Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) K. V. skundą dėl antstolės Giedrės Vasiliauskaitės veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) – R. V., atstovaujamas įstatyminio atstovo A. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

9. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolė Giedrė Vasiliauskaitė vykdo vykdomąją bylą, užvestą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-59-1119/2023, kuriame nurodyta, jog teismas nusprendė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1100-883/2014 nustatytą nepilnamečio vaiko R. V. išlaikymo dydį ir priteisti iš K. V. nepilnamečiam vaikui 215,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1100-883/2014 nustatytą nepilnamečio vaiko R. V., išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ir paskirti ieškovę A. M. nepilnamečio vaiko R. V. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Minėtame vykdomajame rašte pažymėta, kad teismo sprendimas vykdytinas skubiai (vykd. b. 1 l.). Antstolei šį vykdomąjį raštą vykdymui pateikė A. M. atstovė advokatė E. M., kuri jos interesus atstovavo ir civilinėje byloje Nr. e2-59-1119/2023. Pateiktame prašyme pažymėta, jog skolininkas nuo 2022 m. kovo 15 d. nėra mokėjęs išlaikymo (vykd. b. 2 l.). Antstolė 2023 m. gegužės 15 d. sudarė išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, kad įsiskolinimas 2023 m. gegužės 1 d. sudaro 2 910,00 Eur, minėtus antstolės paskaičiavimus elektroniniu laišku A. M. patvirtino ir nurodė, jog paskaičiavimas yra teisingas (vykd. b. 4, 5 l.). Antstolė 2023 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. 6 l.). Patikrinusi duomenis Valstybės įmonėje „Registrų centras“ apie skolininko turimą turtą, antstolė nustatė, kad K. V. turi asmeninio nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 8-10 l.). Vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus, antstolė 2023 m. gegužės 16 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini, areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą: kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nurodydama areštuoto turto arešto mastą – 3 399,56 Eur apimtyje (vykd. b. 11-13 l.). Antstolė toliau vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus 2023 m. gegužės 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko K. V. turimą (as) banko sąskaitą (as), nurodydama priverstinai nurašomų lėšų 3 399,56 Eur sumą. Be to, minėtu patvarkymu antstolė skolininką informavo, kad jei nurašytos lėšos, yra lėšos į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas CPK tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tuomet lėšos būtų grąžinamos skolininkui. Taip pat nurodė, jog per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, jos bus išmokėtos atitinkamų įstatymų nustatyta tvarka (vykd. b. 14 l.). 2023 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas, remdamasi Sprendimų vykdymo instrukcijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, ir pažymėjo, jog vykdymo išlaidų suma sudaro 489,56 Eur (vykd. b. 15 l.). Minėtus patvarkymus išsiuntei skolininkui gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), o patvarkymų kopijas – elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinusi Lietuvos Respublikos valstybiniu socialiniu draudimo (Sodros) duomenis apie skolininko darbovietes, bei papildomai nustačiusi, jog antstolės depozitinėje sąskaitoje 2023 m. gegužės 16.17 ir 22 d. atsirado įplaukų, tiek iš K. V., tiek iš A. M., antstolė perskaičiavo tiek skolos sumą, tiek vykdymo išlaidas, t. y. užfiksuodama, jog skola sudaro 2 910,00 Eur, o vykdymo išlaidos - 111,26 Eur (vykd. b. 16-17 l.). 2023 m. gegužės 17 d. antstolės kontoroje gautas skolininko K. V. prašymas sustabdyti vykdomąją bylą, remiantis CPK 625 straipsniu, nes dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 13 d. priimto sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas bei užvesta vykdomoji byla, K. V. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui (vykd. b. 18 l.). Ta pačią 2023 m. gegužės 18 d. antstolės kontoroje taip pat buvo gautas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų, o 2023 m. gegužės 22 d. antstolės kontoroje gautas prašymas dėl pateikto skundo trūkumų pašalinimo (vykd. b. 19-21 l.). Antstolė atsakydama į skolininko pateiktus prašymus, 2023 m. gegužės 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė stabdyti vykdomąją bylą, nurodydama, kad teismo sprendimas yra vykdytinas skubiai, todėl apeliacinio skundo padavimas jo vykdymo nesustabdo (vykd. b. 24 l.).

11. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas (CPK 279 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas ne tik įgyja kokybiškai naujas savybes, pavyzdžiui, res judicata galią, bet teismo sprendimo teisinės galios požymius - pastovumą (nenuneigiamumą) ir vykdytinumą. Pagal civilinio proceso įstatymą teisė sustabdyti įsiteisėjusio, tačiau kasacine tvarka apskųsto sprendimo vykdymą suteikta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 363 straipsnis), taip pat prašymą atnaujinti procesą nagrinėjančiam teismui iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (CPK 372 straipsnis). Nors pagal bendrą taisyklę teismo sprendimas vykdytinumo požymį įgauna įsiteisėjęs, šios taisyklės išimtį sudaro skubiam vykdymui nukreipti teismų sprendimai, kurių vykdymo sustabdymo galimybė tiesiogiai CPK neįtvirtinta.

13. CPK 510 straipsnio 3 dalis numato, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Ši teisė realizuojama taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu). Nagrinėtinu atveju, nors skolininkas, vadovaujantis CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka ir yra pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau atskiro prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - skubaus vykdymo sprendimo sustabdymą, šiame procese jis nebuvo pateikęs, todėl šioje apimtyje klausimas ir nespręstinas. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą stabdyti skubaus vykdymo sprendimo vykdymą, byloje taip pat nėra.

14. Vertinant pareiškėjo skunde nurodytus motyvus ir darant prielaidą, jog vis dėl to K. V. siekia, jog nagrinėtinu atveju, būtų stabdoma vykdomoji byla, tuomet pažymėtina, jog CPK 626 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Šis sąrašas yra baigtinis. Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės Giedrės Vasiliauskaitės kontoroje užvesta pagal 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-59-1119/2023, dėl sprendimo dalies, kuri vykdyta skubiai. Vykdomajame rašte taip pat nurodyta, kad sprendimas vykdytinas skubiai. CPK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Bylos nagrinėjimo dienai pareiškėjas papildomų motyvų, dėl ko vykdomoji byla turėtų būti sustabdyta nenurodė, todėl atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, pareiškėjo motyvai dėl vykdomosios bylos sustabdymo, pareiškėjui padavus apeliacinį skundą yra nepagrįsti, todėl atmestini.

15. K. V. pateiktu skundu, bei pateikdamas papildomus rašytinius paaiškinimus, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodė, ką ir pakartoja šioje nutartyje, jog CPK nustatyta, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir tik bylą nagrinėjantis teismas turi teisę, bet ne pareigą, nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėtinu atveju, teismas įvertinęs ginčo dalyką, esamus duomenis, nenustatė, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas. Dėl K. V. rašytinių paaiškinimų motyvuojamoje dalyje nurodyto prašymo dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje, pažymėtina, jog CPK numato, jog bylą nagrinėjant viešai, gali būti nutarta ją nagrinėti uždarame teismo posėdyje (CPK 9 straipsnis), tačiau bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka CPK nenumatyta galimybė ją papildomai nagrinėti ir uždarame teismo posėdyje, todėl toks K. V. prašymas taip pat negali būti tenkintinas.

16. Skolininkas K. V. pateiktu skundu taip pat panaikinti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas 3 399,56 Eur; grąžinti nurašytas 405,17 Eur nurašytas lėšas ir grąžinti nurašytas 1,02 Eur Plais palaikymo lėšas (pastebėtina, jog rašytiniuose paaiškinimuose jau skolininko suma nurodoma 5,53 Eur). Teismas pažymi, jog dėl piniginių lėšų dydžio, kurių dydį pareiškėjas bylos nagrinėjimo eigoje, pateikdamas rašytinius paaiškinimus) koreguoja, šioje byloje pasisakys ir vertins toje apimtyje, kiek tai nurodyta pirminiame skolininko skunde, kuris jau kartą buvo tikslintas, nes toje apimtyje yra įvertinusi ir pasisakiusi antstolė Giedrė Vasiliauskaitė. Pareiškėjas nurodo, kad antstolė tik gavusi vykdomąjį dokumentą, užvedė vykdomąją bylą ir nesiuntusi raginimo pradėjo vykdymo veiksmus, t. y. areštavo jo turimą banko sąskaitą ir nurašė joje esančias lėšas. Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas išduotas 2023 m. kovo 15 d. antstolės kontorai buvo pateiktas vykdyti 2023 m. gegužės 11 d.. Pateiktas dokumentas atitiko CPK numatytus reikalavimus, nebuvo kliūčių jį priimti, todėl antstolė teisėtai jį priėmė ir užvedė vykdomąją bylą. Užvedusi vykdomąją bylą iškart pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, t. y. 2023 m. gegužės 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurodė nurašyti pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitoje, neviršijant 3 399,56 Eur sumos ir pareiškėjui buvo nurodyta, kad jei išieškojimas yra nukeiptas į lėšas, iš kurių vykdymas negali būti, reikia apie tai informuoti antstolę. Pareiškėjas ginčija ir nurodo, kad šių veiksmų ji atliko nesilaikydama CPK numatytos tvarkos, t. y. nesiuntė raginimų įvykdyti sprendimą. Pareiškėjui išaiškintina, kad CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, jog vykdytinas sprendimas yra skubaus vykdymo, todėl antstolė pagrįstai ir teisėtai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus be raginimo siuntimo.

18. Dėl nurašytų 1,02 Eur PLAIS palaikymo lėšų grąžinimo, pažymėtina, jog CPK 689 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo išlaidos apmokamos iš skolininkų piniginių lėšų. Tam skolininkai šios sistemos tvarkytojui moka nustatyto dydžio Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo mokestį, kurį be atskiro skolininko nurodymo pagal sistemos tvarkytojo pateiktą nurodymą nurašo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga. Mokesčio dydį ir nurašymo, grąžinimo tvarką nustato Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytojas. Antstolis, kita institucija ar pareigūnas, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), neatlygina Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo išlaidų, išskyrus atvejus, kai lėšos buvo nurašytos dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, antstolė neturi pagrindo grąžinti 1,02 Eur PLAIS palaikymo mokesčio, kadangi ji jų neatlygina, konkrečiai dėl šio mokesčio, skolininkas turėtų tiesiogiai kreiptis į Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytoją.

20. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Tuo tikslu CPK nustatyti tam tikri reikalavimai, užtikrinantys skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pvz., nustatyti turto išieškojimo ribojimai, draudimas nukreipti išieškojimą į tam tikrą turtą, išieškojimo iš skolininko turto eilė ir pan.

21. Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas.

22. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog skolininko skunde nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo panaikinti antstolės Giedrės Vasiliauskaitės teisėtai priimtą turto arešto aktą.

23. Visų pirma, pažymėtina, jog antstolė patikrinusi Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenis, nustatė, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Iš pateikto 2023 m. gegužės 16 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolė areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (kuriame nėra nurodyta skolininko gyvenamoji vieta). Pastebėtina ir tai, jog antstolė yra nurodžiusi, kad areštuojamąjį nekilnojamąjį turtą pasirinko atsižvelgdama į tai, kad skolininko pagrindinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl areštavo turtą esantį (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas skolininko dėmesys, kad turto arešto aktu antstolė apribojo disponavimo teises ir arešto mastą nustatė 3 399,56 Eur ribose. Įvertinęs antstolės patvarkyme, kuriuo atsisakyta tenkinti skundą, nurodytas aplinkybes, jog pritaikyto turto arešto mastas kiek didesnis, nei realiai paskaičiuotas įsiskolinimas, nes nagrinėjamu atveju, skola nėra baigtinė, o priteistos periodinės išmokos po 215 Eur/mėn iki vaiko pilnametystės šią sumą indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka, ateityje gali tik didėti, teismas sprendžia, kad šiuo atveju antstolė nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo, kad negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų vykdyti išieškojimą (CPK 662 straipsnio 3 dalis). Todėl teigtina, kad antstolė nagrinėtinu atveju, turėjo teisę nuspręsti, vadovaudamasi CPK ir Sprendimo vykdymo instrukcija, į kurį turtą turi būti nukreiptas išieškojimas.

24. Vertinant vykdomojoje byloje esančius duomenis bei skolininko pateiktą skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti turto areštą pilna apimtimi, o ne sumažinti turto arešto mastą, nustatyta, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas teikė antstolei papildomus įrodymus dėl galimybės skolą išieškoti kitu būdu, t. y. vien iš skolininko gaunamų pajamų ir kt. Tokių rašytinių įrodymų skolininkas taip pat nepateikė nei su skundu dėl antstolio veiksmų, o apsiribojo tik bendro pobūdžio, deklaratyviais teiginiais, kad turto areštas yra perteklinė priemonė, todėl šis prašymas dalyje dėl turto arešto panaikinimo, netenkintinas ir atmestinas.

25. Pareiškėjas K. V. pateiktu skundu taip pat prašo pripažinti neteisėtomis apskaičiuotas vykdymo išlaidas (489,56 Eur), atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, kad išieškotojas yra mažametis K. V. sūnus – R. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla vykdoma pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išduotą vykdomąjį raštą, kuris išduotas remiantis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 15 d. sprendimu, dėl priteisto išlaikymo konkrečiai nepilnamečiam vaikui R. V. Išieškotojas, pagal išduotą vykdomąjį raštą yra nepilnametis R. V., kuriam ir yra priteistas išlaikymas, o jo įstatyminė atstovė, kuri priteistas išlaikymo lėšas vaikui, valdo uzufrukto teise – jo motina A. M. Nagrinėtinu atveju, byloje nėra duomenų, jog antstolės vykdymo išlaidos būtų paskaičiuotos netinkamai, pažeidžiant CPK ar Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. Aplinkybės, jog vykdomojoje byloje išieškotojas yra nepilnametis R. V., kurio lėšas uzufrukto teise valdo jo motina A. M., nesudaro pagrindo antstolės paskaičiuotų vykdymo išlaidų pripažinti neteisėtomis, todėl šioje dalyje skundas atmestinas ir K. V. prašymas negali būti tenkintinas.

26. Pareiškėjas pateikdamas papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodo kitas aplinkybes ir kelia abejones dėl advokatės E. M. galimai neteisėtai atliekamų veiksmų, jos galimai neetiškos veiklos ir t. t., taip pat kelia abejones dėl galimai neteisėtų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto V. R. veiksmų, bei pačios antstolės Giedrės Vasiliauskaitės galimai neteisėtų veiksmų ir jų atitikties BK įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčiai. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog šioje byloje yra vertintinas antstolės Giedrės Vasiliauskaitės veiksmų teisėtumas atliekant veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl kitų asmenų, kurie nėra tiesiogiai susiję šio pateikto skundo nagrinėjimu, veiksmų neanalizuoja ir jų nevertina. Pareiškėjui išaiškintina, jog jeigu K. V. turi pagrįstų abejonių dėl aukščiau nurodytų asmenų veiksmų, jis turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios tiesiogiai gali įvertinti minėtų asmenų elgesį ir jų atliekamus veiksmus (kaip pvz. policiją, prokuratūrą, Lietuvos advokatūrą ir t.t.).

27. Dėl K. V. rašytiniuose paaiškinimuose keliamų kitų savarankiškų reikalavimų: priteisti iš atsakovo K. V. naudai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas, teismas visų pirma pažymi, jog jie pareikšti nesilaikant CPK nustatytos tvarkos, nes suformuluoti tik rašytiniuose paaiškinimuose, kurie neinicijuoja atskiro proceso ir šiuo atveju negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Visų antra, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimą reglamentuoja CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normos. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui galimai padarytos žalos (turtinės, neturtinės) atlyginimo, kilusios dėl galimai neteisėtų kitų asmenų veiksmų, o pareiškėjo teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka, kur numatyta, jog ieškovas turi sumokėti žyminį mokestis ir t.t.. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, šiame nutarties punkte nurodyti skolininko keliami savarankiški reikalavimai iš esmės nenagrinėtini ypatingos teisenos tvarka, pareiškėjui pasiūlytina ir išaiškintina, jog jis savo galimai pažeistas teises gali ginti reikšiant savarankišką ieškinį, jį pateikiant teismui ginčo teisenos tvarka.

28. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolė Giedrė Vasiliauskaitė veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl tenkinti skundo nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad antstolės veiksmai vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) yra atlikti pagal antstolei suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo K. V. skundą dėl antstolės Giedrės Vasiliauskaitės veiksmų atmesti.

Nutartį išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus antstolei Giedrei Vasiliauskaitei grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.