- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-05
- Bylos Nr.
- 1-695-1230/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46959-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Zita Malova
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.4Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 3 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos ir gyvenamosios vietos nedeklaruojantis, šiuo metu yra suimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas:
1) Kauno apygardos teismo 1998 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 9 metams, 2007 m. sausio 5 d. bausmė atlikta;
2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;
3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams, 2014 m. gegužės 6 d. bausmė atlikta;
4) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, 2015 m. rugpjūčio 14 d. bausmė atlikta;
5) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų;
6) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, 2017 m. balandžio 10 d. bausmė atlikta;
7) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams, 2019 m. gruodžio 6 d. bausmė atlikta;
8) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;
9) Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams, bausmė atlikta;
10) Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį areštu 30 parų arešto bausme, 2023 m. spalio 31 d. bausmė atlikta;
11) Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų, 2024 m. gegužės 24 d. bausmė atlikta;
12) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį areštu 30 parų. 2024 m. spalio 24 d. bausmė atlikta;
13) Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams, nuosprendis įsiteisėjęs, bausmė neatlikta;
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis R. V. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 28 d. 08 val. 00 min. iki 2024 m. lapkričio 30 d. 14 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs namo durų spynas, įsibrovė į V. B. priklausantį namą bei pagrobė juodos spalvos nešiojamą kompiuterį „Samsung“, kurio vertė 300 Eur, baltos spalvos interneto modemą su laidais, kurio vertė 30 Eur, aukso spalvos apyrankę su pakabukais, kurios vertė 200 Eur, ir 5 butelius alkoholinių gėrimų, o būtent: 3 butelius viskio „Four Roses“, kurių bendra vertė 78 Eur (1 vnt. kaina 26 Eur), 1 butelį viskio „Jim Beam“, kurio vertė 24 Eur, 1 butelį spiritinio gėrimo „Campari“, kurio vertė 26 Eur, ir vieną butelį trauktinės „Palanga“, kurio vertė 8 Eur, taip padarydamas nukentėjusiajai V. B. 666 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. Kaltinamasis R. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad į gyvenamąjį namą įsibrovė sulaužęs tris spynas, iš namo pavogė alkoholinių gėrimų, taip pat apyrankę. Dalį pavogtų alkoholinių gėrimų išgėrė. Savo poelgį vertina blogai.
3. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 19 d. apklaustas kaltinamasis R. V. parodė, kad niekur nedirba, pajamų negauna, pastovios gyvenamosios vietos neturi, todėl užsiima vagystėmis. 2024 m. lapkričio mėnesį būdamas (duomenys neskelbtini) kaime pastebėjo namą, kuriame nedegė šviesa, todėl nusprendė jį apvogti. Namo spynas ištraukė iš kabučių, užėjo į namo vidų, iš spintos paėmė alkoholio butelius, taip pat paėmė nešiojamą kompiuterį ir modemą. Su pavogtais daiktais nuėjo į šalia esantį ūkinį pastatą, jame dalį alkoholio suvartojo, o pavogtus daiktus paliko (b. l. 85-87).
4. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. B. parodė, kad gyvena Vilniuje, o namą kaime paprašė prižiūrėti kaimynės J. V.. Iš kaimynės sužinojo, kad buvo sulaužytos jos namo durų spynos. Atvažiavusi į vietą, pamatė sulaužytas tris namo spynas, o iš namo buvo dingę alkoholis, grandinėlės, kompiuteris. Apie tai pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai atliko apžiūrą. Matėsi, kad lauke buvo kūrentas laužas, o kaltinamasis miegojo ant šieno, iš namo buvo paėmęs antklodę, pagalvę ir striukę. Vėliau kompiuterį, jo laidus, butelį viskio, butelį trauktinės „Palanga“ pareigūnai rado. Apyrankės neatgavo. Pretenzijų kaltinamajam neturi, sugadintų spynų kaip žalos nevertina, civilinio ieškinio nereiškia.
5. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 1 d. ir 2025 m. balandžio 16 d. apklausta nukentėjusioji V. B. parodė, kad gyvena Vilniuje, taip pat turi gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), jame žiemą lankosi retai, todėl paprašė kaimynės J. V. jį prižiūrėti. Paskutinį kartą šiame name buvo 2024 m lapkričio 3 d. apie 14.30 val., tuo metu išvažiuodama visas duris ir spynas uždarė. 2024 m. lapkričio 30 d. apie 15.23 val. paskambinusi kaimynė J. V. pranešė, kad namo apžiūros metu pastebėjo apgadintas gyvenamo namo durų spynas. 2024 m. gruodžio 1 d. kartu su savo dukra A. B.nuvyko prie namo, pastebėjo išlaužtas tris gyvenamo namo durų spynas, kurių vertė yra 50 Eur, o užėjus į gyvenamo namo vidų, suprato, kad buvo patekta į gyvenamo namo patalpas ir pavogti jai priklausantys daiktai: nešiojamas kompiuteris „Samsung“, 300 Eur vertės, interneto modemas, 30 Eur vertės, 3 buteliai viskio „Four Roses“, 78 Eur vertės, 1 butelis viskio „Jeam Beam“, 24 Eur vertės, 1 butelis spiritinio gėrimo „Campari“, 26 Eur vertės, 1 butelis trauktinės „Palanga“, 8 Eur vertės, apyrankė su pakabukais, 200 Eur vertės. Dalis daiktų – kompiuteris, modemas, butelis viskio „Four Roses“, butelis trauktinės „Palanga“ – buvo rasti tvarte ir jai grąžinti. Civilinio ieškinio neteiks (b. l. 61, 62, 74, 75).
6. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
7. Be kaltinamojo R. V. prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
7.1. Pranešimo registravimo duomenys ir nukentėjusiosios V. B. pareiškimas, kuriuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 28 d. 08.00 val. iki 2024 m. gruodžio 1 d. 11.30 val. (duomenys neskelbtini), išlaužus tris gyvenamojo namo durų spynas, kurių vertė yra 50 Eur, buvo patekta į nukentėjusiajai priklausančio gyvenamojo namo vidaus patalpas, iš kurių buvo pavogtas juodos spalvos nešiojamas kompiuteris „Samsung“, 300 Eur vertės, baltos spalvos interneto modemas, kurio vertė – 30 Eur, 3 buteliai viskio „Four roses“, kurių bendra vertė – 78 Eur, 1 butelis viskio „Jeam Beam“, kurio vertė – 24 Eur, 1 butelis spiritinio gėrimo „Campari“, kurio vertė – 26 Eur. Bendra padaryta žala yra apie 508 Eur (b. l. 1, 9).
7.2. Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad gyvenamojo namo įėjimų durų spynų ąselės yra išrautos, pagrindinių durų staktoje yra skylės, pakabinama spyna guli ant dešinėje esančio lango išorinės palangės. Durų į virtuvę spynos ąselė atidalinta, spynos nėra. Apžiūros metu apžiūrėti gyvenamojo namo kambariai, virtuvė, ant grindų pastebėta vaško, virtuvėje rasta pakabinama spyna. Apžiūros metu paimtos nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais, buteliai su galimais rankų pėdsakais, dėžė, daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais (b. l. 10-32).
7.3. Patalpų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota medinio tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad tvarte ant pakloto šieno rasti ir paimti kompiuteris „Samsung“, modemas su laidais, 1 l talpos butelis viskio „Four Roses“ ir 0,5 l talpos butelis trauktinės „Palanga“ (b. l. 33-37).
7.4. Daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota patalpų apžiūros metu paimtų kompiuterio „Samsung“, modemo su laidais „24GLTE“, butelis viskio „Four Roses“, butelio trauktinės „Palanga“ apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėti daiktai nepažeisti, po apžiūros pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajai V. B. (b. l. 39-44).
7.5. Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų tamponų (IBPS-V-3365027-24(1) ir IBPS-V-3365027-24(4)), tiriant pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 4, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto tampono (IBPS-V-3365027-24(2)), tiriant pažymėto Nr. 2, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto tampono (IBPS-V-3365027-24(3)), tiriant pažymėto Nr. 3, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono Nr. 3 rasti asmens tapatybei nustatyti tinkami žmogaus biologiniai pėdsakai nepriklauso vyrui, kurio biologinių pėdsakų rasta ant tampono Nr. 2. (b. l. 52-54 ).
7.6. Policijos departamento kriminalistinių tyrimų valdybos raštas, kuriame nurodyta, kad vieno iš dviejų vyrų biologinių pėdsakų, rastų ant tampono (IBPS-V-3365027-24(3)), tiriant pažymėto Nr. 3, genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre yra R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 55).
7.7. Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 16 d. kaltinamasis R. V. buvo konvojuotas į parodymų patikrinimą vietoje, (duomenys neskelbtini), tačiau atsisakė atlikti parodymų patikrinimą vietoje, ranka parodė į tvartą ir pasakė, kad daiktų reikia ieškoti ten (b. l. 90).
7.8. Liudytojos J. V. parodymai, kad jos kaimynė yra V. B., kuri gyveno (duomenys neskelbtini), o šiuo metu gyvena Vilniuje. Kuomet išvyko gyventi į Vilnių, V. B. paprašė jos retkarčiais apeiti ir apžiūrėti gyvenamą namą. 2024 m. lapkričio 30 d. apie 14.30 val. apžiūrėdama V. B. namą, pastebėjo, kad namo spynos yra apgadintos, o į namo vidų galimai buvo patekta. Į namo vidų ji neužėjo, o grįžusi namo apie tai pranešė V. B.. Jokių įtartinų asmenų nepastebėjo (b. l. 71-72).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
8. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
9. Pagal BK 178 straipsnį vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023).
10. Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.).
11. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis R. V. laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 28 d. 08.00 val. iki 2024 m. lapkričio 30 d. 14.30 val. išlaužęs tris namo durų spynas įsibrovė į nukentėjusiajai V. B. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė nukentėjusiajai V. B. priklausantį turtą: 300 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „Samsung“, 30 Eur vertės interneto modemą su laidais, 200 Eur apyrankę su pakabukais, 78 Eur vertės 3 butelius viskio „Four Roses“, 24 Eur vertės 1 butelį viskio „Jim Beam“, 26 Eur vertės 1 butelį spiritinio gėrimo „Campari“, ir 8 Eur vertės vieną butelį trauktinės „Palanga“. Teismo išvadą dėl kaltinamojo kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 7 punkte aptarti įrodymai, kuriais užfiksuoti įsibrovimo į patalpas ir svetimo turto pagrobimo požymiai. Minėtų įrodymų visuma patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu, todėl jais vadovaujasi. Taip pat nėra abejonių dėl to, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, nes jis suprato, kad pasisavina svetimą turtą įsibraudamas į jam nepriklausančias patalpas, tokiais veiksmai daro turto savininkui žalos ir to nori. Taigi, baudžiamojoje byloje visiškai įrodyta, kad kaltinamasis R. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
12. Byloje pasitvirtino aplinkybės, kad kaltinamasis R. V. pagrobė nukentėjusiajai V. B. priklausantį turtą: 300 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „Samsung“, 30 Eur vertės interneto modemą su laidais, 200 Eur apyrankę su pakabukais, 78 Eur vertės 3 butelius viskio „Four Roses“, 24 Eur vertės 1 butelį viskio „Jim Beam“, 26 Eur vertės 1 butelį spiritinio gėrimo „Campari“ ir 8 Eur vertės vieną butelį trauktinės „Palanga“. Bendra turto vertė yra 666 Eur, tačiau kaltinime nurodyta, jog nukentėjusiajai padaryta žala yra 692 Eur. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji taip pat nurodė, kad apgadintų spinų, kurios ikiteisminio tyrimo metu jos buvo įvertintos 50 Eur suma, nevertina. Todėl teismas netikslumą dėl bendros padarytos žalos laiko rašymo apsirikimu ir jį ištaiso nekeisdamas kaltinimo esmės.
Dėl bausmės skyrimo
13. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).
14. Skirdamas R. V. bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. V. padarė vieną tyčinį turtinio pobūdžio nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarytas nusikaltimas yra baigtas, nusikaltimu padaryta žala nėra visiškai atlyginta ir kaltinamasis nerodo noro jos atlyginti.
15. R. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad kaltinamasis šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė būdami anksčiau ne kartą teistas, įskaitant ir už analogiškas turtinio pobūdžio veikas, teistumai nėra išnykę, šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė neilgai trukus po arešto bausmės atlikimo pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. baudžiamąjį įsakymą. Jo daromos nusikalstamos veikos tęsiasi jau ilgą laiką, skiriamos bausmės jo elgesio nekeičia, o tai rodo jo nusikalstamo elgesio sistemingumą ir baudžiamojo įstatymo ignoravimą, nenorą keistis ir integruotis į visuomenę. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad jam yra vienodai, ar jis yra laisvėje, ar laisvės atėmimo įstaigoje, o tai teikia pagrindą spręsti, jog jis pateisina savo nusikalstamą elgesį, o skiriamos bausmės jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro. Todėl yra pagrindas pripažinti kaltinamąjį recidyvistu ir šią aplinkybę laikyti jo atsakomybę sunkinančia (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
17. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, nusikalstamą veiką padarė neilgai trukus po arešto bausmės atlikimo pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. baudžiamąjį įsakymą, po aptariamos veikos padarymo buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios nėra atlikęs, baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirba. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltimasis R. V. nusikalto ne atsitiktinai, o jo nusikalstama veika buvo nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad R. V. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam jokios teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs integruotis į visuomenę, jis renkasi priešingą elgesio variantą ir daro nusikalstamas veikas.
18. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. V. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskyrus 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
19. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad kaltinamojo R. V. atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs ir vykdytinas Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nuosprendis, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Šioje byloje aptariama nusikalstama veika padaryta iki Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžio priėmimo. Kaip minėta anksčiau, kaltinamasis iš esmės savo kaltę pripažino, iš dalies kritiškai vertino savo veiksmus, todėl bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu, iš dalies jas sudedant ir nustatoma galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.
20. Taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, į galutinės bausmės laiką įskaitoma bausmė, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nuosprendį.
21. Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.
Dėl civilinio ieškinio
22. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Dėl proceso išlaidų
23. Byloje pateikta 2025 m. liepos 22 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią valstybė patyrė 295,83 Eur išlaidas už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
25. Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nepriteistinos.
26. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, atlieka laisvės atėmimo bausmę), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
27. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje specialisto tyrimai buvo atlikti vykdant ikiteisminio tyrimo pareigūno suformuluotas užduotis atlikti objektų tyrimus, ir specialistai, atlikę tyrimus, vykdė savo tiesioginį darbą, išlaidos už atliktus tyrimus nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
28. Nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais, plastikiniai ir stiklinis buteliai su galimais rankų pėdsakais, daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 308 straipsniais,
nusprendžia:
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti R. V. sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. V. paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, ir skirti R. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nuosprendį.
Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pripažinti R. V. recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuoplovas su galimais biologiniais pėdsakais, stiklinį ir plastikinius butelius su galimais rankų pėdsakais, daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakais, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.