Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1S-80-843/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-30
Bylos Nr.: 1S-80-843/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-02-6-00047-2021-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Aušra Bielskė

Kategorijos

2.2.4.3Kaltinamojo akto turinys (BPK 219 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1S-80-843/2024Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00047-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; (S) 2.3.2.1.3.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aurelijos Gališanskytės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-142-908/2024 perduota prokurorui, nustatant ne ilgesnį nei trijų mėnesių terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje M. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 1 dalį.

2. Kaltinamajame akte M. P. inkriminuotos nusikalstamų veikų aplinkybės išdėstytos taip:

2.1. M. P. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingą jo pasirašomų apskaitos dokumentų surašymą ir už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ):

- 6 straipsnio 2 dalį, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

- 12 straipsnio 1 dalį, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...>“ ir

- 13 straipsnio 1 dalį dėl „Privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų“,

siekdamas padėti bendrovei UAB „duomenys neskelbtini“ sumažinti valstybei mokėtiną PVM, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nesurašė ir dokumentų apskaitą tvarkiusiai buhalterei L. S., nežinančiai apie jo nusikalstamas veikas, nepateikė dalies UAB „duomenys neskelbtini“ prekių pardavimo dokumentų, dėl to laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės apskaitoje nebuvo apskaityti visi 2016–2019 metais per internetinę svetainę (duomenys neskelbtini) įvykę bendrovės pardavimai:

- 2016 metais nebuvo apskaityta 2016 metais bendrovės UAB „duomenys neskelbtini“ gauta ne mažesnė nei 113 654,63 Eur pajamų suma;

- 2017 metais nebuvo apskaityta 2017 metais bendrovės UAB „duomenys neskelbtini“ gauta ne mažesnė nei 462 008,12 Eur pajamų suma;

- 2018 metais nebuvo apskaityta 2018 metais bendrovės UAB „duomenys neskelbtini“ gauta ne mažesnė nei 499 800,38 Eur pajamų suma;

- 2019 metais nebuvo apskaityta 2019 metais bendrovės UAB „duomenys neskelbtini“ gauta ne mažesnė nei 33 297,26 Eur pajamų suma;

tokiu būdu UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta ne mažiau kaip 1 108 760,39 Eur pardavimo pajamų, gautų 2016–2019 metais.

Be to jis, siekdamas nuslėpti savo nusikalstamą veiką, kurios metu jis UAB „duomenys neskelbtini“ naudai mažino valstybei mokėtiną PVM ir pasisavinti šios bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nenustatytoje vietoje suklastojo UAB „duomenys neskelbtini“ pirminius apskaitos dokumentus – 3 pinigų išmokėjimo kvitus, o būtent:

- ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo 2018 m. gruodžio 10 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 236, jame įrašydamas žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pagal Tarpininkavimo sutartį Nr. 59 išmokėjo D. U. 6 536,80 Eur, bei nenustatytam asmeniui arba D. U., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, įrašius D. U. vardą ir pavardę bei pasirašius, jis suklastojo šį kvitą;

- ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo 2018 m. gruodžio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 238, jame įrašydamas žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pagal Tarpininkavimo sutartį Nr. 59 išmokėjo D. U. 6 526,54 Eur, bei nenustatytam asmeniui arba D. U., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, įrašius D. U. vardą ir pavardę bei pasirašius, jis suklastojo šį kvitą;

- ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo 2018 m. gruodžio 19 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 239, jame įrašydamas žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pagal Tarpininkavimo sutartį Nr. 59 išmokėjo D. U. 5 568,98 Eur, bei nenustatytam asmeniui arba D. U., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, įrašius D. U. vardą ir pavardę bei pasirašius, jis suklastojo šį kvitą.

Po ko, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose (duomenys neskelbtini), šiuos suklastotus 3 pinigų išmokėjimo kvitus pateikė UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų apskaitą tvarkiusiai buhalterei L. S., nežinančiai apie jo nusikalstamas veikas, kad į bendrovės apskaitą būtų įtrauktos neįvykusios ūkinės operacijos, o buhalterė dėl jo kaltės buhalterinėje apskaitoje, remdamasi jo pateiktais juridinės galios neturinčiais dokumentais, kuriuose įforminti tikrovės neatitinkantys duomenys, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas apie tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. D. U. išmokėjo 18 632,32 Eur sumą grynais pinigais.

Po ko jis, įgyvendindamas tikslą nuslėpti savo nusikalstamą veiką, kurios metu jis UAB „duomenys neskelbtini“ naudai sumažino valstybei mokėtiną PVM, ir šios bendrovės turto pasisavinimą ir siekdamas nuslėpti tikrąją bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574:

- 19 straipsnio 1 dalį, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą,

- 19 straipsnio 2 dalį, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, o pagal 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.14, 10.15, 10.19, 10.29 nuostatomis (Žin. 2011, Nr. 32-1534, i. k. 111508AISAK000V-100), kasos ir banko apskaitos dokumentai, kasos operacijų apskaitos registrai, inventorizacijos dokumentai, materialinės atsakomybės sutartys, materialinių vertybių priėmimo, išdavimo, nurašymo dokumentai, įgaliojimai, darbo laiko ir užmokesčio apskaitos dokumentai, finansinės apskaitos registrai, prekių (paslaugų) pirkimo dokumentai privalomi saugoti 10 metų, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. spalio 7 d. nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „duomenys neskelbtini“ už 2016–2020 metus sudarytų didžiosios knygos buhalterinių sąskaitų registrus, pardavimo PVM sąskaitas, atskaitingo asmens panaudojimą pagrindžiančius dokumentus ir kitus dokumentus, kuriais buvo grindžiamos ūkinės operacijos:

- paslėpė UAB „duomenys neskelbtini“ didžiosios knygos buhalterinės sąskaitos registrus, todėl negalima nustatyti, kaip bendrovė apskaitė / ar apskaitė bankuose gautas lėšas, kurių bendra suma 3 240 565,99 Eur, taip pat negalima nustatyti, kiek UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitė pardavimo pajamų ir kaip apskaitė iš pirkėjų / klientų gautas lėšas už prekes, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys įgalina teigti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2016–2019 metais neapskaitė pardavimų mažiausiai už 1 108 760,39 Eur (916 330,90 Eur + 192 429,49 PVM) ir deklaravo 192 429,49 PVM mažesnį pardavimo PVM ir mokėtiną PVM;

- paslėpė didžiosios knygos buhalterinių sąskaitų registrus (pajamų, sąnaudų ir kt.), pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės patirtas sąnaudas susijusias su pajamų uždirbimu, įvertinus tai, kad už 2017, 2018, 2019 metų balansuose įrašytos nuostolių sumos (2017 m. – 58 4752, 2018 m. – 783 843, 2019 m. – (minus 780 947) nuosavas kapitalas), tyrimo metu nesant galimybei objektyviai / patikimai įvertinti visų bendrovės patirtų sąnaudų uždirbant pajamas, nebuvo galimybės apskaičiuoti pelno mokestį už 2016–2020 metus;

- paslėpė didžiosios knygos buhalterinių sąskaitų registrus (pirkėjų, atsiskaitymų, pajamų ar kt.), dėl to negalima nustatyti, ar 125 PVM sąskaitos faktūros, kurios 2016–2019 metais buvo nurodytos VMI išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose, tame tarpe tarp UAB „duomenys neskelbtini buhalterinių apskaitos dokumentų rasta 21 PVM sąskaita faktūra (iš 125 PVM sąskaitų faktūrų) buvo įtrauktos į UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą; taip pat paslėpė dokumentus (kasos, banko, užskaitos ar kt.), patvirtinančius šių asmenų atsiskaitymą už šias paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (išskyrus, kaip įtariama, tris pinigų išmokėjimų kvitų duomenis 18 632,32 Eur sumai, ši suma įtraukta į „24450 iš atskaitingų asmenų gautinų sumų vertė“);

paslėpė 21 dokumentą, patvirtinantį 138 439,49 Eur išmokėtą sumą, remiantis kuriais buhalterinės sąskaitos „24450 iš atskaitingų asmenų gautinų sumų vertė“ registre užregistruotos pinigų panaudojimo operacijos pagal 21 dokumentus, iš viso 138 439,49 Eur sumai, todėl negalima nustatyti kam ir kokių dokumentų pagrindu įforminti išmokėjimai/ atsiskaitymai įtraukti į „24450 sąskaitos“ registrą;

- paslėpė UAB „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu 2016–2020 metais sudarytus didžiosios knygos detalius buhalterinių sąskaitų registrus, pagal kurių duomenis būtų galima nustatyti, ar UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitė skolas fiziniams asmenims, jeigu apskaitė, tai kokiems konkrečiai fiziniams asmenims ar atskaitingam asmeniui, kokių dokumentų pagrindu, kokio dydžio, kada skolos susidarė, kaip skolos ir kokių dokumentų pagrindu kito ir kt., o būtent laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. iš UAB „duomenys neskelbtini“ išmokėjus iš viso 705 775,68 Eur nenustatytam asmeniui ir M. P. išmokėjus grynaisiais iš kasos 173 302,44 Eur, nenustatytam asmeniui ir M. P. išmokėjus grynaisiais iš sąskaitų bankuose naudojantis kortele 368 712,92 Eur bei M. P. mokėjimo pavedimais iš sąskaitų bankuose pervedus lėšas 286 688,77 Eur, tik daliai jų, tai yra 59 343,76 Eur sumai pagrįsti buvo gauti dokumentai arba sąskaitų bankuose išrašuose rasti šių lėšų panaudojimą pateisinantys duomenys. Dėl minėtų priežasčių negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini fiziniams asmenims ir M. P. išmokėtų piniginių lėšų, iš viso 646 431,92 Eur, panaudojimo, tame skaičiuje: dėl minėtų priežasčių negalima pagrįsti, kad 247 688, 77 Eur pervesti M. P. į sąskaitas buvo iš tiesų jo anksčiau bendrovei UAB „duomenys neskelbtini“ paskolinti pinigai, o dėl visų šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016, 2017, 2018, 2019 metus ir už 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 17 d. laikotarpį.

Šiais veiksmais M. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2.2. Jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, direktorius, siekdamas padėti bendrovei sumažinti valstybei mokėtiną PVM, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nesurašė ir dokumentų apskaitą tvarkiusiai buhalterei L. S., nežinančiai apie jo nusikalstamas veikas, nepateikė dalies UAB „duomenys neskelbtini“ prekių pardavimo dokumentų, dėl to laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės apskaitoje nebuvo apskaityti visi 2016–2019 metais per internetinę svetainę (duomenys neskelbtini) įvykę bendrovės pardavimai, o laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2020 m. sausio 27 d. UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose, (duomenys neskelbtini), šios bendrovės darbuotoja – buhalterė L. S., nesuvokianti jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, surašė PVM deklaracijas:

2016 m. vasario 25 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 30 058 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 6 312 Eur PVM,

2016 m. gegužės 26 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 3 404 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 715 Eur PVM,

2017 m. sausio 25 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 3 404 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 715 Eur PVM,

2017 m. sausio 25 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 3 404 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 715 Eur PVM,

2017 m. sausio 25 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 3 404 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 715 Eur PVM,

2017 m. sausio 25 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 3 404 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 715 Eur PVM,

2017 m. sausio 25 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 3 404 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 715 Eur PVM,

2017 m. sausio 25 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 30 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 3 404 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 715 Eur PVM,

2017 m. sausio 25 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 21 722 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 4 562 Eur PVM,

2017 m. sausio 25 d. deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 18 318 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 3 847 Eur PVM,

2017 m. vasario 27 d. deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 33 058 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 6 942 Eur PVM,

2017 m. kovo 27 d. deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 50 609 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 10 628 Eur PVM,

2017 m. gegužės 12 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 17 551 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 3686 Eur PVM,

2017 m. spalio 26 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 33 058 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 6 942 Eur PVM,

2017 m. spalio 26 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 36 413 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 7 647 Eur PVM,

2017 m. spalio 26 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 18 215 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 3825 Eur PVM,

2017 m. spalio 26 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 59 384 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 12 471 Eur PVM,

2017 m. spalio 26 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 62 533 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 13 132 Eur PVM,

2017 m. spalio 26 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 16 510 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 3 467 Eur PVM,

2017 m. lapkričio 27 d. deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 34 856 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 7 320 Eur PVM,

2018 m. vasario 6 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 19 638 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 4 124 Eur PVM,

2018 m. lapkričio 15 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 86 649 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 18 196 Eur PVM,

2018 m. birželio 24 d. deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 93 173 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 19 566 Eur PVM,

2018 m. rugsėjo 26 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota36 717 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 7 711 Eur PVM,

2018 m. rugsėjo 25 d. deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 30 398 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 6 384 Eur PVM,

2018 m. gruodžio 27 d. deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 62 836 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 13 196 Eur PVM,

2019 m. sausio 25 d. deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 103 285 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 21 690 Eur PVM,

2019 m. kovo 25 d. patikslintą deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., kurioje dėl jo kaltės buvo deklaruota 27 517 Eur mažiau pardavimo PVM ir atitinkamai nuo šios sumos nebuvo paskaičiuotas ir deklaruotas 5 778 Eur PVM,.

tokiu būdu dėl jo veiksmų, pažeidžiant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 15 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas) <...>“, 77 straipsnio 1 dalį, kad „PVM mokėtojas privalo tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus“, 78 straipsnio 1 dalį, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, buvo deklaruoti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „duomenys neskelbtini“ 2016–2019 metų pardavimo pajamas ir mokėtiną PVM, atitinkamai 916 331,90 Eur (916 332 Eur) suma sumažinant pardavimus ir nurodant 192 429,49 Eur (192 429 Eur) mažesnį pardavimo PVM bei tokiu būdu sumažinant 192 429 Eur suma mokėtiną PVM, o buhalterė L. S. atitinkamai 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. gegužės 26 d., 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. kovo 27 d., 2017 m. gegužės 12 d., 2017 m. spalio 26 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. vasario 6 d., 2018 m. lapkričio 15 d., 2018 m. birželio 24 d., 2018 m. rugsėjo 26 d., 2018 m. rugsėjo 25 d., 2018 m. gruodžio 27 d., 2019 m. sausio 25 d., 2019 m. kovo 25 d. elektroniniu būdu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka, šias tikrovės neatitinkančias deklaracijas pateikė Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, esančiam Ulonų g. 2, Vilniuje, kuriose dėl jo kaltės įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie mokėtiną jo vadovaujamos bendrovės PVM už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir dėl šių veiksmų apgaule jis tyčia UAB „duomenys neskelbtini“ naudai išvengė didesnės nei 900 MGL – 192 429 Eur PVM turtinės prievolės sumokėjimo į biudžetą;

Šiais veiksmais M. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje.

2.3. Jis būdamas UAB „duomenys neskelbtini, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad pardavimus internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) vykdė bei pajamas už parduotas prekes gavo UAB „duomenys neskelbtini“, o ne fiziniai asmenys, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo skolinga fiziniams asmenims už parduotas prekes, siekdamas UAB „duomenys neskelbtini“ naudai išvengti mokestinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 22 d. suklastojo 10 dokumentų apie tariamų UAB „duomenys neskelbtini“ skolų perleidimą jam, t. y. M. P. ir apie jo tariamą atsiskaitymą su fiziniais asmenimis už perleidžiamas skolas, o būtent:

- 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad D. P. turi galiojantį reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, kuris 2019 m. balandžio 30 d. yra 50 823,54 Eur, bei kurį perleidžia M. P., o taip pat priedą Nr. 1 prie 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuriame nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad M. P. už sutartimi įgytą 50 823,54 Eur reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, D. P. sumokėjo 2 541 Eur bei juos D. P., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, pasirašius, šiuos dokumentus jis taip pat patvirtino savo parašu;

- 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad G. S. turi galiojantį reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, kuris 2019 m. balandžio 30 d. yra 50 390,20 Eur bei kurį perleidžia M. P., o taip pat priedą Nr. 1 prie 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuriame nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad M. P. už sutartimi įgytą 50 390,20 Eur reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, G. S. sumokėjo 2 519 Eur bei juos G. S., nesuvokiančiai nusikalstamos veikos pobūdžio, pasirašius, šiuos dokumentus jis taip pat patvirtino savo parašu;

- 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad J. S. turi galiojantį reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, kuris 2019 m. balandžio 30 d. yra 16 571,36 Eur bei kurį perleidžia M. P., o taip pat priedą Nr. 1 prie 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuriame nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad M. P. už sutartimi įgytą reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, J. S. sumokėjo 829 Eur bei juos J. S., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, pasirašius, šiuos dokumentus jis taip pat patvirtino savo parašu;

- 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad M. B. turi galiojantį reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, kuris 2019 m. balandžio 30 d. yra 8 497,81 Eur bei kurį perleidžia M. P., o taip pat priedą Nr. 1 prie 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuriame nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad M. P. už sutartimi įgytą reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, M. B. sumokėjo 423 Eur bei juos nenustatytam asmeniui arba M. B., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, pasirašius, šiuos dokumentus jis taip pat patvirtino savo parašu;

- 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad D. U. turi galiojantį reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, kuris 2019 m. balandžio 30 d. yra 82 595,58 Eur bei kurį perleidžia M. P., o taip pat priedą Nr. 1 prie 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuriame nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad M. P. už sutartimi įgytą reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, D. U. sumokėjo 4 130 Eur bei juos nenustatytam asmeniui arba D. U., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, pasirašius, šiuos dokumentus jis taip pat patvirtino savo parašu;

- 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad E. B. turi galiojantį reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, kuris 2019 m. balandžio 30 d. yra 63 852,83 Eur bei kurį perleidžia M. P., o taip pat priedą Nr. 1 prie 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuriame nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad M. P. už sutartimi įgytą reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, E. B. sumokėjo 3 193 Eur bei juos E. B., nesuvokiančiai nusikalstamos veikos pobūdžio, pasirašius, šiuos dokumentus jis taip pat patvirtino savo parašu;

- 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad I. J. turi galiojantį reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, kuris 2019 m. balandžio 30 d. yra 17 984,02 Eur bei kurį perleidžia M. P., o taip pat priedą Nr. 1 prie 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuriame nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad M. P. už sutartimi įgytą reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, I. J. sumokėjo 3 075 Eur bei juos nenustatytam asmeniui pasirašius, šiuos dokumentus jis taip pat patvirtino savo parašu;

- 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad L. V. turi galiojantį reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, kuris 2019 m. balandžio 30 d. yra 61 496,01 Eur bei kurį perleidžia M. P., o taip pat priedą Nr. 1 prie 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuriame nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad M. P. už sutartimi įgytą reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, L. V. sumokėjo 3 075 Eur bei L. V., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, pasirašius, šiuos dokumentus jis taip pat patvirtino savo parašu;

- 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad M. Ž. turi galiojantį reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, kuris 2019 m. balandžio 30 d. yra 32 702,97 Eur bei kurį perleidžia M. P., o taip pat priedą Nr. 1 prie 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuriame nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad M. P. už sutartimi įgytą reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, M. Ž. sumokėjo 2 541 Eur bei juos nenustatytam asmeniui arba M. Ž., nesuvokiančiai nusikalstamos veikos pobūdžio, pasirašius, šiuos dokumentus jis taip pat patvirtino savo parašu;

- 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad V. M. turi galiojantį reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, kuris 2019 m. balandžio 30 d. yra 24 541,87 Eur bei kurį perleidžia M. P., o taip pat priedą Nr. 1 prie 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuriame nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad M. P. už sutartimi įgytą reikalavimą į UAB „duomenys neskelbtini“, V. M. sumokėjo 1 227 Eur bei juos V. M., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, pasirašius, šiuos dokumentus jis taip pat patvirtino savo parašu.

Po to šias 10 Reikalavimo perdavimo–priėmimo teisės sutarčių jis 2021 m. vasario 22 d. nenustatytoje vietoje panaudojo dokumentų perdavimo–priėmimo aktu pateikdamas Bankroto administratoriui – UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotam asmeniui T. Z., padarydamas UAB „duomenys neskelbtini“ didelę žalą, nes šiais suklastotais dokumentais pateisino dalies realiai neįvykusių ūkinių operacijų tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir fizinių asmenų užbaigimą, tokiu būdu patvirtindamas tariamą 409 456,74 dydžio bendrovės UAB „duomenys neskelbtini“ skolą jam – M. P..

Be to, jis būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius, žinodamas, kad D. U. jokių reklaminės akcijos kuponų neparduoda bei UAB „duomenys neskelbtini“ tarpininkavimo paslaugų parduodant minėtus kuponus neteikia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 26 d. suklastojo 2 dokumentus, o būtent:

- 2017 m. birželio 26 d. sutartį Nr. 021, kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ įsipareigoja surasti pirkėją kuponams ir tarpininkauti parduodant D. U. priklausančius kuponus, bei į ją nenustatytam asmeniui arba D. U., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, įrašius savo vardą ir pavardę bei pasirašius, šį dokumentą jis taip pat patvirtino savo parašu;

- 2018 m. lapkričio 26 d. sutartį Nr. 59, kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ įsipareigoja surasti pirkėją kuponams ir tarpininkauti parduodant D. U. priklausančius kuponus, bei į ją nenustatytam asmeniui arba D. U., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, įrašius savo vardą ir pavardę bei pasirašius, šį dokumentą jis taip pat patvirtino savo parašu

Šiais savo veiksmais M. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

2.4. Jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir šių pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „duomenys neskelbtini“ turtą, tikslu tyčia pasisavinti svetimą turtą, pagal nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išrašytus 3 buhalterinius apskaitos dokumentus: pagal 2018 m. gruodžio 10 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. T236, 6 536,80 Eur sumai; pagal 2018 m. gruodžio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. T238 6 526,54 Eur sumai; pagal 2018 m. gruodžio 19 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. T239 5 568,98 Eur sumai, D. U. neišmokėdamas 18 632,32 Eur, tačiau šį tikrovės neatitinkantį faktą jam ir nenustatytam asmeniui arba D. U., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, minėtuose kvituose patvirtinus parašais, jis šiuos kvitus laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose (duomenys neskelbtini), panaudojo pateikdamas UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų apskaitą tvarkiusiai buhalterei L. S., nesuprantančiai nusikalstamo veikos pobūdžio, dėl to buhalterė L. S. dėl jo kaltės, buhalterinėje apskaitoje, remdamasi jo pateiktais juridinės galios neturinčiais dokumentais, užfiksavo tikrovės neatitinkantį 18 632,32 Eur piniginių lėšų panaudojimą, apskaitydama jas kaip laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. išmokėtas D. U., o jis, pagrindęs pinigų panaudojimą tikrovės neatitinkančiais dokumentais, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „duomenys neskelbtini“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasisavino jo žinioje buvusį turtą – UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančias iš viso 18 632,32 Eur pinigines lėšas.

Šiais savo veiksmais M. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje“.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teisme baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu gauta 2024 m. vasario 19 d. 2024 m. kovo 19 d. teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalimi, baudžiamoji byla perduota prokurorui, nustatant ne ilgesnį nei trijų mėnesių terminą nurodytiems pažeidimams pašalinti. Teismas sprendė, kad kaltinamojo akto trūkumai iš esmės apsunkintų ir trukdytų bylos nagrinėjimą teisme, taip pat suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, teisę žinoti kuo asmuo yra kaltinamas, atitinkamai pasirinkti gynybos priemones. Kaltinamojo akto trūkumų šalinimas teisme, atsižvelgiant ir į bylos sudėtingumą, apimtį (kaltinamasis kaltinamas keturių nusikalstamų veikų padarymu, bylą sudaro 12 tomų, apklaustinų asmenų sąraše nurodoma, kad reikalinga apklausti 30 asmenų), užvilkintų bylos nagrinėjimą, varžytų svarbias asmens konstitucines teises ir laisves, prieštarautų teisingo (sąžiningo) teismo proceso principui. Skundžiamoje nutartyje nurodyti šie kaltinamojo akto trūkumai:

3.1. Kaltinamojo M. P. baudžiamoji byla teismui perduota jį kaltinant pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, tačiau nėra nurodytos įstatymo redakcijos.

