Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.1.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

2024 m. balandžio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. B. ir S. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovams V. B. ir S. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo liudijimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo D. S..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu, jį patikslinusi, prašė:

1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų V. B. ir S. B. 2022 m. balandžio 20 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas V. B. perleido S. B. paveldėjimo teises;

2) panaikinti atsakovei S. B. 2022 m. gegužės 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo ji paveldėjo 1/2 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 557/1000 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 557/2000 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 37/50 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 74/100 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 74/100 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį transporto priemonės BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį traktoriaus puspriekabės, savos gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

3) nukreipti atsakovo V. B. nepadengto įsiskolinimo, t. y. 27 585,16 Eur, išieškojimą į jo dalį (1/4 dalį) A. B. palikime, t. y. į 1/2 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 557/1000 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 557/2000 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 37/50 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 74/100 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 74/100 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį transporto priemonės BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį traktoriaus puspriekabės, savos gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

4) leisti atsakovui V. B. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarę V. S., pateikiant prašymą dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ir per 14 dienų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos kreiptis prašant įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, o jei atsakovas V. B. neįvykdytų šių įpareigojimų nurodytais terminais, suteikti teisę ieškovei UAB „Legal Balance“ atlikti už atsakovą V. B. veiksmus: kreiptis į notarę V. S., pateikiant prašymą dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ir nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos kreiptis prašant įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre;

5) priteisti iš atsakovų V. B. ir S. B. lygiomis dalimis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji yra atsakovo V. B. kreditorė, turinti galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, ją įgijo pagal 2017 m. vasario 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-02/84. Minėta sutartimi UAB „Cela“ (pradinė kreditorė) perleido reikalavimo teisę į atsakovą V. B.. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo tėvas A. B., po jo mirties atsakovas V. B. įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą palikimo dieną palikėjui priklausiusį turtą. Atsakovas 2022 m. balandžio 20 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teises perleido atsakovei. Taigi palikimą priėmė atsakovo motina S. B., jai 2022 m. gegužės 26 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės teigimu, atsakovo V. B. veiksmai (paveldėjimo teisių dovanojimas), imantis teisinių veiksmų nuosavybei neįgyti, laikytini nesąžiningais kreditorės atžvilgiu. Šiais veiksmais siekiama, kad kreditorė neįgytų teisės nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą. Pasak ieškovės, atsakovui priėmus palikimą, tačiau paveldėjimo teises padovanojant motinai, buvo pažeisti ieškovės interesai, kadangi dėl tokių veiksmų ieškovė neteko galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo V. B. paveldėtą turtą. Ieškovė, siekdama apsaugoti savo, kaip atsakovo V. B. kreditorės, interesus reiškia actio Pauliana (Pauliano ieškinį).

3. Atsakovas V. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad po tėvo A. B. mirties nepaveldėjo jam priklausiusio turto, o jį paveldėjo atsakovo mama (atsakovė) S. B.. Atsakovas niekada nesiekė paveldėti tėvui priklausiusio turto, kadangi jo neįgijo, neužgyveno, o jį sukūrė ir užgyveno atsakovė S. B. su atsakovo tėvu A. B.. Po tėvo A. B. mirties paveldėjimo bylą tvarkė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė D. S., ji parengė dokumentus ir juos davė pasirašyti atsakovui. Atsakovas nėra teisininkas ir neišmano teisinių klausimų, susijusių su paveldėjimu. Atsakovas, atvykęs pas notarę, nurodė, kad turto jis nenori ir nesiekia paveldėti po tėvo mirties, nurodė, kad šis turtas priklauso jo mamai S. B., jis sukurtas santuokos metu, todėl ir tėvo turtą paveldės tik (atsakovė) S. B.. Notarė nurodė atsakovui, kad suprato jo valią, ir nurodė, jog parengs visus dokumentus, kuriuos reikės pasirašyti. Atsakovas kitą kartą atvyko su mama ir seserimi pas notarę D. S., ji jam padavė pasirašyti pareiškimą ir paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Notarė nurodė atsakovui, kad po tėvo mirties turtą paveldės jo mama S. B., ir liepė pasirašyti jam pateiktus dokumentus. Atsakovas nesigilinęs į šių dokumentų turinį ir jų neperskaitęs pasirašė juos, kadangi notarė aiškiai nurodė, kad tėvui priklausantį turtą paveldės jo mama S. B.. 2022 m. gegužės 26 d. notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal jį atsakovė S. B. paveldėjo po tėvo mirties jam priklausantį turtą. Tik pasikonsultavęs su advokatu atsakovas suprato, kad notarė atliko visiškai nereikalingus ir žalingus notarinius veiksmus, kurie ieškovei sukėlė abejonių dėl to, kad atsakovas yra neva nesąžiningas, nes neva priėmė palikimą ir iš karto paveldėjimo teises padovanojo mamai S. B.. Faktiškai notarė turėjo priimti raštišką atsisakymą iš atsakovo V. B., kad jis atsisako priimti paveldėjimą po tėvo mirties, o ne rengti dokumentus dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Atsakovo teigimu, akivaizdu, kad notarė, atlikdama šiuos visiškai nereikalingus notarinius veiksmus, siekė gauti papildomą uždarbį už savo atliktus ir patvirtintus notarinius veiksmus / sandorius, kurių niekas neprašė ir nereikalavo. Taip pat atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir pažymėjo, jog ieškovė nurodė, jog apie paveldėjimo teisių dovanojimą sužinojo 2022 m. birželio 10 d., kai antstolė B. T. 2022 m. birželio 10 d. atsiuntė patvarkymą, kuriuo pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paveldėjimo teisių perleidimo panaikinimo ir priimto palikimo įregistravimo skolininko V. B. vardu. Pasak atsakovo, šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos dar anksčiau nei 2022 m. birželio 10 d., kadangi, kaip nurodo ieškinyje, ieškovė, sužinojusi šias aplinkybes, pateikė prašymą notarui dėl informacijos suteikimo ir 2022 m. gegužės 23 d. gavo iš notarės atsakymą į prašymą el. paštu. Akivaizdu, kad ieškovė šias aplinkybes jau žinojo 2022 m. gegužės mėnesį. Ieškovė su ieškiniu į Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus kreipėsi tik 2023 m. birželio 12 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovė S. B. prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad faktiškai po vyro A. B. mirties atsakovas V. B. nepaveldėjo jam priklausiusio turto, o jį paveldėjo ji – sutuoktinė. Atsakovas niekada nesiekė paveldėti jos vyrui priklausančio turto, kadangi jo neįgijo, neužgyveno, o turtą sukūrė ir užgyveno atsakovė S. B. su vyru A. B.. Atsakovė nurodė analogiškas aplinkybes, nurodytas atsakovo V. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį, t. y. kad tik dėl notarės veiksmų nebuvo įforminta tikroji V. B. valia – palikimo atsisakymas. Atsakovė taip pat prašė atmesti ieškinį ir tuo pagrindu, jog jis pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

5. Trečiasis asmuo D. S. nuomonės dėl ieškinio neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų V. B. ir S. B. 2022 m. balandžio 20 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas V. B. perleido S. B. paveldėjimo teises; nurodė nukreipti išieškojimą pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2016 m. gruodžio 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 20 648,65 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki visiško vekselio apmokėjimo dienos ir 113,30 Eur kitų išlaidų išieškojimo iš atsakovo V. B. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) į V. B. 1/4 dalį turto, kuris įgytas paveldėjimo būdu ir nuosavybės teise priklauso S. B. ir kuris sudarytas iš: 1/2 dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 557/1000 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 557/2000 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 37/50 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 74/100 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 74/100 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies transporto priemonės BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies traktoriaus puspriekabės, savos gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė; ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovų V. B. ir S. B. priteisė po 394,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės UAB „Legal Balance“ atsakovei S. B. priteisė 452 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės priteisė valstybei 7,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš atsakovų V. B. ir S. B. priteisė valstybei po 15,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; nurodė apie priimtą sprendimą informuoti VĮ Registrų centrą.

7.1 Teismas nustatė, kad atsakovas V. B. palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, atsisakė tuo metu, kai iš jo jau priverstine tvarka buvo vykdomas skolos išieškojimas pradinei kreditorei UAB „Cela“. Teismas nusprendė, kad perleistą reikalavimo teisę įgijusi UAB „Legal Balance“ ginčijamo sandorio metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, ir turėjo teisę ginčyti ieškovės teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius. Pažymėta, kad atsakovai ieškovės turimos reikalavimo teisės neginčijo.

