Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-11-26 · Administracinė byla Nr. TA-176-415/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-26
Bylos Nr.
TA-176-415/2025
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00472-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
Ž. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-176-415/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00472-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Ž. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, 6 000 Eur neturtinės žalos, patirtos nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2024 m. kovo 10 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) (toliau – ir Kalėjimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Kalėjime netinkamomis sąlygomis – jam besimaudant duše kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo užtikrintas privatumas, nes duše neįrengtos dušo kabinos, todėl tiek pareigūnai, užėję į patalpą, tiek kiti nuteistieji galėjo matyti jo nuogą kūną. Pareiškėjas teigė, kad pagal naudojimosi dušu grafiką ir pagal naudojimosi sporto aikštynu grafiką jis į dušą buvo vedamas 5 kartus per savaitę. Pareiškėjas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią valstybė turi pareigą kalinamiems asmenims suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių užtikrinant jiems pakankamą privatumą. Pareiškėjas nurodė, kad dušo patalpose nebuvo atskiros persirengimo patalpos, dušinės neatitiko higienos normų reikalavimų, jose buvo drėgmė, pelėsis, nuo lubų krisdavo dėl drėgmės atsilupęs tinkas. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, nepatogumus, psichologinę skriaudą, pablogėjo bendravimas su kitais asmenimis, t. y. neturtinę žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Kalėjime: nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. liepos 13 d. – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 3 sektoriuje, drausmės grupėje, nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. liepos 26 d. – 2 sektoriuje, drausmės grupėje, nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 1 sektoriuje, drausmės grupėje, nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. vasario 15 d. – 3 sektoriuje, drausmės grupėje, nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2024 m. kovo 10 d. – 3 sektoriuje, paprastojoje grupėje. Tarnyba pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, nes tokios prievolės įstaigai teisės aktai nenumatė, pertvaros dušinėse Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje buvo įrengtos 2022 m. spalio 14 d. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje ir 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose dušuose pertvaros ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įrengtos visuomet, todėl privatumas pareiškėjui naudojantis dušu nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. ir nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2024 m. kovo 10 d. buvo užtikrintas.

5. Tarnybos teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad laikotarpiais, kuomet pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje, privatumo neužtikrinimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė, todėl pripažintina, jog kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė. Tarnyba teigė, kad pagal nustatytą tvarką pareiškėjas dušu galėjo naudotis du kartus per savaitę, o teisės aktai nenumato dušo kabinų atskyrimo bei atskirų persirengimo kabinų įrengimo. Tarnyba paaiškino, kad dušo patalpose buvo įrengta vieta drabužiams pasikabinti, vieta persirengti su suolais, veidrodžiais, toks persirengimo vietų įrengimas (be atskirų kabinų ar pertvarų privatumui užtikrinti) yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo vietų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir priimtas nuostatas, o nuteistiesiems nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos nei likusiai visuomenės daliai. Tarnyba nesutiko, kad dušo patalpose buvo drėgmė ir pelėsis, nes ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpų dušinėje vėdinimas buvo mechaninis ištraukiamasis, Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 3 ir 4 būrio dušinėje vėdinimas buvo kanalinis ir pro langus, o Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus 1, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 būrių dušinėse įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema ir vėdinimas pro langus. Tarnybos vertinimu, jei nuteistieji tinkamai vėdintų patalpas, jose neatsirastų drėgmė ar pelėsis, pareiškėjas turėjo galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), tačiau tokių duomenų byloje nėra. Tarnybos teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad higienos normos neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto šiuo aspektu. Tarnyba teigė, kad pareiškėjas nesikreipė į įstaigos psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo stoka ar higienos normų neatitikimai dušinėse, Kalėjimo neteisėti veiksmai neįrodyti, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II.

6. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo Ž. T. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) nereglamentuoja dušų įrengimo reikalavimų, o Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (neteko galios 2023 m. sausio 1 d.), ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, nėra nustatyta reikalavimų, jog dušo patalpose turėtų būti pertvaros.

8. Teismas, įvertinęs naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje laikomasi nuostatos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023; kt.), pažymėjo, jog Tarnyba atsiliepime į skundą pripažino, kad Pravieniškių PN-AK 3-ajam sektoriui priklausančiose dušo patalpose, kuriomis naudojosi ir pareiškėjas, pertvaros buvo įrengtos tik 2022 m. spalio 14 d., o Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje ir 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose pertvaros ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įrengtos visuomet.

9. Teismas, įvertinęs Tarnybos pateiktus duomenis apie dušo patalpų įrengimą ir pareiškėjo apgyvendinimą atitinkamose pataisos įstaigos patalpose (2024 m. kovo 29 d. pažyma Nr. RV-22-3211), sprendė, kad pareiškėjui privatumas naudojantis dušu nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. ir nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2024 m. kovo 10 d. buvo užtikrintas.

10. Teismas vertino, kad nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. liepos 12 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. spalio 13 d., maudydamasis kartu su kitais nuteistaisiais Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus dušo patalpose, nesant įrengtų pertvarų tarp atskirų maudymosi vietų, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu, t. y. pripažino, jog naudojantis dušu buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Todėl teismas sprendė, kad nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. liepos 12 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. spalio 13 d. pataisos įstaiga neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu.

11. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše, o nuo 2022 m. gegužės 26 d. – duše praustis du kartus per savaitę (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) 17.5 punktas), sprendė, jog nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną. Pareiškėjas minėtais laikotarpiais turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 100 kartų, todėl, teismo vertinimu, apie 100 kartų buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, kas yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti.

12. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas įrengti dušo patalpose ar prie jų persirengimo kabinas (kambarius, patalpas) nėra įtvirtintas nei HN 134:2015, nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, arba Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389.

13. Teismas pažymėjo, kad HN 134:2015 17 punkte nustatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas konstatavo, kad nei šioje higienos normoje, nei kituose teisės aktuose pataisos įstaigų dušo patalpoms nėra taikomi reikalavimai dėl patalpų vėdinimo ir santykinės oro drėgmės.

Atsiliepimas

14. Teismas nustatė, kad Tarnyba atsiliepime į skundą paaiškino ir pateikė 2024 m. balandžio 8 d. pažymą apie pareiškėjo laikymo sąlygas, jog ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpų dušinėje vėdinimas buvo mechaninis ištraukiamasis, Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 3 ir 4 būrio dušinėje vėdinimas buvo kanalinis ir per langus, o Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus 1, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 būrių dušinėse įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema ir vėdinimas per langus, be to, pareiškėjas skunde taip pat patvirtino, jog dušo patalpas galima buvo vėdinti per langą.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti 2024 m. balandžio 8 d. pažyma apie pareiškėjo laikymo sąlygas taip pat patvirtina, jog ginčo laikotarpiu dušinės NVSC dėl drėgmės, pelėsio ir kt. nebuvo tikrintos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog dėl netinkamų dušo patalpų įrengimo būtų kreipęsis į pataisos įstaigą ar į NVSC, medikus dėl psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimų, susijusių su jo skunde nurodytomis laikymo sąlygomis.

16. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ginčo laikotarpiu dušo patalpos, kuriomis naudojosi pareiškėjas, buvo įrengtos netinkamai ir neatitiko higienos normų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

17. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. liepos 12 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. spalio 13 d. (virš 1,5 metų) buvo laikomas sąlygomis, kai jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis dušu, įvertinęs Kalėjimo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (apie 1,5 metų neužtikrintas privatumas naudojantis dušu, kai dušu naudojamasi kartą per savaitę, o nuo 2022 m. gegužės 26 d. – du kartus per savaitę), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima vertinti nurodyta 6 000 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 400 Eur, todėl skundą tenkino iš dalies.

III.

18. Pareiškėjas Ž. T. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam už nustatytų pažeidimų dieną, kai jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, priteisė po 7 Eur, tačiau kitoje panašioje byloje (Nr. eTA-572-442/2023) už vieną pažeidimo dieną buvo priteista po 15 Eur.

20. Pareiškėjas pažymi, kad net ir įrengus pertvaras dušo patalpose Kalėjime nuo 2022 m. spalio 14 d. jam nebuvo užtikrintas privatumas duše, nes dušo kabinos įrengtos vienos prieš kitas ir jis vis tiek buvo matomas kitų nuteistųjų, o tokiais atvejais pagal teismų praktiką priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skunde nurodė, jog jam privatumas nebuvo užtikrintas ir tais atvejais, kai pertvaros duše buvo įrengtos. Pareiškėjo vertinimu, dėl sistemingų pažeidimų neužtikrinant jam privatumo, priteistas neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas.

