- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-07
- Bylos Nr.
- e2-270-516/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00211-2026-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus universitetui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl pripažinimo, kad rangos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, ir patirtų nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto J. įmonė „J.“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „TopConsult“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J., kaip likviduojamos dėl bankroto J. įmonės ,,J.“ kreditorius, kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu prašydamas:
1.1. pripažinti, kad prieš laiką nutraukus rangos sutartį Nr. RanS-50000-2663 (toliau – ir rangos sutartis) užsakovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Vilniaus universitetas patyrė 590 757,71 Eur nuostolį ne dėl rangovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės;
1.2. pripažinti, kad užsakovė VšĮ Vilniaus universitetas prieš laiką nutraukė rangos sutartį ne dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės;
1.3. priteisti iš užsakovės VšĮ Vilniaus universiteto 196 918,59 Eur;
1.4. rekomenduoti VšĮ Vilniaus universiteto vadovybei kreiptis į kitas teisėsaugos organizacijas, kad būtų išaiškinti valstybės lėšų grobstymo organizatoriai.
2. Ieškinį grindė tuo, kad egzistuoja naujai išaiškėjusios aplinkybės, išanalizavus atsakovės dokumentus, kurie nebuvo nagrinėti, t. y.: Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. sausio 22 d. raštas Nr. 4S-193 įrodo sutarčių prieš laiką nutrauktų neteisėtumą; projekto ataskaita 2017 m. sausio 25 d. nepateiktas statybos užbaigimo aktas, todėl objektas nepriduotas; uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Kriautė“ ir atsakovės 2016 m. liepos 28 d. pasirašyta rangos sutartis Nr. RanS-50000-1025, kuri nebuvo ieškovui prieinama dėl jos konfidencialumo; rangos sutarties Nr. RanS-50000-1025 priedas Nr. 1 „ Techninės specifikacijos“ ir sutarties priedas „Protokolas Nr. 1“. Rangos sutartimi atsakovė ir rangovė likviduojama dėl bankroto J. įmonė „J.“ susitarė, kad per 9 mėnesius, bet ne vėliau nei 2015 m. rugpjūčio 31 d. bus atlikti (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) renovacijos darbai, t. y. sutvarkyti ir apšiltinti balkonai, apšiltinti išorinių sienų paviršiai, apšiltinta ir įrengta stogo nauja danga, įstiklintos ties virtuvėmis esančios lodžijos. Rangovė iki 2015 m. balandžio 16 d. dirbo pagal žiniaraštyje pateiktą grafiką, užsakovė statybvietę perdavė iki darbų pabaigos likus 2 mėnesiams, neribotam laikui sustabdė darbų vykdymą, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, siekiant pratęsti darbų baigimo terminą, rangovei buvo nustatytas darbų atlikimo terminas per 5 mėnesius, o ne per 9 mėnesius kaip susitarta rangos sutartimi. Nepagrįsta, kad užsakovė prieš terminą nutraukusi rangos sutartį patyrė nuostolį dėl rangovės kaltės, kadangi nuostolis patirtas dėl pačios užsakovės kaltės. Rangovė užsakovei statybvietės neperdavė, į projektinius pasiūlymus nepateikė atsiliepimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 išspręstas ieškovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Top Consult“ ieškinys atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl 37 649,43 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus, 14 579,53 Eur skolos už atliktus statybos darbus, kurios mokėjimą atsakovė sulaikė pagal rangos sutarties 8.5.2 papunktį, 1 880,24 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal ginčo statybos rangos sutartį dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo ir projektavimo darbų.
