Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

suinteresuotam asmeniui A. S.

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei suinteresuoto asmens UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Vaclovo Janušausko bei suinteresuoto asmens A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Andriaus Košel skundus dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. MD-VMOO-ANR_N-1668-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23215579980).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. MD-VMOO-ANR_N-1668-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad: „Lietuvos Respublikos įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių iki šešių tūkstančių eurų“. ANK 515 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad 2023 m. liepos 27 d. 03.00 val. į Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvyko krovininis automobilis Renault (duomenys neskelbtini), konteineris (duomenys neskelbtini). Vairuotojas S. K., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė T1 deklaraciją (duomenys neskelbtini). Deklaruojamas krovinys – mediniai langai ir durys 9400Kgm., kombinuotoji nomenklatūra 4418. Pareiškėjas pateikė CMR važtaraštį B/n ir sąskaitą faktūrą Proforma invoice Nr. 2. Deklaruojama, kad prekės gabenamos iš Kazachstano ir pakrautos 2023 m. liepos 13 d. Tačiau tos pačios prekės buvo pateiktos muitiniam tikrinimui 2023 m. liepos 26 d. kartu su deklaracija (duomenys neskelbtini), kai buvo deklaruojama, kad jos gabenamos iš Baltarusijos Respublikos. Prekės, kurių kombinuotoji nomenklatūra 44, yra įtrauktos į Tarybos reglamento 765/2006 X priedo 1 straipsnį.

2. Skundžiamu nutarimu S. K. už aukščiau nurodyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 3100 Eur bauda. Be kita ko, Skundžiamu nutarimu paskirtas 6500 kg medinių langų ir 2900 kg durų, priklausančių suinteresuotam asmeniui A. S., bei transporto priemonės Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, konfiskavimas.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. rugsėjo 18 d. gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. K. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios turtas konfiskuotas, atstovo advokato Vaclovo Janušausko 2023 m. rugsėjo 14 d. skundas dėl Institucijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. MD-VMOO-ANR_N-1668-2023 (bylos Nr. II-373-1197/2023).

4. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. rugsėjo 29 d. gautas A. S. atstovo advokato Andriaus Košel 2023 m. rugsėjo 25 d. skundas dėl to paties Institucijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. MD-VMOO-ANR_N-1668-2023 (bylos Nr. II-377-1197/2023), kuris ir yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 4 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta analogija, atsižvelgiant į tai, kad skirtingų asmenų skundai pateikti dėl tos pačios Institucijos, to paties nutarimo, kurių nagrinėjimas paskirtas tam pačiam teisėjui, nutarta sujungti administracinių nusižengimų bylas Nr. II-373-1197/2023 ir Nr. II-377-1197/2023 į vieną bylą, paliekant administracinių nusižengimų bylos Nr. II-373-1197/2023 (teisminio proceso Nr. 4-52-3-00161-2023-9).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentai

6. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. skunde nurodo, kad Skundžiamo nutarimo esmės neginčija, pilnai pripažįsta įvykdęs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, dėl įvykdyto nusižengimo nuoširdžiai galisi, tačiau mano, kad Skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda per griežta, be to, dėl padaryto nusižengimo nukentėjo niekuo dėtas darbdavys – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kadangi buvo konfiskuota jai priklausanti transporto priemonė ir puspriekabė. Dėl šios priežasties administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad lieka be darbo priemonės ir be darbo. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas yra sąžiningas, padorus ir tvarkingas pilietis, besilaikantis įstatymų ir kiek leidžia gyvenimo sąlygos, stengiasi nepažeisti nustatytų normų reikalavimų, dėl administracinio nusižengimo baudžiamas pirmą kartą. Skunde pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo augina tris vaikus (vyresnieji sūnus, gerai besimokantys, mokyklinio amžiaus, jaunesnysis lanko darželį), juos išlaiko ir visomis išgalėmis stengiasi juos auklėti dorais piliečiais. Pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), kadangi darbas susijęs su pervežimais (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Skunde nurodoma, kad S. K., perveždamas tranzitinius krovinius, gaudavo dokumentus ir patikėtą krovinį, kuris būna konteineriuose (ne visada žinodavo, kam krovinys priklauso). Kadangi apie dažnai besikeičiančius įstatymus ir poįstatyminius aktus, susijusius su pervežimais per valstybės sieną, rūpindavosi krovinio siuntėjai ir gavėjai, jis teisės aktais nesidomėjo. Nenumanė, kad įvažiuodamas į muitinę, gali pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus. Skunde pažymima, kad Pareiškėjas supranta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl pilnai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Mano, kad paskirta 3100 Eur bauda yra labai didelė, todėl nepakeliama našta šeimai, kadangi žmona serga onkologine liga, reikalingas brangus gydymas, o, be to, reikia išlaikyti ir vaikus. Todėl skirtos administracinės nuobaudos sumokėti negali. Skunde nurodyta, kad pagal ANK 515 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą automobilio ir puspriekabės konfiskavimas nėra būtina poveikio priemonė. Todėl tiek automobilio, tiek puspriekabės konfiskavimas yra perteklinė sankcija už pažeidimą, kurį įvykdė ne tyčia, bet dėl nežinojimo ir nesupratimo. Skundu prašoma pakeisti Skundžiamą nutarimą bei sušvelninti paskirtą baudą iki 200 Eur bei netaikyti transporto priemonės krovininio automobilio bei puspriekabės konfiskavimo.

7. Pareiškėjas S. K. teismo posėdžiu metu nurodė, kad pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi, prašo sušvelninti administracinę nuobaudą, kadangi patiria didelius nuostolius. Jis, važiuodamas per pasienį, pateikė dokumentus, nežinodamas, kad jie buvo nepilnos komplektacijos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį sulaikė muitinės teritorijoje. Dėl padaryto nusižengimo buvo areštuotas automobilis ir krovinys.

Suinteresuoto asmens UAB ,, (duomenys neskelbtini)” prašymai ir argumentai

8. Suinteresuotas asmuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)” prašyme netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, pateikdamas nuorodas į ANK 22 straipsnį nurodo, kad dėl įvykdyto nusižengimo vairuotojas S. K. nuoširdžiai gailisi bei nebepakartos klaidos, kuri įvyko, galbūt ir ne dėl vairuotojo kaltės. Kadangi prekių pervežimo įforminimą atlieka muitinės tarpininkai, vairuotojas pateikė jų parengtus dokumentus, todėl pats pažeidimas nėra tyčinis veiksmas. Taigi, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant žymiai švelnesnę nuobaudą ir jokiu būdu netaikant transporto priemonių konfiskavimo. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tik vežėjas, o krovinys yra konteineryje, kurį ir pervežė, todėl susidarė nesąžininga situacija, kai konteineris buvo grąžintas savininkui, o transporto priemonės konfiskuotos. Akivaizdu, kad prekė, kažkada gabenta be jokių kliūčių, tapo sankcionuota, tad suinteresuoto asmens manymu, jie tapo įkaitais, todėl privalu situaciją vertinti teisingai ir sąžiningai, nesiekiant perdėtos ir perteklinės griežtos sankcijos. Kadangi ANK 515 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas nėra būtina priemonė, pažymi, kad automobilio ir puspriekabės konfiskavimas yra perteklinė sankcija už pažeidimą, kuris padarytas dėl nežinojimo ir nesupratimo. Pabrėžiama, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų labai sunkiai pakeliamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji yra nedidelė vežėja ir automobilis su priekaba yra pagrindinis pajamų šaltinis. Prašoma pakeisti Skundžiamą nutarimą ir sušvelninti S. K. paskirtą baudą iki 200 Eur bei netaikyti turto konfiskavimo.

9. Suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su tuo, kad aplaidžiai pasielgė, kai paskubėjo kirsti pasienį, o kad kažką blogo padarė – nesutinka. Nurodė, kad paskyrus nagrinėti bylą 2023 m. rugpjūčio 21 d., laukė sprendimo ir gavo el. laišką, kuriuo pranešė, jog posėdis atidėtas. Telefonu pasitikslino, jai buvo pranešta, jog bylos nagrinėjimas atidėtas, kadangi krovinio gavėjas neieškojo krovinio. Muitinės pareigūnė nurodė, kad su krovinio gavėju nesusisiekė. Vadovė, susisiekdama su krovinio gavėju, nurodė, kad šis turi pranešti muitinei iš kur krovinys gabenamas. Kai muitinė gaus atsakymą, tuomet galės pradėti bylos nagrinėjimą. Gavus krovinio gavėjo atsakymą, bylos nagrinėjimas – paankstintas. Susisiekus su ekspeditoriumi, šis nurodė, kad krovinys buvo vežamas iš Kazachstano, trišalių leidimų nėra. Kadangi tie trišaliai leidimai labai brangūs, daroma tokia schema, kad nebūtų nubaustas Baltarusijos vairuotojas: jis važiuoja iš Kazachstano iki Baltarusijos muitinės sandėlių, performina dokumentus ir tada važiuoja toliau be trišalio leidimo, nes jo nėra. Vairuotojas S. K. Baltarusijos teritorijoje laukė Baltarusijos vežėjo, kad galėtų gabenti krovinį į Klaipėdą, tačiau Baltarusijai priklausantys dokumentai buvo klaidingi. Vairuotojas gavo dokumentus, jie buvo išsiųsti muitinės tarpininkams, jiems jokių klausimų nekilo, po to vairuotojas norėjo kirsti sieną, tačiau buvo grąžintas atgal. Vadovė pranešė, kad kažkas negerai yra su dokumentais, nes vairuotojas per klaidą įteikė kitus dokumentus. Po to jau krovinys buvo gabentas su gerais dokumentais ir vairuotojas S. K. antrą kartą važiavo su tikrais dokumentais. Dokumentai vėl buvo perduoti muitinės tarpininkui, buvo įforminta deklaracija. Kai antrą kartą vairuotojas kirto pasienį, muitininkams kilo klausimas, kodėl krovinys atvažiuoja iš kitur, nes pirminiai dokumentai buvo ne tokie, kokie yra dabar ir kilo toks nesusipratimas. Todėl pripažįsta kaltę, jog turėjo sužiūrėti dokumentus, nes išvažiuodamas iš Baltarusijos teritorijos, vairuotojas pateikė turto deklaraciją prieš valandą, o jei įvažiuoji anksčiau, gauni baudą. Kas vyksta su kroviniu iki krovinys perduodamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nežino. Jie parašė dokumentus, o kas buvo iš Kinijos, kad buvo perduota iki jų, tikrai tokios informacijos neturi.

10. Suinteresuoto asmens A. S. atstovo advokato Andriaus Košel skunde nurodoma, kad A. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris jam priklausančiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) užsakė medinius langus ir duris iš Kinijoje įsteigtos įmonės. Vadovaujantis pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad daiktų pagaminimo vieta – Kinija, daiktų eksportuotojas iš Kinijos – YIWU QINGTAI IMP, and EXP. CO. Ltd, daiktų perdavimo A. S. sąlygos – Incoterms FCA Almatv (Kazachstano Respublika), daiktų įsigijimo vertė – 41537 Eur. Užsakytus daiktus iš Kazachstano į (duomenys neskelbtini) paeiliui faktiškai vežė keli vežėjai kelių transportu: daiktai pagaminti Kinijoje, perduoti A. S. interesais veikiančiam vežėjui Kazachstane bei gabenti į (duomenys neskelbtini) per Lietuvą. Skunde nurodoma, kad A. S. nebuvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iki Skundžiamo nutarimo priėmimo. Pareiškėjas buvo informuotas ir atvyko į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą 2023 m. rugsėjo 20 d. 13 val., tačiau tam momentui Skundžiamas nutarimas jau buvo priimtas. Skunde pažymima, kadangi daiktai pagaminti Kinijoje, juos įvežus į Europos Sąjungos muitų teritoriją, Reglamentas nebuvo pažeistas. Pažymima, kad byloje pateikti duomenys patvirtinta, jog Institucijai vairuotojo duoti dokumentai neatitinka tikrovės ir faktiškai susiklosčiusių daiktų pirkimo – pardavimo bei pervežimo santykių. A. S. nėra žinoma, kokiu būdu ir aplinkybėmis atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo gauti ir pateikti Lietuvos muitinės įstaigai kitokius nei jo turimi daiktų dokumentus. Pareiškėjas gali tik daryti prielaidą, kad muitinės įstaigai pateikti, tačiau faktinių aplinkybių neatitinkantys CMR važtaraštis ir sąskaita, galėjo būti parengti Baltarusijos vežėjo, siekiant išvengti prievolės turėti trišalį leidimą daiktų gabenimui per Baltarusijos teritoriją (daiktai buvo gabenami kelių transportu iš Kazachstano į Lietuvą). Skunde, nurodant teisinį reguliavimą dėl turto konfiskavimo, kai turtas priklauso tretiesiems asmenims, pabrėžiama, jog Skundžiamu nutarimu Institucija nenustatė ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, todėl daiktų konfiskavimą, be kita ko, neužtikrinusi A. S. procesinės teisės dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, pritaikė nesant faktinio ir teisinio pagrindo. Pasiremdamas formuojama teismų praktiką dėl proceso, kai taikomas turto konfiskavimas ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui, atstovas advokatas nurodo, kad Skundžiamas nutarimas nėra suderinimas su Institucijų procesinių sprendimų priėmimo ir jų argumentavimo reikalavimais, kuriuose nurodyta, kad sprendimas turi būti priimtas laikantis proceso reikalavimų, o jo motyvai – nuoseklūs, turi būti aiškiai atsakoma į esminius bylos klausimus, sprendime turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų pagrįsti tokiam sprendimui. Pabrėžiama, jog pareiga įrodyti padarius administracinį nusižengimą priklauso Institucijai, nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad daiktų įgijimas ir gabenimas nepažeidžia aukščiau nurodyto Reglamento, šiuose veiksmuose nėra ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių. Tai patvirtinančius dokumentus A. S., jei tik būtų buvęs tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, būtų pateikęs Institucijai. Atitinkamai pasiektas procesinis rezultatas negali būti pripažintas atitinkantis teismų praktiką. Be kita ko, Institucija, nagrinėdama administracinį nusižengimą, turi atskirai įvertinti ir taikomą administracinio poveikio priemonę – daiktų konfiskavimą, ar ši gali būti pripažinta proporcinga veikos ir atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės pavojingumui. Nurodoma, kad šiuo atveju taikytas daiktų konfiskavimas – perteklinis. Kartu su skundu pateikti duomenys patvirtina, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo tikslo pažeisti tarptautinių sankcijų. Jo mėginti importuoti daiktai nėra nei uždrausti civilinėje apyvartoje, nei pavojingi, taigi nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios teismų praktikoje lemia pagrįstu laikomą šių daiktų konfiskavimą. Kadangi administracinio poveikio priemonė turi atitikti proporcingumo reikalavimą, o ANK 515 straipsnio 3 dalyje nustatyta tik galimybė taikyti turto konfiskavimą, o ne pareiga. Turto konfiskavimas, taikytas A. S. priklausantiems daiktams, nepagrįstas. Nenustačius ir nesant jo ir (ar) atsakomybėn traukiamo asmens valios padaryti ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, taip pat atsižvelgiant į importuotų prekių pobūdį, t. y. medinės durys ir langai – buitinės, civilinėje apyvartoje paprastai visiškai laisvai cirkuliuojančios prekės, neturinčios pavojingos visuomenei paskirties, laikytina, jog administracinio poveikio priemonė – turto (41537 Eur vertės prekių) konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga poveikio priemonė ir nepagrįstai suvaržytų A. S. teises. A. S. nežinoma konfiskuotų transporto priemonių įsigijimo kaina, tačiau jų vertė tikėtina taip pat yra labai didelė. Tuo tarpu Skundžiamu nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda – 3100 Eur bauda. Taigi, administracinio poveikio priemonė, kuri iš esmės turi padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, šiuo atveju tampa papildoma nubaudimo priemone, kuri ženkliai viršija nuobaudos dydį ir todėl yra neproporcinga tiek inkriminuojamam administraciniam nusižengimui, tiek ir nuobaudos tikslų įgyvendinimui, todėl jos taikymas yra neteisėtas. Jei teismas nuspręstų taikyti turto konfiskavimą, pasiremdamas teismų praktika, prašo taikyti dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimą, atsižvelgiant į tai, kad daiktai yra pagaminti pagal individualų užsakymą ir po konfiskavimo tikėtina negalėtų būti realizuoti rinkoje. Skundu prašoma visiškai ar iš dalies panaikinti Skundžiamą nutarimą bei priteisti iš Vilniaus teritorinės muitinės A. S. išlaidas, susijusias su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu.

11. Suinteresuotas asmuo A. S. ir jo atstovas advokatas Andrius Košel teismo posėdžio metu nurodė, kad suinteresuotas asmuo yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nuomojantis būtą (duomenys neskelbtini). Konfiskuoti daiktai (medinės durys ir langai) buvo užsakyti iš Kinijos, tad pinigus pervedė Kinijos atstovui. Iš Kinijos kompanijos prekės turėjo atvykti į (duomenys neskelbtini). Visus dokumentus, perduotus teisininkui bei susijusius su konfiskuotais daiktais, pasirašė suinteresuoto asmens A. S. žmona. Atvykęs į Vilnių, suinteresuotas asmuo nustebo, jog prekės buvo konfiskuotos. A. S. atstovas advokatas teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad Skundžiamas nutarimas grindžiamas, be kita ko, tuo, jog prekės baltarusiškos kilmės, tačiau pateikti duomenys patvirtinta, kad konfiskuoti daiktai – kiniškos kilmės. Suinteresuoto asmens žmona prekes įsigijo iš Kinijos kompanijos. Šalys susitarė, kad prekės bus pagamintos bei pristatytos į Kazachstaną, iš kurio prekės turėjo būti gabenamos į (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys susirašinėjimai, sertifikatas bei važtaraštis. Be to, nėra faktinio pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog paskirta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bauda 3100 Eur ir konfiskuoto turto vertės nesuderinamos, konfiskuoto turto vertė neproporcinga baudos dydžiui, tačiau pritaikytos administracinio poveikio priemonės savo esme yra papildomos. Paklaustas apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pirmąjį kartą muitinės pareigūnams pateiktus dokumentus A. S. atstovas nurodė, kad prekės buvo gabenamos kelių vežėjų transportu: iš pradžių buvo gabenamos iš Kazachstano į Rusiją, po to perkrautos ir toliau jas gabeno Baltarusijos vežėjas, o po to jau vežė Lietuvos vežėjas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Buvo atlikti trys pergabenimai. Baltarusijos vežėjas, vežęs krovinį, kurio išvykimo vieta – Kazachstanas, o paskirties šalis – Lietuva, turėjo turėti trišalį leidimą, tačiau trišalis leidimas gana brangiai kainuoja. Jis neturėjo trišalio leidimo, galėjo turėti tik dvišalį leidimą vežti krovinį iš Baltarusijos į Lietuvą, todėl pats Baltarusijos vežėjas (ne faktiškai vežęs, bet prieš tai vežęs) dvišalį leidimą galėjo pagaminti, išrašyti naują važtaraštį ir tokiu būdu važiuoti. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vežėjas perėmė dokumentus iš faktinio vežėjo Baltarusijos teritorijoje. Ką pateikė muitinei, tą pateikė, tik vėliau suprato, kad įvyko nesusipratimas ir kitas įvažiavimas į Lietuvą buvo vykdomas pagal teisingus dokumentus.

12. Institucija atsiliepime, nesutikdama su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skunde bei prašyme nurodytomis aplinkybėmis, pabrėžia, kad nagrinėjamas nusižengimas padarytas tyčia, siekiant išvengti medienos gaminiams taikomų ribojamųjų priemonių, kadangi pirmą kartą S. K. atvykus į muitinės postą su konfiskuotomis prekėmis, jis buvo informuotas apie tai, jog tokių prekių gabenimas – draudžiamas bei su šiuo kroviniu transporto priemonė buvo apsukta vykti atgal į Baltarusiją. Antrą kartą S. K. į muitinės postą atvyko su tomis pačiomis prekėmis, tačiau kitais dokumentais, kuriuose nurodyta, jog prekės buvo gabenamos iš Kinijos per Kazachstaną. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo įvertintos visos aukščiau išdėstytos aplinkybės, nebuvo nustatyta asmens atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, t. y. į tai, kad prekes buvo bandoma įvežti antrą kartą, nors asmuo buvo informuotas, jog šioms prekėms taikomi draudimai, nenustatyta asmens atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl S. K. skirta 3100 eurų bauda, kuri yra ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis. Institucija nurodo, kad S. K. nuoširdus gailėjimasis tėra deklaratyvus teiginys ir vertinamas, kaip asmens gynybinė pozicija siekiant kuo mažesnės baudos, ir neturėtų būti pripažintina kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nesigailėjo, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime net nedalyvavo, neteikė jokių paaiškinimų ir nesidomėjo bylos eiga. Be to, Institucija, vertindama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ argumentus dėl muitinės tarpininkų, nurodo, kad šis teiginys yra visiškai neteisingas ir niekaip nepagrįstas, nes muitinės tarpininkų atstovai pildo tik muitinės deklaracijas pagal dokumentus, kuriuos jiems pateikia klientai, o šiuo atveju prekėms jau buvo užpildytas CMR važtaraštis, kuris vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 4 straipsniu yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Taigi, būtent CMR važtaraštis yra prekių judėjimą patvirtinantis dokumentas, kuriame vežėju yra nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl dėl draudžiamų medienos gaminių vežimo yra kaltas būtent vežėjas. Institucija, pateikdama vertinimą dėl turto konfiskavimo nurodo, kad transporto priemone „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), buvo gabenami mediniai langai ir durys iš Baltarusijos Respublikos. Be transporto priemonės niekaip nebūtų galima pergabenti tokio kiekio medinių durų ir langų, todėl transporto priemonės junginys pripažintinas nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone. Transporto priemonės junginio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri neabejotinai žinojo, kad su jai priklausančia transporto priemone bus gabenamas krovinys, kurio vežimas draudžiamas, nes vairuotojas S. K., įmonės atstovas, turėjo visus dokumentus, kuriuose nurodyta, kas yra prekių siuntėjas ir iš kur prekės yra eksportuojamos. Taip pat pažymėjo, jog sąmoningai su ta pačia transporto priemone prekės buvo vežamos antrą kartą, tačiau jau su pakeistais dokumentais ir taip siekiant išvengti prekėms taikomų draudimų. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, transporto priemonės junginys, t. y. vilkikas Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti konfiskuojami kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Institucija, besivadovaujanti 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams 1o straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad S. K. vežamus daiktus, kadangi šie buvo eksportuojami iš Baltarusijos, draudžiama vežti į bet kurią šalį. Institucija, vertindama įvykio aplinkybes, ypač atkreipianti dėmesį, jog S. K. buvo nurodyta, jog prekes draudžiama vežti bei importuoti į Europos Sąjungos teritoriją, nurodo, kad S. K. pirmą kartą atvykus į muitinės postą (tada, kai buvo neįleistas ir apgręžtas atgal į Baltarusiją), jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad prekės įsigytos iš Kinijos ir gabenamos iš Kazachstano, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, negalima vertinti suinteresuoto asmens (prekių savininko) atstovo pateiktų dokumentų apie prekių įsigijimą, nes nėra aišku, ar tuose dokumentuose aprašytos tos pačios prekės, kurios buvo gabenamos nagrinėjamu atveju. Taip pat nėra aišku, kada atstovo pateikti dokumentai atsirado ir todėl negalimą jų vertinti, kaip įrodančių prekių pirkimą iš Kinijos, nes pirmą kartą tokių dokumentų vairuotojas nepateikė. Pažymėtina, kad atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino kaltę, jog iš Baltarusijos Respublikos vežė medinius langus ir duris, todėl Institucijos manymu, prekių savininkas apie prekes iš Baltarusijos Respublikos tiesiog negalėjo nežinoti. Mediniai langai ir durys iš Baltarusijos Respublikos negali būti importuojami į Europos Sąjungą bei vežami į Europos Sąjungą ar kitą šalį ir neabejotinai pripažįstami administracinio nusižengimo dalyku. Mediniai langai ir durys negali būti grąžinti net ir išieškant dalį jų vertės, nes tokių prekių patekimas į Europos Sąjungą yra draudžiamas bei tokioms prekėms negalima įforminti jokios muitinės procedūros, todėl šios prekės turi būti konfiskuojamos. Medinių langų ir durų konfiskavimas turės tiesioginį nusižengusio asmens nubaudimo poveikį ir bus efektyvia prevencine ir proporcinga priemone nuobaudoms keliamiems tikslams pasiekti. Kadangi leidimai vykimui per vieną ar kitą šalį su kroviniais yra reikalingi dėl to, kad užsienio šalies vežėjai, kuriems nėra išduoti leidimai, negabentų krovinių per atitinkamą šalį bei leidimai yra išduodami kitų šalių vežėjams konkurencijos tikslais, A. S. atstovo advokato teiginys dėl vairuotojo galimybės parengti CMR važtaraštį ir sąskaitą – nepagrįsti. Institucija pažymi, kad konfiskuoti daiktai (medinės durys ir langai) buvo konfiskuoti ne dėl to, kad šie uždrausti civilinėje apyvartoje, bet dėl to, kad būtų susilpnintos šalys agresorės. Tokių prekių grąžinimas nėra galimas, nes kitu atveju tarptautinės sankcijos nebus taikomos efektyviai ir nebus įgyvendinti Reglamentu siekiami tikslai. Institucija, nurodydama, jog buvo siųsti A. S. pranešimai elektroniniu paštu dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo kelis kartus (pranešta, kad byla bus nagrinėjama 2023 m. rugsėjo 20 d., 2023 m. rugpjūčio 30 d.). Be to, tuo pačiu elektroniniu paštu A. S. atsiuntė ir paaiškinimus dėl prekių pirkimo ir mokėjimo dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, Vilniaus teritorinė muitinė tinkamai informavo asmenį ir visais būdais siekė įtraukti jį į procesą, tačiau asmuo nuo 2023 m. liepos 27 d., kai prekės buvo sulaikytos, dėl prekių nesikreipė ir nesidomėjo jų likimu. Be to, nuo prekių sulaikymo iki nusižengimo bylos nagrinėjimo praėjo mėnesis laiko, tad buvo reali galimybė pateikti paaiškinimus ir dokumentus. Institucija prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundų bei prašymo netenkinti.

13. Institucijos atstovė Rugilė Jaskelevičiūtė teismo posėdyje patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir motyvus. Pabrėžė, jog minėtas prekės į Europos Sąjungos teritoriją buvo bandoma įvežti 2 kartus. Pirmą kartą buvo pateikti dokumentai, kuriuose patvirtinta, kad prekės gabenamos iš Baltarusijos Respublikos įmonės, kuri užsiima medienos gamyba. Vairuotojas buvo informuotas, kad šios prekės negali būti įvežamos ir grąžintas į Baltarusijos Respubliką. Jau kitą dieną šias prekes buvo bandoma įvežti antrą kartą, buvo pateikti kiti dokumentai, patvirtinantys, jog siuntėjas Kinijos kompanija ir daiktai gabenami į Kazachstaną. Visi kiti dokumentai atsirado po to, kai asmeniui buvo pasakyta, kad prekių negalima gabenti į ES teritoriją, todėl prieita prie išvados, kad visos prekės buvo pervežtos iš Baltarusijos Respublikos. Be to, eksporto deklaracijose nurodyta, kad prekės atgabentos iš Baltarusijos Respublikos, tad, jei prekės būtų iš Kinijos, vairuotojas būtų pateikęs tai patvirtinančias deklaracijas. Dėl prekių konfiskavimo pažymėjo, kad nusižengimas buvo padarytas tyčia, nes 2 kartus prekės buvo gabentos į Lietuvą. Transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra tinkama administracinio poveikio priemonė. Kalbant apie prekes, jos negali būti grąžinamos, nes kitu atveju tarptautinės sankcijos nebus taikomos efektyviai ir nebus tinkamai įgyvendinamas Reglamentas ir jo tikslai. Paklausta dėl bylos nagrinėjimo Institucijoje, atstovė nurodė, kad bylos nagrinėjimas buvo numatytas pirmiausiai 2023 m. rugpjūčio 21 d. Į tą posėdį niekas neatvyko, tad buvo rašomas pranešimas apie 2023 m. rugsėjo 20 d. vyksiantį nagrinėjimą. Kadangi buvo sulaikytos prekės, transporto priemonės savininkas kreipėsi, kad greičiau jas atsiimtų. Gavus iš priekių savininko A. S. laišką el. paštu, tai tuo el. paštu jam buvo išsiųstas pranešimas dėl paankstinto bylos nagrinėjimo 2023 m. rugpjūčio 30 d. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2023 m. rugsėjo 5 d. Be to, Institucijos atstovė nurodė, jog prekių savininkas žinojo, kad prekės gabenamos iš Baltarusijos Respublikos, tai patvirtina prekių deklaracijos ir faktas, kad tas pačias prekes buvo siekta įvežti į Lietuvos Respubliką antrą kartą. Nesutikdama su argumentu, jog dokumentai buvo pakeisti, kadangi reikėjo trečiųjų šalių kelionių leidimų vykstant per Kazachstaną, papildomai nurodė, kad jeigu būtų taip, kaip sakoma, tai būtų paruoštos sąskaitos, kad krovinys buvo gabenamas iš Kazachstano į Baltarusiją, o ne iš Baltarusijos į (duomenys neskelbtini). Baltarusijos vežėjams Baltarusijos teritorijoje jokie leidimai krovinių vežimui nėra reikalingi. Taip pat būtų nelogiška kažkaip keisti eksporto deklaraciją, nes tai kaip tik pablogina padėtį. Institucijos atstovė prašė Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundų bei prašymo netenkinti.

14. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta minėto straipsnio sankcijos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį atitinkanti 3100 Eur bauda bei paskirtas transporto priemonės Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, ir 6500 kg medinių langų ir 2900 kg durų, priklausančių suinteresuotam asmeniui A. S., konfiskavimas. Reglamento 1o straipsnyje nurodyta, kad: 1. Draudžiama: a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį; d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a, b ir c punktuose nurodytais draudimais. 2. 1 dalyje nustatytais draudimais nedaromas poveikis sutarčių, sudarytų iki 2022 m. birželio 4 d., arba papildomų sutarčių, būtinų tokioms sutartims įvykdyti, vykdymui iki 2022 m. kovo 2 d.“. Reglamento X priede yra nurodyta mediena ir medienos gaminiai (kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas 44). Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų.

16. Bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nustatyta, kad 2023 m. liepos 27 d. S. K. atvykęs krovininiu automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė tranzito lydimąjį dokumentą (duomenys neskelbtini). Deklaruojamas krovinys – mediniai langai ir durys 9400 kg (krovinio kombinuotosios nomenklatūros kodas 4418). CMR važtaraštyje b/n bei sąskaitoje faktūroje Nr. 2 nurodoma, kad prekės gabenamos iš Kazachstano ir krovinys pakrautas 2023 m. liepos 13 d. Tos pačios prekės jau buvo pateiktos muitiniam tikrinimui 2023 m. liepos 26 d. kartu su deklaracija (duomenys neskelbtini) ir tuo metu buvo deklaruojama, kad prekės gabenamos iš Baltarusijos Respublikos. Vežėjo atstovas buvo informuotas apie tai, jog gabenamos prekės patenka į Reglamento 1o straipsnio 1 dalyje draudžiamų įvežti prekių sąrašą ir transporto priemonė grąžinta į Baltarusiją. Pažymėtina, jog pirmą kartą pateikti CMR važtaraščiai Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad gabenamų prekių siuntėjas yra Baltarusijos Respublikos įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pardavėjas yra (duomenys neskelbtini), o pirkėjas A. S. ir (duomenys neskelbtini). Taip pat yra dvi deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad prekės eksportuotos iš Baltarusijos Respublikos. Nagrinėjamoje byloje Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčija administracinio nusižengimo fakto, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Institucijos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, esminis ginčas byloje kilo dėl Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos ir suinteresuotiems asmenims paskirtų administracinio poveikio priemonių, todėl teismas toliau pasisakys dėl jų teisėtumo, pagrįstumo ir individualizavimo.

17. Individualizuodami skiriamas sankcijas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Paminėtina ir tai, kad teisingumas negali būti tapatinamas ir su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

18. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Darydamas administracinį nusižengimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

19. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

20. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

21. Iš teismo posėdžio metu duotų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. K. paaiškinimų matyti, kad jis su Skundžiamu nutarimu iš esmės sutinka, savo kaltę dėl administracinio nusižengimo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismo posėdžio metu Pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančias jo šeimyninę padėtį, tris išlaikomus nepilnamečius vaikus bei onkologinę žmonos ligą, kuriai gydyti reikalingas brangus gydymas. Byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjas anksčiau būtų baustas už analogiškus administracinius nusižengimus. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris atliko tik vairuotojo pareigas, paskirta ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui lygi bauda (3100 Eur) savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcinga, per griežta veikos pavojingumui, o nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, skiriant S. K. minimalią sankcijoje numatytą baudą – 200 Eur. Šiuo aspektu paminėtina, kad Skundžiamame nutarimo 3 lape taip pat nurodyta, kad S. K. skirtina ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, tačiau nutarimo rezoliucinėje dalyje jau nurodyta, kad jam skiriama sankcijos vidurkį atitinkanti bauda – 3100 Eur.

22. Už ANK 515 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas (ANK 515 straipsnio 3 dalis). Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. (ANK 29 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už šio kodekso <...> 515 straipsnio 1, 2 dalyse <...> numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

23. Teismų praktikoje pažymėta, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad nagrinėjanti bylą institucija ar teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte nurodytų sąlygų, taip pat, kad turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo iš minėtų punktų remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-489/2022). Skundžiamame nutarime tiesiogiai nenurodyta, tačiau iš jo teksto galima daryti aiškiai išvadą, kad transporto priemonės Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, konfiskavimas taikytas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

24. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai žinojo, kad su jai priklausančia transporto priemone bus gabenamas krovinys, kurio vežimas draudžiamas, nes bendrovės vairuotojas S. K. turėjo visus dokumentus, kuriuose nurodytas prekių siuntėjas ir iš kur prekės yra eksportuojamos. Taip pat pažymėtina, jog su ta pačia transporto priemone tos pačios prekės buvo vežamos antrą kartą, tačiau jau su pakeistais dokumentais, t. y., siekiant išvengti prekėms taikomų tarptautinių sankcijų. Atsižvelgiant į tai, Skundžiamu nutarimu transporto priemonė Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, konfiskuotos kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės. Suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su tuo, kad aplaidžiai pasielgė, kai paskubėjo kirsti pasienį. Pripažino kaltę dėl to, kad laiku nepatikrino gabenamų prekių dokumentų, tačiau paminėjo, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl vairuotojo S. K. nežinojimo ir nesupratimo, todėl prašo netaikyti transporto priemonių konfiskavimo.

25. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38- 895/2019, 2AT-48-719/2020). Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos panašios aplinkybės galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

26. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Byloje nėra duomenų apie padarytos veikos mažareikšmiškumą, nedidelį pavojingumą ar kitas išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę, todėl šiuo atveju nėra faktinio ir norminio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir netaikyti Skundžiamu nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, konfiskavimą.

27. Skundžiamu nutarimu taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – 6500 kg medinių langų ir 2900 kg durų, priklausančių suinteresuotam asmeniui A. S., konfiskavimas. Kaip jau minėta, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Teismų praktikoje pažymėta, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad nagrinėjanti bylą institucija ar teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turėjo nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte nurodytų sąlygų, taip pat, kad turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo iš minėtų punktų remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-489/2022). Skundžiamame nutarime tiesiogiai nenurodyta, kokiu norminiu pagrindu, numatytu ANK 29 straipsnio 4 dalyje, konfiskuota 6500 kg medinių langų ir 2900 kg durų, taip pat nepateikti motyvai, kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo A. S. žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog prekių savininkas žinojo, kad prekės gabenamos iš Baltarusijos Respublikos. Tai esą patvirtina prekių deklaracijos ir faktas, kad tas pačias prekes buvo siekta įvežti į Lietuvos Respubliką antrą kartą, tačiau Skundžiamame nutarime nenurodytas nei konkretus norminis pagrindas, numatytas ANK 29 straipsnio 4 dalyje, kuriuo remiantis konfiskuotos minėtos prekės, nei šios administracinės priemonės taikymo motyvai. Teismo vertinimu, taikant suinteresuoto asmens A. S. atžvilgiu tokio masto administracinio poveikio priemonę (41.537 Eur vertės daiktų konfiskavimą) negalima remtis prielaidomis, spėliojimais ar hipotetinio pobūdžio išvadomis, todėl Institucija turėjo Skundžiamame nutarime nurodyti konkretų tokios priemonės taikymo norminį pagrindą su aiškiai išdėstytais motyvais, tačiau to nepadarė. Apskritai taikant asmeniui bet kurią administracinio poveikio priemonę, visada turi būti nurodomas konkretus jos taikymo norminis ir faktinis pagrindas. Jeigu šių pagrindų nėra, tai nėra ir procesinio pagrindo taikyti administracinę atsakomybę, t. y. nėra ir administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis) ar suinteresuotam asmeniui. Be to, taikant trečiojo asmens (A. S.), kuris šioje byloje nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atžvilgiu administracinio poveikio priemonę negali būti abejonių dėl jo ryšio su neteisėta veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr.2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Suinteresuoto asmens A. S. atstovo advokato skunde nurodytos konfiskuotų daiktų užsakymo, pagaminimo, gabenimo aplinkybės ir jas patvirtinantys dokumentai (pirkimo – pardavimo sutartis, daiktų kilmės sertifikatas, ekspedijavimo sutartis, pakrovimo aktas, CMR važtaraštis ir kt.), taip pat teismo posėdyje pateikti suinteresuoto asmens ir jo atstovo advokato paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių dėl A. S. ryšio su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. padarytu administraciniu nusižengimu. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, šios abejonės taip pat traktuojamos suinteresuoto asmens A. S. naudai. Įvertinus tai, darytina išvada, kad nesurinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo A. S. žinojo, jog konfiskuotas turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 515 straipsnio 1 dalyje, daryti. Atsižvelgiant į tai ir į aukščiau nurodytus argumentus dėl konkretaus norminio pagrindo taikyti A. S. administracinio poveikio priemonę Skundžiamame nutarime nebuvimą, nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonė – 6500 kg medinių langų ir 2900 kg durų, priklausančių suinteresuotam asmeniui A. S., konfiskavimas, – netaikytina.

Teismas nepasisako dėl suinteresuoto asmens A. S. atstovo advokato Andriaus Košel skunde pateikto prašymo priteisti iš Vilniaus teritorinės muitinės A. S. išlaidas, susijusias su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu, kadangi iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti procesinį sprendimą šioje byloje, nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys nurodytas išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. MD-VMOO-ANR_ N-1668-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23215579980): S. K., pripažintam kaltu už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirtą 3100 Eur baudą sumažinti iki 200 Eur, administracinio poveikio priemonės – 6500 kg medinių langų ir 2900 kg durų, priklausančių suinteresuotam asmeniui A. S., konfiskavimo, – netaikyti.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistu.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti A. S. nutarimu konfiskuotus daiktus – 6500 kg medinių langų ir 2900 kg durų.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.