Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, R. K., dalyvaujant ieškovui J. M. ir jo atstovams VšĮ ADVOC LT vadovui L. M. ir advokato padėjėjui R. M., atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui ir atsakovui K. M. ir jų atstovui advokatui I. B., trečiojo asmens UAB „Anasta“ atstovei L. A. viešame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui K. M. ir atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Anasta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis po 2014-06-16 atsakovai ieškovo objekte darbų neatliko. 2015-06-16 ekspertizės atlikimo metu visi darbai, nurodyti ieškovo pateiktose014-09-24 lokalinėse sąmatose, objekte buvo atlikti.

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. G. A., byla Nr. 3K-3-2005). Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011;).

Konstatuotina, kad ieškovas sumokėjo atsakovui K. M. 38 444,72 Lt avansą pagal 2014-02-07 sutartį, apie kurio panaudojimą nėra duomenų, ir 35 716,80 Lt pagal 2014-05-02 susitarimą, kuriame susitarta dėl 40 980 Lt vertės darbų atlikimo. Kadangi ieškovas turi teisę pasirinkti tiek ieškinio pagrindą, tiek dalyką, bei nustatyti reikalavimo ribas, įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo K. m. 6 668,50 Eur (23 024,98 Lt) sumą, kuri bylos duomenimis nebuvo panaudota ieškovo užsakytų statybos darbų atlikimui, yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 185 str., CK 6.670 str.).

Kitas sumas iš atsakovų ieškovas prašo priteisti kaip nuostolius, kurie atsirado pasitelkus kitą rangovą atlikti atsakovų neatliktiems darbams arba šalinant atliktų darbų trūkumus. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Ieškovas teigė, kad dalis darbų, UAB (duomenys neskelbtini) perduotų su pirmu priėmimo perdavimo aktu buvo su trūkumais, antrą darbų priėmimo perdavimo aktą ieškovas atsisakė priimti dėl trūkumų, o trečio akto nebuvo. Bylos duomenimis ieškovas priėmė UAB (duomenys neskelbtini) 2014-06-02 aktą ir apmokėjo už jame nurodytus darbus 40 695,86 Lt, antras 2014-07-01 aktas buvo pasirašytas tik ieškovo. Bylos duomenimis 2014-07-16 ieškovas nutraukė rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). Kai nutraukiama rangos sutartis dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus. Rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai jis gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnaša“ v. Vilnius savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-235/2005).Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą, todėl konstatuotina, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) atliko ir perdavė ieškovui 2014-07-01 akte nurodytus darbus 23 166,32 Lt sumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Konstatuotina, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) 2014-06-02 ir 2014-07-01 perdavė darbus, kurių bendra kaina 63 862,18 Lt. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovo gavo 70 695,86 Lt. Konstatuotina, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) neatliko darbų už 6 833,68 Lt. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatliko po sutarties nutraukimo 2014-08-13 sudarytame akte nurodytų likusių darbų pagal 2014-05-02 rangos sutartį, tačiau atsakovas nurodo, kad už juos ieškovas mokėjimų neatliko ir byloje tokių duomenų nėra (CPK 185 str.).

Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie K. M. papildomų darbų pagal 2014-05-20 užsakymą 40 980 Lt sumai atlikimo fiksavimą, tarp fizinių asmenų nėra rašytinės rangos sutarties ar rašytinio susitarimo dėl užsakyme nurodytų darbų atlikimo ar perdavimo. Atsižvelgus į aplinkybę, kad ieškovas 2014-05-20, 2014-06-13 ir 2014-06-30 apmokėjo už atsakovo atliktus darbus 32 264 Lt sumą ir prašo priteisti iš jo defektų šalinimo ir neatliktų darbų atlikimo išlaidas, konstatuotina, kad ieškovas faktiškai naudodamasis darbų rezultatu buvo priėmęs atsakovo darbus, kurių bendra kaina 32 264 Lt (CPK 185 str.).

Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

Nagrinėjamu atveju užsakovui, reiškiančiam reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su defektų šalinimu ir neatliktų darbų atlikimo išlaidomis, tenka pareiga įrodyti nustatytų defektų arba neatliktų darbų kiekį ir apimtį (CPK 178 str.). Ieškovui buvo siūlyta pateikti papildomus įrodymus, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie atsakovų netinkamai atliktų defektų apimties tinkamą užfiksavimą, iš ieškovo pateiktų įrodymų nėra galimybės apskaičiuoti kokių konkrečiai darbų ir kokia apimtimi bei kiekais atsakovai atliko netinkamai bei susieti su ieškovo pateiktais duomenimis apie trūkumų šalinimo kiekius ir apimtis. Konstatuotina, kad statybos valdytojas, kuris turėjo prievolę kontroliuoti statybos darbų eigą, organizuoti atliktų darbų priėmimą, neatliko veiksmų ir atitinkamais dokumentais neįformino jų rezultatų, kurių pagrindu būtų galima patvirtinti ieškovo atliktų darbų trūkumus dėl jų kiekio (apimties) ar kokybės (CK 6.662 str. 1 d. , 6.689 str. 1 ir 2 d.). Neatlikęs ir neįforminęs veiksmų, kurių pagrindu galėtų reikšti pretenzijas dėl ieškovo sudarytuose aktuose nurodytų darbų atlikimo fakto ar darbų defektų, užsakovas pagal statybos rangos sutartį neteko galimybės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 ir 3 d., 6.689 str. 2 d., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-543/2008).

Bylos duomenimis ieškovo 2014-05-02 ir 2014-05-20 susitarimuose su atsakovais dėl darbų atlikimo taip pat nebuvo įvardinti konkrečius darbų atlikimo apimtis ir kiekius charakterizuojantys duomenys - lokalinėse sąmatose nurodytas tik darbų pobūdis ir kaina, todėl net nėra galimybės nustatyti, dėl kokio kiekio ir apimties darbų atlikimo buvo susitarę šalys. Vėliau neužfiksuota, kokia apimtis darbų atsakovų neatlikta ir kokia apimtimi darbai atlikti netinkamai. Ieškovas pateikė pažymas ir darbų aktus, kuriais remdamasis atsakovas įrodinėjo atsakovų atliktų darbų trūkumų šalinimo ir neatliktų darbų atlikimo faktą, nors atsakovų atliktų darbų defektų ar kitokių trūkumų konkretaus kiekio ar apimties faktas nėra nustatyta tvarka užfiksuotas, o iš ieškovo pateiktų įrodymų turinio negalima daryti išvados, kad buvo atliekami būtent atsakovų atliktų darbų defektų šalinimo darbai.

Atsižvelgus į teismo nustatytas fakitnes aplinkybes aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bylos duomenimis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2014-05-02 sutartį neatliko darbų, už kuriuos ieškovas buvo sumokėjęs, už 6 833,68 Lt kainą, atsakovas pripažįsta šią aplinkybę, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 1979,17 Eur (6 833,68 Lt) nuostolių atlyginimą iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir tenkintinas, nors ir kitu pagrindu, nei įrodinėjo ieškovas (CPK 185 str., CK 6.670 str.).

Ieškovo reikalavimu iš kiekvieno atsakovo priteistina po 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

Proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).Teismas tenkino 11 procentų reikalavimų, pareikštų UAB (duomenys neskelbtini), ir 77 procentus reikalavimų, pareikštų atsakovui K. M., pagal priteistas pinigines sumas atitinkamai priteistina 45 Eur ir 150 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už elektroninėmis ryšio priemonėmis pateiktus ieškinius atlyginimo.

Byloje ieškovui teisines paslaugas suteikė VšĮ ADVOC LT, su kurios direktoriumi ir buvo sudaryta pavedimo sutartis ir advokato padėjėjas R. M., su kuriuo atstovavimo sutartis sudaryta 2014-10-01. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas pateikė 2004-07-16 ir 2014-07-28 kasos pajamų orderio kvitų kopijas, kad sumokėjo VšĮ ADVOC LT 3500 Lt, 2015-03-18 pinigų priėmimo kvitu sumokėjo 500 Eur L. M., vykdančiam individualią veiklą (t. 2, b. l. 69-72, 109-110). Šie pinigai už procesinių dokumentų rengimą sumokėti ne advokatui ar jo padėjėjui. VšĮ ADVOC LT direktorius L. M., taip pat individualią veiklą vykdantis L. M. pagal CPK normas negali būti atstovu civilinėje byloje. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 išaiškino bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Įvertinus kasacinio teismo praktiką ir konstatavus, jog byloje teisines paslaugas ieškovui suteikė VšĮ ADVOC LT arba individualią veiklą vykdantis L. M., ieškovas neturi teisės į tokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šioje dalyje prašymą tenkinti nėra teisinio pagrindo (Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-14-265/2016).

Bylos duomenimis ieškovo J. M. atstovas R. M. pateikė 2015-10-14 atsaskaitą už suteiktas 1000 Eur vertės paslaugas civilinėje byloje – procesinių dokumentų rengimą, ruošimąsi ir dalyvavimą posėdžiuose bei konsultacijas (t. 2, b. l. 61-62, 4, b. l. 137). Duomenų, kad už šias atstovo paslaugos yra sumokėta, byloje nėra (CPK 88 str., 98 str., 178 str.). Kadangi pagal CPK byloje sprendžiamas tik pagrįstų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, priteisti ieškovui advokato padėjėjo nurodytas sumas kaip išlaidų atlyginimą nėra pagrindo.

Ieškovas taip pat pateikė duomenis, kad antstoliui Jonui Petrikui už procesinių dokumentų įteikimą, faktinių aplinkybių konstatavimą ir vykdymo veiksmus bei išlaidas vykdomosiose bylose sumokėjo 1418,93 Eur, antstolė Brigita Tamkevičienė už faktinių aplinkybių konstatavimą išrašė sąskaitą 115,85 Eur sumai (t. 2, b. l. 60, 63-76, b. l. 113-118, t. 6, b. l. 30). Ieškovui priteistina iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 168,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo K. M. – 1 181,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 88 str., 93 str. 2 d.).

Atsakovai pagal 2016-01-20 prašymą ir 2015-10-06 bei 2015-10-12 detalizacijas šioje byloje patyrė iš viso 6060,86 Eur išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu, kurias apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini): 2420 Eur už teismo ekspertizę, 2427,41 Eur už advokato teisines paslaugas ir išlaidas vykdymo procese taikant laikinąsias apsaugos priemones (t. 4, b. l. 106-124, 128-131, t. 5, b. l. 189-194. Išlaidos yra pagrįstos ir neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių. Atsižvelgus į aplinkybę, kad ieškovo atstovai procesinius dokumentus rengė ir procese ieškovą atstovavo dėl abiejų atsakovų, o atsakovų atstovo paslaugas apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini), nors jis atstovavo abiejų atsakovų interesus pagal ieškovo reikalavimus, konstatuotina, kad sprendžiant dėl kitų proceso išlaidų laikytina, jog iš esmės ieškovo naudai tenkinta 44 procentai ieškinio reikalavimų. Atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 3 394,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 1979,17 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1979,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-31 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45 Eur žyminio mokesčio bei 168,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovo K. M. 6668,50 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 6668,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-31 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150 Eur žyminio mokesčio bei 1 181,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) 3 394,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovo J. M..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.