7.2 Nustatyta, kad, mirus atsakovo tėvui, atsakovas priėmė palikimą, tačiau tą pačią dieną paveldėjimo teises padovanojo savo motinai. Pažymėta, kad išieškojimas pagal kreditorės antstolei B. T. pateiktą vykdomąjį įrašą yra vykdomas nuo 2016 metų. Nustatyta, kad skolininkas V. B. skolą, palūkanas ir vykdymo išlaidas dengia neefektyviai, atliekamos išskaitos iš darbo užmokesčio yra labai mažos, palūkanų suma didesnė nei išskaitoma suma iš darbo užmokesčio, todėl skolos suma didėja. Atsakovo V. B. atžvilgiu yra vykdoma 17 vykdomųjų bylų. Jo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, į kurį būtų galima realiai nukreipti išieškojimą ir per protingą terminą grąžinti skolą ieškovei, atsakovas neturi. Teismas padarė išvadą, kad priėmęs palikimą ir paveldėjimo teises padovanojęs motinai, t. y. faktiškai atsisakęs palikimo, atsakovas V. B. atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir taip padidinti savo mokumą. Atsakovo argumentai, jog jo valia buvo ne priimti palikimą ir paveldėjimo teises padovanoti, o apskritai atsisakyti palikimo, nelaikyti turinčiais teisinės reikšmės padarytai teismo išvadai, kadangi tiek palikimo atsisakymas, tiek palikimo priėmimas ir paveldėjimo teisių dovanojimas yra vertinami analogiškai, t. y. kaip iš esmės pažeidžiantys ieškovės interesus, kadangi ir pirmu, ir antru atveju atsakovas netektų / neteko galimybės pagerinti savo turtinę padėtį ir mokumą. Teismas pripažino, kad atsakovo veiksmai vertintini kaip visiškai neatitinkantys geros moralės principų ir iš esmės pažeidžiantys ieškovės interesus. Teismas nusprendė, kad atsakovo palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, priėmimas ir paveldėjimo teisių dovanojimas pažeidė ieškovės interesus.

7.3 Pripažinta, kad atsakovas V. B. neprivalėjo dovanoti paveldėjimo teises. Neegzistavo joks atsakovui taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti sandorį, kuriuo atsakovas būtų privalėjęs padovanoti paveldėjimo teises ir taip atsisakyti palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties. Teismo vertinimu, atsakovas, dovanodamas palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, paveldėjimo teises, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorės interesus ir išvengti prievolių.

7.4 Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 1 punktą, nusprendė, kad atsakovo V. B. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą sandorį – padovanojus paveldėjimo teises, kai dėl to atsakovui pagal įstatymą priklausiusio palikimo dalį paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovo motina, nepaneigta. Dėl atsakovės S. B. (ne)sąžiningumo teismas nurodė, kad jai CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, S. B. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jo sąžiningumo ar nesąžiningumo.

7.5 Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties, nustatė, kad ginčijamas atsakovo V. B. sandoris sudarytas 2022 m. balandžio 20 d. Ieškovė į teismą, reikšdama actio Pauliana ieškinį, kreipėsi 2023 m. birželio 12 d. Teismas nurodė, kad duomenų, jog ieškovei buvo žinoma apie jos interesus pažeidžiantį sandorį anksčiau, nei ji gavo 2022 m. birželio 10 d. antstolės B. T. patvarkymą, byloje nėra. Nors atsakovų atstovas akcentavo, kad ieškovė nebuvo aktyvi ir nesidomėjo tuo, ar atsakovas nėra įgijęs turto, ar nėra pasikeitusi jo turtinė padėtis, teismas pažymėjo, jog, viena vertus, išieškojimą šiuo atveju vykdo antstolė, kuri turi pareigą tikrinti atsakovo turtinės padėties / mokumo pokyčius; kita vertus, ieškovė negali būti įpareigota rinkti informacijos apie kiekvieno skolininko gimines, jų mirties ir galimo paveldėjimo faktus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neturi pareigos nuolat tikrinti skolininko(ų) turtinės padėties, nes tai pareikalautų neproporcingų papildomų finansinių bei laiko sąnaudų. Teismas vertino, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. birželio 10 d.

7.6 Teismas, remdamasis CK 1.130 straipsnio 4 dalimi, padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio pareiškimas 2023 m. sausio 26 d. (civilinės bylos Nr. e2-1058-1048/2023) ieškinio senaties termino nenutraukė, kadangi ieškovė elgėsi pasyviai, t. y. nešalino teismo nustatytų trūkumų arba, jeigu nesutiko su teismo priimta nutartimi, neteikė atskirojo skundo dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. sausio 31 d. nutarties.

7.7 Teismas nustatė, kad ieškovė teismui ieškinį pateikė 2023 m. birželio 12 d. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 73 straipsnio 3 dalies, 74 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad 2023 m. birželio 10 d. buvo šeštadienis, dėl to paskutinė diena pateikti ieškinį buvo 2023 m. birželio 12 d. (pirmadienis). Būtent šią dieną ieškovė ir pateikė ieškinį, todėl padaryta išvada, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

7.8 Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė egzistuojant visas actio Pauliana ieškinio sąlygas, todėl jos reikalavimas dėl atsakovų 2022 m. balandžio 20 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas V. B. perleido S. B. paveldėjimo teises, pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento tenkintinas visiškai.

7.9 Teismas padarė išvadą, kad atsakovo sandorio – paveldėjimo teisių dovanojimo – pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovės interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į atsakovės S. B. paveldėtą ir šiuo metu nuosavybės teise valdomą turtą, kurio iš esmės atsisakė atsakovas.

7.10 Teismo vertinimu, siekiant įgyvendinti actio Pauliana instituto kompensacinę paskirtį, šios bylos kreditorės teisės bus tinkamai apgintos pripažinus atsakovo V. B. ir S. B. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį negaliojančia ir vykdymą nukreipiant į atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris turėjo atitekti atsakovui. Ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovei išduoto 2022 m. gegužės 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą netenkintas, nes, teismo vertinimu, priešingas sprendimas neproporcingai ir nesąžiningai pablogintų atsakovės, priėmusios savo sutuoktinio palikimą, padėtį. Taip pat atmestas ieškovės reikalavimas leisti atsakovui per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarę, pateikiant prašymą dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ir per 14 dienų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos kreiptis prašant įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, o jei atsakovas neįvykdytų šių įpareigojimų nurodytais terminais, leisti ieškovei atlikti šiuos veiksmus.

7.11 Teismas, įvertinęs patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų proporciją, paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pasisakydamas dėl atsakovės S. B. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nusprendė, kad bendra atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma (4 000 Eur) neatitinka pagrįstumo ir protingumo kriterijų, todėl ši suma mažintina, nustatant, kad atsakovės pagrįstas išlaidas už advokato teisines paslaugas sudaro bendra 2 260 Eur suma. Įvertinęs atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų proporciją, atsakovei iš ieškovės teismas priteisė 452 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovai V. B. ir S. B. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

8.1. Atsakovų vertinimu, Tauragės apylinkės teismas, tenkindamas iš dalies ieškovės ieškinį, nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovė įrodė egzistuojant visas actio Pauliana ieškinio sąlygas ir jos reikalavimas dėl atsakovų V. B. ir S. B. 2022 m. balandžio 20 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento tenkintinas visiškai.

8.2. Atsakovų vertinimu, taip pat teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi apie ginčijamą sandorį sužinojo 2022 m. birželio 10 d., o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2023 m. birželio 12 d.

8.3. Atsakovai nurodo, kad byloje yra neginčytinai nustatyta, jog ieškovė UAB „Legal Balance“ apie paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį sužinojo 2022 m. birželio 10 d., gavusi patvarkymą iš antstolės B. T.. Nuo šios dienos ir pradedamas skaičiuoti senaties terminas, t. y. nuo faktinio sužinojimo. Akivaizdu, kad senaties terminas baigiasi 2023 m. birželio 10 d. Ieškovė su ieškiniu į Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus kreipėsi tik 2023 m. birželio 12 d., praleidusi ieškinio pateikimo senaties terminą.

8.4. Teismas sprendime padarė akivaizdžią šiurkščią ieškinio senaties skaičiavimo klaidą, kai sprendime nurodė, kad ieškovė sužinojo apie ginčijamą sandorį 2022 m. birželio 10 d. šeštadienį, tai neatitinka tikrovės, nes ieškovė apie ginčijamą sandorį sužinojo 2022 m. birželio 10 d., ši diena buvo penktadienis ir darbo diena, todėl akivaizdu, kad būtent nuo šios dienos ir yra skaičiuojamas senaties terminas, o ne nuo kitos dienos. Teismas akivaizdžiai padarė materialinės teisės normų pažeidimą, kadangi netinkamai pritaikė įstatymą. Faktiškai teismas, analizuodamas ieškinio pateikimo senaties terminą, turėjo vadovautis CK 6.66 straipsnio 3 dalimi. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal ją šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 73 straipsnio 3 dalimi ir 74 straipsnio 5 dalimi, todėl neteisingai ir klaidingai apskaičiavo ieškinio pateikimo teisme senaties terminą. Ieškovė turėjo teisę su ieškiniu kreiptis į teismą nuo 2022 m. birželio 10 d., kai sužinojo apie sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, iki 2023 m. birželio 10 d. Į šį vienerių metų ieškinio pateikimo senaties terminą yra įskaičiuojamos visos kalendorinės dienos, įskaitant ne darbo dienas, šventines dienas.

8.5. Ieškovė, matydama, kad yra praleidusi ieškinio senaties terminą, turėjo teismui pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą ir nurodyti svarbias priežastis, kodėl šį senaties terminą praleido. Ieškovė tokio prašymo nebuvo pateikusi, todėl teismas privalėjo pritaikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti.

8.6. Ieškovė dar 2023 m. sausio 26 d. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilalės rajono rūmus su analogišku ieškiniu, tačiau teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovė, puikiai žinodama vienerių metų ieškinio pateikimo senaties terminą, nuo 2023 m. vasario mėnesio iki 2023 m. birželio 12 d. jokių veiksmų neatliko, elgėsi pasyviai, neapdairiai ir nerūpestingai, dėl to praleido ieškinio pateikimo senaties terminą, taip pat nenurodė jokių svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, kurios sutrukdė su ieškiniu laiku kreiptis į teismą, ir neprašė praleisto termino atnaujinti.

8.7. Kadangi atsakovai nesutinka su priimtu teismo sprendimu, nesutinka ir su priteisto dydžio patirtų advokato išlaidų priteisimu, kadangi atsakovai patyrė pagrįstas išlaidas už teisines paslaugas. Atsakovų teigimu, advokato išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė net keturis kartus tikslino savo ieškinį, o atsakovai buvo įpareigoti pateikti teismui atsiliepimus į patikslintus ieškinius. Teismas sprendime visiškai nepagrįstai sumažino atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, neteisingas jas paskirstė ir taip pažeidė atsakovų teises ir interesus. Kadangi atsakovai iš esmės nesutinka su teismo priimtu sprendimu, prašo teismo sprendimą panaikinti, todėl panaikinus šį teismo sprendimą prašo priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nėra per didelės ir neviršija maksimalaus atlyginimo už advokato teikiamas paslaugas dydžio.

9. Atsiliepimu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą.

9.1. Ieškovė nesutinka su atsakovų apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė įrodė visas actio Pauliana sąlygas. Ieškovės nuomone, atsakovų teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, pateikti siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą pagal pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Atsakovų poziciją paneigia byloje pateikti įrodymai, juos pirmosios instancijos teismas įvertino, priimdamas skundžiamą sprendimą.

9.2. Ieškovės vertinimu, nepagrįsti ir klaidinantys apeliantų argumentai dėl klaidingo ieškinio senaties vertinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nėra konstatavęs, jog 2022 m. birželio 10 d. yra šeštadienis. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad ieškinio senaties termino pabaiga buvo 2023 m. birželio 10 d., t. y. šeštadienis. Nagrinėjimu atveju paskutinė termino diena yra 2023 m. birželio 10 d., šeštadienis, dėl to susidarė situacija, kai paskutinę nustatyto termino dieną ieškovė negalėtų atlikti reikiamų procesinių veiksmų, nes tai ne darbo diena. Pripažįstant, kad tai vis tiek yra paskutinė diena procesiniam veiksmui atlikti, nepagrįstai sutrumpinamas nustatytas terminas. Dėl to, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), turi būti laikoma, kad galioja CPK 74 straipsnio 5 dalies taisyklė ir paskutine termino diena laikytina pirma po nustatytos kalendorinės datos esanti darbo diena. Ieškovės vertinimu, teismas teisingai išaiškino, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

9.3. Ieškovės vertinimu, visiškai nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad ieškovė, puikiai žinodama vienerių metų ieškinio pateikimo senaties terminą, nuo 2023 m. vasario mėnesio iki 2023 m. birželio 12 d. jokių veiksmų neatliko, elgėsi pasyviai, neapdairiai ir nerūpestingai, dėl to praleido ieškinio pateikimo senaties terminą.

9.4. Ieškovė nesutinka su atsakovų teiginiu, kad neva teismas sprendime visiškai nepagrįstai sumažino atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, neteisingai jas paskirstė ir pažeidė atsakovų teises ir interesus. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą yra neprotingos ir neadekvačios, kadangi apeliaciniame skunde nurodomi identiški argumentai, kurie buvo pateikti su atsakovų atsiliepimu į ieškinį.

9.5. Ieškovės vertinimu, apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodytais deklaratyviais argumentais nepaneigė sprendime nustatytų faktinių aplinkybių ir nenurodė nė vieno pagrįsto teisinio argumento, kokias materialinės teisės normas neva pažeidė pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

12. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnyje reglamentuojamo actio Pauliana instituto taikymo, kreditorei (ieškovei) ginčijant atsakovo (skolininko) V. B. sudarytą sandorį – paveldėjimo teisių, atsiradusių po jo tėvo mirties, dovanojimą, kurio pagrindu turtas atiteko atsakovo V. B. motinai atsakovei S. B.. Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies. Apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio senaties

13. Nagrinėjamoje byloje atsakovai pirmosios instancijos teisme pareiškė prašymus taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį, pareikštą atsakovams, atmesti kaip pareikštą praleidus senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir laikosi pozicijos, kad ieškovė yra praleidusi senaties terminą pateikti ieškinį, dėl to ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas.

14. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnyje reglamentuojamos ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas nepraleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.

15. Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

16. Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje. CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatoje numatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą; šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl senaties termino skaičiavimo bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog tokia šio termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Šios taisyklės išimtis nustato CK ar kiti įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑41/2014).

17. Sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, pirmiausia turi būti nustatyta, kada ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti) apie jos teises pažeidžiantį sandorį. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo V. B. sandoris (paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sudarytas 2022 m. balandžio 20 d. Ieškovė į teismą su actio Pauliana pagrindu reiškiamu ieškiniu šioje byloje kreipėsi 2023 m. birželio 12 d. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie jos interesus pažeidžiantį ginčijamą atsakovo V. B. 2022 m. balandžio 20 d. sandorį sužinojo 2022 m. birželio 10 d., kai iš antstolės B. T. gavo patvarkymą Nr. S‑22‑5‑25920 dėl informacijos pateikimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovei buvo žinoma apie jos interesus pažeidžiantį sandorį anksčiau, nei ji gavo minėtą 2022 m. birželio 10 d. antstolės B. T. patvarkymą, dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. birželio 10 d. Reikšminga pažymėti tai, kad apeliaciniame skunde atsakovai taip pat nurodo, jog byloje yra neginčytinai nustatyta, kad ieškovė UAB „Legal Balance“ apie paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį sužinojo 2022 m. birželio 10 d., gavusi patvarkymą iš antstolės B. T.. Taigi apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė apie jos interesus pažeidžiantį ginčo sandorį sužinojo 2022 m. birželio 10 d.

18. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo argumentus, kad apie ginčijamą sandorį ieškovė sužinojo 2022 m. birželio 10 d., o nurodyta diena buvo penktadienis, o ne šeštadienis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra nurodyta, jog 2022 m. birželio 10 d. (ieškovės sužinojimo apie ginčijamą sandorį diena) buvo šeštadienis. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino pabaigos momento, pažymėjo, kad 2023 m. birželio 10 d. yra šeštadienis. Nurodytos datos savaitės diena nurodyta teisingai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas ieškovės sužinojimo apie ginčijamą sandorį laiką, nurodė tikrovės neatitinkančią aplinkybę, atmestini kaip nepagrįsti.

19. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžią ieškinio senaties skaičiavimo klaidą ir pažeidė materialinės teisės normas, analizuodamas ieškinio pateikimo senaties terminą turėjo vadovautis CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodyta ieškinio senaties skaičiavimo tvarka ir nepagrįstai rėmėsi CPK 73 straipsnio 3 dalimi ir CPK 74 straipsnio 5 dalimi, todėl neteisingai apskaičiavo ieškinio pateikimo teismui senaties terminą. Apeliantai laikosi pozicijos, kad ieškovė turėjo teisę su ieškiniu kreiptis į teismą nuo 2022 m. birželio 10 d., kai sužinojo apie sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, iki 2023 m. birželio 10 d., o į šį vienerių metų senaties terminą yra įskaičiuojamos visos kalendorinės dienos, įskaitant ne darbo dienas, šventines dienas.

20. Pastebėtina tai, kad ieškinio senaties terminas nėra tapatus procesiniam (procedūriniam) terminui. CPK I dalies VII skyriuje reglamentuojami procesiniai terminai procesiniams veiksmams atlikti. Procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laikas, per kurį civilinio proceso dalyviai privalo ar gali atlikti procesinius veiksmus (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį reglamentuojančios normos išdėstytos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriuje (CK 1.124–1.135 straipsniai). Ieškinio senatį reglamentuoja ir kitos CK normos bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Paprastai tai susiję su ieškinio senaties sutrumpintų terminų arba jų eigos pradžios atskirų rūšių reikalavimams pareikšti nustatymu (CK 1.125 straipsnio 2 dalis ir 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senačiai atitinkamai (lot. mutatis mutandis) taip pat taikytinos ir CK terminus reglamentuojančios bendrosios nuostatos (CK pirmosios knygos IV dalies VI skyrius).

21. Taigi apeliantai iš esmės pagrįstai pažymi, kad, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino ir jo pabaigos momento, taikytinos ne CPK 73 ir 74 straipsniuose numatytos procesinius terminus reklamuojančios nuostatos, tačiau CK numatytos materialinės teisės normos. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir atsižvelgdama į toliau nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o paminėti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingą išvadą.

22. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyto ieškinio senaties termino taikymo. Minėtoje įstatymo nuostatoje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

23. CK 1.117 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas. Vadovaujantis CK 1.117 straipsnio 2 dalimi, terminas gali būti apibrėžiamas taip pat ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. CK 1.118 straipsnio 1 dalis numato, kad terminas prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Pagal CK 1.119 straipsnio 1 dalį, metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. CK 1.121 straipsnio 1 dalis nustato, kad oficialių švenčių ir ne darbo dienos (šeštadieniai ir sekmadieniai) įskaitomos į terminą. Vadovaujantis CK 1.121 straipsnio 2 dalimi, jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.

24. Byloje nustačius, kad ieškovė apie jos interesus pažeidžiantį ginčo sandorį sužinojo 2022 m. birželio 10 d., paskutinė termino pareikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu diena teko 2023 m. birželio 11 d. (sekmadienis), t. y. ne darbo dienai (CK 6.66 straipsnio 3 dalis, CK 1.118 straipsnio 1 dalis, CK 1.119 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į CK 1.121 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, ieškinio senaties termino pabaigos diena laikoma 2023 m. birželio 12 d. (pirmadienis). Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, kad paskutinė diena pareikšti ieškinį buvo 2023 m. birželio 12 d. (pirmadienis) ir būtent šią dieną ieškovė pateikė ieškinį. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi procesinių terminų skaičiavimo taisykles numatančiomis CPK 73 ir 74 straipsnių nuostatomis, tačiau, atsižvelgiant į paminėtą CK 6.66 straipsnio 3 dalies, 1.118 straipsnio 1 dalies, 1.119 straipsnio 1 dalies ir 1.121 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės ieškinio senaties terminas nėra praleistas, iš esmės atitinka materialinės teisės normų reglamentavimą ir yra iš esmės teisinga.

25. Pažymėtina, kad apeliantų akcentuojama aplinkybė, jog ieškovė su ieškiniu į Tauragės apylinkės teismą kreipėsi dar 2023 m. sausio 26 d., taip pat duomenys, jog Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-1058-1048/2023) ieškovei buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau, ieškovei per teismo nustatytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų, Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi ieškinys buvo grąžintas ieškovei, buvo ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės elgesį (teismo nustatytų trūkumų nešalinimą arba, nesutinkant su teismo priimta nutartimi, neteikimą atskirojo skundo) kaip pasyvų ir padarė išvadą, kad minėto ieškovės ieškinio pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukė. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį pareiškė nepraleidusi ieškinio senaties termino, apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė nebuvo pateikusi prašymo atnaujinti praleistą terminą, neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to dėl jų plačiau nepasisakytina.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo

26. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, nepagrįstai sprendime nurodė tai, jog ieškovė įrodė egzistuojant visas actio Pauliana ieškinio sąlygas, ir ieškovės reikalavimą dėl 2022 m. balandžio 20 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento tenkino visiškai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, apeliaciniame skunde deklaratyviai pakartotinai nurodo savo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, tačiau nenurodo motyvuotų argumentų dėl netinkamo materialinės teisės normų pritaikymo ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo priimant skundžiamą teismo sprendimą.

27. Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; ir kt.).

28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visų būtinųjų actio Pauliana sąlygų egzistavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, ištyrė ir įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir byloje esančių įrodymų visumos pagrindu padarė išvadas apie tai, kokios bylai reikšmingos aplinkybės yra įrodytos. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodomų argumentų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovų nurodomi jų atsikritimų argumentai buvo ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo, šiam priimant skundžiamą sprendimą. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė įrodė egzistuojant visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, neginčija konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl konkrečių actio Pauliana sąlygų egzistavimo.

29. Apeliantai pabrėžia savo argumentus, kad notarė atliko nereikalingus notarinius veiksmus, kurie sukėlė ieškovei abejonių dėl to, jog atsakovas yra neva nesąžiningas, nes neva priėmė palikimą ir iš karto paveldėjimo teises padovanojo atsakovei S. B., nors faktiškai, atsakovų vertinimu, notarė iš atsakovo turėjo priimti raštišką atsisakymą priimti paveldėjimą po tėvo mirties, o ne parengti dokumentus dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Nustatyta, kad šie atsakovų atsikritimų argumentai buvo ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarant motyvuotą išvadą, kad tiek palikimo atsisakymas, tiek palikimo priėmimas ir paveldėjimo teisių dovanojimas yra vertinami analogiškai, t. y. kaip iš esmės pažeidžiantys ieškovės interesus, dėl to šie argumentai neturi jokios teisinės reikšmės teismo padarytai išvadai. Apeliantai nenurodė jokių konkrečių ir motyvuotų argumentų dėl nesutikimo su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

30. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt.).

31. Apeliantų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvai yra abstraktūs ir deklaratyvūs, apeliantai nenurodė, su kokių konkrečiai faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimu, atliktu pirmosios instancijos teismo, nesutinka. Apeliaciniame skunde atsakovai nenurodo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, neįvertino kokių nors byloje esančių ieškinio reikalavimo pagrįstumui reikšmingų faktinių aplinkybių ar įrodymų, juos įvertino netinkamai, neišsamiai ar nevisapusiškai. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir bylos duomenų visumą, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir byloje esančių duomenų pagrindu teisingai ir pagrįstai nustatė, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis, dėl to jų papildomai nekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

32. Apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su bylinėjimosi išlaidų, atsakovės turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymu. Šią savo poziciją apeliantai grindžia argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, taip pat argumentais dėl nepagrįsto atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo.

33. Nustatyta, kad atsakovė S. B. pateikė įrodymus apie pirmosios instancijos teisme turėtas 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas sudarė: 3 600 Eur už atsiliepimų į ieškinį surašymą, 200 Eur už konsultacijas, 100 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 100 Eur už susipažinimą su byla. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad, pagal paslaugų pobūdį, konsultacijos ir susipažinimas su byla nelaikytini savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ir vertinami kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisė ir 4 000 Eur bylinėjimosi sumą sumažinto 300 Eur suma. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 3 600 Eur suma už atsiliepimų į ieškinį parengimą negali būti vertinama kaip protinga ir pagrįsta, todėl šią sumą sumažino 40 proc. – iki 2 160 Eur. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovės S. B. pagrįstas išlaidas už advokato teisines paslaugas sudaro bendra 2 260 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, apimanti 2 160 Eur išlaidas už atsiliepimų į ieškinį surašymą ir 100 Eur išlaidas už atstovavimą teismo posėdžiuose.

34. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad patenkinta patikslinto ieškinio reikalavimų dalis sudaro 80 proc., ir šia proporcija rėmėsi, paskirstydamas šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į bylos procesinį rezultatą. Apeliantai nurodo argumentus, kad jie iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir prašo teismo sprendimą panaikinti, todėl, panaikinus šį teismo sprendimą, prašo priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nenustatytas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su materialinių ieškinio reikalavimų patenkinimu, nurodytų apeliantų argumentų pagrindu nėra teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

35. Apeliantai taip pat nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, neteisingai jas paskirstė ir taip pažeidė atsakovų teises ir interesus. Apeliantai, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visų atsakovės turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovės šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių.

36. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 2 punkte taip pat numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (t. y. bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos; kitos svarbios aplinkybės).

37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismai, taikydami CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus įprastai sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos, kadangi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021 81 punktą).

38. Nustatyta, kad nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo tai, kad atsakovės šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atliko prašomų atlyginti tokių bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo įvertinimą. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, padarytos išvados dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo yra motyvuotos. Pažymėtina, kad apeliantų akcentuojamas argumentas, jog išlaidos advokatui susidarė dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė net keturis kartus tikslino savo ieškinį, o atsakovai buvo įpareigoti pateikti teismui atsiliepimus į patikslintus ieškinius, pirmosios instancijos teismo iš esmės buvo įvertintas, pažymint tai, kad 2023 m. spalio 19 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. pateikti atsiliepimai į patikslintą ieškinį yra analogiški pirmiesiems – pakeisti tik pavadinimai ir datos. Apeliantai šių aplinkybių neginčija. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos duomenis ir numatytą teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo įvertinimu ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovės S. B. pagrįstas išlaidas už advokato teisines paslaugas sudaro bendra 2 260 Eur suma.

39. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti kitokias išvadas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, ši apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė teisiškai pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė nepateikė duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.