Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui E. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Kauno vandenys“ su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo A. Č. priteisti 51,70 Eur (178,51 Lt) skolą, kurią sudaro vandens pardavimo kaina, mokestis už geriamojo vandens tiekimą ir mokestis už nuotekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. (t. 1., b. l. 3-5). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė tik vandens pardavimo kainą, o kitą ieškinio dalį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nurodytą reikalavimų dalį grindžia vandens apskaitos skaitiklių, neturinčių atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, parodymais. Apeliantas prašo priteisti likusią skolos sumą, nurodo argumentus, kad vandens skaitiklį įrengė atsakovas, todėl jis turėjo pareigą jį patikrinti, be to, vandens tiekėjas sąskaitą už suvartotą vandenį gali pateikti pagal vartotojo pateiktus duomenis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, jeigu asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos numatytos Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (redakcija galiojusi nuo 2007 m. vasario 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d.). Nurodyto Vyriausybės nutarimo 17.7 punkte numatyta, kad vartotojas privalo visiškai atsiskaityti su viešuoju vandens tiekėju už sunaudotą geriamąjį vandenį bei suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas. Pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 (toliau – Aprašas), 3 punktą abonentas (vartotojas) vandens tiekėjui moka už patiektą geriamąjį vandenį pagal ties vandens tiekimo ir vartojimo riba įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis (redakcija galiojusi nuo 2007 m. vasario 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d.). Tais atvejais, kai nuotekų apskaitos prietaisai neįrengti arba nors ir įrengti, tačiau pagal šio Aprašo 8 punktą nenaudojami atsiskaityti, vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui (6 punktas). Pagal Aprašo 10 punktą, vandens tiekėjas sąskaitas gali pateikti tiek pagal vartotojo pateiktus, tiek pagal vandens tiekėjo nustatytus vandens prietaiso rodmenis. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sprendžiant dėl skaitiklio rodmenų patikimumo, vertintina byloje esančių įrodymų apie abonento suvartotą elektros energijos (vandens) kiekį visuma. Tai duomenys apie skaitiklio gedimus, patikrinimus, jo fiksuotus duomenis, ankstesnius mokėjimus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs civilinės bylos medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas E. Č. neprivalo mokėti už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas, nes jo bute įrengtas skaitiklis neatitinka Metrologijos įstatymo reikalavimų. Teismas nustatė, kad atsakovui E. Č. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 44-47). Ieškovas UAB „Kauno vandenys“ atsakovui E. Č. teikia geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Nors tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau, kaip konstatavo Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1722-324/2014, sutartis tarp šalių dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikoma sudaryta nuo vartotojo prisijungimo prie tinklų (t. 2., b. l. 84-87, CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nutraukė sutartį Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 18.4 punkte nustatyta tvarka, t. y. apie ketinimą nutraukti sutartį prieš 30 dienų pranešė viešajam vandens tiekėjui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, jog atsakovas E. Č. pats įsirengė skaitiklį ir neužtikrino, kad jis metrologiškai būtų patikrintas, negali pašalinti atsakovo pareigos atsiskaityti su vandens tiekėju, todėl sprendžiant dėl skaitiklio rodmenų patikimumo, kaip numatyta kasacinio teismo praktikoje, būtina įvertinti visus byloje esančius įrodymus apie atsakovo suvartotą vandens kiekį (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, Aprašo 3 punktas). Iš ieškovo pateikto priskaitymo apmokėjimo žiniaraščio nustatyta, kad atsakovui E. Č. 178,51 Lt įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., kiekvieno mėnesio mokėtiną sumą sudarė vandens kaina, nuotekų kaina ir pardavimo kaina (t. 1., b. l.). Priskaitymo žiniaraščio duomenys patvirtina, kad atsakovas 2009 m. kovo mėnesį suvartojo 4 kub. m vandens, 2009 m. birželio mėnesį – 11 kub. m, 2009 m. liepos – spalio mėnesiais po 4 kub. m vandens. Pažymėtina, kad atsakovas E. Č. 2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavęs iš ieškovo sąskaitas užrašydavo skaitiklio duomenis (2015 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio 09:32 min.). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pateiktus „Perlo“ paslaugos duomenis, pats atsakovas E. Č. (vartotojo Nr. 8643172) deklaravo, kad 2009 m. kovo mėnesį suvartojo 4 kub. m vandens, 2009 m. birželio mėnesį – 11 kv. m, 2009 m. liepos – spalio mėnesiais po 4 kub. m vandens (t. 2., b. l. 131). Atsižvelgdamas į šiuos įrodymus, kurie patvirtina atsakovo E. Č. faktinio vandens sunaudojimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo sumokėti už patiektą geriamąjį vandenį pagal paties vartotojo E. Č. pateiktus vandens prietaiso rodmenis (Aprašo 10 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas E. Č. 2009 m. lapkričio 12 d. skolos grąžinimo sutartyje pripažino, kad jo skola ieškovui nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki 2009 m. lapkričio 12 d. sudarė 185,06 Lt (t. 1., b. l. 13). Atsakovas E. Č. 2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2009 m. lapkričio 12 d. buvo atvykęs pas ieškovą ir pasirašė skolos grąžinimo sutartį (2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 10:20 min.). Atkreiptinas dėmesys, kad priskaitymo žiniaraštyje atsakovo įsiskolinimo suma iki 2009 m. lapkričio mėnesio taip pat nurodyta 185,06 Lt, o skolos likutis 2010 m. gegužės mėnesį sumažėjo iki 178,51 Lt dėl 2009 m. gruodžio mėnesio 6,55 Lt suteiktos kompensacijos (185,06 - 178,51, t. 1., b. l. 9). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas E. Č. neįrodė, kad skolos grąžinimo sutartį pasirašė dėl suklydimo ar apgaulės būdu (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo sprendžia, kad aplinkybė, jog atsakovas E. Č. pasirašė skolos grąžinimo sutartį, iš dalies mokėjo už suteiktas paslaugas, patvirtina, kad jis faktiniais veiksmais pripažino, jog ieškovas jam suteikė paslaugas, pretenzijų atsakovui nereiškė.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2008 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. O-45 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų vienašališko nustatymo“ vienašališkai nustatė UAB „Kauno vandenys“ geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Dėl nurodytų priežasčių atmestinas atsakovo E. Č. argumentas, kad ieškovas kainas nustatė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T-499, kurio priedo 2.1 punktas, 3.1 punktas teismo buvo panaikinti. Pažymėtina, kad ieškovas 2015 m. vasario 23 d. teismui pateikė apskaitos duomenų išrašus, kurie patvirtina, jog nurodytu laikotarpiu, atsakovas už tiektą vandenį turėjo mokėti 60,92 Lt, už vandens nuotekas 68,32 Lt, pardavimo kaina 92,51 Lt, iš viso 221,75 Lt. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 44 Lt, todėl nesumokėta skolos suma yra 177,75 Lt, atitinkamai 51,48 Eur (221,75 Lt – 44 Lt), kuria atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas E. Č. naudojosi ieškovo UAB „Kauno vandenys“ teikiamomis geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, pats deklaravo sunaudotą vandenį, todėl aplinkybė, kad atsakovas įrengęs skaitiklį ir būdamas atsakingas už tai, jog būtų laiku atliktas jo techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas, privalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, Aprašo 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu, atmesdamas ieškinio dalį dėl skolos už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartotojo pareigą vandens tiekėjui mokėti už patiektą geriamąjį vandenį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, Aprašo 3 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir padarytas teisines išvadas Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas pakeistinas – iš atsakovo E. Č. ieškovui UAB „Kauno vandenys“ priteistina papildomai 37,43 Eur (51,48 Eur – 14,05 Eur) skolos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovas E. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstoma nuomonė dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo (CPK 318 straipsnis). Taigi atsiliepime į apeliacinį skundą negali būti pateikiama papildomų, apeliaciniame skunde nenurodytų, apeliacijos pagrindų. Nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu ir manydamas, kad sprendimas naikintinas ir dėl kitų nei apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, atsakovas E. Č. turėjo teisę pasinaudoti apeliacijos teise, tačiau šios teisės neįgyvendino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą patenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti 22,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo UAB „Kauno vandenys“ ieškinys tenkintas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovui 6,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pakeičia Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priteisia papildomai iš atsakovo E. Č. ieškovui UAB „Kauno vandenys“ 16,43 Eur (22,56 Eur – 6,13 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai panaikinamos Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalys, kuriose iš ieškovo UAB „Kauno vandenys“ priteista 74,73 Eur garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei ir iš ieškovo UAB „Kauno vandenys“ priteista 10,79 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti.

Papildomai priteisti ieškovui UAB „Kauno vandenys“, kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 37,43 Eur (trisdešimt septynis eurus 43 ct) skolos.

Papildomai priteisti ieškovui UAB „Kauno vandenys“, kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,43 Eur (šešiolika eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalis, kuriomis iš ieškovo UAB „Kauno vandenys“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 74,73 Eur garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei ir iš ieškovo UAB „Kauno vandenys“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 10,79 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.