5. Teismas remdamasis LITEKO duomenimis nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1328-967/2023 pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, kuriuo buvo prašoma likviduojamai dėl bankroto J. J. įmonei „J.“ priteisti 165 730,31 Eur (kurią sudaro 35 766,96 Eur skola už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikytas 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų kiekio mokėjimas, 1 899,32 Eur delspinigiai, 62 149,52 Eur sutarties 11.5 papunktyje apskaičiuota bauda, 20 544,86 Eur mokėjimas už darbų užbaigimui supirktas ir nepanaudotas medžiagas, 1 915,08 Eur neapmokėta inventoriaus nuoma) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje teismo sprendimu reikalavimai dėl baudos, lėšų už nepanaudotas medžiagas, inventoriaus nuomą priteisimo pagal ginčo rangos sutartį buvo atmesti, o kitoje dalyje dėl skolos ir delspinigių byla buvo nutraukta, konstatuojant, jog šie reikalavimai jau buvo išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022.
6. Iš LITEKO duomenų teismas taip pat nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1401-661/2024, kurioje ieškovas J. J. buvęs likviduojamos dėl bankroto individualios J. įmonės „J.“ savininkas, vadovas bei kreditorius pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti, jog prieš laiką nutraukus rangos sutartį Nr. RanS-50000-2663 atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas“ patyrė 590 757,71 Eur nuostolį ne dėl rangovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės; pripažinti, jog atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas prieš laiką nutraukė rangos sutartį Nr. RanS-50000-2663 ne dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės; priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universitetas 196 918,59 Eur. Aptariamoje byloje ieškovas ieškinio reikalavimus kildino iš 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutarties Nr. RANS-50000-2663, kuria bylos šalys susitarė dėl atsakovės bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo rangos darbų atlikimo. Sutartimi taip pat buvo susitarta, kad likviduojama dėl bankroto J. įmonė „J.“ pagal atsakovės reikalavimus parengs naują techninį–darbo projektą, jo pagrindu gaus statybą leidžiantį dokumentą ir atliks statybos rangos darbus. Teismas sprendime, be kita ko, konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017 bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-679-236/2017 teismai pripažino atsakovės veiksmus vienašališkai nutraukiant sutartį su likviduojama dėl bankroto J. įmone „J.“ teisėtais ir nustatė šiai bylai prejudicinį faktą – atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ įvykdyto sutarties pažeidimo. Byloje taip pat pripažinta, kad prieš laiką nutraukus ginčo rangos sutartį užsakovė patyrė nuostolių ne dėl trečiojo asmens kaltės. Nurodytu teismo sprendimu ieškinys atmestas.
Šalies argumentai
7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kreditorius J. J. prašo priteisti patirtus nuostolius, kuriuos kildina iš ginčo rangos sutarties (2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutarties Nr. RanS-50000-2663) vykdymo, taip pat prašo pripažinti, kad užsakovė (atsakovė) prieš laiką nutraukė rangos sutartį ir patyrė 590 757,71 Eur nuostolius ne dėl trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės. Įvertinus pirmiau nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų turinį, šioje byloje pateikto netiesioginio ieškinio turinį ir pridedamus įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad šiame ieškinyje pareikšti reikalavimai ir išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį vertinti kaip tapatų, nes šiuo ieškiniu ieškovas likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kreditorius J. J. įmonės naudai siekia tokių pačių materialiųjų teisinių padarinių – prisiteisti piniginę sumą (nuostolius) dėl 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutarties Nr. RanS-50000-2663 nutraukimo, kurią atsakovė nutraukė dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės dėl netinkamo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, prejudicinę reikšmę turinčiame Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendime konstatavus, kad būtent atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas patyrė nuostolius dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ neteisėtų veiksmų, todėl teisėtai nutraukus sutartį, rangovė (likviduojama dėl bankroto J. įmonė „J.“) nepagrįstai reikalavo priteisti iš užsakovės skolą už atliktus statybos rangos darbus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nutarė, kad dėl ieškovo netiesioginiame ieškinyje reiškiamų reikalavimų pagrįstumo ir galimybių tokio pobūdžio reikalavimus patenkinti jau yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, kurie byloje dalyvavusiems asmenims turi prejudicinę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) (CPK 279 straipsnio 4 dalis) galią, todėl ieškovo pareikšti reikalavimai negali būti materialiojo pobūdžio dalykas naujoje civilinėje byloje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas J. J., kaip likviduojamos dėl bankroto J. įmonės ,,J.“ kreditorius, atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti, priteisti likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „J.“ 553 920,15 Eur, netiesioginį ieškinį išnagrinėti iš esmės, įvertinant pateiktus dokumentus, bei pareikalauti, kad atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas pateiktų statybos darbų žurnalus, naują techninį darbo projektą, medžiagų ir kiekių žiniaraščius. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Netiesioginio ieškinio pagrindą sudaro ne rangos sutartis, bet 2016 m. liepos 29 d. rangos sutartis Nr. RanS-50000-1025, šios rangos sutarties priedas Nr. 1 – techninės specifikacijos, priedas Nr. 2 – tiekėjo derybų pasiūlymas atlikti darbus už 730 000 Eur, įskaitant 126 694,22 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), 2016 m. rugsėjo 30 d. protokolas Nr. 1 prie 2016 m. liepos 29 d. rangos sutarties Nr. RanS-50000-1025 dėl taisytinų darbų bei ir patikslintų darbų kiekių, statybos darbų kuris yra atsakovės (statytojos) nuosavybė ir kuris teismui iki šiol nepateiktas bei atsakovės 2017 m. sausio 25 d. ataskaita. Visi šie dokumentai nebuvo nagrinėti teisme nei vienoje civilinėje byloje, nes ieškovui ir likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „J.“ nebuvo prieinami dėl rangos sutarties Nr. RanS-50000-1025 3.6 papunktyje įtvirtintos konfidencialumo sąlygos.
9.2. Išanalizavus netiesioginio ieškinio pagrindą, išryškėjo naujos aplinkybės, kurios gali turėti esminę įtaką: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė patyrė nuostolį, kadangi rangos sutartimi Nr. RanS-50000-1025 atliktų darbų kaina su nauja rangove UAB ,,Kriautė“ buvo didesnė nei buvo likusių atlikti darbų kaina po rangos sutarties nutraukimo; 2) rangos sutartis Nr. RanS-50000-1025 nėra pakeičiančioji rangos sutartį; 3) asmenys, rengę tikrovės neatitinkančius raštus dėl rangovės nesavalaikio ir nekokybiško projekto parengimo, neturėjo atsakovės įgaliojimo; 4) po rangos sutarties Nr. RanS-50000-1025 pasirašymo, statybvietės apžiūros metu nustatyti trūkumai; 5) atsakovė nuostolius kildina ne iš atliekamų likutinių darbų kainų skirtumo, bet iš neapmokėtų darbų likučio pagal rangos sutartį ir sumos, kuri sumokėta UAB „Kriautė“; 6) atsakovė sąmoningai nepateikia pirmosios instancijos teismui naujai parengto techninio darbo projekto ar jo versijos ir statybos darbų žurnalų.
9.3. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1971-1070/2025 paminėtoje civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022 likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ savininkui ieškovui net nebuvo leista dalyvauti. Ieškovas (nemokumo administratorė UAB ,,Top consult“), galimai būdamas suinteresuotu asmeniu, jokių įrodančių dokumentų nepateikė.
9.4. Prie netiesioginio ieškinio pridėti 44 priedai patvirtina pagrįstus reikalavimus. Šie priedai niekada nebuvo nagrinėjami, pvz. pirmosios instancijos teismas nustatė, kad likviduojama dėl bankroto J. įmonė „J.“ 2016 m. rugpjūčio 1 d. perduodama statybvietę, kartu perdavė darbų rezultatą, bei perdavime dalyvavo teismo ekspertas D. K., tačiau statybos perdavimo akte nėra paminėta, kad D. K. dalyvavo statybvietės perdavime. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės pasitarimo protokolai Nr. 1 ir 2 patvirtino likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ vėlavimą parengti techninį darbo projektą, nes jis turėjo būti baigtas sausio mėn., tačiau į šiuos pasitarimus neįmanoma sutalpinti 60 dienų, skirtų projekto rengimui. Atsakovė niekada nėra pateikusi dokumento, kuriame būtų nurodyta techninio darbo projekto rengimo pradžios ir pabaigos data.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto netiesioginį ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
13. Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).
14. CPK 137 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai yra išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
15. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14, 15 punktai).
16. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau negu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte atskleidžiamas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 16, 17 punktai).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 18 punktas). Pažymėtina, kad pripažįstant ieškinius tapačiais turi būti nustatyti visi jų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno pirmiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškiniai tapatūs ir dėl to ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto netiesioginį ieškinį, reiškiamą likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ vardu ir interesais, konstatavęs, kad tapačių apelianto reikalavimų pagrįstumas ir galimybės tokio pobūdžio reikalavimus patenkinti yra įvertinti įsiteisėjusiuose Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022, 2023 m. liepos 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1328-967/2023 ir 2024 m. birželio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1401-661/2024, kurie byloje dalyvavusiems asmenims turi prejudicinę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata (CPK 279 straipsnio 4 dalis) galią.
19. Apelianto teigimu, netiesioginio ieškinio pagrindą sudaro ne rangos sutartis, bet rangos sutartis Nr. RanS-50000-1025, jos priedas Nr. 1 – techninės specifikacijos, priedas Nr. 2 – tiekėjo derybų pasiūlymas atlikti darbus už 730 000 Eur, įskaitant 126 694,22 Eur PVM, 2016 m. rugsėjo 30 d. protokolas Nr. 1 prie rangos sutarties Nr. RanS-50000-1025 dėl taisytinų darbų ir patikslintų darbų kiekių bei statybos darbų ir atsakovės 2017 m. sausio 25 d. ataskaita. Visi šie dokumentai nebuvo nagrinėti. Apeliantas nurodo, kad egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė patyrė nuostolį, kadangi rangos sutartimi Nr. RanS-50000-1025 atliktų darbų kaina su nauja rangove UAB ,,Kriautė“ buvo didesnė nei buvo likusių atlikti darbų kaina po rangos sutarties nutraukimo; 2) rangos sutartis Nr. RanS-50000-1025 nėra pakeičiančioji rangos sutartį; 3) asmenys, rengę tikrovės neatitinkančius raštus dėl rangovės nesavalaikio ir nekokybiško projekto parengimo, neturėjo atsakovės įgaliojimo; 4) po rangos sutarties Nr. RanS-50000-1025 pasirašymo, statybvietės apžiūros metu nustatyti trūkumai; 5) atsakovė nuostolius kildina ne iš atliekamų likutinių darbų kainų skirtumo, bet iš neapmokėtų darbų likučio pagal rangos sutartį ir sumos, kuri sumokėta UAB „Kriautė“; 6) atsakovė sąmoningai nepateikia pirmosios instancijos teismui naujai parengto techninio darbo projekto ar jo versijos ir statybos darbų žurnalų. Apeliantas nedalyvavo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1971-1070/2025 paminėtoje civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022. Apelianto teigimu, prie netiesioginio ieškinio pateikti priedai patvirtina reikalavimų pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėjami.
20. Byloje nėra ginčo, kad ieškinio, kurį atsisakyta priimti, ir ieškinių, išnagrinėtų civilinėse bylose Nr. e2-987-603/2022, Nr. e2-1328-967/2023 ir Nr. e2-1401-661/2024, šalys sutampa. Pažymėtina, kad nors Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-987-603/2022 buvo pradėta pagal likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, o civilinėse bylose Nr. e2-1328-967/2023 ir Nr. e2-1401-661/2024 bei nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšti kreditoriaus netiesioginiai ieškiniai likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ vardu atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto J. įmonė „J.“, tačiau tai nereiškia, kad šalys nėra tapačios.
21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo aplinkybė, jog pareiškėjui nesikreipiant į teismą dėl savo teisių gynimo ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio pagrindu to pareiškėjo (skolininko) vardu pareiškė jo kreditorius, turi būti vertinama materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi kontekste, nes netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju išreikalautas turtas būtų įskaitomas būtent į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Taigi, nors ieškovo procesiniu statusu dalyvauja skolininko kreditorius, tačiau jis netiesioginį ieškinį reiškia skolininko vardu ir interesais, todėl abejonių dėl ginčo šalių tapatumo nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 42 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398/2004; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-943/2021, 18 punktas).
22. Vadovaujantis minėtu išaiškinimu, abejonių, kad nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-987-603/2022, Nr. e2-1328-967/2023, Nr. e2-1401-661/2024 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys yra tapačios, nekyla. Įvertinus minėtų civilinių bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos šalių tapatumą, siekiant nustatyti, ar apelianto pareikštas netiesioginis ieškinys yra tapatus minėtoms civilinėms byloms, toliau bus vertinamas ieškinio dalykas ir pagrindas.
23. Kasacinio teismo pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021, 20 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 40 punktas).
24. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-1075/2021, 27 punktas).
25. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pareikštu netiesioginiu ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad prieš laiką nutraukus rangos sutartį užsakovė VšĮ Vilniaus universitetas patyrė 590 757,71 Eur nuostolį ne dėl rangovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės; 2) pripažinti, kad užsakovė VšĮ Vilniaus universitetas prieš laiką nutraukė rangos sutartį ne dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės; 3) priteisti iš užsakovės VšĮ Vilniaus universitetas 196 918,59 Eur; 4) rekomenduoti VšĮ Vilniaus universiteto vadovybei kreiptis į kitas teisėsaugos organizacijas, kad būtų išaiškinti valstybės lėšų grobstymo organizatoriai.
26. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. įsiteisėjusiu sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-987-603/2022 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, kurioje buvo prašoma priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto 37 649,43 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 14 579,53 Eur skolą už atliktus statybos darbus ir kurios mokėjimą atsakovė sulaikė pagal rangos sutarties 8.5.2 papunktį, 1 880,24 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės ieškinys buvo atmestas.
27. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1328-967/2023 išnagrinėtas ieškovo J. J. netiesioginis ieškinys, kuriame buvo pareikšti reikalavimai: priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „J.“ 165 730,31 Eur skolą, kurią sudaro 35 766,96 Eur už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikytas 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų mokėjimas, 1 899,32 Eur delspinigiai, 62 149,52 Eur sutarties 11.5 papunkčiu paskaičiuota bauda, 20 544,86 Eur mokėjimas už darbų užbaigimui supirktas ir nepanaudotas medžiagas, 1 915,08 Eur neapmokėta inventoriaus nuoma bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ši civilinė byla dalyje dėl ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universitetas likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „J.“ 35 766,96 Eur už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikyto mokėjimo ir 1 899,32 Eur delspinigių nutraukta, kadangi šie reikalavimai išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022. Ieškovo reikalavimai dėl 62 149,52 Eur baudos, 20 544,86 Eur mokėjimo už darbų užbaigimui supirktas ir nepanaudotas medžiagas, 1 915,08 Eur neapmokėtos inventoriaus nuomos buvo atmesti. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-716-516/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
28. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1401-661/2024 išnagrinėtas ieškovo J. J. netiesioginis ieškinys, kuriame buvo pareikšti reikalavimai, analogiški nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams: pripažinti, kad prieš laiką nutraukus rangos sutartį užsakovė patyrė 590 757,71 Eur nuostolį ne dėl rangovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės; pripažinti, kad užsakovė prieš laiką nutraukė rangos sutartį ne dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės; priteisti iš užsakovės 196 918,59 Eur (įskaitant skolą ir netesybas) likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ naudai; rekomenduoti VšĮ Vilniaus universiteto vadovybei kreiptis į kitas teisėsaugos organizacijas, kad būtų išaiškinti valstybės lėšų grobstymo organizatoriai. Šiame sprendime nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-679-236/2017, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022, t. y. įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais teismai nustatė faktą, kad rangos sutartį atsakovė nutraukė teisėtai ir pagrįstai dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ įvykdyto esminio rangos sutarties pažeidimo. Todėl ši aplinkybė laikyta prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad sutartys nutrauktos ir nuostoliai patirti būtent dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės. Ieškovo ieškinys buvo atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-481-330/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
29. Nors nagrinėjamoje byloje ir nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-987-603/2022 ir Nr. e2-1328-967/2023 buvo reiškiami siauresnės apimties reikalavimai ir skiriasi reikalaujamos priteisti sumos, tačiau pareikštais ieškiniais siekiama tokių pačių materialiųjų teisinių padarinių, t. y. konstatuoti, kad atsakovė rangos sutartį nutraukė nepagrįstai, atsakovės patirti nuostoliai buvo ne dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės, todėl atsakovė turi sumokėti nuostolius, patirtus prieš terminą nutraukus rangos sutartį. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 nustatyta, kad likviduojama dėl bankroto J. įmonė ,,J.“ ir atsakovė 2014 m. lapkričio 19 d. sudarė penkias identiškas (skyrėsi tik jose numatytų darbų atlikimo vietos) rangos sutartis Nr. RANS-50000-2662, RANS-50000-2663, RANS-50000-2664, RANS-50000-2665 ir RANS-50000-2666, kuriomis ieškovė įsipareigojo sutartyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka atlikti atsakovės bendrabučių, esančių: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), modernizavimo rangos darbus. Šiame sprendime nurodyta, kad atsakovė dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės ,,J.“ neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius, todėl neturi pareigos sumokėti rangovei skolos už atliktus statybos rangos darbus ir sulaikytos skolos sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad rangos sutartys Nr. RANS-50000-2662, RANS-50000-2663, RANS-50000-2664, RANS-50000-2665 ir RANS-50000-2666 buvo nutrauktos teisėtai dėl rangovės įvykdyto esminio pažeidimo, darytina išvada, kad apeliantas nagrinėjamoje byloje netiesioginio ieškinio reikalavimais pakartotinai siekia pripažinimo, kad rangos sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir dėl to prisiteisti nuostolių atlyginimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti netiesioginio ieškinio dalyko tapatumą.
30. Apelianto teigimu, netiesioginio ieškinio pagrindą sudaro ne rangos sutartis, bet rangos sutartis Nr. RanS-50000-1025 ir nurodyti priedai, kurie nebuvo nagrinėti, taip pat apelianto nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios yra susijusios su rangos sutartimi Nr. RanS-50000-1025, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 nurodyta, kad UAB ,,Kriautė“ ir atsakovės 2016 m. liepos 28 d. pasirašyta rangos sutartis atitinka nagrinėtoje byloje rangos sutartį Nr. Rans-50000-2664 pakeitusios sutarties požymius, kaip jie suprantami pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1401-661/2024 nustatė, kad rangos sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kaltės (esminio sutarties pažeidimo), naują rangos sutartį su UAB „Kriautė“ atsakovė sudarė siekiant ištaisyti nekokybiškai likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ atliktus darbus bei atlikti neužbaigtus darbus, todėl J. J. nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės skolą už atliktus darbus pagal rangos sutartį. Taigi, atsakovės ir UAB ,,Kriautė“ sudaryta rangos sutartis Nr. RanS-50000-1025 buvo vertinta minėtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, nustatyta, kad ji yra pakeičiančioji rangos sutartį Nr. Rans-50000-2664, todėl apeliantas nepagrįstai reikalauja skolos priteisimo už atliktus statybos rangos darbus.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinių bylų Nr. e2-987-603/2022, Nr. e2-1328-967/2023, Nr. e2-1401-661/2024 ir nagrinėjamos civilinės bylos reiškiamo netiesioginio ieškinio faktinis pagrindas yra tapatus. Apeliantas pakartotinai kvestionuoja įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytus prejudicinius faktus, kuriuos nurodo kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, tačiau jos nelaikytinos sudarančiomis naują faktinį ieškinio pagrindą šioje byloje reiškiamiems reikalavimams. Vien tai, kad apeliantas naujai paaiškėjusias aplinkybes papildo papildytais ir (ar) patikslintais faktais ar prideda naujų įrodymų, nereiškia, jog apelianto pareikštas netiesioginis ieškinys nėra tapatus nagrinėtiems ieškiniams minėtose bylose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinys grindžiamas kokybiškai naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo vertintos pirmiau paminėtų bylų nagrinėjimo metu.
32. Apeliantas nurodė, kad nedalyvavo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022 buvo nagrinėjamas ieškovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės ,,J.“ ieškinys atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. ir 2022 m. gegužės 10 d. nutartimis atsisakyta apeliantą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Apelianto nedalyvavimas civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022 nepaneigia nustatyto ieškinių tapatumo, nes, kaip jau buvo aptarta, šioje byloje apeliantas netiesioginį ieškinį reiškia ne savo, o toje byloje dalyvavusios likviduojamos dėl bankroto J. įmonei ,,J.“, interesais.
33. Apeliantas teigė, kad kartu su netiesioginiu ieškiniu pateikė 44 priedus, kurie patvirtina reikalavimų pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėjami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas kartu su netiesioginiu ieškiniu pateikė 46 priedus, iš kurių 44 priedai yra analogiški kartu su netiesioginiu ieškiniu pateiktiems ir nagrinėtiems civilinėje byloje Nr. e2-1401-661/2024. Pažymėtina, kad spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas teikiamus įrodymus turi įvertinti tik tuo požiūriu, ar jie pagrindžia kažkokias naujas, kitose bylose nenagrinėtas, faktines aplinkybes (t. y. vertindamas ieškinių tapatumo aspektą). Šiuo atveju būtent tokio pobūdžio vertinimą pirmosios instancijos teismas atliko, o įrodymų vertinimas iš esmės galėtų būti atliekamas tik nagrinėjant bylą. Apelianto ieškinį atsisakius priimti, toks įrodymų vertinimas neturėjo būti atliekamas.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų turinį bei nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinį, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad res judicata principas, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje, reiškia draudimą proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams pareikšti reikalavimą, kuris yra tapatus reikalavimui, jau išspręstam įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytus faktus bei teisinius santykius. Įvertinus tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 konstatuota, jog atsakovė dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės ,,J.“ neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius, todėl neturi pareigos sumokėti rangovei skolos už atliktus statybos rangos darbus, bei tai, jog įsiteisėjusiuose Vilniaus apygardos teismo sprendimuose civilinėse bylose Nr. e2-987-603/2022, Nr. e2-1328-967/2023 ir Nr. e2-1401-661/2024 įvertintas rangos sutarties teisėtumas ir pagrįstumas bei galimybė prisiteisti nuostolių atlyginimą, darytina išvada, kad šioje byloje reiškiamo netiesioginio ieškinio ir išnagrinėtose civilinėse bylose pareikštų ieškinių pagrindai ir dalykai yra tapatūs. Apelianto netiesioginis ieškinys nėra grindžiamas naujomis aplinkybėmis, o priešingai, kvestionuojant įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytus prejudicinius faktus, o tai negali sudaryti naujo netiesioginio ieškinio faktinio pagrindo. Taigi, apeliantas neturi teisės šioje byloje naujai teikiamu netiesioginiu ieškiniu pakartotinai prašyti išspręsti rangos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nuostolių atlyginimo klausimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto netiesioginį ieškinį kaip tapatų išnagrinėtiems įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose civilinėse bylose, bei pagrįstai nusprendė, kad apelianto pareikšti reikalavimai negali būti materialiojo pobūdžio dalykas naujoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).
35. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, įrodymus. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
36. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo netiesioginį ieškinį, apelianto atskirajame skunde pareikštas prašymas išreikalauti iš atsakovės statybos darbų žurnalus, naują techninį darbo projektą, medžiagų ir kiekių žiniaraščius, nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.