Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance įgaliotam asmeniui Ž. V. (nuotoliniu būdu)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance patikslintą ieškinį atsakovams V. B. ir S. B. dėl sandorio pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Danutė Sandarienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

8. Byloje nustatyta, jog Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuras (duomenys neskelbtini) išdavė vykdomąjį įrašą dėl 20 648,65 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško vekselio apmokėjimo dienos ir 113,30 Eur kitų išlaidų išieškojimo iš atsakovo V. B. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017-02/84 su priedu „Cela“ UAB (pradinė kreditorė) perleido UAB Legal Balance (naujoji kreditorė) reikalavimo teisę į atsakovą V. B..

9. UAB Legal Balance naudai antstolės B. T. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/16/02150 (toliau – Vykdomoji byla) pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį įrašą (toliau – Vykdomasis įrašas) dėl 20 648,65 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško vekselio apmokėjimo dienos ir 113,30 Eur kitų išlaidų išieškojimo iš atsakovo V. B.. Iki 2023 m. sausio 26 d. yra priskaičiuotos 8010,54 Eur palūkanos. Iš atsakovo išieškota suma yra 1074,03 Eur, iš kurios pirma eilė yra dengiamos palūkanos, todėl atsakovo skola šiuo metu sudaro 27 698,46 Eur.

10. (duomenys skelbtini) mirė atsakovo tėvas A. B. (medicininio liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

11. (duomenys neskelbtini) atsakovės S. B. ir A. B. dukra I. J. atsisakė jai pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) atsakovės S. B. ir A. B. dukra I. J. atsisakė jai pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

12. (duomenys neskelbtini) atsakovas priėmė palikimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) perleido paveldėjimo teises atsakovei. Tai yra, atsakovas perleido 1/4 dalį paveldimo turto, kuris sudarytas iš: ½ dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalies transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ½ dalies traktoriaus puspriekabės, savos gamybos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

13. Šilalės rajono notarų biure 2022 m. gegužės 26 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta, kad įpėdinė yra palikėjo sutuoktinė S. B., kuri Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalį transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ½ dalį traktoriaus puspriekabės, savos gamybos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

16. Taigi byloje kilo šalių ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo, kreditorei ginčijant atsakovo (skolininko) V. B. sudarytą sandorį – paveldėjimo teisių, atsiradusių po jo tėvo mirties, dovanojimą, kurio pagrindu turtas atiteko atsakovo V. B. motinai atsakovei S. B..

Dėl būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų

18. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga kyla atsakovui.

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo

19. Pirma actio Pauliana taikymo sąlyga – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo. Kasacinio teismo konstatuota, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; taip pat civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).

21. Taigi kaip matyti, nagrinėjamu atveju atsakovas V. B. palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, atsisakė tuo metu, kai jau iš jo priverstine tvarka buvo vykdomas skolos išieškojimas pradinei kreditorei „Cela“ UAB. Įvertinus, jog reikalavimo teisės perleidimo atveju reikalavimo įgijėjas tampa egzistuojančios prievolės dalyviu (kreditoriumi) vietoje reikalavimą perleidusio asmens ir jam pereina visos buvusio kreditoriaus papildomos teisės (CK 6.101 straipsnis), darytina išvada, kad UAB Legal Balance išsaugo buvusios kreditorės teisę ginčyti jos teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu. Taigi, darytina išvada, kad perleistą reikalavimo teisę įgiję kreditorė UAB Legal Balance įgijo visas pradinės kreditorės „Cela“ UAB teises, įskaitant ir teisę ginčyti skolininko V. B. sudarytus sandorius.

22. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ginčijamo sandorio metu UAB Legal Balance turėjo neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, ir turėjo teisę ginčyti ieškovės teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius, todėl šiuo atveju pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta. Pažymėtina, kad atsakovai ieškovės turimos reikalavimo teisės neginčijo.

Dėl kreditorės teisių pažeidimo

23. Viena iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – tai sąlyga, kad sudarius ginčijamus sandorius buvo pažeistos skolininko kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

25. Nustatytiems faktams kvalifikuoti kaip kreditoriaus teisių pažeidimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015); kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016; kt.)

27. Byloje nustatyta, kad (duomenys skelbtini) mirus atsakovo V. B. tėvui A. B., atsakovas priėmė palikimą, tačiau tą pačią dieną paveldėjimo teises padovanojo savo motinai. Taigi atsakovas V. B. atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tokiu būdu padidinti savo mokumą.

28. Byloje taip pat nustatyta, o ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą V. B.. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad išieškojimas pagal kreditorės antstolei B. T. pateiktą vykdomąjį įrašą yra vykdomas nuo 2016 metų. Iki 2023 m. sausio 26 d. yra priskaičiuotos 8010,54 Eur palūkanos. Iš atsakovo išieškota suma yra 1074,03 Eur, iš kurios pirma eilė yra dengiamos palūkanos, todėl atsakovo skola sudaro 27 698,46 Eur. Iš antstolės B. T. 2022 m. birželio 10 d. Patvarkymo dėl informacijos suteikimo matyti, kad skolininkas V. B. skolą, palūkanas ir vykdymo išlaidas dengia neefektyviai, atliekamos išskaitos iš darbo užmokesčio yra labai mažos, palūkanų suma didesnė nei išskaitoma suma iš darbo užmokesčio, todėl skolos suma didėja. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas V. B. nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)”, gauna 1040 Eur darbo užmokestį (suma nurodyta nuo kurios yra skaičiuojamos socialinės draudimo įmokos) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovo V. B. atžvilgiu yra vykdoma 17 vykdomųjų bylų. Jo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamo turto, į kurį būtų galima realiai nukreipti išieškojimą ir per protingą terminą grąžinti skolą ieškovei, atsakovas neturi. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad jo atstovaujamasis ieškosi geriau apmokamo darbo, kad galėtų efektyviau dengti įsiskolinimus, tačiau į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

29. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad priėmus palikimą ir paveldėjimo teises dovanojus motinai, t. y. faktiškai atsisakius palikimo, atsakovas atsisakė galimybės pagerinti savo turtinę padėtį ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Atsakovo paveldėjimo teisių dovanojimas, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, akivaizdžiai pažeidė ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininko atgauti išieškomą sumą bei nėra suderinamas su atsakovo pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Atsakovo argumentai, jog jo valia buvo ne priimti palikimą ir paveldėjimo teises padovanoti, o apskritai atsisakyti palikimo, neturi jokios teisinės reikšmės anksčiau padarytai teismo išvadai. Tiek palikimo atsisakymas, tiek palikimo priėmimas ir paveldėjimo teisių dovanojimas yra vertinamas analogiškai, t. y. kaip iš esmės pažeidžiantis ieškovės interesus, kadangi ir pirmu, ir antru atveju atsakovas netektų/neteko galimybės pagerinti savo turtinę padėtį ir mokumą. Atsakovo asmeniniai įsitikimai, t. y. jo įsitikimas, kad jis neturi teisių į tėvų sukurtą turtą, nelaikytini pakankamais pripažinti, jog V. B. turėjo pagrįstas priežastis padovanoti paveldėjimo teises. Šiuo atveju, t. y. esant aplinkybėms, jog atsakovas dar nuo 2016 metų yra skolingas ieškovei, o taip pat jo atžvilgiu yra vykdoma net 17 vykdomųjų bylų, jo veiksmai vertintini kaip visiškai neatitinkantys geros moralės principų ir, kaip jau minėta, iš esmės pažeidžiantys ieškovės interesus. Nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas pareigai elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, o ne asmeniniams įsitikinimams.

30. Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, priėmimas ir paveldėjimo teisių dovanojimas pažeidė ieškovės interesus.

Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo

31. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą.

32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

33. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).

34. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

35. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. B. neprivalėjo dovanoti paveldėjimo teises. Neegzistavo joks atsakovui taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti sandorį, kuriuo atsakovas būtų privalėjęs padovanoti paveldėjimo teises ir tokiu būdu atsisakyti palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties. Atsakovai į bylą nėra pateikę jokių, priešingas aplinkybes pagrindžiančių, objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovas, dovanodamas palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, paveldėjimo teises, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorės interesus ir išvengti prievolių. Taigi remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje ir ši actio Pauliana sąlyga yra pripažintina įrodyta.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo

36. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

37. CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

38. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šioje byloje atsakovo V. B. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą sandorį – dovanojus paveldėjimo teises, dėl ko atsakovui pagal įstatymą priklausiusio palikimo dalį paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovo motina, nepaneigta. Dovanodamas paveldėjimo teises V. B. žinojo apie savo prievoles kreditorei, šių prievolių tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad toks sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai). Dėl atsakovės S. B. (ne)sąžiningumo teismas nurodo, kad jai CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, S. B. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes, minėta, kad pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jo sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Dėl ieškinio senaties

39. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, byloje pirmiausia turi būti nustatyta, kada ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti), jog atsakovas V. B. padovanojo paveldėjimo teises.

40. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. B. (duomenys neskelbtini)priėmė palikimą ir (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleido paveldėjimo teises atsakovei. Taigi atsakovo V. B. ginčijamas sandoris sudarytas (duomenys neskelbtini)Ieškovė į teismą, reikšdama actio Pauliana ieškinį, kreipėsi 2023 m. birželio 12 d. ir teigia, jog apie jos interesus pažeidžiantį sandorį sužinojo 2022 m. birželio 10 d., kai iš antstolės B. T. gavo Patvarkymą dėl informacijos suteikimo Nr. S-22-5-25920. Duomenų, jog ieškovei buvo žinoma apie jos interesus pažeidžiantį sandorį anksčiau, nei ji gavo 2022 m. birželio 10 d. antstolės B. T. patvarkymą, byloje nėra. Nors atsakovų atstovas akcentavo, jog ieškovė nebuvo aktyvi ir nesidomėjo ar atsakovas nėra įgijęs turto, ar nėra pasikeitusi jo turtinė padėtis, teismas pažymi jog, viena vertus, išieškojimą šiuo atveju vykdo antstolė, kuri turi pareigą tikrinti atsakovo turtinės padėties/mokumo pokyčius. Kita vertus, ieškovė negali būti įpareigota rinkti informaciją apie kiekvieno skolininko gimines, jų mirties ir galimo paveldėjimo faktus. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė neturi pareigos nuolat tikrinti skolininko(ų) turtinės padėties, nes tai pareikalautų neproporcingų papildomų finansinių bei laiko sąnaudų. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. birželio 10 d.

41. Visų pirma pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi dar 2023 m. sausio 26 d. (civilinės bylos Nr. e2-1058-1048/2023). Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau ieškovei teismo įpareigojimų neįvykdžius, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutartimi ieškinys buvo grąžintas ieškovei (minėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 18 d.). Remiantis CK 1.130 straipsnio 4 dalimi, darytina išvada, kad minėto ieškinio pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukė, kadangi ieškovė elgėsi pasyviai, t. y. nešalino teismo nustatytų trūkumų arba, jeigu nesutiko su teismo priimta nutartimi, neteikė atskirojo skundo dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. sausio 31 d. nutarties.

42. Kaip jau minėta, ieškovė teismui ieškinį pateikė 2023 m. birželio 12 d. CPK 73 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. CPK 74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. CPK 74 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Nustatyta, kad 2023 m. birželio 10 d. buvo šeštadienis, taigi remiantis CPK 74 straipsnio 5 dalimi, darytina išvada, jog paskutinė diena pateikti ieškinį buvo 2023 m. birželio 12 d. (pirmadienis). Būtent šią dieną ieškovė ir pateikė ieškinį, todėl darytina išvada, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių

43. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas V. B. negali būti įpareigotas priimti mirusio tėvo palikimą. Šią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Kartu pažymėtina ir tai, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasis šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

44. Anksčiau sprendime nurodytų ir aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovė įrodė egzistuojant visas actio Pauliana ieškinio sąlygas, todėl jos reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų V. B. ir S. B. (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas V. B. perleido S. B. paveldėjimo teises, tenkintinas visiškai.

45. Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, kreditorių pažeistos teisės turi būti ginamos ir jų reikalavimai turi būti tenkinami to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

47. Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo V. B. sandorio – paveldėjimo teisių dovanojimo – pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo V. B. prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovės interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į atsakovės S. B. paveldėtą ir šiuo metu nuosavybės teise valdomą turtą, kurio iš esmės atsisakė atsakovas V. B..

48. Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į atsakovei S. B. nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis atsakovės teisėtus interesus, nes atsakovui V. B. neatlikus nesąžiningų ir šios bylos kreditorės teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus po tėvo A. B. mirties atsiradusį turtą, atsakovė S. B. nebūtų įgijusi teisės šio turto paveldėti. Taigi atsakovės S. B. turtinė padėtis pagerėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo V. B. veiksmų priimant palikimą, tačiau padovanojant paveldėjimo teises, todėl atsakovei iš neteisės teisė negali atsirasti.

49. Taigi byloje nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise nepriimti palikimo, pažeidė ieškovės teises ir interesus, pažeistos ieškovės teisės turi būti ginamos, susidariusio įsiskolinimo išieškojimą nukreipiant į tą turtą, kurį dėl negaliojančiu pripažinto sandorio vykdymo perėjo nuosavybėn atsakovei S. B..

50. Akcentuotina, jog ieškovė, ginčydama atsakovo V. B. paveldėjimo teisių dovanojimą, taip pat prašo panaikinti atsakovei S. B. išduoto (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau teismo vertinimu, siekiant įgyvendinti actio Pauliana instituto kompensacinę paskirtį, šios bylos kreditorės teisės bus tinkamai apgintos pripažinus atsakovo V. B. ir S. B. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį negaliojančia, ir vykdymą nukreipiant į atsakovei S. B. nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris turėjo atitekti atsakovui V. B.. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė S. B. turi teisę pasinaudoti CK 6.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise patenkinti ieškovės reikalavimus, taip išsaugodama nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, įgydama regreso teisę į skolininką V. B..

51. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad actio Pauliano ieškinio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, kad actio Pauliano instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003), ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovei S. B. išduoto 2022 m. gegužės 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą netenkintinas, nes teismo vertinimu, priešingas sprendimas, neproporcingai ir nesąžiningai pablogintų atsakovės S. B., priėmusios savo sutuoktinio palikimą, padėtį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

54. Nustatyta, kad šioje byloje ieškovė pareiškė keturis reikalavimus. Teismas visiškai tenkino reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir reikalavimą leisti nukreipti išieškojimą į atsakovui priklausančią turto dalį. Netenkintas reikalavimas dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo ir reikalavimas dėl leidimo atsakovui priimti palikimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškovės materialiniai reikalavimai buvo tenkinti – ginčijamas sandoris panaikintas ir leista nukreipti išieškojimą į atsakovui turėjusį tekti turtą, galima daryti išvadą, jog patikslinto ieškinio patenkinti reikalavimai sudaro 80 proc. Šia proporcija teismas remsis skirstydamas bylinėjimosi išlaidas.

55. Nustatyta, kad ieškovė šioje byloje turėjo 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu (2023 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaita faktūra Ser. LB Nr. 0020273, 2023 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymas). Ieškovė taip pat sumokėjo 623 Eur žyminį mokestį. Įvertinus patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 394,40 Eur (986 Eur x 80 proc. / 100 proc. / 2).

56. Atsakovė S. B. pateikė įrodymus apie turėtas 4000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 3600 Eur už atsiliepimų į ieškinį surašymą (15 val.), 200 Eur už konsultacijas (2 val.), 100 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (2 val.), 100 Eur už susipažinimą su byla (1 val.) (2023 m. rugsėjo 28 d. pažyma dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo, 2023 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvitas Ser. LAT Nr. 1105162).

58. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

59. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą). Šiame sprendime jau minėta, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog ji turėjo 4000 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimui, ir 2023 m. rugsėjo 28 d. ji atsiskaitė su advokatu.

60. Vertindamas, ar atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidų buvo būtinos, teismas pažymi, kad civilinio proceso teisės normos nenumato fiziniams asmenims naudotis advokato pagalba. Taigi darytina išvada, kad atsakovė, turėdama pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimus į patikslintą ieškinį, patyrė išlaidas, kurios vertintinos kaip būtinos.

61. Spręsdamas klausimą dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, teismas pastebi, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors išlaidos, patirtos pasitelkus byloje advokatą ar advokato padėjėją, pagal įstatymą yra laikomos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas palankus sprendimas, jas pagrindusi, įgyja teisę, kad jos būtų atlygintos, pažymėtina, kad ne visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 59 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl tuo atveju, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad spręsdamas dėl priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius ir kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

62. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovės šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, jog visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti vertinamos kaip pagrįstos.

63. Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra padarytos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, tačiau ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

64. Visų pirma, įvertinus nurodytų paslaugų pobūdį, t. y. konsultacijas (2 val.) ir susipažinimą su byla (1 val.) pažymėtina, kad jos negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). Taigi 4000 Eur bylinėjimosi suma mažintina 300 Eur suma.

65. Taip pat, teismo vertinimu, yra pagrindas mažinti ir 3600 Eur sumą, sumokėtą už atsiliepimų į ieškinį surašymą. Nustatyta, kad atsakovai 2023 m. rugpjūčio 4 d. ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. V. B. ir S. B. pateikė atsiliepimus į ieškinį. Atsakovo V. B. atsiliepimas sudaro 4 puslapius. Nesutikimo su ieškiniu motyvai iš esmės išdėstyti nepilnuose dviejuose puslapiuose. Atsakovės S. B. atsiliepimas į ieškinį taip pat sudaro 4 puslapius, nesutikimo motyvai – taip pat nepilnuose dviejuose puslapiuose. Palyginus šiuos atsiliepimus į ieškinį matyti, kad atsiliepimai yra iš esmės identiški – kai kuriose pastraipose pakeisti žodžių linksniai, galūnės ir pan., o kai kurios pastraipos visiškai tapačios. 2023 m. spalio 19 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. pateikti atsiliepimai į patikslintą ieškinį yra analogiški pirmiesiems – pakeisti tik pavadinimai ir datos. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimai į ieškinį yra iš esmės identiški, jų apimtis labai nedidelė, pati byla nesudėtinga, nereikalaujanti ypatingų specialių žinių, atsiliepimuose neanalizuota ir nevertinta teismų praktika ar pan., darytina išvada, kad 3600 Eur suma už atsiliepimų į ieškinį parengimą negali būti vertinama kaip protinga ir pagrįsta, todėl ši suma mažintina 40 proc. iki 2160 Eur.

66. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad šio sprendimo 56 punkte nurodyta bendra bylinėjimosi išlaidų suma (4000 Eur) nagrinėjamoje situacijoje neatitinka pagrįstumo ir protingumo kriterijų, todėl ši suma mažintina, nustatant, kad atsakovės S. B. pagrįstas išlaidas už advokato teisines paslaugas sudaro bendra 2 260 Eur (2160 Eur už atsiliepimų į ieškinį surašymą + 100 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose).

67. Įvertinus atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų proporciją, atsakovei S. B. iš ieškovės priteistina 452 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 260 Eur x 20 proc. / 100 proc.).

68. Valstybė šioje byloje patyrė 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei iš ieškovės Legal Balance priteistina 7,97 Eur išlaidų, o iš atsakovų V. B. ir S. B. valstybei priteisina po 15,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Dėl valstybės įmonės Registrų centro informavimo

69. CPK 275 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį.

70. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, apie priimtą sprendimą informuotina VĮ Registrų centras.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal balance patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas V. B. perleido S. B. paveldėjimo teises.

Nukreipti išieškojimą pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį įrašą dėl 20 648,65 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki visiško vekselio apmokėjimo dienos ir 113,30 Eur kitų išlaidų išieškojimo iš atsakovo V. B. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) į V. B. 1/4 dalį turto, kuris įgytas paveldėjimo būdu ir nuosavybės teise priklauso S. B., ir kuris sudarytas iš: ½ dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalies transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ½ dalies traktoriaus puspriekabės, savos gamybos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance iš atsakovų V. B. ir S. B. priteisti po 394,40 Eur (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance atsakovei S. B. priteisti 452 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės priteisti valstybei 7,97 Eur (septynis eurus 97ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovų V. B. ir S. B. priteisti valstybei po 15,93 Eur (penkiolika eurų 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Apie priimtą sprendimą informuoti valstybės įmonę Registrų centrą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.