Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutarties pagal pareiškėjo K. V. skundą dėl antstolės G. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo R. V., atstovaujamas įstatyminio atstovo A. M., antstolė G. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

18.1. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Antstolės argumentai dėl skundo yra išdėstyti 2023 m. gegužės 25 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti tenkinti skundą. Teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai ir objektyviai įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai atlikti vadovaujantis CPK normomis yra teisėti ir pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22. Antstolei vykdomąjį raštą vykdymui pateikė A. M. atstovė advokatė E. M. Pateiktame prašyme pažymėta, jog skolininkas nuo 2022 m. kovo 15 d. nėra mokėjęs išlaikymo (vykd. b. l. 2). Antstolė 2023 m. gegužės 15 d. sudarė išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, kad įsiskolinimas 2023 m. gegužės 1 d. sudaro 2 910,00 Eur, minėtus antstolės paskaičiavimus elektroniniu laišku A. M. patvirtino ir nurodė, jog paskaičiavimas yra teisingas (vykd. b. l. 4–5).

23. Antstolė 2023 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. l. 6). Patikrinusi duomenis Valstybės įmonėje „Registrų centras“ apie skolininko turimą turtą, antstolė nustatė, kad K. V. turi asmeninio nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 8–10). Antstolė 2023 m. gegužės 16 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą: kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nurodant areštuoto turto arešto mastą – 3 399,56 Eur apimtyje (vykd. b. l. 11–13). Antstolė 2023 m. gegužės 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)areštavo skolininko K. V. turimą(-as) banko sąskaitą(-as), nurodant priverstinai nurašomų lėšų – 3 399,56 Eur sumą. Šiuo patvarkymu antstolė skolininką informavo, kad jei nurašytos lėšos, yra lėšos į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas CPK tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tuomet lėšos būtų grąžinamos skolininkui. Taip pat nurodė, jog per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, jos bus išmokėtos atitinkamų įstatymų nustatyta tvarka (vykd. b. l. 14).

24. 2023 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas, remdamasi Sprendimų vykdymo instrukcija ir nurodė, jog vykdymo išlaidų suma – 489,56 Eur (vykd. b. l. 15). Minėti patvarkymai buvo išsiųsti skolininkui gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), o patvarkymų kopijas – elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini).

25. Patikrinus Lietuvos Respublikos valstybiniu socialiniu draudimo (Sodros) duomenis apie skolininko darbovietes ir papildomai nustačius, jog antstolės depozitinėje sąskaitoje 2023 m. gegužės 16, 17 ir 22 d. atsirado įplaukų, tiek iš K. V., tiek iš A. M., antstolė perskaičiavo skolos sumą ir vykdymo išlaidas, t. y. užfiksuodama, jog skola sudaro 2 910,00 Eur, o vykdymo išlaidos – 111,26 Eur (vykd. b. l. 16–17).

26. 2023 m. gegužės 17 d. antstolės kontoroje gautas skolininko K. V. prašymas sustabdyti vykdomąją bylą, remiantis CPK 625 straipsniu, nes dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 13 d. priimto sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas bei užvesta vykdomoji byla, K. V. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui (vykd. b. l. 18). Taip pat 2023 m. gegužės 18 d. antstolės kontoroje buvo gautas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų, o 2023 m. gegužės 22 d. antstolės kontoroje gautas prašymas dėl pateikto skundo trūkumų pašalinimo (vykd. b. l. 19–21). Antstolė atsakydama į skolininko pateiktus prašymus, 2023 m. gegužės 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė stabdyti vykdomąją bylą, nurodydama, kad teismo sprendimas yra vykdytinas skubiai, todėl apeliacinio skundo padavimas jo vykdymo nesustabdo (vykd. b. l. 24).

Dėl raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo

30. Atsižvelgiant į tai, kad antstolei pateiktas vykdomasi dokumentas yra vykdomas skubiai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus neišsiuntusi skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą.

Dėl vykdomosios bylos vykdymo sustabdymo ir sprendimo vykdymo sustabdymo

32. Pirmosios instancijos teismas iš skundo turinio spręsdamas, kad siekiant, kad pareiškėjui teismo nutartis būtų aiški ir suprantama, pagrįstai aptarė sprendimo vykdymo stabdymo ir vykdomosios bylos stabdymo institutus. Pirmosios instancijos teismas aptaręs minėtų institutų skirtumus ir įvertinęs, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pateikęs antstolei motyvuotą prašymą dėl skubaus vykdymo sprendimo sustabdymo, nurodė, kad šioje apimtyje klausimo teismas nesprendžia ir išanalizavęs vykdomosios bylos medžiagą, savo iniciatyva, pažymėjo, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą stabdyti skubaus vykdymo sprendimo vykdymą, byloje nėra.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje, priešingai nei atskirajame skunde nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, kad antstolė neišsprendė vykdomosios bylos sustabdymo klausimo, juo labiau, kaip jau minėta, pats apeliantas tokio prašymo net nebuvo pateikęs antstolei. Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kad antstolė neišsprendusi vykdomosios bylos sustabdymo klausimo, pažeidė apelianto nepilnamečio sūnaus interesus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju antstolė vykdo skubos tvarka vykdomą vykdomąjį dokumentą, kuriuo yra priteistas nepilnamečiui vaikui išlaikymas iš pareiškėjo (vaiko tėvo), todėl, priešingai nei teigia apeliantas, antstolė atlikdama vykdymo veiksmus, t. y. vykdydama išieškojimą, veikė nepilnamečio vaiko interesais.

34. Taip pat pažymėtina, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis). CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Tai gi, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu dėl skubiai vykdytinų teismo sprendimų, apeliantui apskundus teismo sprendimą, kurio dalis yra skubaus vykdymo, antstolė pagrįstai 2023 m. gegužės 25 d. patvarkymu atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą pagal skolininko prašymą (vykd. b. l. 24), todėl atmestini apelianto skundo argumentai, jog jam apskundus teismo sprendimą, vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta.

Dėl nepilnamečio vaiko atstovavimo

36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nutarties nustatomoje dalyje nurodė, kad antstolei Vykdomąjį raštą vykdymui pateikė A. M. atstovė advokatė E. M., kuri jos interesus atstovavo ir civilinėje byloje Nr. e2-59-1119/2023.

37. Iš vykdomojoje byloje esančio vykdomojo dokumento nustatyta, kad nepilnamečio vaiko R. V. išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė A. M. (vykd. b. l. 1).

Dėl nekilnojamojo turto arešto

41. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti antstolės arešto taikyto pareiškėjo turtui ir nemotyvavo turto arešto taikymo būtinybės bei kokią įtaką turto arešto netaikymas turėtų sprendimo vykdymui.

42. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K7-231-969/2016).

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

44. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Tuo tikslu CPK nustatyti tam tikri reikalavimai, užtikrinantys skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pvz., nustatyti turto išieškojimo ribojimai, draudimas nukreipti išieškojimą į tam tikrą turtą, išieškojimo iš skolininko turto eilė ir pan.

45. Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas.

46. Nagrinėjamu atveju antstolė nustačiusi, kad skolininkas K. V. turi asmeninio nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 8–10), bei nustačiusi, kad skolininko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 16 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą: kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nurodė turto arešto mastą – 3 399,56 Eur (vykd. b. l. 11–13).

47. Nors, kaip teigia apeliantas areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, nei susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos vertinimu, kad nagrinėjamu atveju skola nėra baigtinė, o priteistos 215 Eur periodinės išmokos mokamos kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, ateityje gali tik didėti.

48. Taigi, šiuo atveju antstolis nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo, kad negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų vykdyti išieškojimą (CPK 662 straipsnio 3 dalis). Todėl antstolė turėjo teisę nuspręsti, vadovaudamasis CPK ir Sprendimo vykdymo instrukcija, į kurį turtą turi būti nukreiptas išieškojimas.

49. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad nei vykdomojoje byloje, nei kartus su skundu dėl antstolės veiksmų nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas teikė antstolei papildomus įrodymus dėl galimybės skolą išieškoti kitu būdu, t. y. vien iš skolininko gaunamų pajamų ir kt., o skunde apeliantas tik deklaratyviai teigia, kad turto areštas yra perteklinė priemonė ir jis sistemingai moka nepilnamečiui vaikui išlaikymą (CPK 178 straipsnis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo naikinti antstolės 2023 m. gegužės 16 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą areštą skolininko nekilnojamajam turtui.

50. Dėl apelianto argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl būtina taikyti turto areštą po teismo sprendimo priėmimo ir kokią įtaką arešto netaikymas turi sprendimo vykdymui, pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimas priimto civilinėje byloje Nr. e2-3848-1119/2023, kurio dalį dėl išlaikymo priteisimo yra nustatyta vykdyti skubiai, nėra pakeista ar panaikinta, todėl turi būti vykdoma (CPK 282 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad nei civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad apeliantas gera valia būtų padengęs susidariusią skolą dėl nepilnamečiui vaikui nemokėto išlaikymo ir nėra duomenų, jog skolininkas sistemingai mokėtų nepilnamečiui sūnui priteistą išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamu atveju, netaikius skolininko turto arešto būtų pažeisti nepilnamečio apelianto sūnaus interesai ir jo turtinė teisė gauti išlaikymą iš savo tėvo.

51. Taip pat pažymėtina, kad antstolei taikius skolininko turto areštą, konkrečiam turtui – nekilnojamajam turtui, adresu (duomenys neskelbtini), priešingai nei teigia skunde apeliantas, niekaip nebuvo apribota apelianto judėjimo teisė ir teisė gyventi jo pasirinktinoje vietoje. Taikytas turto areštas neriboja apelianto galimybės gyventi areštuotame turte, tačiau teisėtai apriboja skolininko teisę parduoti ar kitaip perleisti šį turtą, taip užtikrinant, kad bus padengta nepilnamečiui vaikui susidariusi priteisto išlaikymo skola, kuri, atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas yra mokamas periodiškais kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, skolininkui vengiant mokėti išlaikymą, gali didėti.

Dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas

52. Apeliantas pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas 3 399,56 Eur, grąžinti nurašytas 405,17 Eur nurašytas lėšas ir grąžinti nurašytas 1,02 Eur Plais palaikymo lėšas (rašytiniuose paaiškinimuose nurodė 5,53 Eur). Pirmosios instancijos, atsižvelgęs, kad antstolė yra pasisakiusi dėl pareiškėjo pirminio skundo reikalavimų ir argumentų, pagrįstai vertino dėl pradiniame pareiškėjo skunde nurodytos nurašytų Plais palaikymo lėšos sumos.

54. Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte numatyta, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

55. Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punkte įtvirtinta, jeigu skolininkas Instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka.

56. Nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų nurodę, kokio pobūdžio piniginės lėšos buvo nurašytos iš jo sąskaitos, todėl nei antstolė, nei bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti, ar nurašytos lėšos (jų dalis) buvo nukreiptos į CPK 668 straipsnio 4 dalyje nurodytas pinigines lėšas į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nurodymas priverstinai nurašyti lėšas ir jų dalies nurašymas yra pagrįstas ir antstolės veiksmai atlikti tinkamai, laikantis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, ir pagrįstai sprendė, kad naikinti minėtą nurodymą nėra jokio pagrindo.

57. CPK 689 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo išlaidos apmokamos iš skolininkų piniginių lėšų. Tam skolininkai šios sistemos tvarkytojui moka nustatyto dydžio Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo mokestį, kurį be atskiro skolininko nurodymo pagal sistemos tvarkytojo pateiktą nurodymą nurašo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga. Mokesčio dydį ir nurašymo, grąžinimo tvarką nustato Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytojas. Antstolis, kita institucija ar pareigūnas, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), neatlygina Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo išlaidų, išskyrus atvejus, kai lėšos buvo nurašytos dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų.

58. Atsižvelgiant į CPK 689 straipsnio 8 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos vertinimui, kad antstolė neturi pagrindo grąžinti 1,02 Eur PLAIS palaikymo mokesčio, kadangi antstolė šio mokesčio neatlygina.

Dėl skolininko pareigos pateikti dokumentus antstoliui ir antstolio teisės rinki duomenis apie skolininką

59. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjas turi teisę per 14 dienų pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokia dokumentuose nurodyta informacija yra konfidenciali, kaip ir antstolės patikrinti duomenys apie skolininko turtą, gyvenamąją vietą ir kt.

61. Pažymėtina, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu (toliau – Antstolių įstatymas). Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (1 dalis). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (2 dalis).

62. Antstolių profesinės etikos kodekso 15 dalyje nustatyta, kad antstolis be teisinio pagrindo neatskleidžia vykdomosios bylos vykdymo metu gautos konfidencialios informacijos, vykdymo proceso dalyvių asmeninio gyvenimo ar komercinių paslapčių ir užtikrina, kad jos neatskleistų kiti antstolių kontoros darbuotojai, kuriems ši informacija tapo žinoma darbo antstolių kontoroje metu. Antstolis, naudodamas savo darbe kompiuterines duomenų bazes, privalo pasirūpinti reikalingomis apsaugos priemonėmis, kad pašaliniai asmenys neturėtų galimybės pasinaudoti jose sukaupta informacija.

63. Tai gi, antstolis gavęs iš skolininko duomenis ar kitą informaciją, reikalingą vykdymo procese, vadovaudamasis Antstolių įstatymo, Antstolių etikos kodekso normomis, pasirūpina gautos informacijos saugumu. Pažymėtina, kad nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje, išskyrus apelianto nurodytus deklaratyvius teiginius, nėra jokių duomenų, jog antstolė būtų pažeidžiant minėtas teisės aktų normas, atskleidusi kokią nors apie skolininką gautą konfidencialią informaciją.

64. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, atlikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimo antstolė vykdomoje byloje teisėtai ir pagrįstai, gavo duomenis susijusius su skolininku, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, t. y. apie skolininko turtą, turimas lėšas, darbovietę, gyvenamąją vietą ir kt., todėl atmestini apelianto argumentai, jog antstolė neturėjo teisės rinkti (gauti) duomenis apie skolininko turtą, gyvenamąją vietą ir kt. bei būtų pažeidusi apelianto teisę į jo asmens duomenų apsaugą.

Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo

65. Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles. CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai.

66. Pažymėtina, kad apeliantas procesiniuose dokumentuose nenurodo argumentų, kodėl antstolė netinkamai paskaičiavo vykdymo išlaidas, išskyrus nurodytą aplinkybę, kad išieškotojas yra nepilnametis apelianto sūnus, todėl vykdymo išlaidos apskritai neturi būti skaičiuojamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad aplinkybės, jog vykdomojoje byloje išieškotojas yra nepilnametis R. V., kurio lėšas uzufrukto teise valdo jo motina A. M., nesudaro pagrindo antstolės paskaičiuotų vykdymo išlaidų pripažinti neteisėtomis. Susipažinus su ginčijamu išlaidų apskaičiavimu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įstatymų pažeidimų, todėl įvertinus aplinkybes, jog antstolis turi teisę vykdymo procese skaičiuoti vykdymo išlaidas, darytina išvada, kad antstolė, apskaičiuodama vykdymo išlaidas, nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos.

Dėl skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo formos

67. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad buvo pažeista jo teisę į bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). CPK 443 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šiame CPK skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

69. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolei patvarkymu atsisakius tenkinti pareiškėjo skundą, apeliantas pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir tikslino savo reikalavimus, teikė į bylą prašymus.

70. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje ir vykdomojoje byloje esančius duomenis, nenustatęs, jog yra būtina bylą dėl antstolio veiksmų nagrinėti žodinio proceso tvarka, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka nepažeidė apelianto teisės būti išklausytam, kadangi apeliantas savo poziciją išdėstė teikiamuose procesiniuose dokumentuose, be to jis tokią teisę įgyvendino ir teikdamas atskirąjį skundą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad joks teisės aktas nenumato antstoliui teisės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl antstolė nepažeisdama teisinio reglamentavimo pagrįstai apelianto skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo raštu, priimdama patvarkymą.

71. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK numato, jog bylą nagrinėjant viešai, gali būti nutarta ją nagrinėti uždarame teismo posėdyje (CPK 9 straipsnis), tačiau CPK nenumatyta galimybė bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, ją nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje.

Dėl papildomų reikalavimų priteisti žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir kt.

72. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo jo pareikštų papildomų reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo jo naudai, nenurodė, kokias CPK normas apeliantas pažeidė teikdamas minėtus papildomus reikalavimus.

73. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl minėtų papildomų pareiškėjų reikalavimų nurodė, kad šiuos reikalavimus pareiškėjas pareiškė nesilaikydamas CPK nustatytos tvarkos, nes suformuluoti tik rašytiniuose paaiškinimuose, kurie neinicijuoja atskiro proceso ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, be to ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui galimai padarytos žalos (turtinės, neturtinės) atlyginimo, kilusios dėl galimai neteisėtų kitų asmenų veiksmų. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis savo galimai pažeistas teises gali ginti reikšiant savarankišką ieškinį, jį pateikiant teismui ginčo teisenos tvarka.

74. Kaip jau minėta, skundas dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka, pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 straipsnio 2 dalis). Be to, CPK 42 straipsnyje yra nurodytos konkrečios bylos, kurios teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, tarp kurių nėra numatyta galimybė nagrinėjant bylą ypatingos teisenos tvarka, kartu nagrinėti ir reikalavimą susijusį su žalos atlyginimu, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimu.

75. Taip pat pažymėtina, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl toks reikalavimas turi būti reiškiamas bendrosios ginčo teisenos tvarka, apmokant jį žyminiu mokesčiu, kaip ir reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, kuris yra turtinis, o reikalavimas dėl procesinių palūkanų pritesimo yra susijęs su kitais minėtais reikalavimais. Atsižvelgiant, kad pareiškėjo pareikštas papildomas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo nėra susijęs tik su vykdymo procesu, ir, į tai, kad šis reikalavimas yra nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, kuriam turi būti taikomos civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios ginčo teiseną, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjui trūkumų, o išaiškino pareiškėjui teisę savo galimai pažeistas teises gali ginti reikšiant savarankišką ieškinį, jį pateikiant teismui ginčo teisenos tvarka.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

76. Atskirajame skunde labai plačiai analizuojamos aplinkybės dėl skunde nurodytų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veiksmų, taip pat dėsto argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė suskaitmeninti neelektroninės bylos medžiagą, tačiau padarė bylos medžiagos kopijas, už kurias apeliantas sumokėjęs nustatytą mokestį ir pateikė raštinės darbuotojai kvitą, kuris jam nebuvo grąžintas bei kitas aplinkybes su apelianto nurodytais galimais pažeidimas, kurie nėra tiesiogiai susiję su skundu dėl antstolės veiksmų nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, ar antstolio vykdomojoje byloje atlikti veiksmai atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Tai reiškia, kad klausimai dėl paminėtų aplinkybių nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl šių argumentų.

77. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par.

Dėl bylos procesinės baigties

78. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.