Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-23 · Civilinė byla Nr. e2S-773-826/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-23Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-17Klaipėdos apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-06-16Klaipėdos apygardos teismas
  4. e2VP-19087-889/2016Nutartis · 2016-12-19Klaipėdos apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-23
Bylos Nr.
e2S-773-826/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08772-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Atsakovas
UAB „Jausta“, K. M.
Ieškovas
J. M.
Kategorijos
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2S-773-826/2015

Teisėja Milda Valiulytė (Proceso Nr. 2-06-3-08772-2014-2)
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5; 110.1; 122.4; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. balandžio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovų UAB „Jausta“ ir K. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje ieškovo J. M. (J. M.) ieškinį atsakovams K. M., UAB „Jausta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-01 nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui K. M., neviršydamas 3 891,57 Eur sumos, atsakovei UAB „Jausta“, neviršydamas 8 688,60 Eur sumos, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, – atsakovams priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, uždraudė šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leido mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.

Ieškovui patikslinus ieškinį, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-21 nutartimi padidino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-01 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių arešto mastą iki 17 541,99 Eur sumos, uždraudė šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leido mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, darbo užmokestį įmonės darbuotojams bei atsiskaityti su ieškovu.

Šalies argumentai

2015-02-24 ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo ir prašė papildomai areštuoti atsakovės UAB „Jausta“ pinigines lėšas, neviršijant 17 541,99 Eur sumos. Nurodė, kad antstoliui paskyrus ekspertizę dėl kito UAB „Jausta“ turto vertės nustatymo, nuvykus su vertintoju į UAB „Jausta“ pastolių saugojimo vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo nustatyta, kad šio turto ten nebėra. Mano, jog UAB „Jausta“ neužtikrina turto saugojimo pagal 2014-08-01 teismo nutartį, gali būti, kad UAB „Jausta“ pastoliai yra dingę. Egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ir pasidaryti negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-26 nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir papildė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-01 ir 2014-10-21 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones – papildomai areštavo atsakovės UAB „Jausta“ pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, neviršydamas 17 541,99 Eur ieškovo reikalavimų sumos. Atsižvelgiant į tai, jog teismas yra taikęs 17 541,99 Eur atsakovės UAB „Jausta“ turto areštą, o ieškovas nurodė, kad vykdymo procese antstolis areštavo atsakovei UAB „Jausta“ nuosavybės teise priklausančius statybinius pleištinius pastolius, tačiau nurodyto turto buvimo vieta pasikeitė ir ieškovui nežinoma, kyla grėsmė, kad ieškovo interesai šioje byloje nebus apginti ir gali būti pažeistas išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Jausta“ ir K. M. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-08-01 ir 2014-10-01 nutartyse, kuriomis buvo areštuotas atsakovų turtas, nurodyta, jog pirmiausia areštuojamas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, areštuojamos piniginės lėšos. Taigi antstolis areštavo atsakovui priklausančius pastolius, juos įkainojo, o nustatytos vertės pakako ieškinio reikalavimams užtikrinti. Šią aplinkybę patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-522-826/2015, kurioje nurodė, jog vykdomojoje byloje esantys duomenys apie areštuoto turto vertę nekelia abejonių. Tačiau ieškovas, klaidindamas teismą, vis tiek teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo, o teismas nepagrįstai tokį prašymą tenkino. Taip pat pažymėjo, jog ieškovo prašymas buvo ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o dėl jų pakeitimo, dėl to teismas privalėjo apie tai pranešti atsakovams, kurie turėjo teisę pareikšti prieštaravimus, taip pat atsakovai būtų pateikę duomenis apie tai, kad tebeturi antstolio areštuotą ir aprašytą turtą.

Atsiliepimas

Ieškovas J. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad piniginių lėšų areštas taikytas pagrįstai, nes duomenų apie areštuotų pleištinių pastolių buvimo vietą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai jau buvo areštuotas kilnojamasis turtas. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu papildyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės pinigines lėšas, nes areštuotas kilnojamasis turtas galbūt neišlikęs, o atsakovė informacijos apie turto buvimo vietą neteikia. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino ir areštavo atsakovės pinigines lėšas. Atsakovė teigia, kad areštuoto kilnojamojo turto pakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti, dėl to nėra pagrindo areštuoti ir pingines lėšas.

Remdamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-01 ir 2014-10-21 nutartimis buvo areštuotas atsakovų turtas – nekilnojamasis ir kilnojamasis, o tik jo nesant ar esant nepakankamai areštuotos piniginės lėšos. Šios nutartys buvo pateiktos antstoliui vykdyti, atsakovų turtą areštuotas, tačiau 2014-10-27 antstolis, atsižvelgęs į UAB „Jausta“ pateiktą areštuoto turto įvertinimą, kurį atliko UAB korporacija „Matininkai“, aprašė UAB „Jausta“ priklausančius 1336 kv. m pleištinius pastolius ir nurodė jų vertę – 68 000 Lt. Taigi ieškovo reikalavimams užtikrinti pakako areštuotų pleištinių pastolių, jo reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas, o duomenų apie areštuoto turto neišsaugojimą nepateikta (CPK 178 str.). Be to, CPK 675 str. 2 d. įtvirtinta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Faktą, jog areštuoto turto pakako ieškovo reikalavimams užtikrinti, patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-19 nutartyje, kurioje nurodyta, kad vykdomojoje byloje esantys įrodymai dėl turto vertės nekelia abejonių areštuoto turto verte, nes jį areštuojant vadovautasi kvalifikuotų specialistų išvadomis.

Ieškovas prašyme dėl atsakovės piniginių lėšų arešto nurodė, kad areštuoto kilnojamojo turto (pleištinių pastolių) galbūt nėra, tačiau nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Be to, atsakovė, kurios turtas areštuotas, turi pareigą turtą saugoti, o jo neišsaugojimo atveju jai kyla atsakomybė, taip pat atsakovei apribota disponavimo areštuotu turtu teisė, išskyrus teisę valdyti ir naudotis areštuotu turtu. Vien tai, kad atsakovė neteikė duomenų ieškovui apie areštuoto kilnojamojo turto – pleištinių pastolių – buvimo vietą, nereiškia, kad turtas nėra išlikęs, o tuo labiau kad atsakovė neturi pareigos teikti ieškovui informacijos apie jai priklausančio turto buvimo vietą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovo prielaidomis apie turto neišsaugojimą, neįpareigojo jo pagrįsti šių duomenų. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog apie ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas turėjo pranešti atsakovams, nes šis prašymas pagal jo turinį buvo ne dėl naujų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o dėl jų pakeitimo, kadangi vietoje kilnojamojo turto arešto buvo prašoma areštuoti pinigines lėšas (CPK 148 str.).

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, dėl to nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas papildyti laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti atsakovės piniginių lėšų areštą atmestinas (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Atsakovė už atskirąjį skundą sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį. Patenkinus atskirąjį skundą, iš ieškovo J. M. atsakovei UAB „Jausta“ priteistina 28 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo J. M. prašymo papildyti laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti atsakovės UAB „Jausta“ piniginių lėšų areštą netenkinti.

Priteisti iš ieškovo J. M. atsakovei UAB „Jausta“ 28 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis