- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2-9442-1099/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hernis“
- Trečiasis asmuo
- Š. K.
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė, Inga Balynienė
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hernis“ dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo Š. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka už 2019 m. spalio 29 d. įvykio (gaisro) metu padarytą žalą ir atsakingo asmens nustatymo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hernis“ 2 373,19 Eur žalos atlyginimo, 140,44 Eur palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodo, kad 2019 m. spalio 29 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – butas, turtas), kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintos minėto buto patalpos. Anot ieškovės, įvykio metu turtas buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu; nurodytas įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir draudėjui (nukentėjusiajam) buvo apskaičiuota ir išmokėta 2 373,19 Eur dydžio draudimo išmoka. Pažymi, kad draudimo išmoka apskaičiuota vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar apgadinimo aktu ir lokaline sąmata.
4. Ieškovės teigimu, gaisras kilo užsidegus luboms su LED panele, kurias sumontavo atsakovė UAB „Hernis“, todėl pastaroji privalo atlyginti ieškovei atsiradusią žalą. Nurodo, kad atsakovė lubų su LED panele montavimo darbus atliko nekokybiškai; dėl nekokybiškai atliktų montavimo darbų atsirado nurodyta žala; ši žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Aiškina, kad ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl minėtos žalos atlyginimo, tačiau atsakovė iki ieškinio pateikimo jos neatlygino. Be to, ieškovė papildomai atsakovei paskaičiavo 140,44 Eur kompensacinių palūkanų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019 m. gruodžio 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. vasario 15 d.).
5. Ieškovės atstovė teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad ginčo atveju gaisras prasidėjo užsidegus LED panelei – tai nurodė liudytojas ir iš esmės patvirtina priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma; gaisro kilimo priežasties ekspertizė nebuvo atliekama; kita vertus, nėra įrodymų, jog gaisras kilo dėl kitų priežasčių. Teigė, kad nagrinėjamu atveju sutartis dėl, be kita ko, minėtos LED panelės montavimo, buvo sudaryta tarp liudytojo (užsakovo) ir atsakovės, kurios vardu pasirašė darbuotojas (trečiasis asmuo). Nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog trečiasis asmuo neturėjo teisės pasirašinėti sutarčių atsakovės vardu; be to, anot atstovės, net jei darbuotojas ir peržengė savo kompetenciją, už tai atsakinga darbdavė – šiuo atveju atsakovė, todėl UAB „Hernis“ laiko tinkama atsakove. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju liudytojas pats šviestuvų/LED panelės nepirko, juos patiekė atsakovė, kuriems net suteikė vienerių metų garantiją.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „Hernis“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
7. Nurodo, kad tarp UAB „Hernis“ ir G. T. (draudėjo, užsakovo) niekada nebuvo sudaryta jokia rangos sutartis ar buvo atlikti darbai (duomenys neskelbtini). Teigia, kad aktualiu laikotarpiu įmonėje dirbęs Š. K. galimai savavališkai pasinaudojo įmonės rekvizitais ir be įmonės žinios pasirašė sutartį su užsakovu bei/ar atliko darbus.
8. Pažymi, kad atsakovė niekada nesinaudojo prekiniu ženklu Lubų dizainas, taip pat elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, aiškina, kad Š. K. niekada nebuvo įgaliotas pasirašyti sutartis ar atlikti kasos operacijas įmonės (atsakovės) vardu. Atsakovė nurodo, kad UAB „Hernis“ taip pat niekada nenaudojo numerio (duomenys neskelbtini) reklamai ar klientams; anos atsakovės, tai buvo asmeninis Š. K. numeris.
9. Atsakovės teigimu, pagal viešai prieinamus registrus matyti, jog domeną (duomenys neskelbtini)ir elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) naudoja UAB „Interjeras Plus“, kurios vadovas yra Š. K.; domeno (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. taip pat yra Š. K..
10. Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad atsakovė nurodytos sutarties su liudytoju nesudarinėjo ir darbų neatlikinėjo; ją galimai sudarė buvęs atsakovės darbuotojas – trečiasis asmuo, kuris neturėjo tokios teisės (pasirašinėti sutarčių). Be to, nurodė, kad trečiasis asmuo net neinformavo atsakovės (jos vadovo) apie minėtą sutartį/darbus/vėliau kilusį gaisrą; atsakovė nerado jokių duomenų ir apie gautą apmokėjimą iš liudytojo; atsakovė (jos vadovas) jokių pavedimų trečiajam asmeniui dėl ginčo darbų atlikimo nebuvo davusi. Paaiškino, kad atsakovė užsiėmė statybos darbais (tiek vidaus, tiek išorės); trečiasis asmuo iš esmės dirbo reklamos vadybininku – turėjo padaryti internetinį puslapį, reklamuoti atsakovę ir jos teikiamas paslaugas. Papildomai nurodė, kad įmonė kartais atlikdavo ir įtempiamų lubų montavimo darbus, už juos būdavo atsakingas trečiasis asmuo, tačiau apie juos atsakovė būdavo informuojama (atsakovės vadovas pasirašydavo sutartis, išrašydavo sąskaitas ir pan.), priešingai nei ginčo atveju.
11. Trečiasis asmuo Š. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
12. Trečiasis asmuo nurodo, kad užsakymą iš užsakovo priėmė pati atsakovė, kuri pavedė trečiajam asmeniui nuvykti nurodytu adresu ir suteikti paslaugą. Teigia, kad įprastai darbų rangos sutartis su paslaugų gavėju yra pasirašoma tik tą pačią darbų atlikimo dieną; įmonėje įprasta praktika, jog tokias sutartis pasirašo darbuotojas, kuris atlieka darbus. Anot trečiojo asmens, pinigus už minėtų darbų atlikimą gavo atsakovė, o ne trečiasis asmuo. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė siekia išvengti bet kokios galimai jai tenkančios atsakomybės ir perkelti ją trečiajam asmeniui.
13. Be to, aiškina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog LED panelė su lubomis užsidegė būtent dėl atsakovės ar trečiojo asmens kaltės (veikimo/neveikimo). Pažymi, kad byloje nėra paneigta ir negali būti atmesta galimybė, jog pati nukentėjusiojo įsigyta LED panelė galėjo sugesti ar bute galėjo būti įrengta netvarkinga elektros instaliacija; šią gaisro kilimo priežastį iš esmės nurodė ir Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, nurodžiusi, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai. Trečiasis asmuo papildomai pabrėžia, kad gaisro kilimo priežasties nustatymo ekspertizė nebuvo atlikta (tokių duomenų nepateikta); taip pat neatlikta speciali gaisro vietos, joje rastų daiktų apžiūra ir tyrimai.
14. Nurodo, kad byloje nesant duomenų, jog atsakovė ar trečiasis asmuo atliko neteisėtus veiksmus, nesant priežastinio ryšio tarp atsakovės/trečiojo asmens veiksmų/neveikimo ir žalos atsiradimo (kilusio gaisro ir jo padarinių), nėra pagrindo analizuoti kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų; atitinkamai atsakovei ir/ar trečiajam asmeniui negali būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė, nesant jos taikymui reikalingų sąlygų.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad dirbo atsakovės bendrovėje laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. Teigia, kad nors trečiojo asmens darbo sutartyje jis buvo įformintas kaip (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo dirbo dar ir su įtempiamomis lubomis, o atsakovė – statybos paslaugų srityje, šalys neformaliai susitarė, jog išimtinai su lubų įtempimu dirbs tik trečiasis asmuo.
16. Trečiasis asmuo aiškina, kad jo darbas vyko būtent pagal nurodytą susitarimą – visus klientus, kuriuos trečiasis asmuo gaudavo/surasdavo per savo internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) ar Facebook puslapį, jis įformindavo atsakovės vardu. Be to, lėšas iš klientų taip pat gaudavo ne trečiasis asmuo, o atsakovė UAB „Hernis“. Pažymi, kad trečiojo asmens valdomas (duomenys neskelbtini) ir Facebook puslapis buvo naudojamas atsakovės interesais. Nurodo, kad atsakovė visada žinojo ir pritarė, jog trečiasis asmuo priimtų bei įvykdytų užsakymus, susijusius su įtempiamomis lubomis, per savo valdomą puslapį, o atsakovė gaudavo ir priimdavo apmokėjimus iš klientų, pasirašydavo su jais sutartis. Teigia, kad būtent taip įvyko ir nagrinėjamu atveju, t. y. trečiasis asmuo su atsakovės žinia ir pritarimu atliko darbus ginčo objekte, o gautus pinigus pasiėmė atsakovė (jie jai buvo perduoti).
17. Trečiasis asmuo ir jo atstovė teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad, visų pirma, nagrinėjamu atveju neįrodyta ryšio tarp gaisro ir LED panelės montavimo; atkreipė dėmesį į tai, jog šiuo atveju minėti šviestuvai veikė ilgiau nei metus; kita vertus, pabrėžė, kad tokiais atvejais atsakoma tik už atliktus darbus, o ne už šviestuvus. Anot trečiojo asmens, įprastai šviestuvų atsakovė/jis nepirko, tačiau jeigu užsakovai paprašydavo, jis juos įsigydavo, todėl ir nagrinėjamu atveju galėjo susiklostyti tokia situacija (tačiau tikslių aplinkybių neprisiminė). Paaiškino, kad aktualiu laikotarpiu dirbo atsakovės įmonėje – sukūrė bendrovės internetinį puslapį, taip pat buvo atsakingas už įtempiamų lubų montavimo darbus, t. y. surasdavo klientus, kurie norėjo įtempiamų lubų ir tokius darbus įformindavo atsakovės vardu, gautas lėšas taip pat perduodavo atsakovei; viskas vykdavo su atsakovės vadovo žinia ir pritarimu (tokia buvo pastovi praktika). Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju jam paskambino liudytojas (užsakovas) – tikėtina suradęs jo telefono numerį iš (duomenys neskelbtini) ar Facebooko puslapių; trečiasis asmuo nuvyko į objektą, viską išmatavo ir įformino užsakymą – pasirašė sutartį atsakovės vardu su liudytoju (atsakovės vadovas buvo leidęs tą daryti), jis veikė išimtinai atsakovės interesais. Teigė neprisimenantis kas faktiškai atliko nurodytus įtempiamų lubų montavimo darbus, taip pat neprisimena aplinkybių dėl gauto apmokėjimo, tačiau turėjo perduoti gautas lėšas atsakovei. Pažymėjo, kad liudytojui gal ir neprisistatė, tačiau iš sutarties buvo matoma kieno vardu jis veikia; pažymėjo, jog pasirašant sutartis jis antspaudų niekada nedėdavo. Papildomai pabrėžė, kad į objektą buvo nuvažiavęs ir po gaisro (liudytojas apie jį informavo); iš naujo atliko sugadintų po gaisro lubų remonto darbus – tikėtina, jog buvo sudaryta nauja sutartis, tačiau nurodė neprisimenantis kieno vardu ji buvo sudaryta (nes su atsakove jau buvo prasidėję pykčiai). Nurodė, kad šiuo atveju neįrodytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos – neįrodyti neteisėti veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
18. Liudytojas G. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ketino ginčo bute įrengti įtempiamas lubas; tuo pagrindu surado Facebook puslapyje Lubų dizaino kontaktus ir susisiekė dėl minėtų darbų atlikimo. Teigė, kad į butą atvyko vyras, kuris viską išsimatavo, liudytojas sumokėjo avansą (200 Eur), pasirašė sutartį (2018 m. spalio 17 d.), o po kelių savaičių atvyko kiti asmenys – galimai užsieniečiai, ir atliko užsakytus darbus; liudytojas po darbų atlikimo minėtiems asmenims sumokėjo likusią darbų kainą (jokie kvitai, orderiai jam nebuvo pateikti). Paaiškino, kad viską pirko, įskaitant ir šviestuvus/LED panelę, asmenys, kurie ir atliko montavimo darbus (jis asmeniškai jokių šviestuvų nepirko). Nurodė, kad iš esmės pretenzijų dėl atliktų darbų neturėjo, tačiau maždaug po metų, būnant namuose, pastebėjo, jog pradėjo degti LED panelė (blokelis prie LED panelės); kol atvažiavo gaisrininkai, jis viską užgesino. Pabrėžė, kad apie gaisrą pranešė asmeniui, kuriam skambino ir užsakant darbus; minėtas asmuo atvyko į butą, tačiau pasakė, jog garantija pasibaigusi; pažymėjo, kad tas pats asmuo, liudytojo prašymu, sutvarkė lubas ir po gaisro – buvo pasirašyta nauja sutartis (maždaug 2019 m. spalio-lapkričio mėn.).
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
19. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. spalio 29 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintos minėto buto patalpos.
Žemesnės instancijos teismas
20. Nustatyta, kad nurodytas butas buvo apdraustas ieškovės bendrovėje pagal 2018 m. gruodžio 4 d. būsto draudimo liudijimą TIA Nr. 517430943 (draudimo laikotarpis nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d.); draudėjas – G. T..
21. Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. spalio 31 d. surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame užfiksavo po gaisro kilusius apgadinimus, draudėjo paaiškinimus dėl gaisro kilimo priežasties; tuo pagrindu sudarė lokalinę sąmatą bendrai 2 431,19 Eur sumai ir, minusavusi draudimo sutartyje nustatytą išskaitą (58 Eur), 2019 m. lapkričio 8 d. išmokėjo draudėjui G. T. 2 373,19 Eur draudimo išmoką.
22. Ieškovė, išmokėjusi nurodytą draudimo išmoką, kreipėsi į atsakovę su 2019 m. lapkričio 10 d. pretenzija dėl 2 373,19 Eur draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka, nes draudėjas ieškovei nurodė, jog 2019 m. spalio 29 d. pradėjo degti LED panelė, kurią įrengė UAB „Hernis“; ieškovei buvo pateikta 2018 m. spalio 17 d. Įtempiamų lubų įrengimo paslaugų sutartis Nr. LUD-00146, kurią UAB „Hernis“ vardu pasirašė Š. K., pagal kurią, be kita ko, turėjo būti sumontuoti 29 šviestuvai.
23. Į bylą pateikta trečiojo asmens Š. K. darbo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsidarbino UAB „Hernis“ nuo 2018 m. gegužės 2 d.; pagal šalių paaiškinimus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis – trečiasis asmuo atsakovės bendrovėje dirbo iki 2020 m. kovo mėn.; darbo sutartyje nurodyta, jog trečiojo asmens pareigybė/pareigos – internetinių tinklapių kūrimas ir administravimas, talpinimas ir rūpinimas įmonės reklama (tai patvirtino ir trečiasis asmuo). Taip pat atsakovė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad trečiasis asmuo buvo atsakingas įmonėje ir už įtempiamų lubų darbų užsakymus/įrengimą.
24. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2019 m. spalio 31 d. pažymoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro – (duomenys neskelbtini), kilimo priežastis – elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.
Ieškinys netenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
26. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2019 m. spalio 29 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintos minėto buto patalpos; ginčo butą apdraudusi draudimo bendrovė – ieškovė, šį įvykį pripažinusi draudžiamuoju, apskaičiavo 2 373,19 Eur draudimo išmoką ir šią sumą išmokėjo nukentėjusiam asmeniui (liudytojui). Taigi, spręstina, kad ieškovė, atlyginusi minėtą žalą nukentėjusiam asmeniui, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kalto/atsakingo asmens.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 (ir kitoje vėlesnėje praktikoje), konstatuota, kad byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
28. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl žalos egzistavimo/atsiradimo ir ieškovės apskaičiuoto jos dydžio; ginčas iš esmės kilo dėl to, kas atliko ginčo bute įtempiamų lubų ir atitinkamai šviestuvų/LED panelės montavimo darbus, bei ar atsakovė atsakinga už atsiradusią žalą, t. y. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp žalos bei neteisėtų veiksmų.
29. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad ji ginčo bute įtempiamų lubų ir šviestuvų neįrenginėjo, sutarties su liudytoju (užsakovu) nesudarė; galimai tai padarė trečiasis asmuo – buvęs atsakovės darbuotojas, nepagrįstai pasirašė įmonės vardu; trečiasis asmuo patvirtino sudaręs nurodytą sutartį, tačiau teigė, jog sutartis buvo sudaryta atsakovės vardu ir interesais.
30. Taigi, toliau sprendime bus pasisakoma ir sprendžiama ar atsakovės darbuotojo sudarytas sandoris privalomas darbdavei – atsakovei.
Dėl per atstovą sudaryto sandorio pasekmių vertinimo
31. Pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam.
32. CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta išimtis, kai atstovas neturi realių įgaliojimų arba juos viršija, bet toks sandoris sukuria pareigas atstovaujamajam. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą reguliavimą, yra pažymėjęs, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).
33. Atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą sandorį ne visais atvejais, kai atstovas viršija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei atstovaujamasis nedavė rimto pagrindo tikėti, kad atstovas įgaliojimus turi ir kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė išvestina iš CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių, pagal kurias atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo sąlygos. Taigi, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017).
34. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-3-173/2011; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-611/2016).
35. Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). Praktikoje pažymėta, kad CK 2.133 straipsnio nuostatos dėl per atstovą sudaryto sandorio pasekmių turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į CK 1.92 straipsnyje įtvirtintą taisyklę. Nagrinėjamu atveju aktualus CK 2.133 straipsnio 6 ir 9 dalyse įtvirtinto reguliavimo santykis. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Tuo tarpu CK 2.133 straipsnio 9 dalyje, kaip minėta, įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Taigi, kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007).
36. Kaip minėta, byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2018 m. spalio 17 d. buvo sudaryta sutartis dėl įtempiamų lubų ir šviestuvų montavimo darbų atlikimo ginčo bute. Nurodytą sutartį pasirašė užsakovas (liudytojas) G. T. (nors byloje pateiktoje sutarties kopijoje liudytojo parašo ir nėra, tačiau jis patvirtino ją pasirašęs) ir trečiasis asmuo Š. K.; kita vertus, sutartyje nurodoma vykdytoja yra UAB „Hernis“ – trečiasis asmuo pasirašė jos vardu. Atsakovė UAB „Hernis“ nurodė, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės pasirašinėti sutarčių atsakovės vardu; be to, atsakovė nei pasirašymo metu, nei vėliau nurodytos sutarties nepatvirtino (net nežinojo apie ją).
37. Viena vertus, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad trečiajam asmeniui – tuometiniam atsakovės darbuotojui, buvo suteikta teisė įmonės vardu pasirašinėti sutartis. Nors trečiasis asmuo teigė, jog tokią teisę žodžiu buvo suteikęs atsakovės vadovas, tačiau nepateikus tai pagrindžiančių įrodymų, o atsakovės vadovui šioje byloje nesutikus/ginčijus tokius teiginius, teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad trečiasis asmuo turėjo teisę pasirašyti sutartis su klientais darbdavės – atsakovės vardu (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taigi, darytina išvada, kad nurodyta 2018 m. spalio 17 d. sutartis atsakovės vardu trečiojo asmens buvo pasirašyta jam viršijant įgaliojimus.
38. Kita vertus, ieškovė šiuo atveju iš esmės teigia (nors ir netiesiogiai), kad užsakovas (liudytojas) turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, nes sutartyje nurodyti būtent atsakovės rekvizitai/kontaktai, trečiasis asmuo pasirašė sutartį atsakovės – tuometinės darbdavės, vardu, t. y. faktiškai remiasi CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Liudytojas teismo posėdžio metu nurodė neprisimenantis ar atvykęs vyras prisistatė kieno vardu veikia (juridinio asmens ar savo, kaip fizinio), liudytojui tai neturėjo reikšmės; kita vertus, liudytojas pasirašė minėtą sutartį (kurioje vykdytoja nurodyta atsakovė), o įvykus gaisrui ir pradėjus draudimo žalos bylą ieškovei nurodė, jog įtempiamas lubas su LED panelėmis jam atliko būtent UAB „Hernis“ (o ne trečiasis asmuo). Iš šių aplinkybių galima spręsti, kad nors liudytojui faktiškai ir nebuvo svarbu su kuo pasirašoma sutartis, tačiau jis visgi suprato sutartį sudaręs būtent su atsakove, o ne su trečiuoju asmeniu (kaip su fiziniu asmeniu). Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų/objektyvių paaiškinimų, kad liudytojas žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas – šiuo atveju trečiasis asmuo, viršijo savo teises, t. y. kad neturi teisės sudaryti sutarties atsakovės vardu.
39. Kaip minėta, CK 1.92 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis). Nors nagrinėjamu atveju atsakovė teigė, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės sudaryti 2018 m. spalio 17 d. sutarties, tačiau nurodytos sutarties neginčijo (nereiškė ieškinio/ar priešieškinio dėl jo nuginčijimo), todėl minėta sutartis laikytina galiojančia.
40. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino, jog įmonė kartais atlikdavo įtempiamų lubų montavimo darbus, o už juos būdavo atsakingas trečiasis asmuo; taip pat neginčijo trečiojo asmens pateiktų rašytinių įrodymų dėl iš esmės atsakovės identiškų darbų atlikimo kitiems klientams. Viena vertus, atsakovė teigė, kad nerado jokių duomenų apie gautą apmokėjimą iš liudytojo, pačios 2018 m. spalio 17 d. sutarties, sąskaitos, orderių ir pan.; kita vertus, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų (pavyzdžiui, duomenų iš buhalterinės apskaitos), apsiribodama savo deklaratyviais paaiškinimais, nors tokią galimybę turėjo (kadangi iš esmės tik atsakovė galėjo/galėtų pateikti tokius duomenis iš savo buhalterinės apskaitos).
41. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad nors trečiasis asmuo sutartį su užsakovu (liudytoju) sudarė ir viršijant savo įgaliojimus, tačiau, remiantis CK 2.133 straipsnio 9 dalimi, šiuo atveju toks sandoris laikytinas privalomas atstovaujamajam – atsakovei, nes užsakovas (liudytojas) turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sandorį sudaro su tokią teisę turinčiu atstovu (trečiuoju asmeniu) ir nežinojo, kad atstovas viršija savo teises.
Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo
42. Kaip minėta, byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl žalos ir jo dydžio nekilo, todėl iš esmės pasisakoma tik dėl likusių dviejų sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio (nors atsakovė faktiškai neginčijo ir šitų sąlygų, tačiau jas ginčijo trečiasis asmuo).
43. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), todėl turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, ir dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko (naudotojo) nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpose kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010).
44. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovė, kuri perėmė nukentėjusiojo, kuris ginčo atveju yra ir patalpų, kuriose įvyko gaisras, savininkas, teises, privalo įrodyti, jog gaisras kilo ne dėl patalpų savininko, o būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės.
45. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus iš esmės įrodinėjo liudytojo (nukentėjusiojo) paaiškinimais ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma dėl gaisro kilimo priežasties; teigė, kad galimai gaisras kilo dėl atsakovės netinkamai/nekokybiškai sumontuoto šviestuvo (LED panelės).
46. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
47. Teismo vertinimu, iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos užfiksuotų aplinkybių ir liudytojo parodymų darytina išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – savaiminis šviestuvo (jo dalies) užsidegimas (galimai dėl įvykusio gedimo ir/ar buvusio defekto). Nagrinėjamu atveju padegimo ar neatsargaus elgesio, galėjusio lemti gaisrą, nenustatyta (ir nebuvo įrodinėjama). Kita vertus, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių/galinčių nors netiesiogiai pagrįsti ieškovės teiginį, jog gaisras kilo dėl netinkamai/nekokybiškai atsakovės sumontuotų šviestuvų (LED panelės) (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šviestuvai veikė ilgiau nei metus (nuo sumontavimo iki gaisro) ir pretenzijų dėl jų sumontavimo/veikimo nebuvo. Teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog nurodytus šviestuvus nagrinėjamu atveju, labiausiai tikėtina, įsigijo/pateikė liudytojui atsakovė (trečiasis asmuo atsakovės vardu), nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog atsakovė laikytina atsakinga už kilusį gaisrą; tuo labiau, kad gaisras kilo pasibaigus vienerių metų garantijai LED panelėms (2018 m. spalio 17 d. sutarties 3.3 punktas). Pažymėtina, kad ieškovė, gavusi informaciją apie įvykusį gaisrą – draudžiamąjį įvykį, iš esmės nesiėmė aktyvių veiksmų dėl jo priežasties nustatymo, t. y. neinicijavo tyrimo, ekspertizės (neprašė jos atlikti ir nagrinėjamoje byloje), siekiant nustatyti tikslią gaisro priežastį, apsiribodama iš esmės šviestuvus montavusio asmens nustatymu.
48. Byloje nėra įrodymų ir dėl to (šalys to ir neįrodinėjo), kad gaisras kilo dėl netinkamos šviestuvo priežiūros ar eksploatacijos, neatsargaus elgesio, todėl, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis nagrinėjamu atveju buvo dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių – šviestuvo (LED panelės) gedimo, kurio atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, negalėjo numatyti. Taigi, teismas sprendžia, kad byloje neįrodyti atsakovės (jos darbuotojo) neteisėti veiksmai dėl gaisro, todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad už žalos padarymą dėl gaisro atsakinga atsakovė, o aplinkybė, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, savaime nereiškia besąlyginės jos teisės sumokėtą sumą atgauti. Priešingai, kaip minėta, šiai teisei įgyvendinti turi būti nustatytos visos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos, iš kurių nors vienos nesant civilinė atsakomybė nekyla. Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos plačiau nenagrinėtinos, o ieškovė turi prisiimti draudimo riziką, neišvengiamai kylančią jos darbo specifikoje. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, ieškinio patenkinimas šioje byloje prieštarautų draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
49. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės (jos darbuotojo) neteisėtų veiksmų, ieškinio reikalavimai (dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir atitinkamai išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo) atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
50. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
52. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (57 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur teisinės pagalbos išlaidos) jai neatlyginamos; atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nei tokių išlaidų patvirtinančių įrodymų, todėl jai bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
53. Trečiasis asmuo, kuris su ieškiniu nesutiko, nurodė patyręs 617,50 Eur (427,50 Eur + 190 Eur) teisinės pagalbos išlaidų.
54. Teismo vertinimu, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti, todėl, ieškinio netenkinus, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
55. Byloje iš viso patirta 5,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl, ieškinio netenkinus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hernis“ dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo Š. K., netenkinti.
Priteisti trečiajam asmeniui Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 617,50 Eur (šešis šimtus septyniolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, valstybei 5,45 Eur (penkis eurus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.