Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2024 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo Komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Nuteistasis S. J., kuriam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, įstatyme numatytos bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės) atliko 2024 m. liepos 1 d. Tai reiškia, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kita vertus, pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2024 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime atliekant pakartotinį S. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo rizika – teigiami pokyčiai nenustatyti. S. J. neatitinka kitų alternatyvių materialiųjų sąlygų – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, taip pat nenustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu išskirti nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius pokyčius, jo įdėtas pastangas bei įsitraukimą į nuteistajam taikytas resocializacijos priemones. Tiek skundžiamame Komisijos Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvavo prevencinių priemonių programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu S. J.: baigė dalyvavimą „(duomenys neskelbtini)“; dalyvavo prevencinėse priemonėse – 2022 m. sausio 5 d. „(duomenys neskelbtini)“ programoje; 2023 m. sausio mėnesį dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose apie alkoholio vartojimo žalos pasekmes, alkoholio priklausomybę bei jos vystymąsi; nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2023 m. birželio 8 d. dalyvavo 10 a. val. „(duomenys neskelbtini)“ psichologinėje „(duomenys neskelbtini)“ programoje; „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ mokymuose; 2023 m. liepos 13 d. – 2023 m. spalio 9 d. dalyvavo 22 iš 24 ak. val. trukmės psichologinėje „(duomenys neskelbtini)“ programoje; 2024 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. birželio 3 d. dalyvavo 12 ak. val. iš 12 ak. val. „(duomenys neskelbtini)“ programos užsiėmimuose; 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“. Dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. 2021 m. rugsėjo 8 d. skatintas už nepriekaištingą elgesį. 2024 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. S. J. Komisijos rekomendacijas dalinai vykdė – dalyvavo prevencinėse ir intervencinėje priemonėse.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad dalyvavimas prevencinių priemonių programose ne visada buvo sėkmingas. Intervencinių priemonių programoje, kurioje nuteistasis dalyvavo nuo 2024 m. vasario 6 d. iki 2024 m. balandžio 16 d. „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta, jog dalyvavimas šioje programoje nebuvo sėkmingas. Porą kartų nuteistasis į užsiėmimus atėjo neatlikęs užduočių, kitais atvejais neretai jas atlikdavo suprasdamas savaip, nuteistasis iš dalies suvokia savo pagrindinę probleminę sritį, turėjusią įtakos nusikaltimo padarymui (alkoholio vartojimas), tačiau linkęs ja apsiriboti. Nuteistasis geba nurodyti tam tikrus tikslus išėjus į laisvę, žingsnius, reikalingus alkoholio vartojimo prevencijai ateityje. Tačiau problemų sprendimo bei identifikavimo srityse pažanga pabaigus intervencinę priemonę nėra stebima. 2024 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. birželio 3 d. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ programoje, tačiau užsiėmimo metu dalyvavo pasyviai, todėl buvo pasiektas tik formalus programos tikslas. Remiantis tuo kas išdėstyta yra daroma išvada, jog yra pastebimos nuteistojo pastangos paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jos nėra pakankamos išvadai, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės bei, kad jam pritaikytas lygtinis paleidimas bus sėkmingas. Dalyvavimas prevencinių priemonių programose reikalauja aktyvaus nuteistojo įsitraukimo sprendžiant problemas susijusias su alkoholio vartojimo atvejais, smurtiniu elgesiu, priešingu atveju taikomos programos nepasiekia savo tikslų. Darytina išvada, jog socialinės reabilitacijos priemonės, kurios yra skirtos mąstymo ir elgesio bei nuostatų korekcijai, šiuo metu pozityvių rezultatų nepasiekia.

Bausmės atlikimo metu S. J. nesimoko, įkalinimo įstaigoje nedirba, nes nėra darbo pagal jo turimą specialybę. Nuteistasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad priims S. J. į darbą lygtinio paleidimo atveju (1 t., a. b. viršelis). Tačiau toks patvirtinimas negarantuoja, jog nuteistajam laisvėje tikrai bus suteiktas darbas ir jis suteiktą darbą dirbs, dėl tokių pažymų (pranešimų, patvirtinimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo ne kartą pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019 ir kt.).

Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nuteistajam S. J. nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: statiniai – teistumai (9); realią bausmę atlieka šeštą kartą; nevykdė teismo jam paskirtų bausmių (nemokėjo baudų); nusikalstamam elgesiui būdingas smurtinio elgesio modelis; nusikaltimai sunkėjantys. Dinaminiai: stabilaus darbo patirties stoka, maža motyvacija darbinei veiklai; legalaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimo laisvėje stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; smurtinis elgesys, apsvaigus nuo alkoholio; motyvacijos susidoroti su piktnaudžiavimu alkoholiu stoka; konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka; vengimas įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams. Minimi kriminogeniniai veiksniai teismo vertinimu sudaro pagrindą abejonėms ar asmuo lygtinai paleistas pakartotinai nenusikals, kadangi išskiriamos probleminės sritis, kaip pavyzdžiui smurtinis elgesys, apsvaigus nuo alkoholio, motyvacijos susidoroti su piktnaudžiavimu alkoholiu stoka, vengimas įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams, teismo vertinimu turi būti koreguojami. Lyginant 2024 m. sausio 16 d. Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., a. b. l. 68) ir paskutinę Socialinio tyrimo išvadą 2024 m. birželio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., a. b. l. 79) pastebima, jog dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis liko nepakitęs. Dinaminių kriminogeninių veiksnių veiksmingos korekcijos atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo elgesio pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip matyti tiek iš anksčiau aptartos Socialinio tyrimo išvados nuteistojo kriminogeniniai veiksniai nepasižymi nuoseklia mažėjimo dinamika. Socialinio tyrimo išvadoje matyti, kad didžiąją pakartotinės nusikalstamos rizikos dalį sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo.