3.2. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaltinimas formuluojamas M. P. kaltinant paslėpus UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat nesurašius ir nepateikus įmonės buhalterei L. S. dalies UAB „duomenys neskelbtini“ prekių pardavimo dokumentų, tačiau kaltinime konkrečiai nenurodoma, kokiu alternatyviu objektyviosios pusės požymiu laikomas toks nesurašymas ar nepateikimas.

3.3. Aprašant kaltinamojo M. P. veiksmus dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis), taip pat dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnio 2 dalis), nėra konkrečiai nurodytas atitinkamos veikos dalykas, abstrakčiai nurodant, jog M. P., „siekdamas padėti bendrovei UAB „duomenys neskelbtini“ sumažinti valstybei mokėtiną PVM, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nesurašė ir dokumentų apskaitą tvarkiusiai buhalterei L. S., nežinančiai apie jo nusikalstamas veikas, nepateikė dalies UAB „duomenys neskelbtini“ prekių pardavimo dokumentų, dėl to laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės apskaitoje nebuvo apskaityti visi 2016–2019 metais per internetinę svetainę (duomenys neskelbtini) įvykę bendrovės pardavimai“. Konkrečiai nenurodyta, ko būtent nesurašė ir buhalterei nepateikė kaltinamasis, t. y. bent kiek konkrečiau nenurodant, kokius būtent sandorius patvirtinančių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų įmonės vadovas nepateikė buhalterei.

3.4. Kaltinamajame akte aprašant kaltinamajam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 183 straipsnio 1 dalį inkriminuojamus veiksmus, kuriuos M. P. kaltinamas atlikęs, siekdamas pasisavinti UAB „duomenys neskelbtini“ turtą, tų pačių buhalterinės apskaitos dokumentų – trijų pinigų išmokėjimo kvitų – surašymo aplinkybės nurodomos iš esmės skirtingai. Kaltinimo dalyje dėl BK 222 straipsnio 1 dalies nurodoma, kad kaltinamasis M. P., „siekdamas pasisavinti UAB „duomenys neskelbtini“ turtą, suklastojo UAB „duomenys neskelbtini“ pirminius apskaitos dokumentus – 3 pinigų išmokėjimo kvitus“, toliau kaltinime aprašomos šių kaltinamojo veiksmų – trijų kvitų suklastojimo – aplinkybės, taigi, M. P. kaltinant šiuos tris pinigų išmokėjimo kvitus suklastojus. Kaltinamuoju aktu M. P. kaltinamas ir pagal BK 183 straipsnio 1 dalį tuo, kad pasisavino jo žinioje buvusį įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ turtą – būtent minėtą 18 632,32 Eur sumą grynais pinigais, panaudodamas būtent minėtus tris pinigų išmokėjimo kvitus, tačiau šioje kaltinamojo akto dalyje jau nurodoma, kad M. P. savo, kaip UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigų pagrindu, žinioje turėdamas UAB „duomenys neskelbtini“ turtą, siekdamas tyčia jį pasisavinti, panaudojo minėtus tris pinigų išmokėjimo kvitus, išrašytus nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Tai yra nurodant, kad kvitų išrašymo aplinkybės nėra nustatytos.

II. Skundo bei atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį ir grąžinti šią baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismui sprendimo, numatyto BPK 232 straipsnyje, priėmimui. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Pasak prokurorės, šioje byloje M. P. pateikti kaltinimai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį nenurodant jų redakcijų, nes kaltinimai pareikšti pagal galiojančias BK straipsnių redakcijas. Pažymi, kad teismų praktikoje teikiant kaltinimus pagal galiojančias BK straipsnių redakcijas, jos nėra nurodomos, todėl šios teismo pastabos nėra teisingos.

4.2. Teismo padarytos išvados dėl kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių prieštaringumo taip pat nėra teisingos. M. P. pateiktame kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad jis (...) laikotarpiu nuo 2018 metų gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nenustatytoje vietoje suklastojo UAB „duomenys neskelbtini“ pirminius apskaitos dokumentus – 3 pinigų išmokėjimo kvitus, ir toliau detalizuojamos kiekvieno kvito suklastojimo aplinkybės (pvz. „<...> ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo 2018 m. gruodžio 10 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 236, jame įrašydamas žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pagal Tarpininkavimo sutartį Nr. 59 išmokėjo D. U. 6536,80 Eur, bei nenustatytam asmeniui arba D. U., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, įrašius D. U. vardą ir pavardę bei pasirašius, jis suklastojo šį kvitą <...>“. Pasak prokurorės, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį detalizuojant veiksmus dėl kiekvieno kvito nurodoma, kad kvitas suklastotas nenustatytomis aplinkybėmis, į kiekvieną iš jų įrašant neteisingus duomenis.

4.3. Reiškiant kaltinimus pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad jis „<...> pagal nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2018 metų gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išrašytus 3 buhalterinius apskaitos dokumentus: pagal 2018 m. gruodžio 10 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. T236, 6536,80 Eur sumai, 2018 m. gruodžio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. T238 6526,54 Eur sumai ir 2018 m. gruodžio 19 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. T239 5568,98 Eur sumai, D. U. neišmokėdamas 18 632,32 Eur, tačiau šį tikrovės neatitinkantį faktą jam ir nenustatytam asmeniui arba D. U., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, minėtuose kvituose patvirtinus parašais, jis šiuos kvitus laikotarpiu nuo 2018 metų gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. <...> panaudojo <...>“. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal BK 183 straipsnio 1 dalį detalizuojant veiksmus dėl kiekvieno kvito nurodoma, kad kvitas išrašytas nenustatytomis aplinkybėmis, į kiekvieną iš jų įrašant neteisingus duomenis.