21. Pareiškėjas nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismui pateikė NVSC atliktų patikrinimų aktus dėl netinkamų higienos sąlygų dušuose, todėl išvada, jog jis nepateikė įrodymų, nepagrįsta, o iš pateiktų dokumentų matyti, kad jo kalinimo sąlygos dėl dušo patalpų neatitikimo higienos normoms buvo pablogintos. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė didelių nepatogumų, viršijančių kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, taigi patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsakovas teigia, kad apeliaciniame skunde nenurodyta kokias konkrečias proceso ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad priteista suma netenkina pareiškėjo, negali būti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsakovo nuomone, pareiškėjui priteistas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, o prašymas priteisti 5 procentus metinių palūkanų nenagrinėtinas, kadangi pareiškėjas skunde šio reikalavimo nekėlė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

24. Byloje kilo ginčas dėl 6 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2024 m. kovo 10 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių PN-AK), atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. liepos 12 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. spalio 13 d. (virš 1,5 metų) buvo laikomas sąlygomis, kai jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis dušu, kai Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus dušo patalpose nebuvo įrengtos pertvaros, užtikrinančios privatumą, o kitus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų atmetė kaip neįrodytus.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas, tvirtina, kad ir įrengus pertvaras dušuose nuo 2022 m. spalio 14 d. jam nebuvo užtikrintas privatumas, nes dušo kabinos įrengtos vienos prieš kitas ir jis vis tiek buvo matomas kitų nuteistųjų, o tokiais atvejais pagal teismų praktiką priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismui buvo pateikęs įrodymus apie NVSC atliktus patikrinimus ir nustatytus higienos normų pažeidimus, todėl teismas nepagrįstai pareiškėjo skundo argumentus atmetė kaip neįrodytus.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų, išaiškinta, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.). Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad ir tokia dušų įrengimo konstrukcija neužtikrino jo privatumo, nes dušai įrengti vieni prieš kitus, todėl jis vis tiek buvo matomas kitų nuteistųjų. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčui aktualių dušų patalpų nuotraukų, schemų ar kitokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti kaip buvo įrengtos dušų patalpos, kuriomis naudojosi pareiškėjas ginčo laikotarpiu, be kita ko, atsižvelgiant į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri jau buvo suformuota skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu. Pirmosios instancijos teismas į suformuotą teismų praktiką neatsižvelgė, ir turėdamas pareigą būti aktyvus ir padėti asmenims įgyvendinti jų procesines teises (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 str.), turėjo teisę savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (ABTĮ 56 str. 5 d.), tačiau to nepadarė. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos ir ištirtos visos tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės.

28. Pareiškėjas skunde nurodė, kad į dušą buvo vedamas 5 kartus per savaitę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjui buvo suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše, o nuo 2022 m. gegužės 26 d. – duše praustis du kartus per savaitę, ir apie 100 kartų buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, tačiau nepasisakė dėl minėtų pareiškėjo argumentų vertinimo. Aplinkybės dėl to, kiek kartų ir kiek laiko buvo pažeistas pareiškėjo privatumas jam naudojantis dušu, atsižvelgiant ir į šios nutarties 27 punkte išdėstytus motyvus, yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos masto ir jos atlyginimo dydžio, todėl turi būti tinkamai nustatytos ir įvertintos.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pateikęs dokumentą apie NVSC patikrinimo rezultatus, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jos jis neįrodė higienos normų pažeidimų. Nustatyta, kad byloje yra NVSC 2021 m. birželio 21 d. raštas Nr. (2-12 4.80)2-944494, adresuotas pareiškėjui atsakant į jo skundą, iš kurio matyti, jog Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 9–10 būrių dušo patalpose (t. y. būrių, kuriuose gyveno pareiškėjas) buvo nustatyti HN 134:2015 pažeidimai: lubų paviršiuje vizualiai matėsi pelėsis (39 p. pažeidimas), lubų danga atsilupusi, vietomis įtrūkęs, iškritęs tinkas (12 p. pažeidimas). Pirmosios instancijos teismas minėto įrodymo nevertino, o savo sprendime nurodė, kad ginčo laikotarpiu dušinės NVSC dėl drėgmės, pelėsio ir kt. nebuvo tikrintos ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl netinkamų dušo patalpų įrengimo būtų kreipęsis į pataisos įstaigą ar į NVSC.

30. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme proceso šalių argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusJolanta MalijauskienėDainius Raižys