Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje – M. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. K.. Pareiškėjas su broliu M. S. (tuo metu jo pavardė buvo K.), kaip A. K. vaikai, tapo pirmos eilės įpėdiniais. Kartu su jais paveldėjo ir A. K. sutuoktinis, jų tėvas V. K.. A. K. palikimą sudarė dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šį butą P. K. ir M. S. tėvai – A. K. ir V. K. įgijo santuokos metu – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi. Pareiškėjas ir brolis M. S. (K.) motinos A. K. palikimą paveldėjo pagal jos (duomenys neskelbtini) testamentą. Pareiškėjas savo motinos testamentu paliktą palikimą priėmė 2005 m. kovo 18 d., notarui pateikdamas pareiškimą apie palikimo priėmimą. Brolis M. S. (K.) savo motinos testamentu paliktą palikimą priėmė 2019 m. pareiškimu apie palikimo priėmimą. Į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo nė vienas nesikreipė. Nuo 2020 m. pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini). Tėvas V. K. pas jį apsigyveno 2022 m. viduryje. Iki tol tėvas gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. K. mirė. V. K. testamento nepaliko. Dėl V. K. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Pareiškėjo brolis į tėvo palikimą nepretenduoja, todėl į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas po tėvo mirties į notarą taip pat nesikreipė, nes buvo įsitikinęs, kad po tėvo mirties jokio jam priklausančio turto nėra, o (duomenys neskelbtini) esantis butas, įregistruotas kaip motinos A. K. nuosavybė, jau yra pareiškėjo brolio paveldėtas. Dėl šios priežasties praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Vos sužinojęs, kad motinos A. K. vardu įregistruotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) yra ir tėvo V. K. dalis (butas įgytas tėvams gyvenant santuokoje), pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi tvarkyti paveldėjimo klausimus. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Nuo 2022 m. vidurio, kai tėvas apsigyveno pas pareiškėją, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyvena. Butas yra apdegęs, buvo kilęs gaisras.

Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. balandžio 18 d.

Pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti proceso įstatyme nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas P. K. yra (duomenys neskelbtini) mirusio V. K. sūnus. Pareiškėjo tėvai A. K. ir A. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuras pranešime dėl paveldėjimo bylos nurodė, jog į notarų biurą dėl mirusio (duomenys neskelbtini) V. K. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. (duomenys neskelbtini) testamentu A. K. (pareiškėjo motina, mirusi (duomenys neskelbtini)) jai priklausančią namo, pagalbinių pastatų ir žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), skyrė lygiomis dalimis, t. y. po ½ sūnums P. K. ir M. S. (K.). Pareiškėjas savo motinos testamentu paliktą palikimą priėmė 2005 m. kovo 18 d., notarui pateikdamas pareiškimą apie palikimo priėmimą. Suinteresuotas asmuo M. S. (K.) savo motinos A. K. testamentu paliktą palikimą priėmė 2019 m. pareiškimu apie palikimo priėmimą. 2024 m. kovo 27 d. pareiškime apie palikimo nepriėmimą M. S. pareiškė, kad palikimo, atsiradusio po tėvo V. K. mirties nepriėmė, šio palikimo atsisako ir pretenzijų į šį palikimą neturi ir ateityje nereikš. Pareiškė, kad į teismą dėl termino priimti palikimą pratęsimo ar juridinio fakto nustatymo, kad jis (M. S.) priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti, nesikreipė ir nesikreips. Iš 2019 m. balandžio 11 d., Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis. VĮ Registrų centras 2024 m. balandžio 11 d. pažymoje pažymima, kad V. K. sūnūs P. K. ir M. S., sutuoktinė A. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti ar jo atsisakyti nėra naikinamasis. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą P. K. ir suinteresuotas asmuo, jo brolis M. S., po tėvo V. K. mirties praleido terminą palikimui priimti ar jo atsisakyti pagal įstatymą (per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2020 m. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, o palikimas yra atsiradęs (duomenys neskelbtini) mieste, į tai, kad pareiškėjas pareiškime nurodė, jog tėvas V. K. apsigyveno pas pareiškėją nuo 2022 m., iki to laiko tėvas gyveno (duomenys neskelbtini), tėvas mirė (duomenys neskelbtini), į tai, kad V. K. vardu nėra registruoto turto, o turtas, įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, registruotas sutuoktinės vardu, todėl pareiškėjas nemanė, jog reikia kreiptis į notarą, į tai, kad suinteresuotas asmuo, pareiškėjo brolis į palikimą po tėvo mirties nepretenduoja, teismas sprendžia, kad terminas atnaujintinas, kadangi buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad termino palikimui priimti praleidimui turėjo įtakos pareiškėjo teisinių žinių stoka.

Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad terminą pareiškėjas palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Teigti, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai sąžiningas, atidus ar rūpestingas, įgyvendinant savo teises, nėra pagrindo, įvertinus ir pareiškėjo turimas žinias, suvokimą apie paveldėjimo teisinius santykius bei į tai, kad visgi jis išreiškė savo valią priimti palikėjo (mirusio tėvo) paliktą nekilnojamąjį ir kitokį turtą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Kadangi paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą, teises, teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo byloje nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Terminas palikimui priimti nagrinėjamu atveju praleistas dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 576 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo P. K. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo (ne)priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.