4.4. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus prokurorė nurodo, kad reiškiant kaltinimus dėl pasisavinimo M. P. veiksmai nors ir nėra įvardinami žodžiu „suklastotus“, o įvardinami žodžiu „išrašytus“, tačiau toliau aprašytos aplinkybės yra analogiškos kaip ir kaltinimuose dėl buhalterinės apskaitos organizavimo, nes detalizuojama, kad šiuose kvituose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija. Parinktos skirtingos formuluotės akivaizdžiai nusako tas pačias aplinkybes, todėl žodžių, kuriais apibūdinami tie patys veiksmai, skirtingumas iš esmės negali būti laikomas pažeidimu.

4.5. Nesutinkama su teismo nutartyje išsakyta pozicija, kad kaltinimuose dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, nenurodyta, kokiu alternatyviu objektyviosios pusės požymiu laikomas pardavimo dokumentų nesurašymas ar nepateikimas buhalterei. Pasak prokurorės, teismas matomai įžvelgė pažeidimą tame, kad dokumentų nesurašymas ir nepateikimas bei dokumentų suklastojimas ir jų įtraukimas į apskaitą nebuvo papildomai įvardintas BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais žodžiais: „tokiu būdu apgaulingai organizavo apskaitą“. Pažymi, kad dokumentų nesurašymas ir nepateikimas bei dokumentų suklastojimas ir pateikimas buvo tik sudėtiniai, bet ne vieninteliai veiksmai, už kuriuos M. P. traukiamas atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Jam kaltinimai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikšti ir dėl dokumentų paslėpimo.

4.6. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad be pirmiau išvardintų pažeidimų nėra konkrečiai nurodytas ir nusikaltimo dalykas. Taigi, teismas konstatuoja, kad dalykas įrašytas, tačiau kodėl teismas mano, jog jis nekonkretus ir kaip jį reikėtų konkretizuoti, nepasisakyta. Iš teismo nutarties nėra aišku, ko konkrečiai teismas pasigedo kaltinimuose, ar įrašytų abstrakčių dokumentų pavadinimų, tai yra patikslinimo, kad M. P. neišrašė pardavimo dokumentų, tai yra PVM sąskaitų faktūrų arba čekių, ar, kad kaltinimuose reikalinga parašyti, kokia konkreti prekė, kam, kada, už kokią pinigų sumą ir kokiu būdu (tiesiogiai atsiskaitant ar internetu) buvo parduota ir koks dokumentas turėjo būti tiksliai išrašytas šiai konkrečiai prekei. Jeigu teismas turėjo mintyje antrą variantą, prokurorė paaiškina, kad atlikus tyrimą tokių duomenų nėra galimybės nustatyti dėl to, jog dalis UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų buvo, kaip įtariama, paslėpta, o duomenų iš internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) nebuvo gauta, nes ji nebeegzistuoja. Akcentuoja, kad tik prokuroro prerogatyva pasirinkti kokiu būdu jis įrodinėja asmens kaltę, o šiuo atveju bendrovės UAB „duomenys neskelbtini“ už parduotas prekes gauta ir neįtraukta į apskaitą suma yra įrodinėjama fizinių asmenų, kurie buvo atvaizduoti kaip vietoj UAB „duomenys neskelbtini“ vykdę prekybą, deklaruotomis sumomis, o ne sumomis, gautomis į UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą ar kasos aparatą už konkrečią prekę, kurių nustatyti nėra galimybės nesant UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų.

4.7. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaltinimai formuojami būtent taip, kaip ir M. P. pateiktuose kaltinimuose, tai yra nurodant, kad kaltininkas nesurašė ar nepateikė ,,pardavimų dokumentų“, „neapskaitė pardavimo operacijų“, taip pat kaltinimo pradžioje apsiribojama teiginiu, jog jis yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimų, papildomai nesikartojant ir nerašant, kad jis ,,būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą apgaulingai ją organizavo“ (Nr. 1A-232-843/2023, Nr. 1A-250-579/2023, Nr.1A-115-497/2024).

5. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Prokurorės skundas tenkinamas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs prokurorės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties, sprendžia, kad teismo sprendimas baudžiamąją bylą perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti yra nepagrįstas, todėl naikinamas. Skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nelaikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą. Jie gali būti sparčiau ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu teismui veikiant aktyviai, todėl skundžiama nutartis neatspindi baudžiamojo proceso paskirties ir joje akcentuojamo proceso greitumo principo (BPK 1 straipsnis).

7. Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam aktui keliami reikalavimai yra įtvirtinti BPK 219 straipsnyje. Šio straipsnio 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, Nr. 2K-34-303/2017, Nr. 2K-141-693/2018, Nr. 2K-264-689/2018, Nr. 2K-146-976/2022, Nr. 2K-49-654/2023 ir kt.).

8. Žemesnysis teismas kaip esminį kaltinamojo akto trūkumą vertino tai, kad aprašant M. P. inkriminuojamą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuotą veiką yra nurodomas kaltinimas paslėpus UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat nesurašius ir nepateikus įmonės buhalterei L. S. dalies UAB „duomenys neskelbtini“ prekių pardavimo dokumentų, tačiau kaltinime konkrečiai nenurodoma, kokiu alternatyviu objektyviosios pusės požymiu laikomas toks nesurašymas ar nepateikimas. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis gali pasireikšti alternatyviomis veikomis. Aukštesnysis teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte, kaip pažymėjo žemesnysis teismas, nebuvo nurodyta prokuroro pozicija, kokį konkrečiai BK 222 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos objektyvios pusės požymį atitinka dalis kaltinamajame akte M. P. inkriminuotų faktinių aplinkybių, o būtent dalies UAB „duomenys neskelbtini“ prekių pardavimo dokumentų nesurašymas ir nepateikimas įmonės buhalterei L. S., kaip ir trijų suklastotų pinigų išmokėjimo kvitų pateikimas buhalterei L. S. įtraukti į UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitą. Visgi kaltinamajame akte yra pakankamai aiškiai ir konkrečiai nurodytos visos būtinos M. P. inkriminuojamos aptariamo nusikaltimo faktinės aplinkybės, o būtent ne tik padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, kilę padariniai, bet ir padaryti konkretūs nusikalstami veiksmai (neveikimas). Kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių visuma leidžia individualizuoti šią M. P. inkriminuotą nusikalstamą veiką ir susieti ją su konkrečiu baudžiamajame įstatyme aprašytu veikos objektyvios pusės požymiu, tai yra ne tik su finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų paslėpimu, bet ir su apgaulingu teisės aktų reikalaujamos UAB „duomenys neskelbtini“ finansinės apskaitos organizavimu. Kaip matyti iš nagrinėjamo skundo, prokurorė laikosi būtent tokios aptariamų M. P. inkriminuotų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo pozicijos. Tokioje situacijoje spręstina, kad šiuo atveju kaltinime aprašytų M. P. inkriminuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo nebuvimas nėra esminis kaltinamojo akto trūkumas, trukdantis nagrinėti bylą.

9. Pažymėtina ir tai, kad siekdamas išsiaiškinti valstybinio kaltintojo poziciją teismas gali užduoti prokurorui patikslinančius klausimus ar prašyti paaiškinti savo poziciją. Toks teismo veikimas atitinka aktyvaus teismo modelį ir teismų praktiką, jog tais atvejais, kai proceso dalyviams ar pačiam teismui kyla neaiškumų dėl pareikšto kaltinimo ar kitų bylos aspektų, prokuroras, atsižvelgdamas į teismo klausimus, privalo tą paaiškinti ir veikti siekdamas sklandaus bylos nagrinėjimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-387/2020).

10. Žemesnysis teismas sprendimą bylą perduoti prokurorui grindė ir tuo, kad aprašant kaltinamojo M. P. veiksmus dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis), taip pat dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnio 2 dalis) nėra konkrečiai nurodytas šių nusikalstamų veikų dalykas, o būtent nėra konkrečiai nurodyta, ko būtent nesurašė ir buhalterei nepateikė M. P., apsiribojant teiginiu, kad nesurašyta ir nepateikta dalis UAB „duomenys neskelbtini“ pardavimo dokumentų. Pasak teismo, kaltinimas bent kiek konkrečiau nenurodant, kokius būtent sandorius patvirtinančių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų įmonės vadovas nepateikė buhalterei, yra ydingas, nes šiose kaltinimo dalyse nėra aiškiai nurodytas įmonės vadovo galimai padaryto nusikaltimo dalykas. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, kaltinamajame akte turi būti nurodoma tiek kaltininkui inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių, kiek jų nustatyta ikiteisminio tyrimo duomenimis. Kaip patvirtina kaltinamojo akto turinys bei bylos medžiaga, taip pat ir prokurorės skundo argumentai, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kokia konkreti prekė, kam, kada, už kokią pinigų sumą ir kokiu būdu (tiesiogiai atsiskaitant ar internetu) buvo parduota, nes dalis UAB „duomenys neskelbtini“ finansinės apskaitos dokumentų buvo, pagal reiškiamus kaltinimus, paslėpta, o duomenų iš interneto svetainės (duomenys neskelbtini) nebuvo gauta, nes ji nebeegzistuoja. Suformuluotame kaltinime buvo nurodytos kitais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės, kad dėl M. P. 2016–2019 metais nesurašytų ir finansinei apskaitai nepateiktų dalies UAB „duomenys neskelbtini“ prekių pardavimo dokumentų šios bendrovės apskaitoje nebuvo apskaityti visi 2016–2019 metais per interneto svetainę (duomenys neskelbtini) įvykę bendrovės pardavimai ir gautos bendrai ne mažiau kaip 1 108 760,39 Eur pardavimo pajamos. Šių duomenų iš esmės pakanka individualizuoti inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jas teisiškai kvalifikuoti pagal kaltinamajame akte nurodytas BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 2 dalį.

11. Žemesnysis teismas nutartį grindė ir tuo, kad kaltinamajame akte aprašant M. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį inkriminuojamus veiksmus, kuriuos jis atliko siekdamas pasisavinti UAB „duomenys neskelbtini“ turtą, tų pačių buhalterinės apskaitos dokumentų – trijų pinigų išmokėjimo kvitų – surašymo aplinkybės nurodomos iš esmės skirtingai. Pirmu atveju M. P. kaltintas šiuos tris pinigų išmokėjimo kvitus suklastojus, antru atveju nurodant, kad kvitų išrašymo aplinkybės nėra nustatytos. Pasak teismo, taip suformuluotas kaltinamasis aktas nėra aiškus, logiškas ir suprantamas, nes jo pacituotos dalys akivaizdžiai prieštarauja viena kitai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamajame akte pateiktą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį kvalifikuotų nusikalstamų veikų aprašymą, nesutinka, kad teismo nurodytas kaltinimo trūkumas yra esminis, trukdantis nagrinėti bylą ar ribojantis kaltinamojo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir tuo pačiu gintis.

12. Kaltinamajame akte aprašant pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuotą veiką yra nurodyta, kad M. P., be kita ko, kaltinamas tuo, jog siekdamas nuslėpti savo nusikalstamą veiką, kurios metu jis UAB „duomenys neskelbtini“ naudai mažino valstybei mokėtiną PVM, ir pasisavinti šios bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nenustatytoje vietoje suklastojo UAB „duomenys neskelbtini“ pirminius apskaitos dokumentus – 3 pinigų išmokėjimo kvitus, o būtent:

– ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo 2018 m. gruodžio 10 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 236, jame įrašydamas žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pagal Tarpininkavimo sutartį Nr. 59 išmokėjo D. U. 6 536,80 Eur, bei nenustatytam asmeniui arba D. U., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, įrašius D. U. vardą ir pavardę bei pasirašius, jis suklastojo šį kvitą;

– ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo 2018 m. gruodžio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 238, jame įrašydamas žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pagal Tarpininkavimo sutartį Nr. 59 išmokėjo D. U. 6 526,54 Eur, bei nenustatytam asmeniui arba D. U., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, įrašius D. U. vardą ir pavardę bei pasirašius, jis suklastojo šį kvitą;

– ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo 2018 m. gruodžio 19 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 239, jame įrašydamas žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pagal Tarpininkavimo sutartį Nr. 59 išmokėjo D. U. 5 568,98 Eur, bei nenustatytam asmeniui arba D. U., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, įrašius D. U. vardą ir pavardę bei pasirašius, jis suklastojo šį kvitą.

Po to, jis (M. P.) laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose (duomenys neskelbtini), šiuos suklastotus 3 pinigų išmokėjimo kvitus pateikė UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų apskaitą tvarkiusiai buhalterei L. S., nežinančiai apie jo nusikalstamas veikas, kad ši į bendrovės apskaitą įtrauktų neįvykusias ūkines operacijas, o buhalterė dėl jo kaltės buhalterinėje apskaitoje remdamasi jo pateiktais juridinės galios neturinčiais dokumentais, kuriuose įforminti tikrovės neatitinkantys duomenys, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas apie tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. D. U. išmokėjo 18 632,32 Eur sumą grynais pinigais.

13. Kaltinamajame akte aprašant pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kvalifikuotą nusikalstamą veiką nurodyta, kad M. P. kaltinamas tuo, jog būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius ir šių pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „duomenys neskelbtini“ turtą, siekdamas tyčia pasisavinti svetimą turtą, pagal nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išrašytus 3 buhalterinius apskaitos dokumentus:

– pagal 2018 m. gruodžio 10 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. T236 6 536,80 Eur sumai;

– pagal 2018 m. gruodžio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. T238 6 526,54 Eur sumai;

– pagal 2018 m. gruodžio 19 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. T239 5 568,98 Eur sumai.

D. U. neišmokėdamas 18 632,32 Eur, tačiau šį tikrovės neatitinkantį faktą jam ir nenustatytam asmeniui arba D. U., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, minėtuose kvituose patvirtinus parašais, jis šiuos kvitus laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose (duomenys neskelbtini), panaudojo pateikdamas UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų apskaitą tvarkiusiai buhalterei L. S., nesuprantančiai nusikalstamo veikos pobūdžio, dėl to buhalterė L. S. dėl jo kaltės, buhalterinėje apskaitoje, remdamasi jo pateiktais juridinės galios neturinčiais dokumentais, užfiksavo tikrovės neatitinkantį 18 632,32 Eur piniginių lėšų panaudojimą, apskaitydama jas kaip laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. išmokėtas D. U., o jis, pagrindęs pinigų panaudojimą tikrovės neatitinkančiais dokumentais, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „duomenys neskelbtini“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasisavino jo žinioje buvusį turtą – UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančias iš viso 18 632,32 Eur pinigines lėšas.

14. Iš paminėtų nusikalstamų veikų aprašymų matyti, kad kai kurios juose nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su trimis pinigų išmokėjimo kvitais, nėra aprašytos identiškai – kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodyta, kad M. P. minėtus pinigų išmokėjimo kvitus nenustatytomis aplinkybėmis „suklastojo“ ir pateikė UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų apskaitą tvarkiusiai buhalterei, o kaltinime pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nurodyta, kad jis minėtus pinigų išmokėjimo kvitus, „išrašytus“ nenustatytomis aplinkybėmis, panaudojo pateikdamas UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų apskaitą tvarkiusiai buhalterei. Visgi šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, kad aptariamuose kaltinimuose pateiktame tolimesniame nusikalstamų veikų aprašyme yra nurodyta tokia pati detalizuota šiuose kvituose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju vien kaltinime parinktos minėtos skirtingos tų pačių veiksmų apibūdinimo formuluotės yra esminis kaltinamojo akto trūkumas, trukdantis nagrinėti bylą bei ribojantis kaltinamojo teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas ir pasirengti gynybai.

15. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje paminėjo ir tai, kad kaltinamajame akte nėra nurodytos M. P. inkriminuotų BK 222 straipsnio 1 dalies, BK 220 straipsnio 2 dalies ir 183 straipsnio 1 dalies redakcijos. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, M. P. pareikšti kaltinimai padarius BK 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje bei 183 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kaltinime nenurodant minėtų teisės normų redakcijos. Dalis iš inkriminuotų BK straipsnių, o būtent BK 220 straipsnis, 222 straipsnis ir 183 straipsnis, kurie minimi ir skundžiamoje nutartyje, buvo pakeisti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.), o BK 222 straipsnis – dar ir 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymu Nr. XIV-692 (įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Pagal reiškiamą kaltinimą, inkriminuotos veikos buvo padarytos iki naujos redakcijos baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo. Visgi pagrindo aptartą situaciją vertinti kaip esminį kaltinamojo akto trūkumą, trukdantį nagrinėti bylą, nėra, nes iš prokurorės pozicijos, išsakytos skunde, matyti, kad M. P. yra inkriminuojamos galiojančios BK redakcijos nuostatos. Teismų praktikoje tokiu atveju nėra reikalaujama nurodyti inkriminuojamą baudžiamojo įstatymo redakciją. Tai atitinka ir išaiškinimus, pateiktus, pvz., kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2010.

16. Apibendrindamas aukštesnysis teismas pripažįstama, kad šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka esminius BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, jame M. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašytos pakankamai aiškiai ir išsamiai, nurodant tiek inkriminuotų faktinių aplinkybių, kiek jų nustatyta ikiteisminio tyrimo duomenimis, o aprašytos faktinės aplinkybės leidžia individualizuoti inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį ar apsunkintų bylos nagrinėjimą, nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad M. P. galimybės suvokti kaltinimų turinį ir nuo jų veiksmingai gintis buvo suvaržytos. Tokio pažeidimo neįvardijo ir pats kaltinamasis.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį, kuria M. P. baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, ir perduoti bylą tam pačiam teismui sprendimo, numatyto BPK 232 straipsnyje, priėmimui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Bielskė