- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-376-1053/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03835-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- I. J., D. S.
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
- Kategorijos
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Ugniaus Trumpulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. J. (I. J.) gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, I. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir I. J. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 30 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas I. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 5 d. 12.45 val. ir suėmimo laikas nuo 2021 m. vasario 7 d. iki 2021 m. gegužės 7 d., iš viso 92 (devyniasdešimt dvi) dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta ir įskaityta vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendį.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. S. (D. S.), tačiau nuosprendis dėl jo nuteisimo apeliacine tvarka nėra apskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. I. J. 2021 m. vasario 5 d., apie 12.40 val., prie UAB „Palink“ priklausančios parduotuvės „IKI“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sėdėdamas automobilyje „BMW 330 XD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)\, ant priekinės keleivio sėdynės, už 90 eurų pardavė tame pačiame automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjusiam D. S. 1,082 g balkšvos spalvos miltelių, kuriuose grynos narkotinės medžiagos karfentanilio masė yra 0,00025 g,
supakuotų į 20 vnt. folijos lankstinukų, tokiu būdu minėtą kiekį narkotinės medžiagos išplatino D. S.. Šiais savo veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo I. J. gynėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį ir skirti nuteistajam I. J. minimalią BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę arba net švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę.
2.1. Gynėjas pažymi, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pvz. darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-154/2011, Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-531/2014).
2.2. Gynėjas skunde akcentuoja, kad tai, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-520/2012, Nr. 2K-60/2014). Labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinė nutartis Nr. 2K-194- 895/2015).
2.3. Gynėjo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pripažinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. I. J. disponavo narkotinėmis medžiagomis ne tik tikslu pagerinti savo sunkią turtinę padėtį, tačiau pagrindinis tikslas buvo padėti pažįstamam D. S., turinčiam priklausomybę narkotikams, suleisti narkotikus, nes pats D. S. to padaryti nesugebėdavo ir dažnai prašė I. J. pagalbos. Iš nuteistojo asmenybės apibūdinimo matyti, kad nusikalstamas elgesys buvo tapęs jo gyvenimo būdu.
2.4. Gynėjas skunde teigia, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė neatitinka I. J. nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybių ir pavojingumo, jo asmenybės, bausmės paskirties ir pagal savo dydį yra aiškiai per griežta, todėl yra pagrindas ją švelninti.
2.5. Gynėjas, skunde cituodamas kasacinę praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, teigia, kad šioje byloje yra išimtinių aplinkybių, dėl kurių BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas, skirdamas jam bausmę, privalėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes I. J. yra silpnos sveikatos, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė Ieva Rondomanskaitė prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Prokurorė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad I. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, taip pat mano, jog nėra teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
3.2. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį atsižvelgė į tai, kad I. J. teistas vienuolika kartų, du kartus ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendį, daug kartų baustas administracine tvarka, yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, iš jo žodžių – pastaruoju metu vogė iš parduotuvių įvairias prekes ir jas pardavinėjo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš jo žodžių – jau daug metų vartoja narkotines medžiagas. Taigi aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja I. J. ir jo pasirinktą gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi.
3.3. Atsiliepime teigiama, jog tai, kad nuteistasis ne kartą teistas, yra atlikęs su laisvės atėmimu susijusias bausmes, tačiau ir toliau nekeitė gyvenimo būdo, sistemingai pažeidinėjo įstatymus ir nusikalto, o jo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo, leidžia daryti išvadą, kad švelnesnės bausmė paskyrimas prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams ir neįgyvendintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.
3.4. Prokurorė pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad nenustatyta I. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad I. J. padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, jų platinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Be to, pažymėtina, kad jo veiksmai lėmė tai, kad kitas nuteistasis D. S. padarė tyčinį nusikaltimą. I. J. nuteistas už vienos iš stipriausią poveikį žmogaus psichikai turinčių narkotinių medžiagų – karfenatnilio pardavimą kitam asmeniui, kurios kiekis viršija nustatytą nedidelį kiekį, be to išplatinęs šią medžiagą, gavo asmeninės naudos.
3.5. Atsiliepime daroma išvada, kad už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą I. J. paskirta mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, protinga ir proporcinga.
3.6. Atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiu, kad yra pagrindas I. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą aplinkybę. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog buvo objektyviai susiklosčiusi tokia gyvenimiška situacija, dėl kurios I. J. galėjo rasti išeitį tik darydamas nusikalstamą veiką. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad I. J., būdamas jauno ir darbingo amžiaus, pats savo noru pasirinko gauti pajamas ne teisėtais būdais, o sistemingai darydamas tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, o šiuo atveju, parduodamas narkotines medžiagas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo I. J. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.
4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013).
6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.
7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014).
8. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014). Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir visuomenės interesų suvokimas. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir visuomenės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami visuomenės interesai.
9. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
10. Gynėjas skunde teigia, kad yra pagrindas nustatyti I. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija su šiais skundo teiginiais nesutinka.
11. Teismų praktikoje tokia aplinkybė paprastai pripažįstama tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, tokios, kaip darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Būtent šios susiklosčiusios objektyvios sąlygos, turėjusios tiesioginę įtaką kaltininko apsisprendimui nusikalsti, leidžia teismui manyti, jog jei tokių sąlygų nebūtų buvę, asmuo nusikalstamos veikos nebūtų padaręs, o tai jau savaime parodo mažesnį jo pavojingumą visuomenei. Tačiau jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), dėl to kilęs jo apsisprendimas padaryti nusikalstamą veiką negali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe, t. y. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013 ir kt.). Kartu pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015).
12. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. Ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad vartoja narkotines medžiagas. Iš Respublikinio priklausomybės ligų centro informacijos matyti, kad nuteistasis buvo konsultuotas/gydytas nuo 2009 m. liepos 7 d. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo (t. 3, b. l. 55-64) matyti, kad I. J. yra teistas 11 kartų, pirmą nusikalstamą veiką padarė būdamas 15 metų, yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra labai daug kartų baustas už administracinius nusižengimus (t. 3, b. l. 80-195), daugiausia už smulkias vagystes iš parduotuvių. Įvertinusi minėtus duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad net ir konstatavus, jog nuteistojo turtinė padėtis yra sunki, tokią jo padėtį nulėmė ne objektyvios sąlygos, o jo paties pasirinktas gyvenimo būdas, narkotikų vartojimas ir siekis jų įsigyti.
13. Skirdamas nuteistajam I. J. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
14. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas I. J. skirtą bausmę, pripažino vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija savo iniciatyva lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių taip pat nenustatė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą. Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė – nustatyta, jog jis 11 kartų teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Ne kartą atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau paleistas iš pataisos įstaigos vėl nusikalsta. Kaip jau minėta, nuteistasis yra daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba, turi priklausomybę narkotikams. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad I. J. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, savo gyvenimo būdo nekeičia, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau sistemingai darė naujus nusikaltimus ir administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, buvo taikytos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
15. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad gynėjo skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo I. J. paskirtos bausmės laikyti aiškiai prieštaraujančia teisingumo principui. Nuteistajam paskirta bausmė atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, todėl nėra pagrindo paskirtą bausmę laikyti pernelyg griežta ir dar labiau mažinti jos dydį. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl I. J. paskirtos bausmės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo I. J. (I. J.) gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.