- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- 1-97-1196/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30777-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Kaltinamasis
- K. G.
- Civilinis ieškovas
- D. V.
- Advokatai
- Aušra Kapočienė
- Kategorijos
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Gediminui Vilučiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) direktorius, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. G. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) kelyje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. 3, konflikto su D. V. metu, tyčia, vienu trauminiu poveikiu mušdamas D. V., t. y. kairiu delnu suduodamas vieną smūgį į dešinę veido pusę, padarė D. V. dešinio skruosto - žando srities sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir poodinių audinių kraujosruva, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais K. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. G. dėl pareikšto kaltinimo (nežymus sveikatos sutrikdymas) neprisipažino. Parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kieme dirbo ūkio darbus ir girdėjo kaip D. V. tą dieną konfliktavo su kažkokiais asmenis, galimai dėl to, kad tie asmenys norėjo privažiuoti prie ežero. Popietę, pakrantėje genėjo medžių šakas, kai į kiemą atėjusi D. V. pradėjo konfliktuoti, reikšti pretenzijas, filmuoti, kaltinti, kad iš jos miško vagiama mediena. Jis pasakė nerėkauti, atėjus pas jį į kiemą ir einant vienas link kito susitiko jau ne sklypo teritorijoje ir dar kartą perspėjęs D. V., kad ši nefotografuotų, priėjo prie jos, ranka uždengė telefoną ir nuleido jį žemyn, pasakė, kad nefilmuotų, nerėkautų ir kreiptųsi į policiją. Po kiek laiko prie sodybos vartų pastebėjo policiją, kuri stovėjo jau apie 5 min. Priėjęs policijos pareigūnų pasiteiravo, gal jie ko nors ieško. Policijos pareigūnai jo paklausė, ar nebuvo kokio konflikto su kokia nors moterimi, ar kaimyne. Jis atsakė, kad „jeigu apsižodžiavimą galima laikyti konfliktu, tai taip, tai buvo eilinis apsižodžiavimas“. Paklaustas ar nemušė, - atsakė, kad „ne“. Po kurio laiko priėjusi D. V. pasakė, kad „jo, jis mane sumušė“. Vėliau perskambinę policijos pareigūnai jam paaiškino, kad D. V. apkaltino ją sumušus. Tą dieną D. V. į kiemą buvo atėjusi du kartus. Pabrėžė, kad D. V. nesudavė nei vieno smūgio, žalos nepadarė, todėl prašė išteisinti.
3. Nors kaltinamasis K. G. kaltu neprisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodinėta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
3.1. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. V. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d., sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), braškių sodinimui ruošė dirvą. Kiek pailsėjusi apie 18.00 val., vėl ėjo dirbti į savo sklypą ir pakeliui užsuko nufotografuoti motinos J. V. žemės sklype sukrautą medienos krūvą, kurią sukrovė kaimynas K. G.. Kadangi nuo pagrindinio kelio malkų gerai nesimatė, paėjusi servitutiniu keliu ruošėsi fotografuoti, kai pamatė link jos ateinantį pusiau nuogą, atkišusį alkūnes, agresyviai nusiteikusį kaimyną K. G., kuris priėjęs prie jos, griebė už abiejų rankų ir jas pradėjo laužyti, viena ranka išplėšė telefoną ir įmetė į aukštą žolę, kita ranka sudavė į veidą – dešinį skruostą. K. G. papriekaištavo, kad jis per jos sklypą vežioja medieną, jis atsakė, kad „važinėjo ir važinės“. Neradusi telefono sugrįžo pas motiną J. V., papasakojo kas nutiko ir paskambinusi policijai pranešė apie įvykį. Paskambinusi 112 greitosios pagalbos atsisakė, nes buvo streso būsenoje, neįvertino savęs. Telefoną surado pagal telefono garsą, kai į telefoną paskambino mama. Atvykę policijos pareigūnai ją apklausė, nufotografavo, ištyrė įvykio vietą, nustatę, kad yra stiprus sumušimas, iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, į medicinos įstaigą nevažiavo, nes buvo purvina, o ir būtų neturėjusi naktį su kuo grįžti. Policijos pareigūnai jai davė užduotį atlikti tyrimą, tačiau į medicinos įstaigą, nurodytą užduotyje nevyko, nes teisminių tyrimo centre dirba nekompetentingi pareigūnai, todėl ji nusprendė važiuoti pas šeimos gydytoją, be kita ko su policijos pareigūnais ir greitosios pagalbos darbuotojais susitarė, kad vyks į Žalgirio kliniką. Nurodė, kad turi įtarimų, kad K. G. ir D. V. motina J. V. yra susitarę veikti prieš ją ir užvaldyti jos (D. V.) turtą ar naudą neteisėtai iškertant miškus ir parduodant medieną. Patikslintą civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti;
3.2. liudytoja L. G. parodė, kad D. V. pažįsta, su ja yra bendravusi kelis kartus, apibūdino kaip itin keisto bendravimo, būdo moterį. Įvykio nematė, tačiau jai yra žinomos tam tikros tos dienos aplinkybės. Pamena, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d. popietę buvo ant liepto, deginosi, kai išgirdo D. V. pasipiktinimą rėkiant, pagalvojo, jog D. V. išsikvietė policijos pareigūnus, nes prieš tai jai siųstame laiške buvo nurodžiusi, kad, jei K. G. neišsiveš akmenų iš jos sklypo, ji kvies policiją. Kadangi šaukiant pagalbos negirdėjo, aiškintis kas ten nutiko, nėjo. Pavakary išbėgo iš sodybos pabėgioti, o kai grįžo K. G. pasakė, kad „tavo kolegė vėl mane fotografavo ir skandalino“. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, kuomet ji jį fotografuoja, nesureikšmino pasakytų žodžių, tačiau neužilgo pamatė prie vartų stovintį policijos automobilį. K. G. nuėjo pasiaiškinti kas nutiko, o grįžęs pasakė, kad D. V. jį apkaltino smurtavus prieš ją, tokia žinia jai buvo keista. K. G. dar pasakė, kad kaimynas D. Ž. buvo atvykęs pas jį ir, kad D. V. tądien ant jo rėkė, kad jis važiuoja per jos sklypą. D. Ž. sodyboje matė antros dienos pusėje;
3.3. liudytojas D. Ž. parodė, kad K. G. pažįsta, jie daug bendrauja. Važiuodamas pas K. G., važiuoja keliu, nėra važiavęs per svetimus sklypus. D. V. nepažįsta, su ja niekada nėra bendravęs;
3.4. liudytojas Robertas Ivaškevičius parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariato tyrėju. 2022 m. rugpjūčio 14 d. iš Vilniaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjai per veidą trenkė kaimynas. Į įvykio vietą, nurodytu adresu, atvyko su kolega Giedriumi Kulpavičiumi, privažiavo prie sodybos vartų ir laukė, kol ateis pranešėja. Netrukus iš sodybos priėjo vyriškis, galimai savininkas, kuris paklausė ko atvykome. Paaiškino, kad galimai įvyko konfliktas, kurio metu buvo suduoti smūgiai pranešėjai. Po kurio laiko atėjusi pranešėja minėjo, jog buvo sumušta ir nurodė konkretų asmenį, atėjusį iš šalia esančios sodybos. Pamena, kad gal buvo paraudimas ar kraujosrūva ant veido, todėl pradėjo ikiteisminį tyrimą. Į įvykio vietą iškvietė greitąją pagalbą, nes ant žmogaus galimai matėsi sumušimo žymės. Kadangi įvykis buvo seniai, duotų parodymų pirminės apklausos metu, neprisimena;
3.5. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. V. (teismo posėdyje nedalyvavo dėl sveikatos būklės), parodė, kad rudens ir žiemos metu gyvena su dukra D. V., adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu beveik nebevaikšto, o vasaros metu važiuoja ir būna savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur netoliese gyvena ir K. G.. Dukra dažnai skundžiasi dėl K. G., kad jis važinėja per jos žemę, padarė kelią, dukra rašo skundus, bet niekas nepadeda, todėl vyksta konfliktai tarp D. V. ir K. G.. 2022 m. rugpjūčio 14 d. nuo ryto D. V. išėjo dirbti į daržą. Po kurio laiko, kelinta valanda tai buvo, negali pasakyti, atėjo namo pailsėti. D. V. nesiskundė, kad būtų su kuo nors konfliktavusi, jautėsi gerai, ant veido jokių paraudimų ar sumušimo nepastebėjo. Kiek pailsėjusi, D. V. išėjo toliau dirbti. Buvo vakaras, kai D. V. atėjo į jos namus visa išraudusi, buvo labai susijaudinusi, pasakė, kad K. G. jai stipriai suėmė už rankų, atėmė telefoną ir sudavė į veidą. D. V. jai ranka parodė žandą, į kurį K. G. sudavė, ji matė, kad žandas, tik kuris, tiksliai neprisimena, buvo paraudęs. Daugiau D. V. jai nieko nepasakojo, ji liepė skambinti iš jos telefono policijai. Papildomos apklausos metu, vykusios 2023 m. balandžio 24 d., parodė, kad pirmą kartą, kai dukra grįžo iš daržo, veide sužalojimų nebuvo. Antrą kartą išėjo gal apie 15.00 val., grįžo apie 16.00 val., (vėliau nurodė, kad antrą kartą išėjo po pietų, anksčiau nei 17.00 val., pora valandų pietavo, išėjo apie 16.00 val., grįžo po dviejų valandų), veidas buvo raudonas, buvo išsigandusi, pasakė, kad K. G. ją primušė, ištraukė iš rankų telefoną ir išmetė jį į dilgėles, kirto per veidą. Truputį kraujas bėgo dukrai iš burnos. Ji pasakė skambinti policijai, dukra iš jos telefono paskambino į policiją;
3.6. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2022 m. rugpjūčio 14 d. 20.21 val. D. V. iš fiksuoto telefono ryšio numerio Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad jai per veidą trenkė kaimynas, greitoji medicinos pagalba nereikalinga, laukia, konfliktas įvyko dėl kelio. Vietos adresas (duomenys neskelbtini);
3.7. kitų objektų apžiūros protokolo 2022 m. spalio 3 d. duomenimis, apžiūros objektas yra policijos pareigūno mobilios kūno kameros „Body“ įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ant kelio, ties 3 namu, padarytas vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_0814_213334_005“. 2022 m. rugpjūčio 14 d. 21.33 val. vaizdo įraše, kurio trukmė - 05.28 val., matyti, kad policijos pareigūnai stovi prie aukštos metalinės kiemo tvoros. Netrukus prie jų prieina K. G., kuris teiraujasi, ar pareigūnai atvyko pas jį. Pareigūnai paklausia ar nebuvo jokio konflikto. K. G. atsako, kad, jeigu apsižodžiavimą, kad jo nefotografuotų, galima vadinti konfliktu, tai tada taip, apsižodžiavo, kad nefotografuotų. Pareigūnas K. G. klausia, ar konflikto metu buvo suduoti smūgiai. K. G. atsako, kad ne. K. G. paaiškina, kad D. V. jau daug metų kaltina jį, kad jis nori ją nužudyti, kad ji draudžia jam važinėti šituo keliu ir panašiai (jau daug metų tarp jų vyksta konfliktas). Atėjusi D. V. pareigūnams pasako, kad jie gali nufilmuoti ištinusį žandą, mušė kaimynas, užpuolė ją čia šitoje vietoje. K. G. pasako, kad jis nepuolė, kad D. V. konfliktavo su kitais asmenimis. D. V. pasako, kad K. G. meluoja, kad jis jai trenkė, kai ji stovėjo ant savo motinos sklypo ir fotografavo malkas, nes čia jos motinos sklypas, jis susikrovęs malkas ant jos motinos sklypo ir išpjovęs jos sklype medieną, jam ne kartą sakė, kad nusiimtų medieną, jisai nenusiima, tada, kai ji pradėjo filmuoti malkas, tai jis atėjo ir pradėjo ją stumdyti, grasinti, ji pasakė, kad jis nevažinėtų per jos sklypą, atėmė iš jos telefoną;
3.8. kitų objektų apžiūros protokolo 2023 m. sausio 4 d. duomenimis, apžiūros objektas yra nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. V. 2022 m. rugpjūčio 18 d. pateiktos 5 nuotraukos, pavadinimais „Nuotrauka8651“, „Nuotrauka8652“, „2022-08-18_223455“, „Nuotrauka8653“, „Nuotrauka8684“. Nuotraukoje „Nuotrauka8651“ užfiksuotas vaizdas, kad šviesiu paros metu, stovint ant žvyruotos kelio dangos, nufotografuota iš tolo malkų krūva, kuri yra pievoje, kurioje auga įvairūs medžiai. Nuotraukoje „Nuotrauka8652“ užfiksuotas vaizdas, kad šviesiu paros metu už kiemo vartų eina vyriškis (K. G.), kurio viršutinė kūno dalis iki pusės nuoga, vilkintis šortus iki kelių, kuriuose įvertas tamsios spalvos diržas su sagtimi. Šalia, palei keliuką, sukrauti akmenys ir plytų krūva. Už vartų, kieme, matosi pastatas bei baltos spalvos automobilis. Nuotraukoje „2022-08-18_223455“ užfiksuotas tas pats vaizdas, kaip ir nuotraukoje pavadinimu - „Nuotrauka8652“. Nuotraukoje „Nuotrauka8653“ užfiksuotas ant žvyruotos kelio dangos stovintis vyriškis, kurio veido nesimato, jo viršutinė kūno dalis iki pusės nuoga, vilkintis tamsios spalvos kelnes, kuriose įvertas tamsios spalvos diržas su sagtimi. Vyriškio (K. G.) dešinė ranka per alkūnę, šiek tiek sulenkta. Nuotraukoje „Nuotrauka8684“ užfiksuotas moters (D. V.) veidas, kurio dešinys skruostas paraudęs;
3.9. medicininių dokumentų apžiūros protokolo 2022 m. rugsėjo 16 d. duomenimis, teismo medicinos ekspertas, išnagrinėjęs D. V. ambulatorinio apsilankymo aprašymo (E025) kopiją, medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopiją, susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad D. V. nustatytas dešinio skruosto ir žando sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodinių audinių kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, tikėtina suduodant smūgį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;
3.10. medicininių dokumentų apžiūros protokolo 2023 m. sausio 17 d. duomenimis, teismo medicinos ekspertas, išnagrinėjęs D. V. ambulatorinio apsilankymo aprašymo (E025) kopiją, medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopiją, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) kopiją, susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad D. V. nustatytas dešinio skruosto sumušimas, pasireiškęs paraudimu ir patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, galimai suduodant smūgį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;
3.11. specialisto paaiškinimų 2023 m. sausio 24 d. protokolo duomenimis, teismo medicinos ekspertas į klausimą, kokie sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas buvo padarytas D. V., atsižvelgiant į 2022 m. rugsėjo 16 d. ir 2023 m. sausio 17 d. medicininių dokumentų apžiūras, atsakė, kad D. V. nustatytas dešinio skruosto - žando srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodinių audinių kraujosruva. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;
3.12. specialisto paaiškinimų 2023 m. kovo 21 d. protokolo duomenimis, teismo medicinos ekspertas į klausimą, ar D. V. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.00 val. ir, ar jis galėjo būti padarytas ir 2022 m. rugpjūčio 14 d., laikotarpiu nuo pusiaudienio, t. y. nuo 12.00 - 16.00 val.?, atsakė, kad, remiantis medicinos duomenimis (pvz. kraujosruvų spalviniais pokyčiais, kitais sužalojimų gijimų požymiais), negalima nustatyti sužalojimų padarymo laiko, valandos ar net dienos tikslumu. Į klausimą, ar galėjo matytis paraudimas ant D. V. skruosto, jeigu jis būtų padarytas 2022 m. rugpjūčio 14 d. nuo 12.00 - 16.00 val. iki kol pareigūnai atvyko į įvykio vietą apie 21.00 val., kurie matė paraudimą pas D. V. ant skruosto, atsakė, jog galimybė, kad odos paraudimas po patirto skruosto sumušimo gali būti matomas aplinkiniams praėjus kelioms valandoms, neatmetama;
3.13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 1756/2023 (01) nurodyta, kad remiantis D. V. medicinos dokumentų duomenimis, D. V. nustatytas dešinio skruosto ir žando sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodinių audinių kraujosruva, padarytas minėtą veido sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. rugpjūčio 14 d.). Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat nustatytas kairio stipinkaulio tolimojo galo lūžis, padarytas, labiausiai tikėtina, D. V. griūvant ir kairės plaštakos sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Trakų ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, t. y. iki 2023 m. vasario 14 d. 10.43 val. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl patirto kairio stipinkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra duomenų, kad D. V. būtų nustatyta kokia nors galvos smegenų trauma. Nustatytas dešinio skruosto ir žando sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodinių audinių kraujosruva, neturėjo jokios įtakos ar tiesioginio ryšio su vėliau patirtu kairio stipinkaulio lūžiu.
Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados
Motyvuojamoji dalis
4. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius, t. y. kad jis atliko veiksmus, atitinkančius inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius. Savo ruožtu, kaip minėta, darant atitinkamas išvadas baudžiamojoje byloje sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės, pirmiausia turi būti surinkta pakankamai patikimų duomenų (įrodymų), leidžiančių daryti išvadas, kad atitinkamos reikšmingos veikų kvalifikavimo prasme aplinkybės yra neabejotinai įrodytos.
5. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-303/2021, 2K-25-628/2021, 2K-48-495/2021). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-84-719/2021).
6. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdanti sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).
7. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodytumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
8. Asmens kaltei padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti išimtinai tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, būtina įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesuteikiant nė vienam iš bylos įrodymų prioritetinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Atitinkamai nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).
9. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas, įrodymų pakankamumas, nuoseklumas ar prieštaravimai, logiškumas. Nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai yra subjektyvios kilmės įrodymų šaltinis, todėl tokių įrodymų patikimumui keliami papildomi reikalavimai. Asmenų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Todėl išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.).
10. Kaltinamasis K. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios D. V. atžvilgiu nepripažino. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo apklausos metu, tiek teisiamajame posėdyje teigė, jog nesudavė nė vieno smūgio, o priartėjęs prie D. V., kuri laikė atkišusi telefoną, - delnu jį uždengė ir pasakė, kad jo nefilmuotų. Kaltinamasis laikosi pozicijos, jog jam pareikštas kaltinimas yra visiškai nepagrįstas, o nukentėjusiosios D. V. pareiškimas parašytas melagingai apkaltinus jį smurtavus prieš ją, tikslu - siekiant finansinės naudos. Šioje byloje kaltinimas iš esmės grindžiamas tik nukentėjusiosios parodymais ir specialisto išvada, kurioje konstatuoti sužalojimai.
11. Iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusios D. V. parodymų nustatyta, kad nukentėjusioji apie 18.00 val., eidama dirbti į savo sklypą, pakeliui užsuko nufotografuoti motinos J. V. žemės sklype sukrautą medienos krūvą, kurią sukrovė kaimynas K. G.. Besiruošiant fotografuoti pamatė link jos ateinantį pusiau nuogą, atkišusį alkūnes, agresyviai nusiteikusį kaimyną K. G.. K. G. priėjęs prie jos, griebė ją už abiejų rankų ir jas pradėjo laužyti, viena ranka išplėšė telefoną, kurį įmetė į aukštą žolę, o kita ranka sudavė į veidą – dešinį skruostą. Ikiteisminio tyrimo metu, duodama parodymus nukentėjusioji teigia, kad buvo sumušta 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.20 val., tačiau BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį pranešė tik po valandos, t. y. 20.21 val., teikdama, kad konfliktas įvyko dėl kelio. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimą, surašytame 2022 m. rugpjūčio 14 d. nurodoma, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.20 val., D. V. stovėdama ant servitutinio kelio fotografavo kaimyno sukrautas malkas ant jos motinos žemės, po ko, priėjęs kaimynas, K. G. pradėjo konfliktuoti dėl to, kad ji fotografuoja, pradėjo ją tampyti už rankų, atėmęs telefono aparatą numetė į krūmus ir vieną kartą kairės rankos delnu sudavė smūgį į dešinės pusės veido skruostą bei sukėlė fizinį skausmą.
12. Nukentėjusiosios duoti parodymai nuo pat pradžių nėra nuoseklūs bei logiški, nukentėjusioji daug kartų teikė įvairius pranešimus, raštus, patikslinimus, taisydama įsivėlusias klaidas, pildydama įvykio aplinkybes jai palankesne linkme. Pateiktame skunde apie nusikalstamą veiką, nukentėjusioji teigia, kad „fotografavo kaimyno sukrautas malkas“, po ko priėjęs kaimynas „pradėjo ją tampyti už rankų“, „atėmęs telefono aparatą numetė į krūmus“, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „ruošėsi fotografuoti“, kai priėjęs kaimynas „griebė už abiejų rankų ir jas pradėjo laužyti“ ir „viena ranka išplėšė telefoną, kurį įmetė į aukštą žolę“. Akivaizdu, kad nukentėjusioji visgi fotografavo, nes Trakų rajono policijos komisariatui pateikė nuotraukas, kurias, pasak nukentėjusiosios ji neva padarė dar prieš sumušimą, darytų nuotraukų data - 2022 m. rugpjūčio 14 d., laikas - 8.58 val., 8:59 val., nurodydama, kad laikas jos telefone fiksuojamas Europos Sąjungos laiku, todėl faktiniu laiku laiko laiką viena valanda atgal ir patikslina pranešimą, nurodydama, kad įvykis įvyko 2022 m. rugpjūčio 14 d. 19.59 val. Pažymėtina, kad fiksuotas laikas 2022 m. rugpjūčio 14 d., yra vasaros laikas, todėl siekiant nustatyti Lietuvos laiką, kai yra užfiksuotas Europos Sąjungos laikas, reiktų skaičiuoti valandą į priekį nuo Europos Sąjungos (Briuselio) laiko, todėl įvykio laikas būtų atitinkamai - 9:58 val., 9:59 val., taigi atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad nukentėjusios D. V. pateikti duomenys (nuotraukos) nėra informatyvūs laiko atžvilgiu ir niekaip nepatvirtina K. G. kaltės, kas reiškia, kad nuotraukos galėjo būti fotografuotos 21:58 val., 21:59 val., o Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį pranešta 20.21 val., t. y. Bendrajam pagalbos centrui pranešta anksčiau, nei įvyko pats įvykis. Dar daugiau, policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, atlieka įvykio vietos apžiūrą, apklausia D. V., tačiau, tam, kad patikrinti D. V. fotografavimo faktą (pažymėtina, kad konfliktas įvyko dėl fotografuojamų malkų) ir patikslinti telefono laiką, dėl kažkokių priežasčių telefono neapžiūri. Nukentėjusiosios telefonas „Nokia 203“ ir jame esančios nuotraukos buvo apžiūrėtas tik 2023 m. sausio 17 d., pastebėtina, kad nuotraukų, darytų 2022 m. rugpjūčio 14 d. laikas jau yra 7:58 val., 7:59 val. ir 8:00 val. D. V. 2022 m. lapkričio 11 d. pateikia papildomus įrodymus, kuriuose pateikia tris nuotraukas, kurias, kaip teigia D. V. spėjo padaryti prieš sumušimą: 1) nuotrauka 8651, kurioje matosi sukrauta medienos krūva, fotografuota 2022 m. rugpjūčio 14 d. 19:58 val.; 2) nuotrauka 8652, kurioje K. G. nufotografuotas iš toli prie savo sodybos vartų, laikas 19:59 val.; 3) nuotrauka 8653, kurioje iš arti nufotografuota prie D. V. fotoaparato priartėjusio K. G. kūno nuoga viršutinė kūno dalis, laikas 19:59 val., kurioje kaip teigia D. V. „priartėjęs K. G. griebė jai už rankų ir jas pradėjo laužyti, po to dešine ranka išplėšęs iš jos telefoną, nukreiptą į jį patį, metė jį į žolynus, o kita ranka smarkiai trenkė jai per veidą į kairę žando pusę ir dar grasino, kaskart jai atsiradus savo sklype išdaužysiantis visus dantis“. Pastebėtina, kad 2022 m. lapkričio 11 d. pateiktuose papildomuose įrodymuose nuotraukų laikas skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu pateikto pranešimo ir jame pateiktose lentelėse nurodytų telefono fiksuotų nuotraukų laiko. Be to, vertinant D. V. pasisakymus (paaiškinimus) neaišku į kurią gi veido pusę buvo suduotas smūgis – į „kairę žando pusę“, ar į „dešinę veido pusę“. Pastebėtina ir tai, kad teikdama papildomus įrodymus, nuotraukos, kurioje galimai užfiksuotas D. V. padarytas sužalojimas, neprideda. Dar daugiau, nukentėjusiosios paaiškinimuose, tiek baigiamojoje kalboje atsiranda kaltinimai grasinimu, kad ją ir toliau muš, išdaužys visus dantis, kadangi tokių aplinkybių kaltinime nėra, teismas detaliau apie tokius kaltinimus nepasisako. Teismas detaliau nepasisako ir dėl telefono ištraukimo (išplėšimo), jo įmetimo ar tai į „aukštą žolę“, ar tai “į krūmus“, jo suradimo aplinkybių, kadangi tokios aplinkybės kaltinime nėra minimos. Byloje nustatyta, to neginčija ir pats kaltinamasis, nukentėjusioji, kad santykiai tarp jų yra konfliktiški, kad D. V. jau daug metų kaltina K. G., kad jis nori ją nužudyti, kad ji draudžia jam važinėti keliu ir panašiai, tą patvirtina ir nukentėjusiosios motina, tvirtindama, kad dukra (D. V.) rašo skundus, bet niekas nepadeda, todėl vyksta konfliktai tarp D. V. ir K. G.. Nukentėjusiosios D. V. kaltinimas K. G. iš esmės grindžiamas neteisėtai padarytais ir išvažinėtais keliais, iškirstais medžiais, miško vagystėmis, sugadintu ir suniokotu žemuogių lauku, ką puikiai atspindi nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys, kuris ne vieną kartą buvo tikslinamas.
13. Esant akivaizdiems prieštaravimams, kaltinamasis, siekdamas paneigti jam inkriminuojamus kaltinimus bei nustatyti tiesą, kad teisingai būtų ištirtos įvykio aplinkybės kreipėsi į tyrėją, prašydamas atlikti akistatą su nukentėjusiąja. Prokuroras K. G. prašymą tenkino, pripažindamas, jog yra parodymų prieštaravimų ir reikalinga juos išsiaiškinti bei pašalinti, tačiau D. V. dalyvauti akistatoje nesutiko, pateikė dėl pakartotinos akistatos pareiškimą, kuriame nurodė, kad akistata jau buvo atlikta, teigė, kad pakartotinai taikant akistatą K. G. ir toliau neigs savo kaltę, be kita ko faktai, kaip nusikalstamos veikos įrodymai, tą dieną pareigūnų buvo nustatyti, įvykio vieta aprašyta. D. V. 2023 m. vasario 6 d. pateikia patikslintą prašymą dėl bylos duomenų, kurių pagrindu K. G. 2023 m. vasario 20 d. pareiškiamas patikslintas įtarimas, nurodant, kad veika padaryta ne „2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.20 val.“, o „2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.00 val.“, kuris perkeliamas ir į kaltinamąjį aktą.
14. Specialistas Januš Rybalko, apžiūrėjęs D. V. medicininius dokumentus, 2022 m. rugsėjo 16 d. padarė išvadą, kad D. V. nustatytas dešinio skruosto ir žando sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodinių audinių kraujosruva. Nurodė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, tikėtina suduodant smūgį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; be to, 2023 m. sausio 17 d., surašomas dar vienas medicininių dokumentų apžiūros protokolas, kuriame, teismo medicinos ekspertas, papildomai susipažinęs su greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) kopija, daro išvadą, kad D. V. nustatytas dešinio skruosto sumušimas, pasireiškęs paraudimu ir patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, galimai suduodant smūgį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Siekiant išsiaiškinti, visgi, kokie sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas buvo padarytas D. V., atsižvelgiant į 2022 m. rugsėjo 16 d. ir 2023 m. sausio 17 d. medicininių dokumentų apžiūras, specialistas paaiškina, kad D. V. nustatytas dešinio skruosto - žando srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodinių audinių kraujosruva. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
15. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju asmens kaltei padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti išimtinai tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, būtina įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesuteikiant nė vienam iš bylos įrodymų prioritetinės reikšmės. Specialisto (ekspertų) išvados įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-48-495/2021 ir kt.).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusioji greitosios medicinos darbuotojų kvietimu į medicinos įstaigą nevažiavo, motyvuodama tuo, kad buvo purvina, o ir būtų neturėjusi naktį su kuo grįžti, be kita ko, paskambinusi Bendrajam pagalbos centrui, nurodė, kad greitoji medicinos pagalba jai nereikalinga. Užduotyje atlikti objektų tyrimą, suformuotoje tyrėjo Roberto Ivaškevičiaus 2022 m. rugpjūčio 14 d., D. V., pasirašė, ,,kad užduotį gavau pas med. ekspertus vyksiu“. Teismo posėdžio metu patvirtino, jog su policija ir greitosios pagalbos medikais susitarė, kad visgi vyks į savo pasirinktą įstaigą – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką (toliau – Žalgirio klinika) 2022 m. rugpjūčio 16 d., taigi, į gydymo įstaigą (Žalgirio kliniką) kreipėsi tik po įvykio praėjus 2 dienoms, kurioje, pasak, nukentėjusiosios nustatė sumušimą ir galvos smegenų traumą (apie galvos smegenų traumą nė vienoje iš pateiktų specialisto išvadų nėra kalbama). Be kita ko, iš 2022 m. rugpjūčio 16 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad diagnozė - „galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas“. Įvykio metu (ne) vykimo į medicinos įstaigą apsisprendimą motyvavo tuo, kad buvo streso būsenoje ir nespėjo savęs įvertinti. Matyti, jog byloje pateikta specialisto išvada dėl nukentėjusiajai D. V. padarytų sužalojimų nėra kategoriška, joje nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, tikėtina suduodant smūgį, tačiau remiantis medicinos duomenimis (pvz. kraujosruvų spalviniais pokyčiais, kitais sužalojimų gijimų požymiais), iš viso negalima nustatyti sužalojimų padarymo laiko, ne tik valandos, bet ir dienos tikslumu, kas reiškia, kad medicininiuose dokumentuose aprašytas sužalojimo laikas nėra nustatomas. Nukentėjusioji D. V. sureagavusi į tai, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, pateiktame 2023 m. vasario 8 d. civiliniame ieškinyje teigia, kad „negali pasakyti kaip smūgis buvo suduotas: delnu ar kumščiu, nes juk smegenys automatiškai jausdamos pavojų, sugeneravo užsimerkti“, ir atsižvelgusi į ilgalaikes pasekmes, veido sužalojimo vietą (sumuštas žandikaulis, prie nosies erdvė sutinusi, virš akies mėlynė), pati nustato, kad galimai smūgis buvo suduotas ne delnu, o kumščiu. Nors D. V. primygtinai nori įteigti, jog buvo padarytas smegenų sutrenkimas, tačiau tokią nukentėjusiosios poziciją paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 22 d. specialisto išvada, kurioje aiškiai nurodyta, kad „pateiktuose medicinos dokumentuose nėra duomenų, kad D. V. būtų nustatyta kokia nors galvos smegenų trauma“.
17. Nagrinėjamu atveju liudytojų, kurie būtų tiesiogiai matę aplinkybę, kai K. G. atkišęs alkūnes, agresyviai nusiteikęs galimai sudavė D. V. į „kairę žando pusę“, o gal į „dešinę veido pusę“, byloje nėra. Nevertintini ir liudytojos J. V., kuri yra D. V. motina, parodymai, kadangi įvykio aplinkybės jai yra žinomos tik iš dukters pasakojimo, pati nevaikšto, turi sveikatos problemų, įvykio nematė. Paklausta kaip sutaria su dukra D. V., atsakė, kad „visaip“. Liudytojos parodymų, kad „grįžusi dukra spjaudėsi krauju, jai bėgo kraujas iš burnos“ „dukra buvo nukritusi nuo K. G. smūgio, sakė, kad net pati neprisimena, ar buvo nukritusi ar ne“, nepatvirtino ir pati nukentėjusioji D. V. nei viename teiktame pareiškime, nei duodama parodymus teisme. Apklausta 2023 m. balandžio 24 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytoja J. V. nurodė, kad K. G. D. V. „kirto per veidą. Truputį kraujas bėgo dukrai iš burnos“, tokius liudytojos parodymus paneigia 2022 m. rugpjūčio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo priede esanti foto lentelė Nr. 1, foto nuotrauka Nr. 5, kurioje matosi ant dešinės pusės skruosto nežymus paraudimas, tačiau jokių kitų sužalojimų veide nesimato. Kaip jau minėta, asmenų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Darytina išvada, kad liudytojos J. V. parodymai nėra nuoseklūs, logiški, neatspindi realių įvykio aplinkybių, tai tik siekis įtikti dukrai, ją palaikyti.
18. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.
19. Pažymėtina ir tai, kad D. V. 2023 m. gegužės 10 d. patikslintame ieškininiame pareiškime dėl žalos atlyginimo apskritai prašo K. G. 2022 m. rugpjūčio 14 d. smurtą dėl nukentėjusiosios ilgalaikio ir sunkesnio sveikatos sužalojimo iš BK 140 straipsnio perkvalifikuoti į BK 145 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, nesant duomenų apie grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, toks nukentėjusiosios prašymas atmestinas.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90-976/2016, 2K-440-976/2015, 2K-7-173/2014). Nekaltumo prezumpcijos principas baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis), be kita ko, reiškia, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nenustačius akivaizdžių kaltinamojo kaltę dėl nurodytų veiksmų patvirtinančių įrodymų, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besąlygiškai tik patikint nukentėjusiąja, negalima be jokių abejonių konstatuoti, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d., įvykio metu K. G. veiksmuose D. V. atžvilgiu yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl K. G. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo
21. Nustatyta, kad byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. V. kaltinamajam K. G. pareiškė civilinį ieškinį, kurį ne vieną kartą tikslino.
22. Taip pat, biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2022 m. spalio 3 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 32911 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens atlyginti 114,11 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiosios gydymo bei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad buvo sužalota D. V., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF). Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 114,11 Eur.
23. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys išsprendžiamas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys). BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. V. patikslintas civilinis ieškinys ir BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliekami nenagrinėtais.
Dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo priteisimo
24. Kaltinamojo gynėja advokatė Aušra Kapočienė pateikė prašymą priteisti jo ginamajam K. G. 3 000 Eur patirtas būtinas advokatės išlaidas, dalyvaujant byloje kaip šio asmens gynėja, paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (2024 m. balandžio 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AK 0011, 2024 m. balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 766791).
25. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 105 straipsnio 5 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas (BK 140 straipsnio 4 dalis, BPK 167 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinę praktiką nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, reiškiama skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieštarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiškus valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis (pvz., protokolu-pareiškimu), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes BPK nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo forma ir turinys. Esminė reikšminga aplinkybė tokiu atveju yra tai, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas išreiškė norą, ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-303/2017, 2K-134-222/2019, 2K-102-697/2020, 2K-148-697/ 2021).
27. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes gali sumažinti išteisintajam atlygintinų proceso išlaidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-489/2021).
28. Teisingumo ministras 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtino rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 4 punktas numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant apie atlygintinų išlaidų dydį. Šiuo atveju aktualūs tokie kriterijai kaip baudžiamojo proceso trukmė ir su tuo tiesiogiai susijusios advokato darbo laiko sąnaudos. Bylos duomenimis, advokatė Aušra Kapočienė parengė 2023 m. kovo 8 d. ikiteisminio tyrimo papildymą, dalyvavo liudytojo ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje teisme 2023 m. balandžio 24 d., parengė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo 2023 m. rugpjūčio 4 d., dalyvavo 2023 m. liepos 28 d. policijoje įteikiant K. G. pranešimą apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir susipažinimą su medžiaga, susipažino su medžiaga teisme 2023 m. lapkričio 29 d., dalyvavo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje, pateikė prašymą dėl įrodymų apie įvykio vietą (fotonuotraukų), parengė rašytinius paaiškinimus apie tai 2023 m. gruodžio 11 d., dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose 2024 m. sausio 31 d., 2024 m. vasario 28 d., 2024 m. kovo 20 d., 2024 m. balandžio 17 d., parengė baigiamąją kalbą, atsikirtimus į civilinius ieškinius, iš viso atlygintinų išlaidų dydis - 3 000 Eur.
29. Pagal Rekomendacijų 9 punktą maksimalus baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 10.1.2. punktą rekomenduojamas atlygintinų išlaidų maksimalus dydis baudžiamosiose bylose, kai ginamasis įtariamas (kaltinamas) padaręs nesunkų nusikaltimą, yra 1,5 (koeficiento). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2023 m. IV ketvirtį sudarė 2 110,30 Eur, tad maksimalus rekomenduojamas dydis būtų 3 165,45 Eur. Prašomas priteisti teisinių paslaugų dydis - 3 000 Eur - nelaikomas pernelyg dideliu, todėl kaltinamajam priteisiamas visas jo turėtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas.
30. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtino prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašą. Pagal šį teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nagrinėja prašymus ir atlygina išlaidas už advokato teiktas paslaugas, kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis.
Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)
31. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022 m. spalio 7 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
32. Teismo vertinimu, priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir K. G. išteisinus nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.
33. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Priteisti K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš valstybės 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas, atlyginimą.
BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. V. patikslintą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022 m. spalio 7 d. nutarimu K. G. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.