. kovo 29 d. posėdį atsakovas ir jo atstovas neatvyko. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad apie teismo posėdžio datą ir laiką atsakovas ir jo atstovas buvo informuoti tinkamai, jų prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, o kito bylos dalyviai prašė bylą nagrinėti atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant, remdamasis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, nutarė bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui. 2022 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas. Apelianto nuomone, neatidėjus bylos nagrinėjimo buvo apribota jo teisė į teisminę gynybą.

43. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį padariniai reglamentuoti CPK 246 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

44. Aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 21 punktas).

45. Nustatyta, kad atsakovui ir jo atstovui apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gautas. Reikšminga tai, kad šios bylos procese ne kartą buvo teikti atsakovo ar jo atstovo prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, todėl akivaizdu, jog ne tik procesinė teisė prašyti atidėti teismo posėdį, bet ir pareiga pagrįsti neatvykimo į teismo posėdį priežastis atsakovui ir jo atstovui buvo žinoma bei suprantama. Kadangi aptarta teise atsakovas ir (ar) jo atstovas prieš teismo 2022 m. kovo 29 d. posėdį nepasinaudojo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė CPK 246 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus šalies ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį teisinius padarinius ir civilinę bylą išnagrinėjo atsakovui bei jo atstovui nedalyvaujant.

46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys įrodo, jog atsakovas ir jo atstovas, žinodami apie vykstantį teisminį procesą, ignoravo teismo siunčiamus pranešimus (jų neperskaitė), nebendradarbiavo su teismu (CPK 8 straipsnis), savo pasyvumu trukdė teismui siekti proceso koncentracijos ir operatyvumo (CPK 7 straipsnis). Toks jų procesinis elgesys sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti civilinę bylą remiantis atsakovo atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta situacija neleidžia sutikti su apelianto teiginiu, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti byloje sprendžiamais klausimais ir tokio teiginio pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

47. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą nepranešęs apie teismo posėdį, apribojo jo teisę teikti paaiškinimus dėl byloje nagrinėtų aplinkybių. Tačiau teikdamas apeliacinį skundą, atsakovas nesinaudojo teise jame nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, susijusių su ginčo esme. Apeliaciniame skunde apsiribota tik teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi išimtinai baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas buvo išteisintas, surinktas duomenimis. Tik toks apelianto teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

48. Nustatyta, kad šioje byloje ieškovė prašė taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę, todėl byloje buvo analizuojamos bei vertinamos ginčo šalis siejusios Paramos sutarties sąlygos bei jų nesilaikymo teisinės pasekmės, o ne atsakovo tariamai nusikalstamų veikų turinys ir jomis sukeltos žalos atlyginimo klausimas. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi šioje byloje esančių duomenų bei prejudicinių faktų, nustatytų įsiteisėjusiais administracinių teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1418-1047/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4370-552/2019), visuma. Jų pagrindu teismas konstatavo, kad egzistuoja sąlygos atsakovo civilinės atsakomybės dėl Paramos sutarties esminių sąlygų pažeidimo taikymui, todėl, vadovaudamasis Paramos sutarties 4.2.7. ir 4.2.18. punktais, priteisė ieškovei iš atsakovo grąžintinų paramos lėšų sumą – 369 959,27 Eur.

49. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad teismo išvados yra paremtos šioje civilinėje byloje bei pirmiau nurodytoje administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, bet ne baudžiamosios bylos, kurioje atsakovas buvo išteisintas, duomenimis.

50. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Kitų nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentų apeliantas nenurodo, tad teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias procesinių dokumentų įteikimą civilinėse bylose, neapribojo (nesuvaržė) atsakovo procesinių teisių įgyvendinimo, išvadas dėl ginčo esmės sprendime grindė objektyviais bylos duomenimis, nėra pagrindo naikinti šio sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

51. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą mokėjimas. Apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovo priteisiamas valstybei 2 889 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2 889 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį.