- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-2135-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01872-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- E. Č.
- Ieškovas
- UAB „Kauno vandenys“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui E. Č. dėl skolos už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Kauno vandenys“ kreipėsi ieškiniu į teismą prašydama priteisti iš atsakovo E. Č. 178,51 Lt skolą už patiektą vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas ir 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 72 Lt byloje sumokėtas žyminis mokestis, 2,90 Lt Gyventojų registro išrašą apie asmenį, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš viso – 256,41 Lt (b. l. 3-5).
Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, tuo pačiu adresu deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Ieškovė minėtoms patalpoms teikia geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas, nors rašytinė sutartis dėl atsiskaitymo už šioms patalpoms patiektą ir nukanalizuotą vandenį tarp ieškovės ir atsakovo nesudaryta, tačiau atsakovas paslaugų nėra atsisakęs, vandenį naudojo, todėl laikoma, jog yra sudaręs vandens tiekimo sutartį pagal standartines sąlygas.
Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai (b. l. 49-51).
Priteisė iš atsakovo E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kaune, atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Kauno vandenys“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Kaune, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), 178,51 skolą ir 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidas.Priteisė valstybei iš atsakovo E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kaune, atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 16,94 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta VMI prie FM, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovė tiekė vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, neįregistruotos, tačiau Gyventojų registro tarnybos išrašas apie asmenį patvirtina, kad E. Č. (duomenys neskelbtini) paskutinę gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovas laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2010 m. gegužės 30 d. tinkamai nemokėjo už suvartotą vandenį ir įsiskolino ieškovei 178,51 Lt. 2009 m. lapkričio 12 d. šalys pasirašė Skolos grąžinimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo padengti įsiskolinimą ieškovei iki 2010 m. lapkričio 1 d. sutartyje numatyta tvarka, byloje nėra duomenų, kad įsiskolinimas būtų padengtas. Teismas vadovavosi CK 6.383 str. 1 d., 6.388 str. 1 d., CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatomis. Teismas pažymėjo, nors rašytinė sutartis dėl atsiskaitymo už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, pateiktą vandenį bei suteiktas nuotekų šalinimo paslaugas bylos duomenimis nebuvo sudaryta, tačiau atsakovas nebuvo paslaugų atsisakęs, vandenį naudojo, todėl pagal CK 6.384 str., Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 str. 5 d. teismas laikė, kad atsakovas yra sudaręs vandens tiekimo sutartį pagal standartines sąlygas. Iš už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2010-05-31 susidariusio 202,09 Lt įsiskolinimo yra išskaičiuotas 23,58 Lt įsiskolinimas, susidaręs už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. gegužės mėnesio įskaitytinai, tai yra, už tą laikotarpį, kai butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo užplombuotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą įstatyminį reglamentavimą bei atsakovui E. Č. nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas apmokėtas, darė išvadą, kad ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2010 m. gegužės mėnesio įskaitytinai susidariusi 178,51 Lt skola už ieškovės patiektą ir atsakovo suvartotą vandenį bei suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas priteistina iš atsakovo ieškovei.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 62).
Motyvuose nurodė, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, taip pat akivaizdžiai šališkas ir korumpuotas. Teisėja elgėsi akivaizdžiai šališkai ir formaliai biurokratiškai, žinodama, kad atsakovas kalinamas, neteisėtai atsakovą eliminavo iš bylos nagrinėjimo teisminio proceso (nušalino nuo nagrinėjimo proceso) ir suvaržė atsakovo teises, o ieškinį nagrinėjo už akių, neleisdama atsakovui realizuoti procesinių teisių šalių rungimosi principo pagrindu, veikė tik pelno siekiančio ieškovo naudai. Teisėja, žinoma, kad atsakovas kalinamas, niekada nepriėmė nutarties etapuoti atsakovą į teismo posėdį, tokiu būdu šiurkščiai pažeisdama Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį ir CPK reikalavimus. Neužtikrindama galimybių dalyvauti teismo posėdyje, teisėja atėmė galimybę atsakovui teikti teismo posėdyje prašymus, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, atsikirtimus, užduoti klausimus ieškovei, reikšti nušalinimus ir pasinaudoti kitomis proceso dalyvio teisėmis. Teisėja privalėjo, vadovaudamasi CPK 15, 42 straipsnių ir 235 straipsnio 1 dalimi užtikrinti atsakovui galimybę dalyvauti teismo posėdyje. Byloje nesant atsakovo prašymo su parašu nagrinėti jam nedalyvaujant, buvo suvaržyta atsakovo teisė atstovauti savo teisėtus interesus. Aplinkybė, kad atsakovas yra kalinamas, negalėjo būti priežastis neleisti naudotis CPK numatytomis teisėmis, kurios esminės ir įgyvendinamos tik žodinio bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, kai, šiuo atveju, teismo posėdis vyko žodinio proceso tvarka. Teisėja imitavo bylos nagrinėjimą, pasinaudodama tuo, kad atsakovas kalinamas, šiurkščiai veikė ieškovės naudai, elgėsi nesąžiningai, brutaliai, suvaržė esmines atsakovo teises byloje, garantuotas proceso įstatymu, tokie pažeidimai vadovaujantis 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5026-748/2013 palikti nepakeistą. Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė, teikdama ieškinį buvo prašiusi priimti sprendimą už akių patenkinant ieškinio reikalavimą, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, neprašė atidėti teismo posėdžio ir nepateikė paaiškinimų dėl ginčo esmės (b. l. 78).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantas savo nesutikimą su teismo sprendimu grindžia civilinio proceso normų pažeidimu, t. y. kad teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, jo, esančio įkalinimo įstaigoje, neetapuojant į teismo posėdį.
Nustatyta, kad apeliantas (atsakovas) E. Č. yra asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. 2013 m. vasario 13 d. apeliantui buvo įteiktas ieškinys su priedais bei teismo pranešimas pateikti atsiliepimą į ieškinį (b. l. 23). 2013 m. vasario 26 d. teisėjos rezoliucija šis terminas pratęstas iki 2013 m. kovo 8 d. (b. l. 24). Atsiliepimas nepateiktas, nes apeliantas raštą, kuriame nurodyta, jog terminas atsiliepimui pateikti pratęstas iki 2013 m. kovo 8 d., jam įteiktas tik 2013 m. kovo 12 d. (b. l. 32). 2013 m. kovo 18 d. byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2013 m. balandžio 5 d., žodinio proceso tvarka (b. l. 30). 2013 m. kovo 25 d. apeliantui pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį (b. l. 32), tačiau į šį teismo posėdį apeliantas neetapuotas. 2013 m. balandžio 5 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas, kitas parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2013 m. gegužės 10 d., apeliantui išsiųstas teismo pranešimas apie vyksiantį teismo posėdį (b. l. 42), į šį teismo posėdį apeliantas taip pat neetapuotas, nors iš apelianto 2013 m. balandžio 11 d. rašto teismui matyti, jog jis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 43). 2013 m. gegužės 10 d., nei vienai iš šalių neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teismas nusprendė pereiti į teismo posėdį, ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, priėmė sprendimą – ieškinį patenkinti (b. l. 49-51).
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto argumentais, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo suvaržytos jo teisės dalyvauti nagrinėjant jam pareikštą civilinį ieškinį (civilinę bylą).
Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę <...> dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams, ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu <...>. CPK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus: apklausti dalyvaujančius byloje asmenis <...>. Taigi, įstatymai užtikrina šalies teisę dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime, teikti paaiškinimus žodžiu, o teismas turi pareigą išklausyti šalį, kuri pageidauja pateikti savo paaiškinimus teisme (žodžiu). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, neetapuodamas apelianto į teismo posėdį, kai šis buvo išreiškęs norą dalyvauti teismo posėdyje, o tik formaliai jam pranešdamas apie vyksiantį teismo posėdį (teismo pranešimu), pažeidė aukščiau nurodytas CPK nuostatas. Pažymėtina, kad apelianto laisvė yra suvaržyta (jis yra įkalinimo įstaigoje), todėl jis dėl objektyvių priežasčių pats negali atvykti į teismo posėdį, t. y. tam reikalingas teismo, nagrinėjančio bylą, sprendimas jį pristatyti į teismo posėdį. Be to, esant nustatytoms aplinkybėmis, bylos išnagrinėjimas iš esmės atitinka absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.) - išnagrinėta byla, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, - nes apeliantui, norinčiam dalyvauti teismo posėdyje, nebuvo suteikta tokia galimybė, kurios įgyvendinimas priklausė tik nuo teismo (apeliantas buvo informuotas apie teismo posėdį, bet nebuvo pakviestas). Vien tai, kad buvo išsiųstas teismo pranešimas į įkalinimo įstaigą apie parengiamojo posėdžio laiką ir datą, žinant, jog apeliantas neturi galimybės pats atvykti į teismo posėdį, neturint apelianto atsiliepimo į ieškinį, neturint apelianto prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, o esant išreikštai apelianto nuomonei dalyvauti teisminiame nagrinėjime, negalima pripažinti, kad tuo buvo pakankamai užtikrintos apelianto teisės, ar apeliantas pats elgėsi pakankamai nerūpestingai, negindamas savo teisių.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo žodinio bylos nagrinėjimo (byla išspręsta be šalių), nors byla buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat buvo pažeistos apelianto procesinės teisės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime bei duoti paaiškinimus, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju nustatytų procesinės teisės normų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.