Nuteistasis skunde pabrėžia, jog nėra priklausomas nuo alkoholio ir visiškai atsisakė alkoholio. Pagal Administracinių nusižengimų registrą iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, S. J. 19 kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, nepagarbų elgesį viešoje vietoje, taip pat netinkamą elgesį, apsvaigus nuo alkoholio. Administraciniai nusižengimai susiję su asmens apsvaigimu nuo alkoholio kėlė grėsmę ne tik S. J., bet ir aplinkiniams. Namo laiptinėje, būdamas girtas, S. J. elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pradėjo mosikuoti rankomis, į policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką, nereagavo. 2016 m. vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1.66 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, ankščiau taip pat baustas už tai, jog nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio atsitrenkė į medžius, kuriuos apgadino (nustatytas 1.68 prom. girtumas). Tais pačiais metais, prekybiniame kioske, būdamas neblaivus, keikėsi necenzūriniais žodžiais iš chuliganiškų paskatų, nustūmė kasos aparatą, išversdamas šalia buvusias prekes. 2017 m. prie kiosko gulėjo girtas, negalėjo savarankiškai judėti. 2018 m. kioske, būdamas stipriai neblaivus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, rėkė bei iš chuliganiškų paskatų išpylė alų ir mineralinį gėrimą ant prekystalio. Tais pačiais metais, būdamas neblaivus (nustatyta 1,99 prom. girtumas), iš chuliganiškų paskatų, atėjęs į A. B. priklausantį namą, išdaužė jame buvusius įvairius indus bei durų stiklą.

Alkoholio vartojimo kontrolės sunkumai tiesiogiai siejosi ne tik su administraciniais nusižengimais, tačiau ir nusikalstamų veikų vykdymu. Byloje esančiais duomenimis, S. J. 2018 m. liepos 2 d. teistas už smurtą prieš artimuosius. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narius – motiną įr brolį. Sulaužęs kėdę, tyčia kėdės kojomis sudavė motinai smūgius per galvą, ranką, koją. Taip pat grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą motinai. 2020 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nužudymą, nuosprendyje buvo konstatuota, jog „kaltinamasis buvo neblaivus, o apsvaigimas nuo alkoholio eliminuoja bet kokį fiziologinio afekto būsenos galimybę, nes alkoholio poveikyje pasikeičia ir situacijos suvokimas, ir jos vertinimas, ir savo veiksmų, emocijų kontrolė“. Pažymėtina, jog šią nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė būdamas recidyvistu.

Laivės atėmimo bausmės atlikimo metu taip pat buvo užfiksuotas alkoholio vartojimo atvejis 2022 m. alkoholio matuokliu buvo patikrintas jo blaivumas (rodmenys parodė 2,17 prom. alkoholio koncentraciją). Dalyvaudamas prevencinėse priemonėse S. J. alkoholio vartojimo problemą minimalizuoja. Nors, kaip skunde nurodo nuteistasis paskutinį kartą alkoholį vartojo 2022 metais, tačiau minėta aplinkybė įrodo, jog S. J., net būdamas izoliuotas nuo visuomenės, bausmės atlikimo laikotarpiu nesugebėjo tinkamai savęs kontroliuoti. Todėl skunde minima aplinkybė, jog nuteistasis yra atsisakęs alkoholio vartojimo yra deklaratyvi, o jos nepatvirtina kiti aukščiau nurodyti duomenys apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Teismui kyla pagrįstų abejonių ar asmuo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės save kontroliuoti. Konstatuojama, kad nuteistojo reabilitacinis procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, įtvirtinti teigiamus elgesio modelius bei formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Skunde nuteistasis pažymi, jog lygtinis paleidimas yra reikalingas ir svarbus ne tik jam, tačiau ir jo artimiesiems ((duomenys neskelbtini) amžiaus mamai ir (duomenys neskelbtini) broliui). Nuteistasis teigia, atlikęs laisvės atėmimo bausmę grįš gyventi į (duomenys neskelbtini) pas mamą, ten kur gyveno iki bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad praeityje buvo pastebimi smurto naudojimo atvejai apsvaigus nuo alkoholio prieš mamą ir brolį. Egzistuoja tikimybė, kad S. J. paleistas iš įkalinimo įstaigos ir grįžęs gyventi į sau įprastą aplinką vėl galėtų būti jos neigiamai veikiamas, ko pasėkoje galėtų vėl kelti pavojaus savo artimiesiems. Nors kaip minima socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis išlaikė teigiamus santykius su artimaisiais, tačiau ši aplinkybė ankščiau jo nestabdė elgtis nusikalstamai. Nuteistojo alkoholio vartojimo problemos sprendimo rezultatai nėra akivaizdžiai pastebimi, dalyvavimas prevencinėse priemonėse nebuvo sėkmingas, todėl S. J. kaip asmenybė iki šiol išlieka pavojingas ne tik visuomenei, tačiau ir savo artimiesiems.

Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017). Taigi svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra (2024 m. liepos 1 d.) 4 metai 6 mėnesiai, todėl atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nuteistajam yra likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti visiškai sumenkinama. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. J. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas paprastosios grupės sąlygomis, turėdamas galimybę dalyvauti resocializacijos programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas nuosekliai įrodyti teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu

nutaria:

atmesti nuteistojo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos 2024 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.