Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212-831/2014 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui E. Č. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, susiklostęs teisinis santykis nepagrįstai vertintas išimtinai kaip energijos pirkimo–pardavimo teisinį santykis, pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis, CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 1.2, 1.5 straipsniai, 6.3 straipsnio 1 dalis, 6.185, 6.188, 6.384, 6.388 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai.

Remtasi tik ieškovės pateiktais, su atsakovu nederintais dokumentais, nesąžiningu būdu su atsakovu 2009 m. lapkričio 12 d. sudaryta sutartimi dėl skolos dengimo, pažeidžiant atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus, kurie turėjo būti ginami kaip silpnesnės ginčo šalies (CK 1.39 str. 1 d., 6.188 str. 2 d.). Standartinė vartojimo sutartis nėra sudaryta, atsakovas laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2010 m. gegužės 30 d. buvo suimtas ir nesinaudojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugomis adresu (duomenys neskelbtini) (CK 1.5 str.). Ieškovė neįrodė, kokios standartinės sutarties sąlygos pagrindu ji apskaičiavo susidariusią skolą už paslaugas, kuriomis atsakovas nesinaudojo, ir kad atsakovas turėjo teisę atsisakyti tos sąlygos ar visos atsakovui už akių sudarytos vartojimo sutarties. Nepareikalauta iš ieškovės pateikti įrodymus, kad ji informavo atsakovą apie standartines sutarties sąlygas. Nesant duomenų, kad ieškovė atsakovui suteikė galimybę susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, skolos už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas priteisimas prieštarauja viešai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.3 str. 1 d., 6.185 str. 2 d.). Kadangi nebuvo pateikta pagal CK 6.384 straipsnį ir standartines sąlygas sudaryta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų sutartis, nėra neaišku, ar joje buvo nustatyti kitokie suteiktų paslaugų apskaičiavimo ir atsiskaitymo už jas būdai (CK 1.2 str., 6.388 str. 1 d.). Nepateikti vandens apskaitos prietaisų rodmenys, kurių pagrindu būtų galima patikrinti ieškovės priskaitymų apmokėjimo žiniaraščio teisingumą.

Neatsižvelgta, kad atsakovas nebuvo informuotas apie 2014 m. vasario 3 d. parengiamąjį teismo posėdį, į jį jis buvo nuvežtas netikėtai ir neleidus pasirengti teismo posėdžiui. Parengiamajame teismo posėdyje nepagrįstai ir nemotyvuotai buvo atmestas atsakovo prašymas bylą nagrinėti Kauno apylinkės teisme. Taip pat nepagrįstai buvo atmestas atsakovo prašymas bylą nagrinėti dalyvaujant ieškovės atstovams, tokiu būdu atimant atsakovui galimybę užduoti jiems klausimus. Nors atsakovas pasirašė, kad jam žinoma apie 2014 m. kovo 17 d. įvyksiantį teismo posėdį, jis jame negalėjo dalyvauti dėl dalyvavimo teismo posėdyje Kaune. 2014 m. kovo 17 d. teismo posėdyje nutarta kitą teismo posėdį skirti 2014 m. balandžio 16 d., tačiau atsakovas nebuvo iš anksto apie tai asmeniškai informuotas. Dėl to atsakovas negalėjo parengti ir pateikti teismui dokumentus ir prašymus. Į teismo posėdį jis vėl buvo atvežtas netikėtai ir tam nepasirengęs. Atsakovo prašymas suteikti jam galimybę pasirengti teismo posėdžiui buvo netenkintas, jam tik leista susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti baigiamosioms kalboms. 2014 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje nebuvo tenkintas atsakovo prašymas pateikti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Nebuvo atsižvelgta į atsakovo baigiamojoje kalboje išdėstytus argumentus, buvo atsisakyta pridėti pateiktus dokumentus. Neišreikalauti įrodymai, kad atsakovas buvo kalinamas nuo 2002 m. pavasario iki 2008 m. pabaigos. Butas buvo užplombuotas nuo 2002 m. iki 2008 m., jame niekas negyveno ir nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis. Atsisakymas įvertinti baigiamojoje kalboje atsakovo nurodytas aplinkybes ir duomenis įrodo teismo šališkumą. Atsakovui buvo suteikta tik viena valanda susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir garso įrašu, neleidžiant tinkamai parengti apeliacinį skundą.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį. Taip pat prašo išreikalauti duomenis apie atsakovo kalinimą ir buto užplombavimą 2002–2008 m. laikotarpiu, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė savo reikalavimui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, o atsakovas dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, kad ieškovė nepageidauja žodinio apeliacinio proceso, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinis apeliacinis procesas nebūtinas. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovei 2007 m. spalio 1 d. – 2010 m. gegužės 31 d. laikotarpiu susidariusią skolą už vandenį, tiektą atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių (CPK 320 straipsnis).

Nesutiktina su apeliantu, jog ieškovės reikalavimai turėjo būti visiškai atmesti dėl nesudarytos standartinės vartojimo sutarties ir dėl jo nesinaudojimo butu.

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Tuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės ir atsakovo sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo yra sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos patvirtintos LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr.126 „Dėl viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“. Šis teisės aktas yra paskelbtas CK 1.7 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl atmestinas apelianto argumentas apie jo neinformavimą dėl sutarties standartinių sąlygų. Vartotojo pareiga atsiskaityti su vandens tiekėja už sunaudotą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas nustatyta nurodomos sutarties 17.7 punkte. Apelianto minimą teisę nutraukti šią sutartį reglamentuoja nutarimo 18.4 punktas, pagal kurį vartotojas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, apie tai pranešdamas viešajam vandens tiekėjui prieš 30 dienų, jeigu yra visiškai atsiskaitęs už sunaudotą geriamąjį vandenį ir(ar) nuotekų tvarkymo paslaugas. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Apeliantas nepateikė įrodymų apie sutarties nutraukimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. gegužės mėnesio įskaitytinai butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užplombuotas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos, todėl iš ieškovės nurodyto įsiskolinimo minusavo pastaruoju laikotarpiu susidariusį 23,58 Lt įsiskolinimą (iš priskaitymų žiniaraščio darytina prielaida, jog tuo metu buvo skaičiuojamas tik abonentinis mokestis). Apelianto teiginys apie buvimą suimtam nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2010 m. gegužės 30 d. neįrodo, jog tuo metu butu niekas nesinaudojo: pirma, atsakovas visą šį laiką nebuvo suimtas (iš 2011 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.1-72-348/2011, kurioje nuteistas atsakovas, matyti, jog 2008 m. gruodžio 12 d. jis buvo paleistas iš įkalinimo vietos atlikus baismę, yra nuteistas už 2009 metais padarytus nusikaltimus (padarymo vieta – butas (duomenys neskelbtini)); iš 2010 m. rugsėjo 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.1-2204-651/82010 – kad šiuo nuosprendžiu atsakovui paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas jam pradėtas skaičiuoti nuo suėmimo teismo salėje 2010 m. rugsėjo 30 d.); antra, priskaitymų apmokėjimo žiniaraštyje nurodytais vandens apskaitos prietaisų duomenimis yra užfiksuotas 4 kubinių metrų vandens suvartojimas 2009 m. kovo mėnesį, 11 kubinių metrų – 2009 m. birželio mėnesį, po 4 kubinius metrus 2009 m. liepos – spalio mėnesiais. Šie faktai paneigia apelianto teiginius apie tai, kad nurodomu laikotarpiu butu niekas, įskaitant jį patį, nesinaudojo. Pažymėtina, jog patalpų savininko (abonento) pareiga sumokėti už ieškovės suteiktas vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugas nepriklauso nuo to, ar šiomis patalpomis naudojosi savininkas, ar kiti asmenys (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis bei bylai aktualiu mokėjimo laikotarpiu (2007 m. spalio 1 d. – 2010 m. gegužės 31 d.), atmestinas apelianto reikalavimas išreikalauti įrodymus apie jo kalinimą nuo 2002 m. pavasario iki 2008 m. pabaigos (CPK 180 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su dalimi apeliacinio skundo motyvų, grindžiančių procesinės teisės normų pažeidimus pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas dalyvavo 2014 m. vasario 3 d. parengiamajame teismo posėdyje. Konvojavimo paraiška Kybartų pataisos namų direktoriui buvo pateikta 2014 m. sausio 6 d. (t. 1 b.l.138), todėl atmestinas apelianto argumentas apie neleidimą pasirengti teismo posėdžiui ir netikėtą nuvežimą. Apie 2014 m. balandžio 16 d. teismo posėdį Kybartų pataisos namų direktoriui buvo pranešta iš anksto, t.y. 2014 m. kovo 17 d. Nors byloje nėra duomenų dėl šios bylos nagrinėjimo datos pranešimo pačiam atsakovui, jo teiginys apie pastarąja priežastimi grindžiamą negalėjimą parengti ir pateikti teismui dokumentus bei pasirengti teismo posėdžiui yra nepagrįstas. Prieš tai teismo posėdis buvo paskirtas 2014 m. kovo 17 d., apie tai atsakovą pasirašytinai informuojant 2014 m. vasario 3 d. (t.2 b.l.146). 2014 m. vasario 3 d. teismo posėdis neįvyko dėl to, kad tą dieną atsakovas buvo konvojuotas į Kauno apygardos teismo posėdį. Ši aplinkybė įrodo, jog atsakovas turėjo pakankamai laiko parengti ir pateikti teismui dokumentus bei pasirengti teismo posėdžiui. Savo teiginį dėl neleidimo pasirengti teismo posėdžiui apeliantas paneigia pats, nurodydamas, kad jam buvo leista susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti baigiamosioms kalboms.

Apeliaciniu skundu yra keliamas klausimas dėl teismo šališkumo. Nurodoma, jog tai patvirtina teismo atsisakymas įvertinti baigiamojoje kalboje atsakovo nurodytas aplinkybes ir duomenis.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas.

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Formuodamas teismų praktiką sprendžiant klausimus, susijusius su teisėjo nešališkumo užtikrinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vadovaujasi ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, šioje srityje formuojama Europos Žmogaus Teisių teismo praktika ir pabrėžia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t.y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, taip pat teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo.

Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d., nutartis, priimta civilinėje byloje A.S.v.B.B., bylos nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.A.v.R.P., bylos nr. 3K-3-279/2003; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB TB v. V.B, bylos nr. 3K-3-3402/2008).

Pagal apelianto nurodomos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Nors apeliacine tvarka vertinamoje byloje atsakovas nėra pareiškęs nušalinimo pirmosios instancijos teismui, jis teisingai teigia, jog teismo šališkumą įrodo skundžiamo sprendimo motyvai.

2014 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje teismas atsisakė išklausyti atsakovo prašymą papildyti bylos medžiagą dėl to, kad prašymas buvo pateiktas baigiamųjų kalbų metu. Išklausius garso įrašą nustatyta, kad nei 2014 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje, nei po pertraukos balandžio 22 d. bylos nagrinėjimo iš esmės pabaiga CPK 251 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo užfiksuota, todėl atsisakymas leisti atsakovui papildyti bylos medžiagą pripažintinas neatitinkančiu CPK 251 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Išklausius baigiamųjų kalbų garso įrašą nustatyta, kad 35 minučių trukmės kalboje savo atsikirtimus į ieškinį atsakovas grindė ir tomis aplinkybėmis, kurias nurodė 2014 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje (sutikimu mokėti tik už vandenį, apskaitos skaitiklių rodmenų nepatikrinimu, neteisėtu abonentinio mokesčio skaičiavimu, vandens nukanalizavimo paslaugos nebuvimu, būtinu ieškovės atstovo dalyvavimu teismo posėdyje, norint pateikti jam klausimus), ir kitais argumentais (neaiškia abonentinio mokesčio kilme ir kintančiu dydžiu, prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio mokesčio rinkimo prieštaravimo LR Konstitucijai, atsakovui savivaldybės kompensuojamais komunaliniais mokesčiais, anksčiau išreikštais savo siūlymais ieškovei keisti paslaugų sutartį, skolos grąžinimo sutarties pasirašymo ydingumu ir kt.). Nors atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad CPK 42 straipsnis suteikia jam teisę teikti paaiškinimus dėl ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo procesinę teisę papildyti bylos medžiagą bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje, taip pat į CPK 270 straipsnio 3 dalies reikalavimą aprašomojoje sprendimo dalyje nurodyti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauką, o vykdant šio straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus – į teismo pareigą sprendime nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, faktas, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, tyrė ir vertino ne visus atsakovo paaiškinime bei baigiamosiose kalbose išsakytus nesutikimo su ieškiniu argumentus, o priimtą sprendimą faktiškai nukopijavo nuo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo, sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismą laikyti objektyviai šališku, priimant sprendimą šioje byloje. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje apeliacine tvarka įvertinus 2013 m. gegužės 24 d. teismo sprendimą, konstatavo, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo suvaržytos atsakovo teisės dalyvauti nagrinėjant jam pareikštą civilinį ieškinį, kad pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo žodinio bylos nagrinėjimo (byla išspręsta be šalių), nors byla buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime bei teikti paaiškinimus, todėl byla buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Vertindamas 2014 m. balandžio 25 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pakartotinis bylos nagrinėjimas įvyko tik formaliai (byla išnagrinėta nedalyvaujant ieškovei, netirtos abonentinio mokesčio nustatymo ir kaitos aplinkybės, susijusios su LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr.126 „Dėl viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ 22 punkte numatytu viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymu savivaldybių tarybų po to, kai viešieji vandens tiekėjai jas suderina su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, kiti atsakovo nurodyti ir neanalizuoti atsikirtimai į ieškinį, sprendimas nukopijuotas).

Bylą išnagrinėjus šališkam teismui, konstatuotina neteisėta teismo sudėtis. Tai yra absoliutus apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio antrosios dalies 1 punktas, 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.