- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- A6.-611-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00240-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini), Lietuvos dailininkų sąjunga
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, susipažinusi su pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atstovo advokato U. P. pareiškimu dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. (A. B.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atstovo advokato U. P. pareiškimas, kuriame prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. pagal ANK 120 straipsnį.
Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė dvi rangos sutartis ir įmonei sumokėjo avansą, tačiau įmonė atliko tik dalį darbų pagal pirmą rangos sutartį, o darbų pagal antrą rangos sutartį nepradėjo. (duomenys neskelbtini) pateikė įmonei pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo, tačiau įmonė nereagavo, todėl buvo informuota apie rangos sutarčių nutraukimą. Taip pat (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl be pagrindo gautų pinigų grąžinimo, buvo priimtas teismo įsakymas ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista skola. Vykdant šį teismo įsakymą paaiškėjo, kad įmonė jokio turto neturi. Dėl to pareiškėjo atstovo advokato teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. žinodamas apie savo įmonės padėtį, t. y. kad įmonė neturi lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti, nevykdė savo įstatyminės pareigos inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo proceso ir taip pažeidė (duomenys neskelbtini), kaip kreditorės, teises.
ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus, šiais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Nors ANK 590 straipsnio 4 dalyje iš esmės nėra įtvirtinti konkretūs reikalavimai nurodyto pobūdžio pareiškimo turiniui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal kreditoriaus pateiktą pareiškimą, negali būti ignoruojamos ir nuostatos, numatančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Taigi, darytina išvada, kad tokiu atveju turėtų būti taikomos ANK 608-609 straipsnių, reglamentuojančių administracinio nusižengimo protokolo surašymą, nuostatos. Tai, kad dėl atitinkamų nusižengimų nėra surašomas protokolas, nereiškia, kad pareiškimas, kuriuo iš esmės yra inicijuojamas atitinkamos administracinio nusižengimo bylos iškėlimas, gali būti neaiškus. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, pareiškime, kaip ir administracinio nusižengimo protokole, turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą, užtikrinimui.
Vadovaujantis ANK 627 straipsnio 1 dalimi, rengdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia tam tikrus klausimus, taip pat išsprendžia, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o tais atvejais, kai protokolas nesurašomas – ar tinkamai surašytas pareiškimas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui kyla administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 211 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).
Susipažinus su pareiškėjos atstovo pareiškimu, teismas sprendžia, jog jis neatitinka visų tokios rūšies procesiniam dokumentui keliamų būtinų turinio reikalavimų.
Pažymėtina, kad apibrėžiant nusižengimą, kuriuo kaltinamas asmuo, turi būti nurodomas jo padarymo vieta ir laikas. Tai pareiškime nenurodyta. Pažymėtina ir tai, kad pareiškime nurodoma, jog pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 str. juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pareiškime chronologine tvarka išdėstyti kreditoriaus ir įmonės vadovo veiksmai (neveikimas), tačiau nėra apibrėžta konkreti vieta, kurioje atitinkami veiksmai galėjo būti atlikti ir konkretus laikotarpis, kuriuo galėjo būti atlikta konkreti galimai teisės aktų reikalavimus pažeidžianti veika ir už tai kilti atitinkamos pasekmės, už kurias siekiama atitinkamą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas nurodo, jog rangos sutartys buvo sudarytos 2019 m. liepos 29 d. ir spalio 21 d., kad dalį darbų po to įmonė atliko, kada – nenurodoma. Taip pat teismui patikrinus registruose esančią informaciją, matyti, jog įmonei bankroto ir / ar restruktūrizavimo byla neiškelta, taip pat ir tai, kad vienoje iš civilinių bylų (Nr. (duomenys neskelbtini)) su skolininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaryta taikos sutartis dėl skolos mokėjimo, minėta taikos sutartis buvo vykdoma dar 2020 m. spalio mėn., 2021 m. sausio mėn. buvo išduotas vykdomasis raštas. Taigi, iš pareiškėjo pareiškimo nėra aišku, kada, pareiškėjo manymu, atsirado minėtos įmonės vadovui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. kada / kuriuo laikotarpiu įmonės vadovas galimai padarė ANK 120 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad tikslaus inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laiko (laikotarpio) nurodymas nėra savitikslis, kadangi tai aplinkybė, apibrėžianti vieną iš būtinųjų atitinkamo pažeidimo objektyviųjų požymių – jo padarymo laiką bei yra reikšminga klausimui dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimo. Be to, nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo padarymo laikas svarbus ir dėl to, kad nuo to priklauso, kurio įstatymo normų nesilaikymas – Juridinių asmenų nemokumo ar Įmonių bankroto įstatymo nuostatos – asmeniui inkriminuotinas, taip pat tokiu būdu užtikrinant asmeniui aiškiai ir tiksliai žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Kartu pažymėtina ir tai, kad nuo 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas, pagal kurio nuostatas juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Taigi, aiškus asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laikas svarbus ir minėto įstatymo nuostatų taikymui įvertinti.
Taigi, iš teismui pateikto pareiškimo matyti, kad jame yra nurodomos tam tikros, pareiškėjo vertinimu, bylai svarbios aplinkybės, tačiau nėra nurodyti visi būtini ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyti nusižengimo požymiai. Tai nesuderinama su asmens, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, teise į gynybą.
Pažymėtina, jog tai, kad teismas yra aktyvus, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, negali būti aiškinama kaip galimybė teismui atlikti kaltinimą pareiškiančio subjekto, šiuo atveju – kreditoriaus ANK 120 straipsnio prasme funkcijų, o būtent – suformuluoti aiškų ir konkretų kaltinimą. Teismas gali ir turi būti aktyvus bylos nagrinėjimo metu – renkant atitinkamus įrodymus, pašalinant tam tikrus neaiškumus ir sprendžiant kitus klausimus, tačiau vertintina, kad teismo aktyvumas administracinio nusižengimo bylos iškėlimo stadijoje, pvz., suformuluojant kaltinimą asmeniui, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos kylančia teismo pareiga bylas nagrinėti nešališkai ir nepriklausomai. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartis byloje Nr. AN2-94-417/2019, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-336-116/2015, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys Nr. A6.-2823-908/2017, A6.-2475-1034/2020, A6.-2997-369/2020, Panevėžio apylinkės teismo nutartis Nr. A6.-615-1083/2020).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimas ir jame suformuluoti kaltinimai įmonės direktoriui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra tinkamai apibrėžti, minėti trūkumai sudarytų prielaidas pažeisti siekiamo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir jo teisę į gynybą. Asmuo turi teisę žinoti, kuo yra kaltinimas, jau administracinio nusižengimo bylos iškėlimo metu. Šių trūkumų ištaisyti savarankiškai teismas neturi galimybės, nes teismui nėra suteikta teisė surašyti įstatyme keliamus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir savarankiškai inkriminuoti būtinuosius administracinio nusižengimo požymius.
Atsižvelgiant į tai, be to, ir į aplinkybę, kad ANK nuostatos nenumato pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo trūkumų šalinimo instituto, pareiškimas su medžiaga grąžintini pareiškėjo atstovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 590 straipsnio 4 dalimi, 627 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį su priedais grąžinti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui U. P..
Išaiškinti, jog išnykus aplinkybėms, trukdančioms nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 39 straipsnyje nustatytus terminus, neprarandama teisė pateikti pareiškimą su medžiaga teismui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.